Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-04-05 · Civilinė byla Nr. 2S-1462-881/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-05
Bylos Nr.
2S-1462-881/2018
Teisminio proceso Nr.
2-16-3-01007-2015-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1462-881/2018Teisminio proceso Nr. 2-16-3-01007-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 3.5.24 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Regnus“ ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atskiruosius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2VP-496-405/2018 pagal antstolės S. K. prašymą dėl teismo sprendime nurodytų pasekmių taikymo, kuria prašymas patenkintas.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolė S. K. teismui pateiktame prašyme nurodė, kad vykdo Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. vykdomąjį raštą, kuriuo skolininkė UAB „Regnus“ įpareigota per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2016 m. balandžio 5 d.) savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą metalinį angarą ir sutvarkyti statybvietę žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame Ignalinos r. sav. (duomenys neskelbtini). Vykdomajame rašte taip pat nurodyta, kad, UAB „Regnus“ neįvykdžius teismo sprendimo per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išieškotojai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos suteikiama teisė nugriauti statinį – metalinį angarą, bei sutvarkyti statybvietę, reikalingas išlaidas išieškant iš atsakovės UAB „Regnus“. UAB „Regnus“ neįvykdė Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimo, šiame sprendime nurodytos teismo sprendimo neįvykdymo pasekmės, todėl, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 2 dalimi, antstolė prašo spręsti klausimą dėl teismo sprendime nurodytų pasekmių taikymo.Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė skolininkei už teismo sprendimo nevykdymą paskirti CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytą baudą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. sausio 15 d. nutartimi antstolės prašymą patenkino –pritaikė Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendime nurodytas sprendimo neįvykdymo pasekmes, t. y. leido Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą metalinį angarą ir sutvarkyti statybvietę žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame Ignalinos r. sav., (duomenys neskelbtini)., šiems darbams reikalingas lėšas išieškant iš likviduojamos UAB „Regnus“.Teismas nurodė, kad UAB „Regnus“ teismo sprendimą turėjo įvykdyti per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2016 m. spalio 5 d., tačiau iš 2017 m. gruodžio 20 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto teismas nustatė, kad teismo sprendimas 2017 m. gruodžio 20 d. nebuvo įvykdytas, negauta duomenų apie tai, kad sprendimas šiuo metu būtų įvykdytas, UAB „Regnus“ nesiėmė jokių priemonių, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas, todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas antstolės pareiškimą patenkinti ir taikyti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendime nurodytas pasekmes – Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos leisti nugriauti statinį – metalinį angarą – bei sutvarkyti statybvietę, reikiamas lėšas išieškant iš atsakovės BUAB „Regnus“.Atsižvelgdamas į tai, kad priimant teismo sprendimą UAB „Regnus“ jau buvo iškelta bankroto byla, šiuo metu įmonė likviduojama, kreditorių reikalavimų suma žymiai viršija įmonės turto vertę, turtas areštuotas, įmonė lėšų neturi, o įstatymas nenumato privalomo baudos paskyrimo, antstolis paskirti baudos neprašė, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, baudos likvidatoriui neskyrė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – BUAB „Regnus“ bankroto administratoriui skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną išieškotojos naudai. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Nors įsiteisėjusiame Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, Inspekcija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad, esant teismo nurodytoms aplinkybėms (įmonė likviduojama, turtas areštuotas, lėšų nėra ir kt.), skolininkui už ilgalaikį teismo sprendimo nevykdymą negali būti skiriama bauda pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį. Pastarojoje nenumatyta išimčių neskirti baudos, kai įmonė yra likviduojama, jos turtas areštuotas ar nėra lėšų.Inspekcijai, priešingai nei skolininkui, nėra prievolės įvykdyti teismo sprendimo, be to, neturėdama realios galimybės (lėšų pasamdyti rangovą trūkumas, neįvykę viešieji pirkimai, rangovas tokių darbų neatlieka ir pan.), išieškotoja negalės įvykdyti teismo sprendimo už skolininką. Šiuo atveju skolininkas, nevykdantis teismo sprendimo, lieka nenubaustas, nes jam netaikomos jokios poveikio priemonės, skatinančios įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Vis dėlto nuo 2017 m. sausio 1 d. pakeistas teisinis reguliavimas užtikrina atsakomybės neišvengiamumą.Nors antstolė nebuvo pareiškusi prašymo skirti baudą, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad savarankišką prašymą ir motyvus dėl baudos skolininkui skyrimo pareiškė išieškotoja.Teisinėje valstybėje neturi būti toleruojamos situacijos, kai, skolininkui savanoriškai nevykdant teismo sprendimo, o išieškotojui neturint pakankamai lėšų ar kitų galimybių jį įvykdyti už skolininką, suvaržoma išieškotojo teisė į efektyvią pažeistų teisių gynybą.Suinteresuotas asmuo BUAB „Regnus“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 15 d. nutartį, tuo suteikiant bankrutuojančiai įmonei galimybę pačiai įvykdyti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimą bei išvengti didesnių nuostolių. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Antstolės prašymas yra turtinio pobūdžio, todėl turėjo būti nagrinėjamas bankroto bylą UAB „Regnus“ iškėlusiame Kauno apygardos teisme. Taigi pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą pažeisdamas rūšinio teismingumo taisykles, todėl skundžiama nutartis naikintina šiuo teisiniu pagrindu.Bankroto administratorius buvo gavęs 2017 m. gruodžio 5 d. antstolės S. K. Ignalinos rajono apylinkės teismui pateiktą prašymą dėl teismo sprendime nurodytų teisinių pasekmių taikymo ir pateikė į jį atsiliepimą, tačiau nebuvo informuotas, kada ir kodėl šią bylą perėmė kitas teismas, nors nutartys dėl teismingumo yra skundžiamos. Taigi buvo pažeistos BUAB „Regnus“ procesinės teisės.Skundžiama nutartis pažeidžia bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisėtus interesus, todėl turėtų būti panaikinta, nes bankroto bylos turi viešąjį interesą, kurį ginti yra ir teismo pareiga.Nors įmonė neturi turto ir pajamų, tačiau administratorius su kreditorių pagalba gali įvykdyti teismo sprendimą, nedidindamas įmonės nuostolių. Taip nepadidėtų ir kreditiniai reikalavimai įmonei.Ignalinos rajono apylinkės teismo sprendimas už akių, kuris įsiteisėjo tik 2016 m. balandžio 15 d., kai įmonės vadovas dar nebuvo perdavęs administratoriui įmonės dokumentų bei turto ir administratorius neturėjo galimybės įstoti į bylą ir/ ar prašyti peržiūrėti sprendimo už akių, negalėjo būti įvykdytas per teismo nustatytą 6 mėnesių terminą. Tačiau jau 2016 m. lapkričio 15 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Ignalinos skyrius išsiėmė vykdomąjį raštą ir pateikė jį priverstinai vykdyti antstolei S. K., nors visi vykdomieji įrašai turėjo būti pateikti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.Antstolė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis, apskritai neturėjo teisės pradėti vykdomosios bylos, o ją pradėjusi, turėjo vykdymo procesą užbaigti CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.

Atsiliepimu į suinteresuoto asmens BUAB „Regnus“ atskirąjį skundą antstolė S. K. prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Antstolės kontoroje buvo pradėta neturtinio pobūdžio vykdomoji byla, todėl, skolininkei iškėlus bankroto bylą, vykdomoji byla neturėjo būti sustabdyta, ir vykdomasis raštas neturėjo būti išsiųstas bankroto bylą iškėlusiam teismui.Vykdomajame rašte buvo nurodytas įvykdymo terminas, todėl raginimas įvykdyti sprendimą skolininkei neturėjo būti siunčiamas, ir iš karto galėjo būti pradėti priverstinio vykdymo veiksmai.Teisės aktai nedraudžia skolininkei pačiai įvykdyti teismo sprendimą, tačiau skolininkė iki šiol nesiėmė tam jokių veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Suinteresuoto asmens BUAB „Regnus“ bankroto administratorius pateikė teismui prašymą priimti naujus įrodymus, patvirtinančius, kad teismo sprendimas, įpareigojantis suinteresuotą asmenį pašalinti savavališkos statybos padarinius, nebuvo pateiktas bankroto administratoriui. Atsižvelgdamas į tai, kad pateikti įrodymai turi teisinės reikšmės nagrinėjamo ginčo išsprendimui ir jų priėmimas neužvilkintų bylos nagrinėjimo, teismas administratoriaus prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo tenkina.

Atskirieji skundai netenkinami.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pritaikytos teismo sprendime nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės (CPK 771 straipsnis) – leista išieškotojai nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę skolininkės lėšomis.

Dėl suinteresuoto asmens BUAB „Regnus“ atskirojo skundo

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo antstolės prašymą pažeisdamas rūšinio teismingumo taisykles. Anot apeliantės, antstolės pareikštas prašymas yra turtinio pobūdžio, todėl turėjo būti nagrinėjamas Kauno apygardos teisme, iškėlusiame įmonei (skolininkei) bankroto bylą.Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad antstolės pareikštas prašymas spręsti teismo sprendimo neįvykdymo klausimą, t. y. taikyti sprendime nurodytas jo neįvykdymo teisines pasekmes, yra turtinio pobūdžio. Teismas atkreipia dėmesį, kad minėtu prašymu antstolė neprašė priteisti iš skolininkės lėšų ar kito turto, kas leistų spręsti apie turtinį tokio prašymo pobūdį, bet, kaip minėta, iškėlė klausimą dėl teismo sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymo. Pastarosios pasekmės yra nurodytos teismo sprendime (o ne antstolės prašyme), todėl apeliantės argumentas, kad išieškotoja, įvykdžiusi teismo sprendimą, pateiks apeliantei sąskaitą dėl jos patirtų teismo sprendimo vykdymo išlaidų atlyginimo, nepaneigia antstolės pareikšto prašymo neturtinio pobūdžio.Antra, CPK 771 straipsnyje, reglamentuojančiame sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, vykdymo klausimus, taip pat nustatytas antstolių aktų, surašomų, jei neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismingumas – tokius aktus antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui.Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas antstolės prašymą išnagrinėjo nepažeisdamas teismingumo taisyklių.Be to, atsižvelgdamas į tai, kad ne tik antstolės prašymas, bet ir teismo sprendimas, kurį antstolė priėmė vykdyti, yra neturtinio pobūdžio (t. y. nėra susijęs su turto ar lėšų perdavimu, o yra įpareigojantis pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius), teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad antstolė neturėjo teisės pradėti vykdomosios bylos, o ją pradėjusi, turėjo ją užbaigti ir vykdomąjį dokumentą persiųsti apeliantės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Teismas pažymi, kad pastarųjų veiksmų antstolis privalo imtis tik turtinio pobūdžio vykdomosiose bylose, ką tiesiogiai patvirtina ĮBĮ 18 straipsnio 1 dalis, numatanti vykdomųjų dokumentų dėl išieškojimo iš bankrutuojančios įmonės perdavimą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.Atskirajame skunde apeliantė taip pat tvirtina, kad buvo pažeistos jos procesinės teisės, vienam teismui perėmus antstolės prašymo nagrinėjimą iš kito teismo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), apeliantės minimas Ignalinos rajono apylinkės teismas antstolės prašymo nenagrinėjo, o 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi atsisakė priimti antstolės prašymą kaip neteismingą šiam teismui. Todėl apeliantės argumentai, kad pagal antstolės prašymą iškeltą bylą perėmė kitas teismas (Vilniaus regiono apylinkės teismas, Švenčionių rūmai) ir bankroto administratorius apie tai nebuvo informuotas, nors nutartys dėl teismingumo yra skundžiamos, atmetami kaip neatitinkantys byloje susiklosčiusios procesinės situacijos.Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad skundžiama nutartimi buvo pažeisti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesai. Teismas atkreipia dėmesį, kad, viena vertus, apeliantė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių apeliantės teiginius, kad ji yra pajėgi (su kreditorių pagalba) įvykdyti teismo sprendimą ir šie jos ketinimai yra rimti (CPK 178 straipsnis). Antra vertus, skundžiama nutartis neužkerta apeliantei kelio pačiai operatyviai įvykdyti teismo sprendimą, juo labiau kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, išieškotoja nėra suinteresuota pasinaudoti skundžiama nutartimi jai suteikta galimybe įvykdyti teismo sprendimą skolininkės sąskaita.

Dėl suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirojo skundo

Atskiruoju skundu Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, remdamasi CPK 771 straipsnio 6 dalimi, prašo skirti skolininkės BUAB „Regnus“ bankroto administratoriui baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojos naudai.Atskirajame skunde apeliantė pabrėžia, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs teisinis reglamentavimas suteikia teismui teisę, nustačius, kad neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojęs skolininką pašalinti neteisėtos statybos padarinius, skirti jam baudą, nepriklausomai nuo teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo pobūdžio. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad skundžiama nutartimi apeliantės prašymas skirti baudą nebuvo netenkintas tuo pagrindu, kad baudos skyrimas nagrinėjamu atveju, t. y. esant nevykdomam teismo sprendimui pašalinti neteisėtos statybos padarinius, yra negalimas.Skundžiama nutartimi apeliantės prašymas netenkintas iš esmės dviem motyvais – skolininkė šiuo metu yra likviduojama ir lėšų neturi, antra, įstatymas nenumato privalomo baudos skyrimo, o antstolė skirti baudos neprašė.Teismas sutinka su apeliantės pozicija, kad skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės, jog skolininkė bankrutuoja, jos kreditorių finansinių reikalavimų suma žymiai viršija įmonės turto vertę, įmonė neturi lėšų ir kt., savaime nepateisina teismo sprendimo nevykdymo, o bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną galėtų būti skiriama bankroto administratoriui, kuris, įmonei iškėlus bankroto bylą, tampa atsakingas už teismo sprendimo įvykdymą. Taip pat tai, kad antstolis, kreipęsis į teismą dėl teismo sprendimo nevykdymo pasekmių taikymo, neprašo skirti skolininkui baudos, nereiškia, kad teismas negali spręsti šio klausimo išieškotojo prašymu.Tačiau, kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, ir pagal naująją CPK 771 straipsnio 6 dalies redakciją, skirti skolininkui baudą už teismo sprendimo nevykdymą yra teismo teisė, o ne pareiga. Dėl baudos skyrimo teismas sprendžia atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes, baudos skyrimo atitikimą jos tikslams, taip pat vadovaudamasis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).Kaip matyti iš administratoriaus pateiktų naujų įrodymų, vykdomosios bylos medžiagos, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), civilinėje byloje, kurioje buvo priimtas 2016 m. kovo 15 d. sprendimas už akių, įpareigojantis skolininkę pašalinti savavališkos statybos padarinius, procesiniai dokumentai atsakovei (skolininkei) buvo siunčiami atsakovės buveinės adresu, o galiausiai įteikti viešo paskelbimo būdu 2016 m. vasario 18 d., kai atsakovei jau buvo iškelta bankroto byla, t. y. jai jau atstovavo bankroto administratorius. Priimtas teismo sprendimas už akių taip pat buvo siųstas ankstesniu įmonės buveinės adresu (o ne bankroto administratoriui), šiuo adresu buvo išsiųstas (ir grįžo neįteiktas) ir antstolės 2016 m. gruodžio 16 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Duomenų, kad nuo 2016 m. gruodžio 16 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d., kada buvo surašytas Sprendimo neįvykdymo aktas, antstolė būtų atlikusi kokius nors kitus vykdymo veiksmus, nustačiusi, kad skolininkei iškelta bankroto byla, ir bandžiusi susisiekti su bankroto administratoriumi, vykdomojoje byloje nėra. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad baudos skyrimas bankroto administratoriui, kuris nebuvo informuotas nei apie priimtą teismo sprendimą už akių, nei apie pradėtą vykdymo procesą, šiame etape neatitiktų bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Tačiau ši nutartis neužkerta kelio spręsti baudos skyrimo klausimo ateityje.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskiruosiuose skunduose nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.Teismas atsisako priimti 2018 m. kovo 13 d. Vilniaus apygardos teisme gautus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos rašytinius paaiškinimus dėl BUAB „Regnus“ pateikto atskirojo skundo, nes savo esme jie prilygsta atsiliepimui į atskirąjį skundą, o atnaujinti praleisto atsiliepimo pateikimo termino išieškotoja neprašė (CPK 318 straipsnio 3 dalis, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Vilija Mikuckienė