Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2007-08-30 · Administracinė byla Nr. I-7565-602/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-08-30
Bylos Nr.
I-7565-602/2007
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Veslava Ruskan
Pareiškėjas
A. Š.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos, Lietuv
Trečiasis asmuo
Vilniaus
Kategorijos
  • 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-7565-22/2007Procesinio sprendimo kategorija 15.2 (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius 2007 m. rugpjūčio 30 d.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Veslava Ruskan,Sekretoriaujant E. Bistrickienei,

dalyvaujant pareiškėjui A. Š., atsakovo atstovei R. Bublienei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Č. Jociui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus 2- iesiems pataisos namams, dėl neturtinės žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

n ustatė:

pareiškėjas, 2007-05-15 kreipdamasis į teismą su skundu, prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau - Kalėjimų departamentas), 200 000 neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 2-3).

Pareiškėjas savo reikalavimą grindžia tuo, jog laikotarpiu nuo 2006-11-16 iki 2006-11-20 Vilniaus 2-uosiuose pataisos namuose buvo laikomas laikinojo sulaikymo kameroje, kuomet jam paskirtą nuobaudą jis privalėjo atlikti kamerų tipo patalpose. Į laikinojo sulaikymo kamerą pareiškėjui nebuvo leista paimti jokių asmeninių daiktų, ji nepritaikyta laikyti nuteistąjį ilgiau kaip 24 valandas. Laikinojo sulaikymo kameroje nėra lovų, kėdžių, suolų, spintelių ir kito inventoriaus, todėl pareiškėjas turėjo miegoti ant suolo. Pareiškėjas negalėjo skaityti, rašyti, nes neturėjo tam reikalingų priemonių. Nuo 2006-11-16 iki 2006-11-20 pareiškėjas nebuvo vedamas pasivaikščioti, todėl pareiškėjas patyrė stresą, diskomfortą, didelius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, jam trūko oro. Aplinkybę, jog pareiškėjas buvo laikomas laikinojo sulaikymo kameroje, pareiškėjo teigimu, patvirtina medicininės apžiūros įrašai, padaryti 2007-11-16 ir 2007-11-17 jo ambulatorinėje kortelėje. Pareiškėjas dėl nurodytų savo teisių pažeidimo 2006-11-21 kreipėsi su skundu į Kalėjimų departamentą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento nesutinka su skundu. Atsiliepime į skundą atsakovo atstovas nurodė, kad yra netinkamu atsakovu (b.l.13-14). Kalėjimų departamentas, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, įstatyme nustatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjo skundus, atliko tarnybinį tyrimą, apie nagrinėjimo rezultatus pareiškėjui pranešė laiku, atsakymus pagrindė galiojančiais įstatymais, nurodė priimto sprendimo apskundimo tvarką. Pareiškėjo reikalavimai yra susiję su Vilniaus 2-ųjų pataisos namų teisėmis ir pareigomis.

Atsakovo atstovė paaiškino, kad 2006-11-16 iki 2006-11-20 laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas baudos izoliatoriuje. Be to, pareiškėjas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus 2-uosiuose pataisos namuose, būdavo taip pat laikomas laikino izoliavimo kameroje.

Tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į skundą nepateikė. Atstovas posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę Vilniaus 2-uosiuose pataisos namuose. Pareiškėjas padarė daugybę nustatytos tvarkos pažeidimų, už ką jam buvo skiriamos nuobaudos. 2006-11-17 nutarimu pareiškėjas buvo uždarytas į baudos izoliatorių. Po pažeidimo, už kurį buvo paskirta nuobauda padarymo iki uždarymo į baudos izoliatorių pareiškėjas buvo stebimas laikino izoliavimo kameroje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę Vilniaus 2-uosiuose pataisos namuose. 2006-10-04 Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus nutarimu Nr. 28-1131 pareiškėjas 6 mėnesiams buvo perkeltas iš paprastosios į drausmės grupę (b.l. 13). Pareiškėjui atsisakius bausmę atlikti drausmės grupėje, Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktorius 2006-10-04 nutarimu Nr. 74 pareiškėjui paskyrė nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas 3 mėnesiams (b.l. 154). Nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys nutarimų nuorašai, Kalėjimų departamento atsakymai, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai.

Nutarimo nuorašas patvirtina, kad Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2006-11-17 nutarimu Nr. 1888 pareiškėjui buvo taikyta nuobauda – uždarymas 15 parų į baudos izoliatorių (b.l. 128). Pareiškėjas uždarytas į baudos izoliatorių už tai, kad 2006-11-13 pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus – pabėgo iš kamerų tipo patalpų 17 kameros. Nutarime yra bendrosios praktikos slaugytojos įrašas, kad nuteistasis gali atlikti nuobaudą. Nutarimas 2006-11-17 paskelbtas nuteistajam pasirašytinai. Nutarimo pagrindu nuteistasis uždarytas į baudos izoliatorių 2006-11-17 21.40 val., išleistas 2006-12-02 21.40 val. 2006-11-17 kratos metu iš nuteistojo buvo paimti sieninis ir rankinis laikrodžiai, kuriuos 2006-12-02 nuteistasis gavo bei patvirtino nurodytų daiktų gavimą savo parašu.

Nurodyti bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas ginčijamu laikotarpiu, t.y. nuo 2006-11-16 iki 2006-11-20 buvo baudos izoliatoriuje. Ši nuobauda už bausmės atlikimo režimo pažeidimą pareiškėjui buvo paskirta nurodytus veiksmus įgalioto atlikti pareigūno – pataisos įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo nutarimu Bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka (BVK 142 str. 1 d. 4 p., 143 str., LR Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo 208 p.). Pareiškėjas neginčija nuobaudos paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pataisos įstaiga įvykdė nuobaudos skyrimą nepažeisdama LR Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo XXXV skyriaus reikalavimų. Šių taisyklių 210 p. yra numatyta, jog nuteistiesiems, uždaromiems į baudos ar drausmės izoliatorių ar į karcerį, neleidžiama su savimi imti maisto produktų ir asmeninių daiktų, išskyrus rūkalus, degtukus ir vienkartinius žiebtuvėlius, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, plastmasines šukas, nosinę. 2006-11-17 nutarimo turinys patvirtina, kad iš nuteistojo nebuvo paimti nurodyti būtini daiktai, kuriuos jis turėjo teisę paimti į baudos izoliatorių. Nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina Kalėjimų departamento 2006-12-11 raštas dėl pareiškėjo skundo nagrinėjimo (b.l. 5). Nėra pagrįstas įrodymais pareiškėjo teiginys, kad pareiškėjas, būdamas baudos izoliatoriuje nebuvo vedamas pasivaikščioti ar buvo apribotos kitos nuteistojo teisės numatytos BVK 146 str. 2 d. - skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitą literatūrą. Kalėjimų departamento 2006-12-11 rašte yra nustatyta, kad pareiškėjas buvo vedamas pasivaikščioti pagal baudos izoliatoriuje nuobaudas atliekančių nuteistųjų pasivaikščiojimo grafiką. Pareiškėjas neskundė Kalėjimų departamento 2006-12-11 rašto BVK 183 str. nustatyta tvarka.

Nepagrįsti yra pareiškėjo argumentai, kad 2006-11-16 - 2006-11-20 laikotarpiu jis buvo laikomas laikino sulaikymo kameroje, kurioje galėjo būti laikomas iki 24 val. BVK 144 str. 5 d.yra numatytas laikinas nuteistojo izoliavimas, kuris nelaikomas nuobauda, tai yra uždarymas į baudos izoliatorių iki 24 val. iki pataisos direktoriaus atvykimo į pataisos įstaigą. Pareiškėjas buvo uždarytas į baudos izoliatorių, paskyrus jam nustatyta tvarka nuobaudą, pareiškėjui nebuvo taikoma BVK 144 str. 5 d. numatyta poveikio priemonė.

Atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimai, dalinai ir pareiškėjo paaiškinimai bei skundo turinys patvirtina, kad iki uždarymo į baudos izoliatorių pareiškėjas būdavo laikomas laikino izoliavimo kameroje. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1999-10-22 įsakymo Nr. 461 “Dėl Lietuvos higienos normos HN 76: 1999 “Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra” tvirtinimo” 6.10 p. yra numatyta, kad laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigose įrengiamos ypač agresyvių asmenų dėl psichikos sutrikimo laikino izoliavimo kameros su minkšta, gerai valoma grindų ir sienų danga. LR Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo 18 p. yra numatyta asmens sveikatos priežiūros uždaroji įstaiga su stacionaru (medicininiu izoliatoriumi). BVK bei nurodytos taisyklės (252 p.), reglamentuojantys nuteistųjų sveikatos priežiūros ypatumus nenumato, kad asmuo gali būti gydytojų apžiūrimas ar patalpinamas į laikino izoliavimo kamerą įgaliotu pareigūnų nutarimu ar kitokia tvarka. Taisyklių 214 p. numatyta, kad nuteistųjų, uždarytų į baudos izoliatorių medicininė apžiūra ir ambulatorinis gydymas atliekami specialiai tam šiose patalpose įrengtoje patalpoje. Todėl esant būtinumui pareiškėjas galėjo būti gydytojų apžiūrimas ir laikomas laikino izoliavimo kameroje, nepriklausomai nuo to kokio tipo patalpose atliko bei privalėjo atlikti tuo metu laisvės atėmimo bausmę. Todėl pareiškėjo su skundu pateikti išrašai iš jo medicininių dokumentų, patvirtinantys, kad 2006-11-16 ir 2006-11-17 (b.l. 6, 7) buvo apžiūrėtas gydytojų ne kamerų tipo patalpose ar ne baudos izoliatoriuje nepatvirtina, kad pareiškėjo kaip nuteistojo teisės buvo ar galėjo būti pažeistos.

Dėl nurodytų motyvų, nėra pagrindo daryti išvados, kad 2006-11-16 iki 2006-11-20 pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę Vilniaus 2-uosiuose pataisos namuose buvo pažeisti laisvės atėmimo bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos.

CK 6.271 str. 1 d. yra numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. 3 d. yra numatyta, kad šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t.t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Atsakomybė pagal nurodytą teisės normą atsiranda esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms (neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui) išskyrus kaltę (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.).

Pareiškėjo skunde nurodyti faktai dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo tvarkos ir sąlygų pažeidimo yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus 2- ųjų pataisos namų veiksmais, kurie tiesiogiai darė įtaką pareiškėjo teisėms, laisvėms ir interesams. Todėl šioje byloje Lietuvos valstybei atstovauti ir atsakyti pagal skundą turėjo Vilniaus 2- ieji pataisos namai. Pareiškėjas posėdžio metu nesutiko pakeisti byloje atsakovo ir laikyti atsakovu Vilniaus 2- uosius pataisos namus (b.l. 62). Reikalavimo pareiškimas ne tam asmeniui, kuris turėtų pagal skundą atsakyti, šiuo atveju ne tam subjektui, su kurio veiksmais siejamas žalos padarymas, sudaro savarankišką pagrindą skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti (CK 6.250 str., ABTĮ 54 str.).

Pažymėtina, kad byloje nenustatyta, jog Vilniaus 2- ųjų pataisos namų neteisėtais veiksmais pareiškėjui būtų buvusi padaryta neturinė žala, atsiradusi dėl minėtos įstaigos veiksmų.

Nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo Lietuvos valstybės atstovaujamos Kalėjimų departamento. Ši centrinė viešojo administravimo institucija, įstatyme nustatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjo skundus, atliko tarnybinį tyrimą, apie nagrinėjimo rezultatus pareiškėjui pranešė laiku, atsakymus pagrindė galiojančiais įstatymais, nurodė priimto sprendimo apskundimo tvarką, priimtas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimus. Pareiškėjas neskundė įstatymo nustatyta tvarka Kalėjimų departamento sprendimo dėl jo skundo tyrimo. Todėl nėra pagrindo konstatuoti Kalėjimo departamento veiksmų neteisėtumą bei svarstyti klausimą dėl kitų šiuo atveju būtinų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

n usprendė:

A. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Veslava Ruskan