Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, sekretoriaujant Gabijai Alsytei,

asmens, kuriam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės, gynėjui advokatui Algirdui Gurauskaui,

teismo psichiatrei J. D.

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo V. S. (V. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, vidurinio išsilavinimo, nevedusiam, nedirbančiam, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės ir darbo ministerijos neregistruotam, gyvenančiam ir gyvenamąją vietą deklaravusiam (duomenys neskelbtini), teistam,

perduotam teismui dėl baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalies, 259 straipsnio 2 dalies.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S., negalėdamas suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti dėl lėtinio psichikos sutrikimo ? paranoidinės šizofrenijos (F20.0), taip pat jam nustatyto psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, žalingo vartojimo (F19.1), 2021 m. rugpjūčio 21 d., 15.44 val., viešoje vietoje ? gatvėje, šalia gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), asmeninio tarpusavio konflikto su E. M. (E. M.), gim. (duomenys neskelbtini), metu, suduodamas nukentėjusiajam vieną smūgį peiliu, padarė krūtinės ląstos pjautinį-durtinį sužalojimą, pasireiškusį krūtinės ląstos pjautine-durtine žaizda su šonkaulių, tarpuplaučio, diafragmos, širdiplėvės ir širdies pažeidimu, kas komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu, t. y., padarė sužalojimą, kvalifikuojamą sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl kurio E. M. mirė, tokiu būdu nužudė nukentėjusįjį E. M..

Be to, V. S. negalėdamas suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti dėl lėtinio psichikos sutrikimo-paranoidinės šizofrenijos (F20.0), taip pat jam nustatyto psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, žalingo vartojimo (F19.1), neteisėtai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku įgijęs, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, laikė savo gyvenamosiose patalpose ? bute, esančiame (duomenys neskelbtini), psichotropinę medžiagą ? sintetinį kanabinoidą ADB-BUTINACA, kurio kiekio nustatyti nėra galimybės, iki 2021 m. rugpjūčio 21 d., 20.30 val., kuomet policijos pareigūnai atlikdami kratą jo gyvenamosiose patalpose – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), surado ir paėmė jam priklausančią psichotropinę medžiagą ? sintetinį kanabinoidą ADB-BUTINACA.

5.5. Nesant pateiktų konkrečių situacinių aplinkybių pasisakyti, kurie sužalojimai padaryti kovos ar savigynos metu, negalima.

1. Neatmetama galimybė, kad E. M. krūtinės ląstos kairės pusės durtinis - pjautinis sužalojimas buvo padarytas tyrimui pateiktu peiliu. Kategoriška išvada negalima, kadangi tiek tiriamajame sužalojime, tiek ir eksperimentiniuose pažeidimuose užsifiksavusių požymių visuma nėra individuali (1 t., b. l. 119-122).

1. Keturiuose folijos lankstinukuose (vokas Nr. 2), paimtuose 2021 m. rugpjūčio 21 d. kratos metu pas V. S., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), esančių augalinės kilmės medžiagų sudėtyse yra psichotropinė medžiaga ? ADB-BUTINACA, kurios kiekio nustatyti nėra galimybių, nes Centre nėra šios medžiagos standartinio pavyzdžio.

2. Sulankstytame „Maxima“ prekybos centro reklaminio leidinio lape (vokas Nr. 5), paimtame 2021 m. rugpjūčio 21 d. kratos metu pas V. S., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), esančios augalinės kilmės medžiagos sudėtyje yra psichotropinė medžiaga ? ADB-BUTINACA, kurios kiekio nustatyti nėra galimybių, nes Centre nėra šios medžiagos standartinio pavyzdžio.

3. Tablečių iš vaistų pakuočių „Tiapridal“ (vokas Nr. 6), paimtų 2021 m. rugpjūčio 21 d. kratos metu pas V. S., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sudėtyse narkotinių ar psichotropinių medžiagų nerasta.

4. Ant butelio ir ant kakliuko užvynioto folijos gabaliuko (vokas Nr. 7), paimtų 2021 m. rugpjūčio d. kratos metu pas V. S., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), paviršių yra psichotropinės medžiagos ? ADB-BUTINACA pėdsakai (t. 3., b. l. 7-12).

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus gautas 2021 m. lapkričio 3 d.-lapkričio 30 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 78 TPK-205/2021, kuriame pažymima, kad ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės metu nėra galimybės atsakyti į nutartyje pateiktus klausimus. V. S. tikslinga skirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę VTPT prie SAM Utenos ekspertiniame skyriuje. (t. 2, b. l. 96-101)

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus 2022 m. kovo 17 d. ? balandžio 6 d., teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-I-14/2022 nurodyta, jog įtariamajam V. S. 2019 metais diagnozuotas lėtinis psichikos sutrikimas ? paranoidinė šizofrenija, kuria jis sirgo ir baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu (2021 m. rugpjūčio 21 d.) bei serga šiuo metu. Jam taip pat nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, žalingas vartojimas. V. S. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu dėl lėtinio psichikos sutrikimo V. S. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Jam taip pat nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, žalingas vartojimas. V. S. dėl savo psichikos būsenos negali visiškai aiškiai suprasti teisiškai svarbių baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo aplinkybių, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui bei bylos nagrinėjimui teisme, negali adekvačiai suvokti su juo atliekamų veiksmų esmės, savarankiškai realizuoti savo procesinių teisių ir pareigų, todėl jis negali būti apklausiamas, su juo negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų ir jam nerekomenduojama dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime, nes dėl lėtinio psichikos sutrikimo jis nebus pilnavertis teismo proceso dalyvis ir tai gali pabloginti jo psichikos būseną. V. S. šiuo metu dėl lėtinio psichikos sutrikimo ? paranoidinės šizofrenijos yra pavojingas visuomenei. Jam rekomenduojamas priverstinis gydymas ? stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje griežto stebėjimo sąlygomis (VŠĮ Rokiškio PL) (2 t., b. l. 136-144).

Aukščiau aptartų ir teisme ištirtų įrodymų pagrindu nustatyta, jog V. S., negalėdamas suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti dėl lėtinio psichikos sutrikimo ?paranoidinės šizofrenijos (F20.0), jam taip pat nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, žalingas vartojimas (F19.1),2021 m. rugpjūčio 21 d., 15.44 val., viešoje vietoje-gatvėje, šalia gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), asmeninio tarpusavio konflikto su E. M. metu, sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį peiliu, padarydamas krūtinės ląstos pjautinį-durtinį sužalojimą, dėl kurio buvo padaryti kaltinime nurodyti krūtinės ląstos bei širdies sužalojimai, kas komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu, ir tokiu būdu nužudė E. M. Taip pat byloje įrodyta, jog V. S. neteisėtai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, įgijęs, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, laikė savo gyvenamosiose patalpose-bute, esančiame (duomenys neskelbtini), psichotropinę medžiagą-sintetinį kanabinoidą ADB-BUTINACA iki kol jį surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

V. S. inkriminuotuose kaltinimuose nurodytas aplinkybes patvirtino posėdžio metu apklausta liudytoja V. M., žuvusiojo brolio žmona, kuri E. M. matė iš karto po įvykio, ir kuri parodė, jog atėjęs E. M. buvo susiėmęs už šono, matėsi, kad yra sužeistas ir spėjo dar jai pasakyti, jog tai padarė jo pusbrolis V. S.; liudytojai kaimynai R. P., M. P., I. S., kurie girdėjo, jog kaltinime nurodytą dieną tarp žuvusiojo E. M. ir V. S. buvo konfliktas, jog E. M. kaltino V. S. kažką pavogus, šaukė ant V. S., o po konflikto matė nubėgantį E. M. susiėmus už šono, matė, kad V. S. turėjo rankose kažkokį daiktą. Tai, kad V. S. turi sveikatos problemų, patvirtino posėdžio metu apklausti nukentėjusieji A. N. M., parodydama, jog ji žinojo, kad V. S. diagnozuota šizofrenija ir jam reikalingas gydymas, A. M., patvirtindamas, jog V. S. elgesys kėlė įtarimų, jog buvo jo mažametį sūnų suėmęs už rankos ir žadėjo parodyti dideles pinigų sumas, taip pat patvirtino, jog žinojo, kad V. S. vartojo narkotines medžiagas.

Kaltinimuose nurodytas aplinkybes dėl E. M. nužudymo taip pat patvirtina posėdžio metu ištirtuose rašytiniuose įrodymuose – įvykio vietos, patalpų ir vietovės apžiūros, lavono apžiūros protokoluose, vaizdo įraše užfiksuoti duomenys apie E. M. atžvilgiu panaudotą smurtą, specialistų išvadose esantys duomenys apie žuvusiajam padarytą sužalojimų pobūdį ir mastą, nusikalstamos veikos įrankį ? peilį, kuris galimai buvo panaudotas nužudant E. M..

Kaltinime dėl psichotropinės medžiagos ? sintetinio kanabinoido ADB-BUTINACA laikymo, patvirtina 2021 m. rugpjūčio 21 d. kratos protokolas, kuriame užfiksuota, jog kratos V. S. gyvenamosiose patalpose metu buvo rastos kaip įtariama narkotinės medžiagas, kurias ištyrus specialisto išvadoje buvo konstatuota, jog tai psichotropinė medžiaga ? ADB-BUTINACA, kurios kiekio nustatyti nėra galimybių, nes Centre nėra šios medžiagos standartinio pavyzdžio, o kita specialisto išvada (Nr. T-N 1877/2021(01)) patvirtina, jog V. S. vartoja psichiką veikiančias medžiagas, nes jo šlapime buvo rasta amfetamino.

Pagal nustatytas faktines aplinkybes veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 129 straipsnio 1 dalį (kito asmens nužudymas) ir pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ? nedidelio kiekio psichotropinių medžiagų disponavimas neturint tikslo jų platinti.

Baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga, ekspertizės aktas Nr. 75U-I-14/2011 bei ekspertės J. D. paaiškinimai posėdžio metu patvirtina, kad baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas V. S. padarė nepakaltinamumo būsenoje, kadangi tiek veikų veikos padarymo metu jis sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu ? paranoidine šizofrenija, ir kuria jis serga šiuo metu; taip pat konstatuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyvias medžiagas, žalingas vartojimas ir dėl šių psichikos sutrikimų jis negalėjo suvokti veikų pavojingumo ir negalėjo valdyti savo veiksmų. Vadovaujantis BK 17 straipsnio nuostatomis V. S. negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Atsižvelgiant į ekspertų išvadas, siekiant užtikrinti, kad V. S. būtų stebimas, jam būtų užtikrintas tinkamas gydymas, jam skirtina specialistų rekomenduojama priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje griežto stebėjimo sąlygomis.

V. S. taikoma procesinė prievartos priemonė – laikymas specialiojoje sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (4 t., 21-23 b. l.) paliktina galioti iki nutarties įsiteisėjimo.

Teismas laiko neįrodytomis kaltinime nurodytas aplinkybes, jog V. S. tyčia suduodamas E. M. nenustatytu kietu buku daiktu nemažiau du kartus padarė jam odos nubrozdinimą kaktoje ir kairiame žaste, kvalifikuojamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, taip pat, suduodamas nenustatytu kietu buku daiktu nemažiau devyniolika kartų padarė jam daugybines poodines kraujosruvas kūne-sužalojimus, kvalifikuojamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaip matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo (2 t., b. l. 31-36) konfliktinės situacijos iniciatorius buvo pats žuvusysis, kuris, kaip matosi, atbėgo paskui V. S., vadino jį necenzūriniais žodžiais ir spyrė jam keturis kartus koja ties V. S. kojomis, spyrių metu V. S. traukėsi nuo E. M. ir po paskutinio spyrio išsitraukęs nenustatytą daiktą dūrė E. M. į krutinę ir pabėgo, o žuvusysis susiėmė už krūtinės ir nubėgo paskui. Liudytoja V. M. teisme parodė, jog po išgirsto triukšmo pamatė ateinantį vyro brolį E. M., kuris laikėsi susiėmęs už šono, tarpduryje jis atsirėmė į ją ir jie abu nukrito ant žemės, ji saugojo jo galvą, matė, kad E. M. sužeistas ir kraujuoja. Taigi, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog būtent V. S. sudavė E. M. ne mažiau 19 kartų ir padarė jam daugybines poodines kraujosruvas, kurios kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taip pat nėra duomenų apie tai, jog suduodamas nenustatytu kietu buku daiktu ne mažiau du kartus V. S. padarė E. M. nubrozdinimą kaktoje ir kairiame žaste. Pažymėtina ir tai, jog remiantis specialisto išvada šie sužalojimai ? nubrozdinimas kaktoje ir kairiame žaste, poodinės kraujosruvos kūne galėjo būti padarytos ir atsitrenkiant į plokštumą kelių-keliasdešimt minučių laikotarpiu iki mirties. Nesant pakankamai duomenų apie tai, jog aptariami sužalojimai galėjo būti padaryti tik V. S. veiksmais, atsižvelgiant į tai, jog visos abejonės yra vertinamos nusikalstamą veiką padariusio asmens naudai, teismas šias aplinkybes laiko neįrodytomis ir šalina iš kaltinimo. Šių aplinkybė pašalinimas neturi įtakos teisinei V. S. veiksmų kvalifikacijai.

Baigiamųjų kalbų metu V. S. gynėjas tvirtino, jog jo ginamasis E. M. sužalojo gindamasis, t. y. neperžengdamas būtinosios ginties ribų. Tokius gynėjo argumentus teismas laiko nepagrįstais. Teismas pažymi, kad norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Paprastai kėsinimosi pradžia – tai riba, kada kėsinimasis jau pripažįstamas akivaizdžiu, o pabaiga – tai riba, iki kada kėsinimasis dar pripažįstamas akivaizdžiu. Pradinei kėsinimosi ribai nustatyti naudojami du kriterijai: 1) kai žala atitinkamiems interesams jau yra daroma (pavyzdžiui, gali būti pradėta naudoti fizinė jėga, smurtas; užpuolikas gali veikti su įrankiais ar be jų), ir 2) žala faktiškai dar nepadaryta, tačiau iš susiklosčiusios situacijos matyti aiški reali žalos grėsmė. Šiuo atveju reali grėsmė vertinama atsižvelgiant, kiek gresiantis ginamoms vertybėms pavojus yra akivaizdus ir tiesioginis (pavyzdžiui, tai gali būti ginklo išsitraukimas, peilio atlenkimas, besiginančiojo apsupimas kitų asmenų). Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau akivaizdžiai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-125/2011, 2K-140/2011, 2K-7-313/2012, 2K-416-942/2016). Kaip jau paminėta aukščiau, iš tiesų, iš vaizdo įrašo matyti, jog konflikto iniciatorius buvo būtent E. M., pasivijęs V. S. ir spyręs jam 4 kartus į kojas, tačiau jo veiksmai nebuvo tokio pavojingumo, jog V. S. buvo būtinybė iš turėtos rankinės išsitraukti peilį ir durti žuvusiajam. Po kiekvieno spyrio V. S. pasitraukdavo nuo E. M., o po paskutinio spyrio, pasitraukęs nuo E. M., išsitraukė iš rankinės nenustatytą daiktą (galimai peilį) ir vieną kartą atsisukęs dūrė žuvusiajam į krūtinės sritį. Taigi, kėsinimasis jau buvo praėjęs ir V. S. turėjo galimybę ir kitais būdais išvengti tolimesnės konfliktinės situacijos.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

įvykio vietos apžiūros metu paimtos nuoplovos nuo buto durų, nuo sienos virš jungiklio, lavono kairiosios rankos plaštakos, lavono dešiniosios rankos plaštakos, V. S. DNR lyginamasis pavyzdys, saugomi Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

V. S. pateikti ? pilkos spalvos džemperis su gobtuvu, mėlynos spalvos džemperis su gobtuvu, juodos spalvos kojinės (2 vnt.), juodi sportiniai batai „Adidas“ (2 vnt.), šortai, mėlynos spalvos džinsinės kelnės, juodos spalvos diržas su metaline sagtimi, mėlynos spalvos marškinėliai trumpomis rankovėmis; kratos metu V. S. gyvenamojoje vietoje ? (duomenys neskelbtini) rasti ir paimti A4 formato lapas su rankiniu užrašu, (1 vnt.), mobilusis telefonas su raudonu korpusu (sudaužytu ekranu), juodos spalvos mobilusis telefonas su įskilusiu ekranu, mobilusis telefonas „ALKATEL“ su įskilusiu ekranu, trys kupiūros (3 vnt.) 10 eurų nominalo (viso 30 Eur); V. S. asmens kratos metu savanoriškai pateikti daiktai ? juodos spalvos rankinė su trimis baltos spalvos juostomis „Adidas“, žiebtuvėlis, du raktai su pakabuku, baltos spalvos mobiliojo ryšio telefonas „Iphone 6“ suskilusiu ekranu (juodos spalvos dėkliuke), 2 euro centų ir 1 euro cento monetos, saugomus Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje bei Turto valdymo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini jų teisėtam savininkui V. S.;

įvykio vietos apžiūros (duomenys neskelbtini) metu paimta juoda kuprinė, kurioje 2 pakeliai greitai paruošiamų makaronų „Knor“, laidas (tipe C), dviratininko pirštinės, 0.5 l gėrimo „Fantos“ (pilnas), pilnas supakuotas pakelis cigarečių NZ „Gold“, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini buto, iš kurio buvo paimti daiktai, savininkams;

įtariamojo V. S. asmens kratos metu savanoriškai pateiktas peilis, kratos metu V. S. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) rasti ir paimti ? plastikinis butelis apvyniotas folija, 15 vnt. TIAPRIDAL tablečių, po atlikto objektų (narkotinių-psichotropinių medžiagų tyrimo) tuščios pakuotės (vokai, maišeliai), saugomi Vilniaus apskrieties VPK saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip menkaverčiai;

vokai su kompaktiniais diskais (4 vnt.), kuriuose baudžiamajai bylai Nr. 01-1-28747-21 nagrinėti reikšmingi vaizdo ir garso įrašai saugomi bylos 1 tome (vokai prisegti prie galinio bylos viršelio) nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiaga.

Dėl civilinių ieškinių

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji A. N. M. (žuvusiojo mama) ir nukentėjusiosios mažametės A. R. M. (žuvusiojo dukros) atstovė pagal įstatymą S. Z. byloje pareiškė civilinius ieškinius, kiekviena prašydama iš kaltinamojo V. S. priteisti po 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1t., b. l. 146-148; 182-184).

Teismas pažymi, jog baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio patenkinimas nusikalstamos veikos padarymo atveju galimas tik tuomet, kai asmuo pripažįstamas kaltu. Šiuo atveju V. S. įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje padarė būdamas nepakaltinamu, todėl civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėtais.

Teismas taip pat pažymi, jog tokiais atvejais yra taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.268 straipsnis, kurio 4 dalyje įtvirtinta specialioji norma, reglamentuojanti žalos atlyginimą, padarytą asmens, kuris savo veiksmų reikšmės negali suprasti ar jų valdyti dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo. Žalos atlyginimas tokiais atvejais gali būti priteistas iš asmenų, kurie gyveno kartu su žalą padariusiu asmeniu ir, žinodami apie žalą padariusio asmens psichikos būklę, nesiėmė priemonių, kad šis būtų pripažintas neveiksniu. Tokio pobūdžio bylos nagrinėjamos Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BK 17 ir 98 straipsniais, BPK 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 4 punktu,

nutaria:

pripažinti, kad V. S. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje būdamas nepakaltinamu ir jam taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje griežto stebėjimo sąlygomis – VšĮ Rokiškio Psichiatrijos ligoninėje.

V. S. paskirtą ir taikomą procesinę prievartos priemonę – laikymą suėmimo sąlygomis specialiojoje sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, palikti galioti iki nutarties įsiteisėjimo.

Nukentėjusiosios A. N. M. ir nukentėjusiosios mažametės A. R. M. atstovės pagal įstatymą S. Z. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

įvykio vietos apžiūros metu paimtas nuoplovas nuo buto durų, nuo sienos virš jungiklio, lavono kairiosios rankos plaštakos, lavono dešiniosios rankos plaštakos, V. S. DNR lyginamąjį pavyzdį, saugomus Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkaverčius (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

V. S. pateiktus ? pilkos spalvos džemperį su gobtuvu, mėlynos spalvos džemperį su gobtuvu, juodos spalvos kojines (2 vnt.), juodus sportinius batus „Adidas“ (2 vnt.), šortus, mėlynos spalvos džinsines kelnes, juodos spalvos diržą su metaline sagtimi, mėlynos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis; kratos metu V. S. gyvenamojoje vietoje ? (duomenys neskelbtini), rastus ir paimtus A4 formato lapą su rankiniu užrašu, (1 vnt.), mobilųjį telefoną su raudonu korpusu (sudaužytu ekranu), juodos spalvos mobilųjį telefoną su įskilusiu ekranu, mobilųjį telefoną „ALKATEL“ su įskilusiu ekranu, tris kupiūras (3 vnt.) 10 Eur nominalo (viso 30 Eur); V. S. asmens kratos metu savanoriškai pateiktus daiktus ? juodos spalvos rankinę su trimis baltos spalvos juostomis „Adidas“, žiebtuvėlį, du raktus su pakabuku, baltos spalvos mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 6“ suskilusiu ekranu (juodos spalvos dėkliuke), 2 euro centų ir 1 euro cento monetas, saugomus Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje bei Turto valdymo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti jų teisėtam savininkui V. S.;

įvykio vietos apžiūros (duomenys neskelbtini) metu paimtą juodą kuprinę, kurioje 2 pakeliai greitai paruošiamų makaronų „Knor“, laidas (tipe C), dviratininko pirštinės, 0.5 l gėrimo „Fantos“ (pilnas), pilnas supakuotas pakelis cigarečių NZ „Gold“, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti buto, iš kurio buvo paimti daiktai, savininkams;

įtariamojo V. S. asmens kratos metu savanoriškai pateiktą peilį, kratos metu V. S. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) rastus ir paimtus ? plastikinį butelį apvyniotą folija, 15 vnt. TIAPRIDAL tablečių, po atlikto objektų (narkotinių-psichotropinių medžiagų tyrimo) tuščias pakuotes (vokus, maišelius), saugomus Vilniaus apskrieties VPK saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkaverčius;

vokus su kompaktiniais diskais (4 vnt.), kuriuose reikšmingi vaizdo ir garso įrašai, saugomus bylos 1 tome (vokai prisegti prie galinio bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiaga.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Lietuvos Apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.