- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-29
- Bylos Nr.
- I2-3041-535/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03500-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Ina Kirkutienė, Asta Adamonytė-Šipkauskienė
- Pareiškėjas
- I. B.
- Atsakovas
- Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Laisvas laikraštis“, uždarajai akcinei bendrovei „Patikimas verslas“
- Kategorijos
- 27.1Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimai
- 5.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Inos Kirkutienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. B. skundą atsakovei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei ,,Laisvas laikraštis“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Patikimas verslas“ dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja I. B. kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – Inspektorius) 2021-09-10 sprendimą Nr. (SK-23,2020;SK-139,2021)SPR-244.
Pareiškėjai paaiškina, kad 2019-09-11 laikraštyje ,,Laisvas laikraštis“ buvo išspausdintas straipsnis ,, Atgimė Vilniaus brigada“, kuriame kalbama apie organizuotos nusikalstamos grupuotės veiklą, atimant turtą, susijusį su žydais. Ji nesutiko su straipsnio turiniu, kuris žemino jos garbę, todėl kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą (toliau – Tarnyba), kuri ginčijamu sprendimu nusprendė pripažinti jos skundą dėl publikacijoje „Atgimė Vilniaus brigada (pildoma)“ (www.laisvaslaikrastis.lt) paskelbtos informacijos iš dalies pagrįstu. Pareikšti papeikimą asmens duomenų valdytojui (tvarkytojui) UAB „Patikimas verslas“ dėl Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio 1 dalies (a) punkto ir 6 straipsnio 1 dalies (a) punkto pažeidimo. Reikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) UAB „Patikimas verslas“ iš publikacijos pašalintų pažeidimą, t. y. jos asmens duomenų apsaugą pažeidžiančią informaciją - jos gimimo datą.
Pareiškėja teigia, kad jos garbę ir orumą žeidžia šie teiginiai: L „<..> Kaip tik šioje vietoje aš ir „užsiroviau“ - man patarė kreiptis į I. B.. Tiesa, tada dar nežinojau, kad tokius žmones, kurie turi problemų dėl skolų, atitinkamos struktūros jau pradeda sekti. Žlugdyti tuos žmones, kurie turi skolų, ir atiminėti iš jų verslą- tai yra dar vienas, naujas verslas. Aš pradėjau visus šio verslo ratus, ir tik pernai supratau, kaip jis veikia. Nors mano namas varžytinėse buvo parduotas dar 2016 m. Iki to laiko nesupratau, kas čia darosi. Tai supratau tik dabar - ant manęs sėdo „Vilniaus brigada“. Tai nutiko dar 2015 m.“ (toliau - Teiginys 1); 2. „Pinigai baigėsi, ir tada savo pagalbą pasiūlė I. B. firma, teikianti teisines paslaugas. Ši moteris labai mane užjautė: „Žinoma, mes pažįstame daug žmonių, kurie turi problemų, refinansuosime tavo kreditą - pasakojo man B.. Tačiau jau tada ji ruošėsi užgrobti mano nuosavybę T (toliau - Teiginys 2); 3. „A. F. (nuotr. antras iš kairės - per advokatų priesaiką kartu su Teisingumo ministru Markevičiumi dar 2004 m.) žemo ūgio, rudų plaukų, jis šviesus žydas (ceemjibiū eepeū), tačiau šioje nuotraukoje dar visi jauni, nes dabar jam apie 35 - 36 metai, - sako moteris, - jis yra garsiųjų aferisčių A. M. ir I. B. finansinis partneris. Dar šiai gaujai, vadinamai„ Vilniaus brigada“, priklauso garsusis J. V. ir H. Z. - visi jie vienos kartos žmonės, kurių nusikaltimus dengia jų bendraamžiai prokurorai B. L. ir R. B..“ (toliau - Teiginys 3); 4. „Mano atvejis buvo toks - man reikėjo gelbėti savo namą, su teisininke B. susitariau, kad ji man atstovaus, ji pažadėjo, kad visi antstolio veiksmai atimti mano nuosavybę bus sustabdyti. Ji taip pat pažadėjo, kad suras ką nors, kas refinansuotiį mano paskolą.“ (toliau - Teiginys 4); 5. „Kreipiausi į tą pačią B. - juk ji man žadėjo, kad po varžytinių mano namas nebus niekam kitam perrašytas, o liks man.“ (toliau - Teiginys 5); 6. „A. F. - labai įtakingas advokatas, kuris teismuose atstovauja „Maxima“ grupę, o jo sesuo dirba Konstituciniame teisme, - pasakojo G. Š., - tačiau mane žeidžia faktas, kad mano pavardė Š., o man apgavo tokia B. kurią finansavo žydas F..“ (toliau - Teiginys 6); 7. „Tiriamojoje medžiagoje išvardytos baudžiamosios bylos ir tyrimai, kurie buvo inicijuoti Vilniaus brigados nariams A. M. (G. K. bendrininkė) ir finansistas A. F., teisininkė I. B., J. V., S. V., A. S., A. D., S. Z. ir kitiems.“ (toliau -Teiginys 7); 8. „Kokiu principu prokuratūra nustato tuos pačius sukčiavimo veiksmus: A. M., J. V., B., A. D., S. V., S. Z. veiklą kaip nusikalstamą baudžiamąją ar civilinę? “ (toliau - Teiginys 8); 9. „2019 m. kovo mėn. STT institucijos suėmė teisininkę I. B., tačiau ji sumokėjo didelį užstatą, kad nesėdėti kalėjime, kol vyksta ikiteisminiai tyrimai. Tai reiškia kad visi Vilniaus Brigados veikėjai turi daug pinigų.“ (toliau - Teiginys 9); 10. „S. R. ir G. R. negalėjo apsiginti, nes jie yra rusakalbiai. Tyrėja D. K. atsisako svarstyti naujus faktus, patvirtinančius sukčiavimą organizuotoje grupėje: I. B., A. M., Y. V., A. F., P. G. ir A. T. sukčiavimas taip pat nėra svarstomas. Tyrėja D. K. klaidingai konstatuoja kad visi nusikaltimai prieš S. R. ir G. R. yra jau ištirti rugsėjo mėnesį 2016 m, O S. R. ir G. R. susipažino su A. T. tik lapkričio mėnesį 2016 metų.“ (toliau - Teiginys 10).
Pareiškėja dėsto sprendimo turinį, teiginių ,,žinia“ ir ,,nuomonė“ išaiškinimus ir teigia, kad straipsnyje akivaizdžiai matosi, kad visuomenei buvo skelbiama žinia apie jos nesąžiningumą ir tuo siekiama informuoti visuomenę, kad į ją, kaip teisininkę niekas nesikreiptų. Buvo siekiama suteikti visuomenei žinią, kad ji priklauso nusikalstamai grupuotei ,,Vilniaus brigada“. Taigi žurnalistas straipsnyje turėjo tikslą paskleisti visuomenei žinią, o ne nuomonę.
Pareiškėja nurodo, kad skelbiamos žinios ir nuomonės turi atitikti visus keliamus reikalavimus. Vertinant paskelbtą informaciją matyti, kad teiginiai 1, 2, 3, 4, 5, 6 pateikti kaip G. Š. išsakyta informacija. Teiginiai 7, 8, 9, 10 yra pateikiami kaip „Baltarusių bendrijos „Žyvica“ pareiškimas dėl „Vilniaus brigados“. Pažymi, kad Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – VIĮ) 54 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo pateikta kaip nuomonė, komentaras ar vertinimas.
Pareiškėja su šia nuostata nesutinka, kadangi toliau straipsnyje nurodoma, kad jai iškelta baudžiamoji byla, tačiau šį faktą patvirtinantys įrodymai nepateikti. Šiuo atveju straipsnio teiginiams, galėtų būti taikoma redakcinės atsakomybės išimtis.
Pareiškėja teigia, kad VIĮ 54 straipsnis neįtvirtina absoliutaus, besąlyginio atleidimo nuo redakcinės atsakomybės pagrindo. Sisteminė VIĮ analizė leidžia teigti, jog viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi bendrą pareigą užtikrinti skleidžiamos informacijos teisėtumą (VIĮ 2 straipsnio 54 ir 80 dalys). Aiškinant VIĮ nuostatas ir sprendžiant klausimą dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų pareigų pabrėžtinas išskirtinis žiniasklaidos priemonių vaidmuo informuojant ją ir visuomenę, o tai savaime suponuoja žiniasklaidos priemonių pareigą visais atvejais vertinti, ar skleidžiama informacija nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ar teisėtų interesų.
Pareiškėja nurodo, kad ginčo teiginių autorius yra ne viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas). Publikacijoje nurodoma, kad dalies teiginių autorė yra G. Š., skelbiama jos nuotrauka. Tačiau toliau tekste pats autorius rėmėsi šiais teiginiais, konstatuodamas kaip faktą . Todėl straipsnio pradžioje G. Š. pareikšta nuomonė toliau tekste, žurnalisto pagalba, virsta žinia. Kai kurie teiginiai publikacijoje pateikiami kaip tekstas iš minėto pareiškimo. Taip pat svarbu įvertinti pagrindinį informacijos skleidimo tikslą - sužlugdyti ją. Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į publikacijos kontekstą, akivaizdu, kad jos tikslas atskleisti G. Š. suteiktą informaciją apie grupę asmenų galimai atlikusių neteisėtus veiksmus užvaldant svetimą turtą dėl kurių buvo kreiptasi ir į teisėsaugą. Neabejotina, kad šie klausimai yra aktualūs visuomenei ir tenkina visuomenės interesą tokią informaciją žinoti.
Pareiškėja nesutinka, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), skelbdamas skundžiamą informaciją bei nurodydamas skelbiamos informacijos pirminius šaltinius, nepiktnaudžiavo teise skleisti informaciją, todėl šių teiginių atžvilgiu taikoma VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta redakcinės atsakomybės išimtis. Šiame straipsnyje akivaizdžiai brėžiamas brūkšnys tarp nuomonės ir žinios.
Pareiškėja dėsto Reglamento (ES) 2016/679 nuostatas, teismų praktiką ir teigia, kad straipsnyje nurodant jos numerio duomenis buvo pažeistos Reglamento (ES) 2016/679 nuostatos.
Apibendrindama pareiškėja nurodo, kad straipsnyje akivaizdžiai matosi, kad visuomenei buvo skelbiama žinia apie jos nesąžiningumą ir tuo siekiama informuoti visuomenę, kad į ją, kaip teisininkę, niekas nesikreiptų, buvo siekiama suteikti visuomenei žinią, kad ji priklauso nusikalstamai grupuotei ,,Vilniaus brigada“. Taigi ,,Laisvo laikraščio“ žurnalistas turėjo konkretų tikslą paskleisti visuomenei žinią, o ne nuomonę pašnekovių, nesiekiant žeminti ir menkinti jos orumą.
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti.
Atsakovė nurodo, kad nesupranta skunde teismui pareiškėjos nurodytų teiginių „Buvo VMĮ patikrinimas ir tai nenustatyta. Prašau teismo išreikalauti patikrinimo aktus.” (kalba netaisyta - past.). Pažymi, kad pareiškėja Tarnybai neskundė galimai su Valstybine mokesčių inspekcija susijusių aplinkybių, savo ruožtu Inspektorius apie pareiškėjos minimą „VMĮ patikrinimą“ sprendime nepasisakė ir neturėjo pagrindo tai daryti.
Atsakovė pažymi, kad įvertinusi publikacijos kontekstą, sprendime nustatė, kad jos tikslas - informuoti apie viešąjį interesą tenkinančią situaciją, t. y. atskleisti G. Š. suteiktą informaciją apie grupę asmenų galimai atlikusių neteisėtus veiksmus užvaldant svetimą turtą dėl kurių buvo kreiptasi ir į teisėsaugą.
Atkreipia dėmesį, kad Inspektorius sprendime deklaratyviai nekonstatavo, jog trečiasis suinteresuotas asmuo publikacijoje pateikdamas ginčo teiginių autorius, vienareikšmiškai yra atleidžiamas nuo redakcinės atsakomybės. Priešingai, sprendime pabrėžta, kad VIĮ 54 straipsnis neįtvirtina absoliutaus, besąlyginio atleidimo nuo redakcinės atsakomybės pagrindo. Sisteminė VIĮ analizė leidžia teigti, jog viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi bendrą pareigą užtikrinti skleidžiamos informacijos teisėtumą (VIĮ 2 straipsnio 80, 81 dalis, 44 straipsnis). Pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje aiškiai išskiria atvejus, kuomet atitinkamas subjektas ne pats yra vertinamų pastebėjimų autorius, o tik padėjo juos paskleisti vykdydamas savo pareigą informuoti visuomenę. Tokiais atvejais, EŽTT manymu, žurnalistų baudimas už pareiškimų, kuriuos padarė kiti asmenys, pavyzdžiui, interviu metu, skleidimą, rimtai apribotų žiniasklaidos vaidmenį diskutuojant visuomenei svarbiais klausimais, todėl toks baudimas negalimas, nebent tam būtų ypatingai svarios priežastys (EŽTT 1996-09-23 sprendimas Jersild prieš Daniją, Nr. 15890/89).
Atsakovė pabrėžia ir tai, kad VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad „viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo <...> pateikta kaip nuomonė, komentaras ar vertinimas“.
Priešingai nei skunde teigia pareiškėja, teismų praktikoje teigiama, kad VIĮ 54 straipsnio nuostatos (esant joje nurodytoms sąlygoms, t. y., be kita ko, tai, kad buvo nurodytas informacijos šaltinis) taikytinos tiek tikrovės neatitinkančios informacijos, tiek ir nuomonės skleidimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2012-05-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1304/2012).
Kaip sprendime pažymėjo Inspektorius, Teiginiu 1 konstatuojama žinia, kad G. Š. buvo patarta kreiptis pagalbos į pareiškėją kaip teisininkę. Teiginiais 2, 3, 4, 5, 6 skelbiama subjektyvi G. Š. nuomonė, lūkesčiai, supratimas ir vertinimai dėl pareiškėjos, kaip teisininkės veiklos. Teiginiais 7 ir 9 skelbiama žinia apie pareiškėjos ir kitų asmenų atžvilgiu inicijuotas baudžiamąsias bylas ir tyrimus bei pareiškėjos suėmimą. Teiginiais 8 ir 10 skelbiamas subjektyvus nepasitenkinimas, t. y. nuomonė dėl prokuratūros veiksmų pareiškėjos ir kitų asmenų atžvilgiu.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, kad remdamasi teismų praktika (EŽTT 2010-07-06 nutarimas Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija bei Tapinas ir partneriai prieš Lietuvos Respublikų; LAT 2001-10-17 nutartis byloje Nr. 3K-3-988/2001) ir vertindama tai, kad ginčo Teiginiai 1, 2, 3, 4, 5, 6 pateikti kaip G. Š. išsakyta informacija, Teiginiai 7, 8, 9, 10 yra pateikiami kaip „Baltarusių bendrijos „Zyvica“ pareiškimas dėl „Vilniaus brigados“, sprendime argumentuotai įvertino, kad trečiasis suinteresuotas asmuo publikacijoje cituodamas ginčo teiginius elgėsi sąžiningai ir nepiktnaudžiavo savo teise. Trečiasis suinteresuotas asmuo, publikacijoje cituodamas Teiginius 1, 2, 3, 4, 5, 6 nurodė pirminį informacijos šaltinį, t. y. vardą ir pavardę - G. Š., paskelbė ir jos atvaizdą, o skelbdamas Teiginius 7, 8, 9, 10 nurodė, kad „Redakcija viešina ir baltarusių tautinės bendrijos „Zyvica“ pareiškimą dėl vadinamosios „Vilniaus brigados“ veiklos.
Atsakovė pabrėžia, kad publikacijoje nagrinėjama tema tenkina viešąjį interesą. Atsižvelgus į publikacijos kontekstą, akivaizdu, kad jos tikslas atskleisti G. Š. suteiktą informaciją apie grupę asmenų galimai atlikusių neteisėtus veiksmus užvaldant svetimą turtą, t. y. trečiasis suinteresuotas asmuo siekė visuomenę informuoti jai aktualiais klausimais.
Atsiliepimas
Atsakovė teigia, kad Inspektorius sprendime išsamiai aptarė, visapusiškai įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), t. y. trečiasis suinteresuotas asmuo, skelbdamas ginčo Teiginius, pareiškėjos atžvilgiu elgėsi sąžiningai bei nepiktnaudžiavo teise skleisti informaciją. Taigi visiškai pagrįstai ir argumentuotai pritaikė VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą redakcinės atsakomybės išimtį. Be kita ko, pagal VIĮ 54 straipsnio 2 dalį, tokiu atveju už informacijos paskelbimo teisėtumą atsako tas, kas pirmas paskleidė tokią informaciją.
Pareiškėja, cituodama sprendimo dalį dėl jos asmens duomenų paskelbimo teisėtumo teigia, kad ,,Nežiūrint į tai, kad žurnalistų etikos tarnybos inspektorė nustatė, kad nėra įrodymų dėl išdėstytų faktų, duomenys nepatikrinti, nurodytas vardas, pavardė, gimimo data, teisinės veiklos Nr“. Minėtu deklaratyviu pareiškėjos teiginiu, nėra pateikiami aiškūs motyvai, kuriais pareiškėja nesutinka su sprendime pateiktu vertinimu ar argumentai į kuriuos Tarnyba turėtų atsakyti.
Atsakovė pažymi, kad sprendime nustatė, jog publikacijoje paskelbiant pareiškėjos vardą, pavardę ir teisinės veiklos registravimo numerį, šie jos asmens duomenys buvo tvarkomi teisėtai ir atitiko Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalies f punktą (tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas), kadangi įvertinus publikacijoje skelbiamą informaciją, nustatyta, jog duomenų subjekto interesai nėra viršesni už visuomenės teisę žinoti ir atitinkamai teisėtai gali būti atskleisti. Pareiškėja yra teisininkė, publikacijoje jos vardas, pavardė ir teisinės veiklos registravimo numeris skelbiami išimtinai siekiant informuoti apie jos kaip teisininkės galimai vykdomą neteisėtą veikią. Teisininko profesija yra ypač svarbi ir reikšminga teisinėje valstybėje, t. y. atlieka svarbų vaidmenį kuriant pasitikėjimą teisine sistema, todėl informacija apie šios srities atstovus pagrįstai domina visuomenę ir yra pripažintina viešojo intereso objektu. Inspektorius sprendime pažymėjo ir tai, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba Inspektoriui suteikė informaciją, kad Centrinėje tyrimų valdyboje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl korupcinio pobūdžio ir kitų nusikalstamų veikų, minėta institucija, taip pat nurodė, kad, kaip skelbiama publikacijoje, atliekant minimą ikiteisminį tyrimą, 2019-03-07 pareiškėja buvo laikinai sulaikyta ir jos atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo tęsiamas.
Atsakovė pabrėžia tai, kad publikacijoje skelbiami pareiškėjos asmens duomenys (vardas, pavardė ir teisinės veiklos numeris) atskleidžia tik tiek, kiek išimtinai būtina, siekiant atskleisti galimai neteisėtus veiksmus susijusius su pareiškėjos profesine veikla. Konkrečiu atveju viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) siekė teisėtų interesų - atskleisti visuomenei viešąjį interesą tenkinančią informaciją.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, kad dėl pareiškėjos gimimo datos, kaip perteklinio duomens, atskleidimo publikacijoje, trečiajam suinteresuotam asmeniui pareiškė papeikimą dėl Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalies (a) punkto reikalavimų pažeidimo. Inspektorius, įvertinęs publikacijos turinį ir kontekstą, nustatė, kad pareiškėjos amžiaus atskleidimas, netenkina viešojo intereso, tad pareiškėjos, kaip duomenų subjekto, interesai yra viršesni nei visuomenės teisė žinoti jos asmens duomenis, t. y. gimimo datą.
Atsakovė mano, kad pareiškėjos skundas teismui stokoja aiškumo, yra neargumentuotas, paremtas sprendimo citatomis, todėl nėra aiškus skundo teismui dalykas ir į ką konkrečiai Tarnyba turi atsakyti. Pareiškėja, teismui nurodydama sprendimo nepagrįstumo pagrindus, pateikia tik deklaratyvius teiginius, jų plačiau nepagrįsdama. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad pareiškėja teismo prašo panaikinti visą sprendimą, nors jis buvo pripažintas iš dalies pagrįstu, t. y. trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo pareikštas papeikimas dėl Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio 1 dalies (a) punkto ir 6 straipsnio 1 dalies (a) punkto pažeidimo paskelbiant pareiškėjos gimimo datą. Iš pareiškėjos skundo teismui nesuprantama ar pareiškėja palaiko sprendimo dalį, kuriame nustatytas jos teisės į tinkamą asmens duomenų tvarkymą pažeidimas.
Atsakovė nurodo, kad Inspektorius priėmė motyvuotą ir teisės normomis pagrįstą sprendimą, atitinkantį tiek faktinio, tiek teisinio pagrįstumo reikalavimus, todėl sprendimas yra teisėtas ir turi būti paliktas galioti.
Teismo posėdyje pareiškėja prašė skundą tenkinti. Atsakovės atstovė prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.
Trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Inspektoriaus sprendimo, kuriuo iš dalies buvo tenkintas pareiškėjos skundas dėl laikraštyje ,,Laisvas laikraštis“ išspausdinto straipsnio ,,Atgimė Vilniaus brigada“, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Tarnyboje gautas iš Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pagal kompetenciją persiųstas nagrinėti pareiškėjos I. B. skundas ir ją atstovaujančios jos dukros J. B. skundas dėl publikacijoje „Atgimė Vilniaus brigada“ paskelbtos informacijos. Skunde pareiškėja nurodė, kad straipsnyje paskelbta tikrovės neatitinkantys bei jos garbę ir orumą žeminantys Teiginiai 1-10. Nurodo, kad publikacijoje skelbiant vardą, pavardę, darbovietę, asmens kodą, teisinės veiklos numerį, gimimo datą ir darbovietės adresą pažeista jos teisė į tinkamą asmens duomenų tvarkymą. Be to asmuo vardu R. B., publikacija pasidalino socialiniame tinkle Facebook. Pareiškėja prašė įspėti viešosios informacijos rengėją (skleidėją) už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingą (fizinį) asmenį apie pastebėtus VIĮ ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) nustatyta tvarka paneigtų paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią jos garbę ir orumą. Taip pat pareiškėja prašė teikti asmens duomenų valdytojui (tvarkytojui) nurodymus, rekomendacijas ir (ar) taikyti kitas 2016-04-27 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau - Reglamentas (ES) 2016/679) ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau - ADTAĮ) 33 straipsnyje nurodytas priemones.
Inspektorius, siekdamas objektyvaus ir visapusiško tyrimo, kreipėsi į viešosios informacijos rengėją (skleidėją), internetinio tinklapio www.laisvaslaikrastis.lt valdytoją UAB „Patikimas verslas“. Paaiškinimai iš viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) nebuvo gauti.
Inspektorius, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą VIĮ, ADTAĮ ir Reglamento (ES) 2016/679 nuostatų laikymosi požiūriu ir įvertinęs skundo tyrimo metu surinktą medžiagą, padarė išvadą, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), skelbdamas skundžiamą informaciją bei nurodydamas skelbiamos informacijos pirminius šaltinius, nepiktnaudžiavo teise skleisti informaciją. Todėl šių teiginių atžvilgiu taikė VIĮ 54 straipsnio I dalies 7 punkte nustatytą redakcinės atsakomybės išimtį. Inspektorius taip pat konstatavo, jog pareiškėjos asmens duomenys, t. y. vardas, pavardė ir teisinės veiklos registravimo numeris buvo tvarkomi teisėtai ir atitiko Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalies f punktą. Dėl publikacijoje paskelbtos pareiškėjos gimimo datos pažymėjo, kad nors publikacijoje aprašoma problema ir yra viešojo intereso klausimas, tačiau viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) nenurodė, kokią įtaką publikacijoje plėtojamai temai daro pareiškėjos amžiaus atskleidimas. Tokių asmens duomenų atskleidimas nesudaro realaus socialinio intereso šią informaciją žinoti, o tik tenkina visuomenės smalsumą. Šiuo atveju publikacijos problematika galėjo būti atskleista ir nenurodant pareiškėjos gimimo datos, todėl vertino, jog ši asmeninė pareiškėjos informacija yra perteklinė.
Inspektorius, remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis VIĮ 50 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktu, ADTAĮ 7 straipsnio 2 dalimi, 31 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 3 dalimi, Reglamento (ES) 2016/679 58 straipsnio 2 dalies (b) punktu, nusprendė: 1) pripažinti pareiškėjos I. B. skundą dėl publikacijoje „Atgimė Vilniaus brigada (pildoma)“ paskelbtos informacijos iš dalies pagrįstu; 2) pareikšti papeikimą asmens duomenų valdytojui (tvarkytojui) UAB „Patikimas verslas“ dėl Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio 1 dalies (a) punkto ir 6 straipsnio 1 dalies (a) punkto pažeidimo; 3) reikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) UAB „Patikimas verslas“ iš publikacijos pašalintų pažeidimą, t. y. pareiškėjos asmens duomenų apsaugą pažeidžiančią informaciją - pareiškėjos gimimo datą.
Pareiškėja, nesutikdama su sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti sprendimą. Nors pareiškėja prašo teismo panaikinti sprendimą pilnoje apimtyje, tačiau iš skundo argumentų suprastina, kad pareiškėja neginčija sprendimo dalies dėl pareikšto papeikimo asmens duomenų valdytojui (tvarkytojui) UAB „Patikimas verslas“ dėl Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio 1 dalies (a) punkto ir 6 straipsnio 1 dalies (a) punkto pažeidimo ir reikalavimo viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui) UAB „Patikimas verslas“ iš publikacijos pašalintų pažeidimą, t. y. pareiškėjos asmens duomenų apsaugą pažeidžiančią informaciją - pareiškėjos gimimo datą. Taigi konstatuojama, kad pareiškėja nesutinka ne su visu sprendimu, tačiau tik su sprendimo dalimi, todėl sprendžiama, jog byloje ginčas kilo dėl sprendimo dalies teisėtumo bei pagrįstumo.
Pagal VIĮ 2 straipsnio 80 punktą viešosios informacijos rengėjas – visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjas, radijo programų transliuotojas, leidykla, kino, garso ar vaizdo studija, informacijos, reklamos ar viešųjų ryšių agentūra, redakcija, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas, nepriklausomas kūrėjas, žurnalistas ar kitas asmuo, rengiantys ar pateikiantys skleisti viešąją informaciją.
VIĮ 2 straipsnio 81 punktą viešosios informacijos skleidėjas – visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjas, retransliuotojas, asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, radijo programų transliuotojas, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas ar kitas asmuo, skleidžiantis viešąją informaciją visuomenei ir atsakantis už tos informacijos teisėtumą.
Pažymėtina, kad LVAT, formuodamas teisminę praktiką panašaus pobūdžio bylose, ne kartą pripažinęs, kad Inspektorius prižiūri iš esmės visos viešosios informacijos skleidimą visuomenės informavimo priemonėse, nepriklausomai nuo to, kas yra jos rengėjas (skleidėjas). Interneto svetainė gali būti laikoma visuomenės informavimo priemone, tai iš esmės yra priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija (žr. LVAT 2018-07-05 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-854-602/2018).
Pagal Įstatymo 2 straipsnio 36 dalį nuomonė – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų.
Pagal Įstatymo 2 straipsnio 89 dalį žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys.
Aiškindamas šias sąvokas bendrosios kompetencijos kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-10 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016-09-23 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016 39 punktą; 2021-02-24 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-403/2021 44 punktą).
VIĮ 54 straipsnio l dalies 7 punkte nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo pateikta kaip nuomonė, komentaras ar vertinimas.
Šioje byloje teismas atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjos teiginį, kad informacija, kuri skelbiama publikacijoje, t. y. Teiginiai 1-10 yra žinia. Vertinant pačius teiginius (jų turinį), akivaizdu, kad ginčo Teiginiai 1 - 10 yra nuomonė.
Iš publikacijos turinio matyti, kad Teiginiu 1 konstatuojama žinia, kad G. Š. buvo patarta kreiptis pagalbos į pareiškėją kaip teisininkę. Teiginiais 2, 3, 4, 5, 6 skelbiama subjektyvi G. Š. nuomonė, lūkesčiai, supratimas ir vertinimai dėl pareiškėjos, kaip teisininkės veiklos. Teiginiais 7 ir 9 skelbiama žinia apie pareiškėjos ir kitų asmenų atžvilgiu inicijuotas baudžiamąsias bylas ir tyrimus bei pareiškėjos suėmimą. Teiginiais 8 ir 10 skelbiamas subjektyvus nepasitenkinimas, t. y. nuomonė dėl prokuratūros veiksmų pareiškėjos ir kitų asmenų atžvilgiu.
Publikacijos turinys leidžia teigti, kad Teiginiai 1, 2, 3, 4, 5, 6 pateikti kaip G. Š. išsakyta informacija, o Teiginiai 7, 8, 9, 10 yra pateikiami kaip Baltarusių bendrijos „Žyvica“ pareiškimas dėl „Vilniaus brigados“.
Teismo įsitikinimu, Inspektoriaus sprendime pagrįstai pripažinta, jog paskelbta informacija, atsižvelgiant į šios informacijos pateikimo būdą bei raiškos formą (išsakomas subjektyvus požiūris, vertinimas), pagal VIĮ 2 straipsnio 36 dalį laikoma nuomone.
Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į publikacijos kontekstą, akivaizdu, kad jos tikslas atskleisti G. Š. suteiktą informaciją apie grupę asmenų galimai atlikusių neteisėtus veiksmus užvaldant svetimą turtą dėl kurių buvo kreiptasi ir į teisėsaugą. Neabejotina, kad šie klausimai yra aktualūs visuomenei ir tenkina visuomenės interesą tokią informaciją žinoti. Taigi, darytina išvada, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), skelbdamas skundžiamą informaciją bei nurodydamas skelbiamos informacijos pirminius šaltinius, nepiktnaudžiavo teise skleisti informaciją. Paskelbta informacija buvo išreikšta kritika pareiškėjai kaip viešajam asmeniui. Informacijos, susijusios su teisingumo vykdymu skelbimas turi viešąjį interesą.
Publikacijos turinys leidžia teigti, kad ginčo Teiginių autorius yra ne viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas). Publikacijoje nurodoma, kad dalies teiginių autorė yra G. Š., skelbiama jos nuotrauka. Likusieji Teiginiai pateikiami kaip tekstas iš ,,Žyvicos“ pareiškimo. Iš publikacijos konteksto, akivaizdu, kad jos tikslas atskleisti G. Š. suteiktą informaciją apie grupę asmenų galimai atlikusių neteisėtus veiksmus užvaldant svetimą turtą dėl kurių buvo kreiptasi ir į teisėsaugą. Informacijos paskelbimu viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) tik bendrai aptarė įvykius, išdėstė situaciją, tačiau nesiekė sumenkinti asmens, apie kurį informacija skleidžiama, teises ir teisėtus interesus. Teismui nekyla abejonių, kad publikacijoje išdėstyti klausimai yra aktualūs visuomenei ir tenkina visuomenės interesą tokią informaciją žinoti. Darytina išvada, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), skelbdamas skundžiamą informaciją bei nurodydamas skelbiamos informacijos pirminius šaltinius, nepiktnaudžiavo teise skleisti informaciją. Todėl Inspektorius šių teiginių atžvilgiu pagrįstai taikė VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta redakcinės atsakomybės išimtį.
Teismas pažymi, kad sutinka su atsakovės atsiliepime išreikšta pozicija, kad pareiškėjos skundas teismui stokoja aiškumo, yra neargumentuotas, paremtas sprendimo citatomis, pareiškėja, teismui nurodydama sprendimo nepagrįstumo pagrindus, pateikia tik deklaratyvius teiginius, jų plačiau nepagrįsdama.
Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines šios bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad Inspektorius, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą ir atlikęs tyrimą VIĮ, ADTAĮ ir Reglamento (ES) 2016/679 nuostatų laikymosi kontekste bei įvertinęs skundo tyrimo medžiagą, priėmė pagrįstą ir teisėta sprendimą, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos I. B. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.