- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-04
- Bylos Nr.
- 2A-2933-345/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-0247-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Jadvyga Mardosevič, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- Protestantų bažnyčios „Naujoji karta“
- Ieškovas
- UAB „Digitalė“
- Kategorijos
- 36.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Protestantų bažnyčios „Naujoji karta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Digitalė“ ieškinį atsakovui Protestantų bažnyčiai „Naujoji karta“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Digitalė“ ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo Protestantų bažnyčios „Naujoji karta“ 14 765 Lt skolos, 1519,49 Lt delspinigių, 7,38 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-03-06 tarp ieškovo, kaip vykdytojo ir atsakovo – kaip užsakovo buvo sudarytas 2012-03-06 Darbų perdavimo-priėmimo aktas, kurio pagrindu užsakovas – atsakovas įsipareigojo iki 2012-11-30 sumokėti ieškovui 14 765 Lt plius PVM sumą. Šalys susitarė, kad atsakovo apmokėjimo dieną ieškovas išrašys sąskaitą-faktūrą. Taip pat 2013-01-08 pasirašytinai ieškovas perdavė, o atsakovas priėmė dokumentus 2013-01-08 Dokumentų perdavimo-priėmimo aktu. Po šių aktų pasirašymo ir dokumentų įteikimo atsakovui, paslaugos yra suteiktos atlygintinai ir atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui už atliktus darbus. Ieškovas 2013-03-28 pateikė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą pagal 2012-03-06 Darbų perdavimo-priėmimo aktą. Su atsakovu buvo bandyta susisiekti dėl įsiskolinimo sumokėjimo, bet nepavyko. Kadangi atsakovas ir toliau vengė savo įsipareigojimų, todėl ieškovas 2013-09-13 išsiuntė atsakovui raginimą dėl skolos apmokėjimo. Atsakovas per 2012-03-06 Darbų perdavimo-priėmimo akto 3 p. nurodytą terminą iki šio ieškinio pateikimo dienos ne tik, kad neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, bet ir toliau vengė jų. Atsakovas ieškovui skolingas 16284,49 Lt, iš kurių 14765,00 Lt skolos ir 1519,49 Lt delspinigių. Pagal 2012-03-06 Darbų perdavimo-priėmimo akto 5 p., atsakovas ieškovui turi mokėti baudą, kuri lygi 0,03 proc. nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant nuo pradelstos sumokėti sumos. Atsakovas ieškovui įsipareigojo sumokėti 14765,00 Lt už atliktus darbus iki 2012-11-30 (Darbų perdavimo-priėmimo akto 3 p.), todėl delspinigių suma sudaro 1519,49 Lt (nuo 2012-11-30 iki 2013-11-08 praėjo 343 dienos, delspinigių per dieną susikaupia po 4,43 Lt). Atsakovas teismui pateikė 2012-12-17 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, iš kurio matyti, kad atsakovo vardu aktą pasirašė atstovas V. V., o ieškovo vardu pasirašė vyr. buhalterė I. N.. Ieškovo teigimu, atsakovas klaidingai teigia, kad įsiskolinimo nėra, kadangi minėtam akte apskritai nėra jokių duomenų apie įsiskolinimo padengimą. 2012-12-17 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas negalėjo būti pasirašytas, nes ieškovo įstatai nesuteikė vyr. buhalterei I. N. teisių ir įgaliojimų ieškovo įmonės vardu sudaryti, nutraukti, pasirašyti dokumentus ir atlikti kitus veiksmus. Taip pat vyr. buhalterei I. N. kaip ieškovo direktorei buvo nustatytos apribojančios teisės ir įgaliojimai: pagal ieškovo UAB „Digitalė“ įstatus, įmonės direktorius, sudarant sandorį, kurio vertė didesnė negu 10000 Lt, privalo iš anksto gauti raštišką akcininkų sutikimą (Įstatų 17 d.), tokio sutikimo nėra; pagal Vilniaus apygardos teismo 2012-08-06 nutartį ( toliau – Nutartis) civ.byloje Nr.2-5444-611/12, nuo 2012-06-26 iki 2013-03-27 buvo pradėtas veiklos tyrimas dėl UAB „Digitalė“ direktorės I. N. veiksmų ir sudarytų sandorių atlikimo bendrovės ir akcininkų interesams. Minėta Nutartimi ieškovo direktorei I. N. buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ji visus ieškovo sandorius galėjo sudaryti tik gavus akcininkės R. R. sutikimą, tokio sutikimo – nėra.
Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo CBS 2005-06-29 konsultacija Nr.A3-130 „Dėl kai kurių CK normų taikymo“ ir vadovaujantis LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymo 3 str., ieškovas turi teisę nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos į 7,38 proc. dydžio metinių palūkanų (2013-06-30 1 mėnesio VILIBOR palūkanų norma buvo 0,38 proc. (www.lb.lt) plius 7 procentiniai punktai, viso – 7,38 proc. dydžio metinės palūkanos), todėl šios palūkanos priteistinos iš atsakovo ieškovui.
Šalies argumentai
Atsakovas Protestantų bažnyčia „Naujoji karta‘ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas su ieškovu – buhalterinės apskaitos firma, 2009-01-28 sudarė sutartį. Sudaryta sutartis yra dviprasmiška, nes nutylėti apskaitos vykdymo „atbuline data“ apmokėjimai. Sutartyje yra parašyta, kad atsakovas už kiekvieną mėnesį moka 450 Lt, tačiau ten nėra išaiškinta ar už einamą ar už praeitą laikotarpį. Atsakovas dėl savo juridinio-buhalterinio neišprusimo nevykdė buhalterinių apskaitų ir tik vėliau išsiaiškino, kad, nežiūrint į tai, kad atsakovas yra religinė bendruomenė, jis privalo vykdyti profesionalę buhalterinę apskaitą. Atsakovas pasikreipdamas į ieškovą suprato, kad ieškovas, tvarkydamas einamojo mėnesio buhalteriją, laiku sutvarkys dokumentus ir už 2004-2008 metų laikotarpį už tą patį mokestį. Tuomet ieškovo atstovė R. R. paskaičiavo už 2004-2008 m. 50 mėn. po 450 Lt, viso 22500 Lt, kuri buvo sumažinta iki 14750 Lt. Vėliau paaiškėjo, kad ieškovo buhalterė I. N. visiškai nemokamai (tiksliau už einamą atlyginimą) tvarkė atbuline data dokumentus ir į atlyginimą už tai nepretenduoja, tai patvirtina atsakovo 2012-03-16 elektroninis susirašinėjimas. Be to, dokumentai sutvarkyti nevisai tinkamai, darbas neatliktas iki galo ir šiuo metu jį bando užbaigti kita bendrovė UAB „Finansita“. Kadangi bendrovės vadovas V. V. neturi nei buhalterinio, nei juridinio išsilavinimo, jis pasirašė po darbų priėmimo-perdavimo aktais nė nesuvokdamas ar darbai iš tikrųjų atlikti. Taigi, R. R., pasinaudojo atsakovo juridine – buhalterine nekompetencija ir bandė apgaulingai iš atsakovo užsidirbti. Atsakovas sąžiningai mokėjo nuo pat 2009-01-28 iki 2012-04-01. Atsakovas kelis kartus prieš Sutarties nutraukimą bandė susisiekti su R. R., bet ji telefonu neatsiliepdavo.
Su ieškovo direktore ir buhaltere I. N. tiek elektroniniu paštu, tiek dokumentu sutarė, ir ji turėdama anspaudą tai patvirtino, jog atsakovas pilnai su ieškovu yra atsiskaitęs ir nėra ieškovui skolingas. Nurodė, kad ieškovo tvirtinimai, kad ieškovo direktorė ir buhalterė I. N. neturėjo teisės spręsti ir pasirašyti tarpusavio atsiskaitymo akto, nes neva tai draudžia ieškovo įstatų 17 p., neatitinka tikrovės, nes šiame punkte aiškiai aptarti bendrovės vadovo veiksmai, kurių jis negali atlikti. 2012-12-17 Tarpusavio atsiskaitymo akto, o tuo labiau 2012-03-31 Buhalterinės apskaitos paslaugų sutarties Nr. BH – 2009/01 nutraukimo akto, nedraudžia pasirašyti ir ieškovo minėta 2012-08-06 Vilniaus apygardos teismo nutartis. 2012-03-31 Buhalterinės apskaitos paslaugų sutarties nutraukimo akto 4 p. yra nurodyta, kad šalys viena su kita pilnai atsiskaičiusios už suteiktas paslaugas, viena kitai jokių pretenzijų neturi. 2012-12-17 Tarpusavio atsiskaitymo akte, kuris yra paskutinis ieškovo ir atsakovo šiuo klausimu pasirašytas dokumentas, taip pat konstatuota, kad jokių įsiskolinimų atsakovas ieškovui neturi.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo ieškovui 14765, Lt skolos, 1519,49 Lt delspinigių, viso 16284,49 Lt, 7,38 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (už 16284,49 Lt) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-10-07) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 3995,86 Lt (tris tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt penkis litus 86 ct.) bylinėjimosi išlaidų. Teismas laikė, kad šalių santykiams taikytinos CK 6.716 str. – 6.722 str. nuostatos. Teismas konstatavo, jog atsakovo nesutikimo su ieškiniu argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys bylos medžiagai, CK 1.5 straipsnyje numatytiems principams ir laikė juos savęs pateisinimo nemokėti skolos ieškovui. Teismas įvertinęs ieškovo įstatų nuostatas, ieškovo vadovų ir akcininkų pasikeitimus, Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-5444-661/2012 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis ieškovo direktorė I. N. nušalinta nuo bendrovės valdymo, uždraudimo bendrovės direktorei sudarinėti visus sandorius bendrovės vardu, nustatė, kad ieškovo direktorė I. N. visus ieškovo sandorius bendrovės vardu gali sudaryti tik gavusi R. R. sutikimą, kai tuo tarpu 2012-12-17 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, pasirašytas I. N., jai esant nušalintai nuo pareigų, 2013-01-08 Dokumentų perdavimo-priėmimo aktas pasirašytas I. N. be R. R. sutikimo. Teismas liudytojos I. N. parodymus atmetė kaip prieštaraujančius byloje nustatytoms aplinkybėms, kadangi atsakovo skola ieškovui yra užfiksuota ieškovo buhalteriniuose dokumentuose, I. N. ir R. R. elektroniniame susirašinėjime. Teismas laikė, kad 2012-03-31 Buhalterinės apskaitos paslaugų sutarties nutraukimo aktas neturi jokios reikšmės, kadangi atsakovo pareiga atsiskaityti kyla pagal 2012-03-06 Darbų perdavimo-priėmimo aktą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas Protestantų bažnyčia „Naujoji karta“ prašo sprendimą panaikinti ir ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė, kad I. N. pagal bendrovės įstatus neturėjo teisės pasirašyti tarpusavio atsiskaitymo akto, nes nedraudžiama pasirašyti 2012-03-31 Buhalterinės apskaitos paslaugų sutarties nutraukimo akto, kurio 4 punkte nurodyta, kad šalys viena su kita yra pilnai atsiskaičiusios už suteiktas paslaugas ir viena kitai pretenzijų neturi. Teismas nekreipė dėmesio į atsakovo nurodytas aplinkybes 2012-03-31 Buhalterinės apskaitos paslaugų sutarties nutraukimo aktas pasirašytas iki įsigaliojant Vilniaus apygardos teismo 2012-08-06 nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jį pasirašė abi šalys ir jis atitiko šalių tuometinę valią. Teismas neteisėtai pripažino 2012-03-06 darbų priėmimo-perdavimo aktą tinkamu skolos reikalavimo pagrindu, kadangi atsakovui šis aktas buvo pateiktas UAB „Digitalė“ nedirbančio ir įgaliojimų neturinčio asmens. Teismas nepagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teisme nagrinėta civiline byla Nr. 2-1776-661/2013, kadangi atsakovas į šios bylos nagrinėjimą nebuvo įtrauktas. Teismas be pagrindo liudytojos I. N. parodymus pripažino niekiniais, kadangi tvarkomi buhalteriniai dokumentai nepaneigia 2012-03-31 pasirašyto ir nenuginčyto Buhalterinių paslaugų sutarties nutraukimo akto.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Digitalė“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas nurodo tuos pačius argumentus, kurie buvo išnagrinėti pirmosios instancijos teismo. Ginčo tarp šalių dėl santykių paslaugų tiekimo nebuvo. Atsakovas prisiėmė įsipareigojimus pagal 2012-03-06 Darbų perdavimo-priėmimo aktą nurodytais terminais ir kaina. Atsakovas neneigė, jog paslaugų negavo ir akto neginčijo. I. N. 2012-12-17 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą pasirašė jau po nušalinimo nuo direktorės pareigų, o 2013-01-08 Dokumentų perdavimo-priėmimo aktą pasirašė be R. R. sutikimo. Atsakovo pateiktuose pirkimų žurnale (2012-01-01 – 2013-12-31 laikotarpiu), skolų apyvartos duomenyse už laikotarpį 2012-01-01 – 2012-12-31, 2012-12-17 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte nėra duomenų apie 14 765 Lt skolos užskaitymą. Nors atsakovo nurodo, kad nebuvo įtrauktas į Vilniaus apygardos teisme nagrinėtą civilinę bylą Nr. 2-1776-661/2013, tačiau prašymo dėl proceso atnaujinimo neteikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo Protestantų bažnyčios „Naujoji karta“ apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta.
Šalims nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme šalims neginčijant tarp šalių susiklosčiusių santykių, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad tarp šalių susiklostė atlygintinų paslaugų tiekimo santykiai (CK 6.716 str.). Bylos duomenys tvirtina, kad šalys 2012-03-06 sudarė Darbų perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo ieškovas perdavė atsakovui ieškovo atliktus darbus pagal atliktų darbų sąrašą ir kainas, o atsakovas juos priėmė, o aktą ieškovas patvirtino antspaudu, o atsakovas tiek antspaudu, tiek parašu (b.l. 18-20, t. 1). Atsakovas patvirtino, jog už atliktus darbus įsipareigojo sumokėti ieškovui 14 765 Lt plius PVM sumą iki 2012-11-30 pagal pridedamą mokėjimo grafiką (Akto 1,2,3 punktai). Akto 5 punktu šalys susitarė, jog laiku neapmokėjus sutartos sumos, atsakovas moka baudą, kurią sudaro 0,03 procentai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant nuo pradelstos sumokėti sumos. Atsakovas taip pat patvirtino, kad prieš sudarydamas šį aktą susipažino su perduotais darbais ir dokumentais (Akto 7 p.). Duomenų apie tai, jog šalis ginčijo minėtą aktą, byloje nėra, tokių duomenų nebuvo pateikta ir apeliacinės instancijos teismui, todėl jis laikytinas galiojančiu ir privalomu abiems šalims, atitinkančiu CK 6.716 str. 6.722 str. numatytas nuostatas.
Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis priimtas, nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu - kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau teismas yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 str.). Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 str.). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant nei jo nesant. Teismas turi vertinti įrodymus, vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, tarp kurių – sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principai. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo pripažinti, jog paminėtų nuostatų nebuvo laikytasi ir kad nebuvo išaiškintos visos esminės bylai reikšmingos aplinkybės.
Apeliantas iš esmės savo apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai nustatė, kad I. N. pagal bendrovės įstatus neturėjo teisės pasirašyti tarpusavio atsiskaitymo akto, nes nedraudžiama pasirašyti 2012-03-31 Buhalterinės apskaitos paslaugų sutarties nutraukimo akto, kurio 4 punkte nurodyta, kad šalys viena su kita yra pilnai atsiskaičiusios už suteiktas paslaugas ir viena kitai pretenzijų neturi. Tačiau teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka. Priešingai nei nurodo apeliantas, įvertinęs UAB „Digitalė“ įstatų nuostatas, aplinkybes, jog I. N. UAB „Digilė“ vadove buvo nuo 2011-07-01 iki 2013-04-04, o nuo 2013-04-02 UAB „Digitalė“ akcininke įregistruota R. R., atsižvelgęs į Vilniaus apygardos teismo 2012-08-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5444-661/2012 (2013 metų Nr. 2-1776-661/2013) pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones I. N. atžvilgiu - draudimą jai asmeniškai kaip bendrovės vadovei sudarinėti sandorius UAB „Digitalė“ vardu, nustatant I. N. teisę visus UAB „Digitalė“ sandorius bendrovės vardu sudaryti tik gavus R. R. sutikimą, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad I. N. pasirašė 2012-12-17 Tarpusavio atsikaitymo aktą, patvirtinantį, kad atsakovas neturi įsiskolinimo ieškovui („galutinis saldo sudaro 0,00 Lt“), jai esant nušalintai nuo pareigų ir 2013-01-08 Dokumentų perdavimo-priėmimo aktą Nr. 13/01 kaip UAB „Digitalė“ direktorė galėjo pasirašyti tik esant R. R. sutikimui (b.l. 21-23, 35-36, 79, t. 1). Tuo tarpu įvertinus atsakovo į bylą pateiktus pirkimų žurnalus už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31, skolų apyvartos duomenis laikotarpiu nuo 2012-01-01 – 2012-12-31, 2012-12-17 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, matyti, kad duomenų apie atsakovo 14 765 Lt skolos užskaitymą ieškovui, nėra. Todėl laikytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog nustatytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų kontekste, atsakovas nevykdė savo pareigos pagal 2012-03-06 Darbų perdavimo-priėmimo akte nustatytą įsipareigojimą ieškovui sumokėti 14 765 Lt sumą už atliktą buhalterinės apskaitos sutvarkymą.
Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis 2012-03-31 Buhalterinės apskaitos paslaugų sutarties nutraukimo aktu, pasirašytu iki įsigaliojant Vilniaus apygardos teismo 2012-08-06 nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurį pasirašė abi šalys ir jis atitiko šalių tuometinę valią. Kaip minėta, 2012-03-06 Darbų perdavimo-priėmimo aktas yra šalis įpareigojantis susitarimas, kurio pagrindu atsakovui kyla pareiga atlyginti ieškovui už buhalterinės apskaitos atliktus darbus akte numatytomis sąlygomis ir terminais. Taigi šalims susitarus dėl atliktų darbų sąrašo ir kainos ir jį šalims patvirtinus, ieškovas atsakovui pateikė 2013-03-28 PVM sąskaitą – faktūrą Serija DIG Nr. 000087 14 765 Lt sumai apmokėjimui (b.l. 17, t. 1, LR Pridėtinės vertės įstatymo 79 str.). Įvertinus tai, kad, kaip minėta, atsakovo pateiktuose pirkimo žurnaluose, skolų apyvartos duomenyse, 2012-12-17 Tarpusavio atsikaitymų suderinimo akte nesant duomenų apie 14 765 Lt skolos užskaitymą ar sumokėjimą, atsižvelgiant į šalių elektroninį susirašinėjimą, iš kurio matyti, jog tarp I. N. ir R. R. esant nesutarimui dėl atsakovo skolos ieškovui, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog nagrinėjamu atveju atsakovo pareiga kilo atsiskaityti pagal 2012-03-06 Darbų perdavimo-priėmimo aktą. Tuo tarpu 2012-03-01 Buhalterinės apskaitos sutarties Nr. BH-2009/01 nutraukimo aktu šalys susitarė nutraukti 2009-01-28 Buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. BH-2009/01 ir visus jos priedus, taip pat nutraukti papildomą susitarimą prie 2009-09-01 susitarimą prie Buhalterinės apskaitos paslaugų sutarties Nr. BH-2009/01 (Akto 1 p., 2 p.), tačiau nei pirmosios nei apeliacinės instancijos teismui minėtų sutarties ir susitarimo nepateikė (CPK 178 str.). Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog 2012-03-01 Buhalterinės apskaitos sutarties Nr. BH-2009/01 nutraukimo aktas neturi jokios reikšmės, kadangi apibendrinant aptartus byloje įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad 2012-03-01 Buhalterinės apskaitos sutarties Nr. BH-2009/01 nutraukimo aktas nesukūrė tarp šalių civilinių teisnių buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo santykių nutraukimą, dėl ko būtent 2012-03-06 Darbų perdavimo-priėmimo aktas yra šalis įpareigojantis susitarimas, kurio pagrindu atsakovui kilo pareiga atlyginti ieškovui už buhalterinės apskaitos atliktus darbus.
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neteisėtai pripažino 2012-03-06 Darbų priėmimo-perdavimo aktą tinkamu skolos reikalavimo pagrindu, nes atsakovui šis aktas buvo pateiktas UAB „Digitalė“ nedirbančio ir įgaliojimų neturinčio asmens, tačiau šio savo argumento apeliantas nepagrindė jokiais įrodymais (CPK 178 str.). Priešingai, kad 2012-03-06 Darbų perdavimo-priėmimo aktas patvirtintas net tik atsakovo atstovo, bet ir ieškovo atstovės I. N., kuri laikotarpiu nuo 2011-07-01 iki 2013-04-04 buvo UAB „Digitalė“ direktorė (b.l. 29, t. 1). Tuo tarpu aplinkybė, kad 2012-03-06 Darbų priėmimo-perdavimo akte nėra ieškovo atstovo parašo nepaneigia atsakovo pareigos sumokėti skolą ieškovui, apie kurios suteikimą ir neatlyginimą patvirtina, kaip minėta, kiti byloje esantys įrodymai – 2013-01-08 Dokumentų perdavimo-priėmimo aktas, pirkimų žurnalus už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31, skolų apyvartos duomenis laikotarpiu nuo 2012-01-01 – 2012-12-31, 2012-12-17 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą (b.l. 12-16,21-23, 92-94, 107, t. 1).
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teisme nagrinėta civiline byla Nr. 2-1776-661/2013, kadangi atsakovas į šios bylos nagrinėjimą nebuvo įtrauktas trečiuoju asmeniu, tačiau manydamas jog Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-1776-661/2013 nusprendė dėl atsakovo, kuris nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, materialiųjų teisių ir pareigų civilinio proceso atnaujinimo institutu nepasinaudojo, todėl pastarasis apeliacinio skundo argumentas atmestinas.
Apeliantas taip pat nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė liudytojos I. N. parodymus, kadangi pastarosios liudytojus paaiškinimus dėl to, kad atsakovas neskolingas, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, paneigia aptarti įrodymais ir teismo padarytos išvados.
Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas, tenkindamas ieškinį, nuo šios praktikos nukrypo.
Ieškovui nepateikus įrodymų apie apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas, apeliacinės instancijos teismas jų nepriteisia (CPK 98, 178 str.).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti skundžiamą iš esmės pagrįstą ir teisingą sprendimą, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.