Kauno apylinkės teismo nutartis

2018-08-23 · Baudžiamoji byla Nr. T-1809-946/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-23
Bylos Nr.
T-1809-946/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Kategorijos
Byla Nr. T-1809-946/2018
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.1.10.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2018 m. rugpjūčio 23 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra G. A. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. liepos 23 d. priimtu nutarimu Nr. 95-185 nutarta taikyti nuteistajam G. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 m. 4 mėn. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. liepos 19 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau –BVK) 157 straipsnio 3 dalį, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 18 balų ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo elgesio rizika sumažėjo nuo 38 iki 18 balų. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, drausmine tvarka nebaustas, vieną kartą skatintas, direktoriaus nutarimu 2018 m. birželio 18 d. suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos. Nuteistasis dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir socialinės reabilitacijos programose, įvairiuose renginiuose, vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam G. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atsisakytina tvirtinti.

G. A. nuteistas Švedijos Karalystės Svea apeliacinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nuosprendžiu pagal bausmių skyrimo už kontrabandą 3 straipsnio 3 pastraipos 2 punktą ir 6 straipsnio 3 pastraipą už labai didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabandą, paskirta 5 m. laisvės atėmimo bausmė.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi pripažintas Švedijos Karalystės Svea apeliacinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nuosprendis – bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalimi, paskirta 5 m. laisvės atėmimo.

Anksčiau neteistas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 2 m. 4 mėn. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. liepos 19 d.).

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis G. A. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas pripažįsta, kad stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis drausmine tvarka nebaustas, skatintas vieną kartą, dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir socialinės reabilitacijos programose, įvairiuose renginiuose, ką teismas vertina teigiamai, kartu pažymi, kad aukščiau nurodytos aplinkybės rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui. Tačiau teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad G. A. laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą (didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimą Švedijos Karalystėje), kas neabejotinai rodo didesnį nuteistojo pavojingumą, ir nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą, tačiau nurodytina, kad šie veiksmai negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padaryta nusikalstama veika, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Nagrinėjamu atveju, atliktos ir neatliktos bausmės dalių santykis šiuo metu dar neleidžia daryti išvados, jog paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Socialinio tyrimo išvada nustatyta, kad nuteistasis anksčiau yra dirbęs suvirintoju, galimo lygtinio paleidimo atveju dirbtų suvirintojo pareigoje, tačiau pažymėtina, jog nuteistajam yra buvę finansinio nestabilumo laikotarpių, kurie privedė prie nusikaltimo įvykdymo, todėl darytina išvada, kad lygtinio paleidimo atveju būsimas darbas nuteistajam gali neužtikrinti norimo finansinio stabilumo, dėl ko nuteistasis, siekdamas gauti daugiau pajamų, gali nusikalsti ir pajamas siekti gauti nusikalstamu būdu. Nuteistojo pataisos namuose niekas nelanko, su buvusia žmona ir nepilnamečiu sūnumi nuteistasis nebendrauja, kas socialinio tyrimo išvadoje nurodyta kaip nusikalstamo elgesio riziką didinantis veiksnys. Nuteistasis supranta motyvus daugelyje sričių suvaržyti savo elgesį, tačiau yra linkęs pateisinti neigiamus dalykus kitų atsakomybe, be to, padarytą nusikaltimą planavo, tačiau save pateisina tuo, jog nežinojo, kad gabena narkotines medžiagas, galvojo, kad gabena cigarečių kontrabandą. Išlieka nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantys artimi kriminogeniniams veiksniai: teisės pažeidimai; išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (nestabili darbo istorija, nėra įgijęs vidurinio išsilavinimo); lėšų tvarkymas ir pajamos (yra buvę finansinio nestabilumo laikotarpių, kurie privedė prie nusikaltimo įvykdymo).

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2018 m. liepos 23 d. nutarimą Nr. 95-185 taikyti nuteistajam G. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2018 m. liepos 23 d. nutarimą Nr. 95-185 taikyti nuteistajam G. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis