- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-13
- Bylos Nr.
- T-863-1122/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08888-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Dambrauskienė
dalyvaujant asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, L. M. gynėjai advokatei Annai Grinevič,
VšĮ Karoliniškių poliklinikos Psichikos sveikatos centro atstovei gydytojai psichiatrei A. S.,
neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo VšĮ Karoliniškių poliklinikos Psichikos sveikatos centro teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo L. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. M1-431-806/2021 L. M. buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje).
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. lapkričio 9 d. nutartimi L. M. buvo pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, taikymas.
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi L. M. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis, pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Ambulatorinis priverstinis gydymas buvo paskirtas VšĮ Karoliniškių poliklinikos Psichikos sveikatos centre.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi L. M. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio priverstinio gydymo VšĮ Karoliniškių poliklinikos Psichikos sveikatos centre, taikymą.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. gegužės 23 d. gauta VšĮ Karoliniškių poliklinikos Psichikos sveikatos centro specialistų komisijos 2023 m. gegužės 16 d. išvada dėl L. M. sveikatos būklės, kurioje nurodyta, kad šiam asmeniui tikslinga pratęsti priverčiamą medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Pacientui nustatyta paranoidinė šizofrenija (F20.0). Klinikoje išlieka apato-abulinio defekto simptomatika, pažeidimai mąstymo, valios, afektinėse sferose, kritika ligai – dalinė. Šiuo metu aktyvios psichopatologijos nestebima, mąstymas nenuoseklus, mandagiai bendrauja su specialistais, dėl defektinės simptomatikos pacientui nustatyti Specialieji nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikiai. Į Psichikos sveikatos centre numatytas gydytojo psichiatro ir socialinio darbuotojo konsultacijas pacientas atvykdavo reguliariai, paskirtu laiku. Pacientui paskirtas medikamentinis gydymas. Situacija namų aplinkoje aptarta su paciento motina E. M., kuri nurodo, jog bendravimas su sūnumi nekelia rūpesčių, konfliktų, nesutarimų neatžymi. Gyvena su motina ir seserimi trijų kambarių bute, pacientas turi savo kambarį. Pacientas lanko psichikos sutrikimus patiriančių asmenų dienos centrą, dalyvauja VšĮ Karoliniškių poliklinikos Psichikos sveikatos centro pacientų psichologinės pagalbos grupėse su psichologu. Ambulatorinio stebėjimo laikotarpiu pacientas buvo siųstas į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl darbingumo bei specialiųjų poreikių lygio įvertinimo. Dėl psichikos sutrikimo yra nustatytas sumažintas darbingumo lygis 25 proc. iki 2039 m. rugsėjo 21 d. Nustatytas pirmojo lygio Specialusis nuolatinės priežiūros – pagalbos poreikis neterminuotai. Ambulatorinio stebėjimo VšĮ Karoliniškių poliklinikos Psichikos sveikatos centre laikotarpiu psichozinio lygio paūmėjimų nebuvo, stacionarinis gydymas netaikytas, stebima liekamoji simptomatika, paviršutiniškos, blankios emocijos, kritika būsenai formali.
Teismo posėdžio metu VšĮ Karoliniškių poliklinikos atstovė palaikė prašymą. Nurodė, kad nusprendė dar truputėlį prašyti pratęsti L. M. priverčiamąsias medicinos priemones (jų taikymą), nes susipažinus išsamiai su jo ligos istorija, matyti, kad jis iki patekimo pas juos, prieš metus laiko, nesigydė apie 10 metų ir ta liga labai progresavo, iki kol pilnai sutriko elgesys, jis tapo neadekvatus, agresyvus prieš artimuosius ir tada tik buvo hospitalizuotas ir pradėtas gydymas medikamentinis. Tai, ką stebi jį gydydama, kad jis ilgą laiką labai formaliai bendravo, faktiškai nekalbėjo ateidamas į konsultacijas, dabar jis po truputėlį paskutinius kelis mėnesius tampa šiek tiek aktyvesnis, labiau lyg ir suvokia, kas čia su juo vyksta, kad jis galbūt lyg ir pripažįsta, kad serga, bet yra toks įtarimas, kad tas supratimas yra labai formalus. Kadangi ta diagnozė jį užklupo labai jau tai ligai įsisiautėjus ir labai padarius daug blogų darbų, jau toksai asmenybės defektas yra, valios defektas, tai dar nori truputėlį pasižiūrėti, gal tie vaistai kažkaip geriau jį paveiks, atsistatys labiau kritika ligos atžvilgiu, dar pusmetį prašytų pratęsti. Dar tokių abejonių yra, ar jis savarankiškai čia gydysis ir tęs gydymą dėl jo kritikos, ar jis tikrai nutraukus priverstinį gydymą bendraus ir lankysis, abejotina. Globa jam nustatyta būtent prievartinio gydymo metu dėl labai ryškaus ligos defekto, valios defekto, jis namuose visą laiką tik gulėdavo, nieko neveikdavo. Tai dabar pradėjo lankyti dienos centrą, truputėlį darosi aktyvesnis ir namuose, kyla iš tos lovos, bet iš tikrųjų jis nieko, nei valgyti pasidarydavo, nei į parduotuvę eidavo, tik šiukšles, mamai paliepus, išnešdavo. Dabar jau jis daugiau bendrauja, kažkaip lyg atvirsta į save, kažkaip sugrįžta. Tai tas specialiosios priežiūros poreikis buvo, nes jis nei buitimi, nei higiena be mamos nesirūpindavo. Dabar lyg atsistatinėja, kažkaip ta pagalba dar išorinė jam labai reikalinga. Tai, aišku, socialiniai daugiau klausimai, bet ir dėl gydymo dar ta priežiūra, kontrolė pusmetį reikalinga. Nori pasižiūrėti, ar jis suvoks, kad reikalingas nuolatinis, kalba su juo, kad tas gydymas jam visą gyvenimą reikalingas bus, bet neįsitikinę dar, kad jis tą tikrai suvokia. Ir mama abejoja. Būklė paciento gerėjanti, bet ne tiek, dar pusmetį galėtų intensyvesnę priežiūrą vykdyti. Paskutinius 2 ar 3 kartus jis į polikliniką atėjo jau pats, prieš tai visą laiką atlydėdavo mama. Jis net nekalbėdavo, tai apato abulinis defektas, ir žodynas sunyksta, ir interesų jokių nelieka, tokia visiška apatija, abulija, jokių valios niekam nededa pastangų. Dabar jau jis ateina pats, dienos centrą, ten užsiėmimus tris kartus per savaitę lanko, jau kažkaip truputėlį, matyt, tos smegenys sveiksta, atsiranda to aktyvumo, savarankiškumo truputėlį.
Teismo posėdžio metu L. M. gynėja siūlė teikimą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato jos taikymo laiko ir ji taikoma tol, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichinė būklė ir išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius privalo spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo (405 str. 2 d.). Tos pačios nuostatos numatytos ir BK 98 straipsnio 6 dalyje.
BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas išnagrinėja ir išsprendžia priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimus pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą ir pratęsia priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, jeigu asmens sveikatos būklė nepasikeitė; pakeičia pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė (BPK 405 str. 3 d. 2 p.); arba panaikina taikytą priverčiamąją medicinos priemonę, jeigu asmuo pasveiko ir išnyksta reikalas tokią priemonę taikyti (BPK 405 str. 3 d. 3 p.). Taigi tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą teismas įvertinta du kriterijus: asmens psichinę sveikatą ir jo socialinį pavojingumą.
Iš pateiktos VšĮ Karoliniškių poliklinikos Psichikos sveikatos centro specialistų komisijos išvados matyti, kad atsižvelgiant į L. M. priverstinio ambulatorinio gydymosi laikotarpiu psichikos būklę, dalinę kritiką ligos atžvilgiu, kito asmens priežiūros poreikį socialiniam funkcionavimui, tikslinga tęsti taikomą priverčiamąją medicinos priemonę. Teismo posėdžio metu gydytoja paaiškino, kad L. M. dar būtina bent pusmečiui pratęsti priverstinio gydymo terminą, kadangi nėra iki galo aišku, ar asmuo yra pasirengęs savarankiškai gydytis. Pagal gydytojų rekomendacijas dar būtinas L. M. stebėjimas kurį laiką.
Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad L. M. priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, taikymas tęstinas. Šiuo atveju bylos duomenų visuma apie L. M. psichinę būklę ir nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad dabartinė jo sveikatos būklė dar reikalauja tolimesnio gydymo, jis nėra visiškai pasveikęs, tolesnis ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis vis dar yra būtinas. Atsižvelgiant į tai, tikslinga pratęsti L. M. priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, taikymą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 5 dalimi, 440 straipsniu,
nutaria:
VšĮ Karoliniškių poliklinikos Psichikos sveikatos centro teikimą tenkinti.
Pratęsti L. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, taikymą.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.