Kauno apygardos teismo nutartis

2018-06-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-490-175/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-25
Bylos Nr.
1A-490-175/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-50430-2017-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis, Danguolė Šiugždinytė, Algerdas Urbšys
Advokatai
Georgijus Zavtrakovas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-490-175/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50430-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.10.1; (S) 2.4.2.1; 2.4.6.6.1; 2.4.7
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Viktorijai Akelienei,dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui,

asmeniui, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, A. K., jos gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria A. K., padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas ir gydymas pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini) poliklinikos psichikos sveikatos centre).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. K. būdama nepakaltinama, 2017 m. rugsėjo 28 d., apie 7.34 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, apipylė skysčiu, nuo kurio sklido fekalijų kvapas, (duomenys neskelbtini) sėdėjusį (duomenys neskelbtini) A. K., tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kauno apylinkės teismas, priimdamas sprendimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės skyrimo, padarė išvadą, kad A. K. nusikalstamos veikos padarymo metu nesuprato savo veiksmų pavojingumo ir negalėjo jų valdyti. Apeliaciniame skunde asmuo, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, A. K. prašo priimti naują sprendimą, išaiškinti, dėl kokios priežasties ji taip pasielgė.Skunde A. K. nurodo, kad dėl visko kaltas yra (duomenys neskelbtini) A. K.. Nors jis pasakė, kad atleido, ji praėjus kuriam laikui gavo šaukimą atvykti į apklausą. Po apklausos (duomenys neskelbtini) buvo pripažinta, kad ji jokia psichikos liga neserga. Tyrėjas sakė, kad kitą kartą reikės važiuoti pas kunigą dėl susitaikymo, bet niekur nevažiavo. Po kurio laiko vėl gavo šaukimą ekspertizei. Į tai nekreipė dėmesio. Prokuratūra pradėjo ieškoti jos sūnų, nedavė jiems ramybės. Gali pristatyti dokumentus, kad vaistų nebegeria ir psichikos įstaigoje nebesilanko. Su (duomenys neskelbtini) nepagarbiai pasielgė dėl to, kad jis to vertas.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje asmuo, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti.Asmens, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, A. K. apeliacinis skundas atmetamas.Skundžiama apylinkės teismo nutartimi A. K., padariusiai BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, nutarta taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje. Apygardos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos duomenis, sprendžia, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXIX skyriuje įtvirtintos priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesą reglamentuojančios normos A. K. atžvilgiu buvo pritaikytos tinkamai.Ikiteisminio tyrimo metu atlikus ambulatorinę pirminę ekspertizę nustatyta, kad A. K. nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija. Nusikalstamos veikos padarymo metu ji negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Šiuo metu A. K. taip pat serga paranoidine šizofrenija, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. A. K. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą (b. l. 102–104). Teismo posėdyje apklaustas ekspertas S. S. pagarsino ekspertizės aktą ir nurodė, kad ambulatorinis stebėjimas ir gydymas pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje šiuo metu yra pakankama priemonė. Jei to nepakaks, bus kreiptasi į teismą (b. l. 130). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pati A. K. neneigė šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių, pripažino fekalijomis apipylusi (duomenys neskelbtini) sėdėjusį (duomenys neskelbtini), šią aplinkybę patvirtino ir pats nukentėjusysis, pagrįstai nutarė pripažinti A. K. padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą. Taip pat pagrįstai teismas, įvertinęs eksperto paaiškinimus teismo posėdyje, ekspertizės akte nustatytas aplinkybes ir pateiktas išvadas, nutarė A. K. atžvilgiu taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje pagal jos gyvenamąją vietą. Nagrinėdamas baudžiamąją bylą ir priimdamas skundžiamą nutartį teismas laikėsi BPK 400, 401 straipsnio reikalavimų, išsprendė visus klausimus, kurie yra svarbūs priimant sprendimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo. A. K. skunde nurodyta aplinkybė, kad yra pripažinta, kad ji jokia psichikos liga neserga, iš esmės prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, kurių objektyvumas ir patikimumas nekelia abejonių, todėl šios aplinkybė kolegija nelaiko turinčia teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.Įvertinusi šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, atsižvelgdama į esamą teisinį reglamentavimą, kolegija konstatuoja, kad priverčiamoji medicinos priemonė A. K. paskirta pagrįstai, šios priemonės paskyrimo procesas atitinka BPK reikalavimus, todėl tenkinti skundą ir priimti naują sprendimą, kaip to prašoma skunde, nėra pagrindo. Skunde A. K. taip pat prašo išsiaiškinti, kodėl ji taip pasielgė, nurodo, kad nukentėjusysis dėl tokio jos elgesio yra pats kaltas, tačiau kolegija pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju A. K. elgesį sąlygojusios paskatos teisinės reikšmės neturi. Be to, duodama paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu pati A. K. paaiškino, kodėl jis taip elgėsi, todėl tas pačias aplinkybes dar kartą tirti apeliacinėje instancijoje pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

nutaria:

asmens, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Kęstutis DargužisDanguolė ŠiugždinytėAlgerdas Urbšys