Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Algirdas Baliulis, sekretoriaujant Ingai Sivickienei, Valei Zabulevičienei ir Jolantai Zabolevičienei, dalyvaujant prokurorei Gražinai Valinčienei, gynėjui advokatui Romanui Bareikai, nukentėjusiajai O. M., nukentėjusiosios atstovui advokatui V. B., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. K. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), susituokęs, aukštesniojo išsilavinimo, individualios M. K. J. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, neteistas, kaltinamas dėl vienos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. J. kaltinamas, kad „...nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę bei panaudojo psichinę ir fizinę prievartą nukentėjusiajai, o būtent:

2011 m. sausio 24 d., apie 9 val., Ignalinos mieste, Geležinkelio gatvėje, individualiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdydamas ginčijamą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę dėl minėtoje parduotuvėje nustatyto 12000 litų trūkumo padengimo pareikalavo, kad nukentėjusioji O. M. pasirašytų, jog sutinka su minėtu trūkumu, o pastarajai atsisakius, panaudojo psichinę prievartą žodžiu grasindamas, kad nepadengusi trūkumo ji negalės pereiti per Ignalinos miestą, reikės iš Ignalinos miesto išvažiuoti, kad jai sulaužys kojas, po ko tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. vasario 17 d., apie 11 valandą, (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo namo virtuvėje, siekdamas dar smarkiau įbauginti dėl minėto trūkumo tartis atvykusią nukentėjusiąją O. M., rankomis griebė ją už kairės rankos ir kelis kartus pastūmė į sieną, panaudodamas fizinę prievartą ir padarydamas nukentėjusiajai O. M. kairio žasto ir galvos (pakaušio srities) sumušimą - nežymų sveikatos sutrikdymą ir tęsdamas nusikalstamą veiką prieš nukentėjusiąją O. M. panaudojo psichinę prievartą, žodžiu grasindamas, jog jeigu jinai nepadengs trūkumo, bus fiziškai susidorota su ja ir jos sūnumi, kad ją ir jos sūnų ras kruvinus griovyje“, tai yra nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis M. K. J. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad O. M. jo įmonės parduotuvėje pardavėja dirbo nuo 2005 metų. Atrodė, kad dirba normaliai, bet dažnai būdavo sumušta, tai gailėdavo, duodavo išeigines. Darydavo kasmetinius patikrinimus, trūkumų nebūdavo. 2010 m. patikrinimo nepadarė, nes žmona blogai jautėsi. Po to O. M. turėjo nemalonumų – pervažiavo žmogų, tai sakydavo, kad turi daug išlaidų. Vėliau atsirado V. K., kuri nuolat sėdėdavo parduotuvėje. Pasklido kalbos, kad nelegaliai prekiauja sidabro gaminiais. 2011 m. sausio 24 d. padarytas patikrinimas ir rastas 13000 Lt trūkumas. Reikalavo iš O. M. paaiškinimo, bet jai negrasino. Kai vyko tas pokalbis, buvo S. K. ir žmona. Paaiškėjus trūkumui O. M. paėmė nedarbingumo pažymėjimą ir mėnesį parduotuvė nedirbo. Parašė skundą Sodrai, kad patikrintų nedarbingumo pažymėjimo pagrįstumą. Tą pačią dieną – 2011 m. vasario 15 d. – nedarbingumą jai uždarė. 2011 m. vasario 17 d. ryte O. M. paskambino ir pranešė, kad laukianti prie parduotuvės. Parduotuvė buvo ilgą laiką nešildoma, buvo šalta, todėl pasiūlė atvykti į jo namus. O. M. atvyko. Vilkėjo storą žieminę striukę, o name buvo šilta, todėl pasiūlė nusirengti striukę, bet ji nenusirengė. Paprašė parašyti pasiaiškinimą apie trūkumo priežastis, bet ji pradėjo garsiai šaukti, kad reikia antro patikrinimo, o po to nutilo ir padavė prašymą dėl atleidimo iš darbo. Dėl tokio prašymo nustebo, nes koks gali būti atleidimas, jei prašo pakartotinio patikrinimo. Po to O. M. susiruošė išeiti, o jis tuo metu ėjo iš tualeto. Ji trenkė jam savo rankine į krūtinę ir pradėjo šaukt: „baikit mane mušt, baikit mane mušt“, bet jos niekas nemušė. Pagalvojo, gal išprotėjo? Nebuvo jos sugriebęs, nedaužė ir nestumdė. Sakė O. M., kad mato ją sumuštą griovy ir jos vaiką, bet taip sakė ne siekdamas įbauginti, kad jis tai padarys, o turėjo galvoj, jog vyras ją sumuš, sužinojęs apie tokį didelį trūkumą, nes tikįs likimu ir manąs, kad likimas atlygina už blogus darbus. O. M. išėjo. Niekas jai netrukdė. Durys nebuvo užrakintos. Pakartotinio patikrinimo dalyvaujant O. M. nepadarė, nes ji vėl pasiėmė nedarbingumo pažymėjimą neva dėl skrandžio uždegimo, o po to išėjo iš darbo. Pakartotinį patikrinimą padarė komisija, dalyvaujant naujai pardavėjai O. K.. Buvo rasta dar daugiau sugadintų prekių.

Nukentėjusioji O. M. paaiškino, kad nuo 2005 metų dirbo pardavėja M. K. J. įmonės parduotuvėje. Per darbo laiką buvo padaryti keli patikrinimai, kurių metu trūkumo nebuvo rasta. Santykiai su M. K. J. iki 2011 m. sausio mėnesio patikrinimo buvo normalūs. Patikrinimą jai dalyvaujant darė A. J. su savo seserim. Po patikrinimo 2011 m. sausio 24 d. atėjo į darbą. Netrukus atvyko M. K. J. su sutuoktine A. J.. Jie pareiškė, kad yra 11000 Lt trūkumas. M. K. J. grasino, kad negalėsianti per Ignaliną pereiti, kad kojos bus sulaužytos. Pareikalavo padaryti pakartotinį patikrinimą, dalyvaujant ne tik darbdavio, bet ir jos atstovui. Iš pradžių jie sutiko daryti pakartotinį patikrinimą, bet po to A. J. pareiškė, kad žinanti, kaip susidarė trūkumas ir pakartotinį patikrinimą daryti atsisakė. Mananti, kad trūkumas atsirado dėl netinkamo patikrinimo. M. K. J. reikalaujant prekiavo neapskaitytomis prekėmis, už kurias gautų pinigų kasos aparatu neapskaitydavo ir perduodavo įmonės savininkui. Galimai šios pajamos patikrinimo metu buvo neįvertintos, nes A. J. paėmė jos vestą nelegalios prekybos apskaitos sąsiuvinį. Pradėjusi dirbti M. K. J. įmonėje girdėjo kalbas, kad jis apkaltina darbuotojus padarius trūkumą, o po to grasindamas reikalauja atlyginti žalą. Girdėjusi, kad taip buvo D. Č. ir J. N.. Po konflikto 2011 m. sausio 24 d. apie grasinimus pranešė policijos pareigūnui S. M.. Pareiškimo neparašė, bet pažįstamai patarus atėjo pas pareigūną S. M. ir papasakojo apie įvykį. Pareigūnas paaiškinęs, kad jos žodžius patvirtinančių įrodymų nėra. 2011 m. vasario 17 d. paskambinusi M. K. J. pasakė, kad laukianti prie parduotuvės dėl revizijos. M. K. J. pasiūlė 11 val. atvažiuoti į jo namus. Siekdama išvengti kaltinimų, kad vengianti bendrauti, pokalbį telefonu įrašė. Manydama, kad vėl gali būti grasinama, prie kūno paslėpė diktofoną, kurį pasiskolino iš V. K.. Jai papasakojo apie konfliktą su darbdaviu. P. J. namo atvežė sutuoktinis. Atėjo į J. namą. Ten buvo M. K. J. ir jo sutuoktinė A. J.. Pasiūlė nusirengti striukę ir sėsti prie stalo. Atsisakė, padavė prašymą atleisti iš darbo ir norėjo išeiti, bet M. K. J. neleido. Sugriebė už rankų ir pradėjo stumdyti, reikalaudamas sėsti. Kai M. K. J., sugriebęs už rankų, stumdė, o ji stengėsi ištrūkti, galėjo atsitrenkti galva į laiptų konstrukcijas, nes buvo tuo metu prie laiptų. M. K. J. atėmė rankinę, išbėrė jos turinį ant grindų, paėmė telefoną ir patikrinęs įrašus pareiškė, kad pokalbiai įrašinėjami. Dar apčiupinėjo, matyt, ieškodamas diktofono, bet nerado. Kai atsisėdo prie stalo, Jurkevičiai pradėjo reikalauti kažką rašyti, bet ji nerašė, nes nežinojo, ką rašyti. Tiksliai nepamena, ko J. reikalavo, bet prisimena, kaip M. K. J. pasakė, kad ją ir jos vaiką ras kruvinus, negyvus ir purvinus griovy. Tokius žodžius įvertino kaip grasinimą susidoroti su ja ir vaiku, jei nesumokės reikalaujamų pinigų. Susijaudino, išsigando ir susirinkusi daiktus išėjo iš J. namo. Apie įvykį papasakojo sutuoktiniui, o po to nuvyko į policiją, parašė pareiškimą ir pateikė diktofonu padarytą pokalbio su J. įrašą. Ant rankos buvo kraujosruva nuo pirštų, o ant galvos gumbas. Mananti, kad sužalojimus padarė M. K. J., kai sugriebęs už rankų purtė. 2012 m. vasario 18 d. kreipėsi į šeimos gydytoją ir papasakojo apie traumos aplinkybes. M. K. J. padarė jai neturtinę žalą, nes patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, susijusius su baime dėl vaiko ir savo gyvybės. Pablogėjo reputaciją, nes Ignalinoje pasklido kalbos, kad esanti vagilė, todėl nebegalėjo įsidarbinti. Dėl nurodytų priežasčių buvo priversta su šeima išvykti į užsienį, o dėl to pasunkėjo bendravimas su artimaisiais. Neturtinę žalą įvertina 50000 Lt ir prašo šios žalos atlyginimą priteisti iš M. K. J..

Liudytojas V. M. paaiškino, kad nukentėjusioji O. M. jo sutuoktinė, o M. K. J. buvęs jos darbdavys. Santykiai su M. K. J. iki nagrinėjamo įvykio buvo normalūs, nebuvo jokių konfliktų ir pykčių. Po patikrinimo parduotuvėje M. K. J. pradėjo kaltinti sutuoktinę dėl trūkumo ir todėl kilo konfliktas. Kiek jam žinoma, trūkumas gavosi dėl „juodosios buhalterijos“. Sutuoktinė pasakojusi, kad parduodavo prekes neapskaitydama gautų pinigų kasos aparatu. Tuos pinigus pasiimdavo M. K. J. ir pasirašydavo „juodosios buhalterijos“ knygutėj, kurią J. paėmė, aiškindama, kad savąją supylė kava, todėl jai reikia kažką nusirašyti. Tos knygutės sutuoktinei negrąžino ir apkaltino trūkumu. Kai M. K. J. pakvietė sutuoktinę į savo namus kažką aiškintis, nutarė, kad reikia pasiimti diktofoną, nes iš pašalinių asmenų žinojo, koks jis yra žmogus, todėl norėjo turėti kažkokių įrodymų. Diktofoną žmona pasiskolino iš V. K.. Automobilyje, prie M. K. J. namų, žmonai pats prisegė diktofoną ir ji nuėjo. Susitarė, kad po 15 min. jis paskambins. Skambino, bet žmona neatsiliepė. Negalėjo prisiskambinti maždaug valandą. Po to žmona atėjo apsiverkusi. Papasakojo, kad M. K. J. ją apstumdė ir grasino susidoroti, sakė, kad vaiką ir ją ras kruvinus. Tada nuvyko į policiją ir pateikė pareigūnams diktofoną, kurie įrašą iš diktofono perkėlė į diską. Išėjusi iš M. K. J. namų žmona sakė, kad jai padaryti sužalojimą – galvoj guzas. Liesdamas jos galvą jautė, kad yra guzas. Atsimena, kad buvo kalba ir apie įvykį parduotuvėje, bet neprisimena, kas įvyko. Buvo kažkokia šneka, kad neišleido jos iš parduotuvės. Kažkas tokio, bet konkrečiai neprisimena. Girdėjęs, kad M. K. J. grasino ir D. Č..

Liudytoja A. J. paaiškino, kad yra M. K. J. sutuoktinė. O. M. dirbo M. K. J. įmonės parduotuvėje pardavėja. Kelis metus dėl jos darbo priekaištų neturėjo. Patikrinimus parduotuvėje darydavo O. M. ir įmonės buhalterė R. V.. Trūkumų nebūdavo. Vienerius metus patikrinimo nedarė. 2011 m. sausio mėnesį nutarė pati padaryti patikrinimą parduotuvėje, nes kilo įtarimų dėl sumažėjusios apyvartos ir pasklidusių kalbų, kad O. M. prekiauja neapskaitytomis prekėmis. Patikrinimą darė kartu su seserimi S. K. ir O. M.. Apibendrinus patikrinimo rezultatus paaiškėjo, kad yra 13000 Lt trūkumas. 2011 m. sausio 24 d. susitiko su O. M. parduotuvėje ir pranešė jai apie patikrinimo rezultatus. Tuo metu parduotuvėje buvo ji, O. M. ir S. K.. Neprisimena, ar buvo M. K. J., bet kategoriškai teigia, kad niekas O. M. negrasino. Dar buvo abejojama patikrinimo rezultatais, manyta, kad gali būti klaidų, todėl siūlė O. M. pakartotinai tikrinti dokumentus. Po to pokalbio O. M. ėmė vengti bendravimo, neatsakydavo į telefono skambučius ir tik per buhalterę R. V. pranešdavo, kad serganti ir turinti nedarbingumo pažymėjimą. Tik 2011 m. vasario 17 d. O. M. paskambino. Pakvietė ją atvykti į namus, nes ilgai neveikiančioje parduotuvėje buvo labai šalta. O. M. atvyko. Pasiūlė jai nusirengti striukę, nes patalpoje buvo šilta, ir sėsti prie stalo aptarti patikrinimo rezultatus. O. M. pareiškė, kad atnešė pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo. Paprašė pasiaiškinimo dėl patikrinimo rezultatų, bet O. M. pareiškė, kad nieko nerašysianti ir eisianti, nes jos laukia vyras. Pasakė O. M., kad dabar yra darbo laikas ir reikia peržiūrėti dokumentus. Pradėjo tvarkyti tuos dokumentus ir išgirdo sutuoktinį sakant: „Tu mane paleisk“. Atsisukusi pamatė, kad O. M. viena ranka įsikibusi į sutuoktinį ir šaukia: „nemuškit manęs, nemuškit manęs, kam mane mušat“. Dėl tokio O. M. elgesio labai nustebo, nes niekas jos nemušė. Paprašė nusiraminti ir sėsti prie stalo. Norėjo aptarti patikrinimo rezultatus, bet O. M. nieko nepaaiškino ir išėjo. Negirdėjusi, kad sutuoktinis būtų grasinęs O. M.. Pokalbio metu kelis kartus skambėjo O. M. telefonas, bet ji neatsiliepė. Po šio pokalbio M. K. J. buvo apkaltintas, kad smurtavo prieš O. M. ir jai grasino, bet to nebuvo.

Liudytoja S. G. paaiškino, kad dirba Ignalinos poliklinikoje šeimos gydytoja. Nukentėjusioji O. M. buvo jos pacientė. Datos neprisimena, bet buvo atvejis, kai O. M. kreipėsi dėl galvos sumušimo. Nukentėjusioji skundėsi, kad skauda galvą, pykina, aiškino, kad galva sumušta ginčo su darbdaviu metu. Žaizdų, kraujosruvų ant nukentėjusiosios kūno nematė. Nukreipė ją konsultacijai pas Ignalinos rajono ligoninės specialistus. Netrukus po to O. M. perėjo į kitą asmens sveikatos priežiūros įstaigą, todėl daugiau žinių apie jos sveikatos būklę negavo. Pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu 2013 m. rugpjūčio 1 d. duotus parodymus (62 b.l., t. 1) apie tai, kad O. M. apžiūros metu 2011 m. vasario 18 d. matė ant jos kairės rankos ir kairio peties hematomas, liudytoja patvirtino, kad tie parodymai teisingi, nes duoti komentuojant įrašus O. M. sveikatos istorijoje.

Liudytoja J. P. paaiškino, kad M. K. J. įmonės parduotuvėje nuo 1999 metų devynerius metus dirbo pardavėja, todėl pažįsta M. K. J., nes jis buvo darbdavys. O. M. pažįsta, nes ji taip pat dirbo M. K. J. įmonės parduotuvėje, bet kitoje. Darbo sutartis buvo nutraukta, nes parduotuvę, kurioje dirbo, uždarė. Konfliktų su darbdaviu neturėjo. Trūkumų jos darbo metu nebuvo. Girdėjo turguje žmones šnekant, kad pas O. M. rastas trūkumas ir M. K. J. jai grasinęs, bet su pačia O. M. apie tai nekalbėjo. O. K. pasakojusi, kad M. K. J. liepiant parašiusi paskolos raštelį, kad atlyginimą atėmė. Nieko nežino apie buvusių įmonės darbuotojų S. ir G. santykius su M. K. J..

Liudytojas A. S. paaiškino, kad pažįsta M. K. J., nes apie penkerius metus dirbo pardavėju jo įmonės autodalių parduotuvėje. Nutraukus darbo sutartį, perdavė parduotuvę kitam darbuotojui, o po dvejų metų, apie 2007 metus, M. K. J. pareiškė ieškinį teisme, reikalaudamas atlyginti apie 8000 Lt žalą, neva atsiradusią dėl trūkumo jam dirbant pardavėju. Teismo posėdžiuose nedalyvavo, nes gyveno užsienyje. Jį atstovavo advokatas. Byla buvo nutraukta, nes M. K. J. ieškinio atsisakė. Jokių grasinimais paremtų M. K. J. reikalavimų jam nebuvo. Jokio smurto dėl darbo M. K. J. įmonėje nėra patyręs. Apie M. K. J. santykius su kitais įmonės darbuotojais nieko nežino. Tarp jo ir M. K. J. buvo kilęs ginčas, pasibaigęs muštynėmis, bet tas ginčas kilo ne dėl darbo santykių.

Liudytoja O. K. (buvusi G.) paaiškino, kad pažįsta M. K. J., nes beveik metus dirbo jo įmonėje pardavėja. Darbo santykiai buvo nutraukti, kai darbdavys nutarė panaikinti kioską, kuriame ji dirbo. Buvo atliktas prekių perdavimas ir M. K. J. pareiškė, kad yra apie 8000 Lt trūkumas. M. K. J. paruošė skolos lapelius, neva ji tokią pinigų sumą pasiskolino, ir ji tuos skolos lapelius pasirašė. Su darbdaviu nesiginčijo, nes manė, kad dėl susidariusio trūkumo yra dalis ir jos kaltės. Mananti, kad trūkumas galėjo susidaryti dėl to, kad, darbdaviui reikalaujant, prekiavo neapskaitytomis prekėmis ir už jas gautų pinigų kasos aparatu neapskaitydavo. M. K. J., reikalaudamas grąžinti skolą, jai asmeniškai negrasino. Buvo išduotas teismo įsakymas, kurį M. K. J. pateikė vykdyti antstoliui ir dabar skola išieškoma iš jos darbo užmokesčio. Girdėjo turguje prekiaujančius žmones, kurių dabar jau negalinti įvardinti, kalbant, kad M. K. J. grasino ją sumušti ir sužaloti, jei negrąžins skolos. Jos darbo M. K. J. įmonėje metu O. M. irgi dirbo M. K. J. įmonėje, netoliese buvusiame kitame kioske.

Liudytoja D. Č. paaiškino, kad pažįsta M. K. J., nes labai seniai, gal net prieš dvidešimt metų pas jį dirbo, prekiavo maisto produktais turguje. Santykiai su darbdaviu buvo normalūs. Kategoriškai tvirtina, kad M. K. J. niekada jai negrasino. Apie tokius grasinimus girdinti pirmą kartą.

Liudytojas J. B. paaiškino, kad dirba Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėju. Dvylika metų iki 2012 m. vidurio dirbo apylinkės inspektoriumi ir aptarnavo Ignalinos miesto seniūniją. Pažįsta sutuoktinius O. M. ir V. M.. Tekdavo vykti į tą šeimą dėl pranešimų apie konfliktus. Atvykęs dėl tokio pranešimo, V. M. dažniausiai namuose nerasdavo, būdavo jau pabėgęs. O. M. pareiškimo nerašydavo, o Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo dar nebuvo, todėl ikiteisminis tyrimas dėl tų pranešimų nebuvo atliekamas. Neatsimena, ar buvo pranešimų apie M. sumušimą laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 16 d. iki vasario 18 d.

Liudytoja J. K. paaiškino, kad Ignalinoje gyvena nuo 1972 m. ir seniai pažįsta M. K. J.. Jos duktė ir buvęs žentas A. S. dirbo M. K. J. įmonėje. Darbdaviu jie nesiskundė. Nieko negirdėjusi apie tai, kad A. S. būtų su M. K. J. susimušęs. Dirbdama pas M. K. J. duktė trūkumų neturėjo.

Liudytojas S. M. paaiškino, kad yra Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresnysis tyrėjas. M. K. J. ir O. M. pažįsta tik kaip Ignalinos miesto gyventojus. Jokių tarnybinių ar asmeninių santykių su jais neturėjo. Neprisimena tokio fakto, kad 2011 m. sausio 24 d. O. M. būtų pas jį atėjusi ir pasakojusi, jog M. K. J. jai grasina.

Liudytojas Deimantas Mačėnas paaiškino, kad yra Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas. O. M. kreipėsi dėl to, kad darbdavys M. K. J. kaltina ją padarius trūkumą ir grasindamas reikalauja trūkumą atlyginti. Pateikė kompaktinį diską, kuriame buvo pokalbio su M. K. J. įrašas. Paėmė O. M. pareiškimą ir ją apklausė. Padarė O. M. parodymų patikrinimą vietoje M. K. J. name. O. M. nesakė, kad jau prieš tai dėl M. K. J. grasinimų kreipėsi į pareigūną S. M.. O. M. pateikė jam ne diktofoną, o įrašą kompaktiniame diske. Kas perkėlė įrašą iš diktofono į kompaktinį diską, nežino.

Liudytoja O. K. paaiškino, kad apie metus dirbo M. K. J. įmonės parduotuvėje pardavėja. Pradėjo dirbti po O. M.. Priimant parduotuvę buvo padarytas patikrinimas, kurio metu rasta daug sugadintų prekių, kurių vertė buvo skaičiuojama tūkstančiais litų. Kas tas prekes sugadino, nežinanti. Darbo sutartis buvo nutraukta, nes nustatytas 3700 Lt trūkumas. Mano, kad dėl trūkumo nėra kalta, bet išduoto teismo įsakymo neginčijo. Į policiją kreipėsi dėl to, kad darbdavys atėmė jai priklausantį 500 Lt darbo užmokestį. M. K. J. fizinio smurto ar grasinimų prieš ją nenaudojo. O. M. apie santykius su M. K. J. nieko nepasakojo.

Liudytoja S. K. paaiškino, kad M. K. J. yra jos sesers A. J. sutuoktinis. Su O. M. susipažino 2011 m. sausio mėnesį, kai kartu su A. J. ir O. M. darė patikrinimą parduotuvėje, kurioje O. M. dirbo pardavėja. Apibendrinus patikrinimo rezultatus paaiškėjo, kad yra apie 12000 Lt trūkumas. O. M. buvo siūloma tikrinti, kodėl toks trūkumas, bet ji tikrinti nenorėjo, gal dėl to, kad žinojo, kad bus trūkumas. Visuose susitikimuose su O. M., kurie buvo patikrinimo metu, taip pat ir susitikime parduotuvėje 2011 m. sausio 24 d., dalyvavo. Niekas O. M. negrasino. M. K. J. tik reikalavo pateikti paaiškinimą. Siūlė O. M. pakartotinai padaryti patikrinimą, bet nepadarė, nes O. M. pradėjo sirgti. Nelaukė, kol ji pasveiks, ir išvažiavo.

Teismo medicinos specialisto išvadoje (80 b.l., t.1) yra tokie duomenys: atliekant O. M. teismo medicininę apžiūrą 2011 m. vasario 23 d. 14 val. kairio žasto viduriniame trečdalyje priekiniame paviršiuje yra 2×2,5 cm netaisyklingos formos geltona kraujosruva. Kitur kūno paviršiuje sužalojimų nėra. O. M. sveikatos istorijoje iš UAB Ignalinos sveikatos centro matyti, kad ji 2011 m. vasario 18 d. 10 val. 20 min. buvo apžiūrėta gyd. S. G.. Prieš vieną parą vyras darė smurtinius veiksmus. Tiriant: ant kairės rankos didelė hematoma ir skausmas kairio peties, skauda galvą, pykina, vėmė. 2011 m. vasario 18 d. apžiūrėta chirurgo. Tiriant: kairio žasto viršutiniame trečdalyje apie 3 cm poodinė kraujosruva. Pakaušio srities tinimas, čiuopiant skausmingas sumušimo vietoje. 2011 m. vasario 18 d. apžiūrėta neurologo: vakar sumušė galvą – trenkėsi į sieną. Tiriant: meninginių simptomų nėra. Vyzdžiai vienodi. Čiuopiant skausminga pakaušio srityje. Jai nustatyta diagnozė: galvos sumušimas. Lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas. Išvada: 1. O. M. padaryti sužalojimai: kairio žasto ir galvos (pakaušio srities) sumušimas. Galvos smegenų sukrėtimo diagnozė nepagrįsta objektyviais galvos smegenų sukrėtimo požymiais. 1.2. O. M. padaryti sužalojimai priskiriami prie nežymaus sveikatos sutrikdymo. Ilgalaikis gydymas susietas su susirgimu: lėtinio gastroenterokolito paūmėjimu (lėtinio skrandžio ir žarnyno uždegimo paūmėjimu), pasireiškusiu pykinimu, vėmimu, skausmais skrandžio ir pilvo srityje. 2. Minėti sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais kontakto su kūnu metu prieš 5-6 dienas iki jos teismo medicininio apžiūrėjimo 2011 m. vasario 23 d. 14 val. ir tai galėjo būti medicininėje dokumentacijoje ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2011-02-17).

Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas (41-46 b.l., t.2) patvirtina, jog teismas konstatavo, kad yra pakankamas pagrindas tenkinti M. K. J. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį O. M. dėl 12940,88 Lt vertės prekių trūkumo bei 3209,95 Lt sugadintų prekių žalos atlyginimo, bet, atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėti, jos gautą 800 Lt atlyginimą ieškovo įmonėje, kad pats ieškovas M. K. J. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė nustatytą reikalavimą kasmet atlikti revizijas ir tuo sudarė galimybę trūkumams didėti, kad parduotuvėje dirbant vienam darbuotojui yra labai sudėtinga užtikrinti prekių saugumą, ieškinio reikalavimas priteisti 12940,88 Lt prekių trūkumo atlyginimą sumažintas iki 6000 Lt, o 3209,95 Lt vertės sugadintų prekių atlyginimas iki 2500 Lt.

Pagal M. K. J. kaltinamajame akte suformuluotą kaltinimą, jo veika yra tęstinė, turinti dvi sudedamąsias dalis: 1) 2011 m. sausio 24 d., apie 9 val., Ignalinoje, Geležinkelio gatvėje esančioje individualios įmonės „Trikartis“ parduotuvėje, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė savo ginčijamą teisę dėl 12000 Lt trūkumo padengimo – vertė O. M. pasirašyti, jog su trūkumu sutinka, panaudodamas jai psichinę prievartą – grasino, kad nepadengusi trūkumo ji negalės pereiti per Ignalinos miestą, reikės iš Ignalinos miesto išvažiuoti, kad jai sulaužys kojas; 2) tęsdamas nusikalstamą veiką 2011 m. vasario 17 d., apie 11 val., (duomenys neskelbtini), savo namo virtuvėje, siekdamas dar labiau įbauginti O. M., panaudojo jai fizinę prievartą – griebė už kairės rankos ir kelis kartus pastūmė į sieną, padarydamas kairio žasto ir galvos (pakaušio srities) sumušimą, nežymų sveikatos sutrikdymą ir psichinę prievartą – grasino, kad jeigu jinai nepadengs trūkumo, bus fiziškai susidorota su ja ir jos sūnumi, kad ją ir jos sūnų ras kruvinus griovyje.

Kaltinamasis M. K. J. neigia grasinęs O. M. 2011 m. sausio 24 d. Tą dieną pokalbyje su O. M. dalyvavusios A. J. ir S. K. taip pat tvirtina, kad grasinimų nebuvo. Kaltinimas M. K. J. dėl psichinės prievartos 2011 m. sausio 24 d. grindžiamas tik O. M. parodymais, kurių nepatvirtina kiti įrodymai. Liudytojų J. P. ir R. V. žinios apie tokį grasinimą paremtos Ignalinos turguje sklandžiusiais gandais, bet kaltinimas negali būti grindžiamas gandais. Liudytojas S. M., kuriam, pasak O. M., papasakojusi apie M. K. J. grasinimus, pareiškė, kad tokių aplinkybių neprisimena. Pažymėtina, kad net O. M. sutuoktinis V. M. ir draugė V. K. apie grasinimus 2011 m. sausio 24 d. nieko konkretaus nepasakė. V. M. aiškino: (123 b.l., t.2) „Buvo kažkokia šneka, kad parduotuvėje kažkas buvo <...> Buvo kažkokia šneka, kad neišleidinėjo jos iš parduotuvės, kažkas tai tokio, konkrečiai neprisimenu“. V. K. apie grasinimus parduotuvėje 2011 m. sausio 24 d. nieko nežinojo, o aiškindama priežastis, dėl kurių O. M., eidama pas M. K. J., norėjo turėti diktofoną, nurodė: „...ji įtarinėjo, kad kažkas gali būti, kadangi daug žmonių, kurie pas jį dirbo, skųsdavosi, kad jis elgdavosi labai negražiai ir todėl ji bijodama paprašė manęs diktofono“. Nė vienas iš apklaustų buvusių M. K. J. įmonės darbuotojų nepatvirtino, kad M. K. J. naudojo jiems psichinę ar fizinę prievartą, siekdamas dėl darbo santykių atsiradusios žalos atlyginimo. O. M. neigia padariusi žalą M. K. J. įmonei, bet Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu nustatyta, kad ji padarė įmonei 16150,83 Lt žalą, kurios dalis – 8500 Lt priteista. Dėl to teismas sprendžia, kad dar iki M. K. J. inkriminuojamų veikų jo ir O. M. interesai buvo priešingi. M. K. J. manęs, kad žalą jo įmonei padarė O. M. ir reikalavęs jos atlyginimo ar nors kaltės pripažinimo, o O. M. neigusi kaltę ir vengusi ne tik žalos atlyginimo, bet net paaiškinimo apie galimas žalos atsiradimo priežastis. Dėl to M. K. J. ir O. M. santykiai tapo priešiški. Esant tokioms aplinkybėms teismas pripažįsta, jog remiantis vien nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo konstatuoti, kad 2011 m. sausio 24 d. M. K. J., vykdydamas ginčijamą teisę į žalos atlyginimą, panaudojo psichinę prievartą O. M..

Kaltinimas M. K. J. dėl veiksmų 2011 m. vasario 17 d. turi dvi sudedamąsias dalis: 1) panaudojo O. M. fizinę prievartą – griebė už kairės rankos ir kelis kartus pastūmė į sieną, padarydamas kairio žasto ir galvos (pakaušio srities) sumušimą, nežymų sveikatos sutrikdymą; 2) panaudojo O. M. psichinę prievartą – grasino, kad jeigu jinai nepadengs trūkumo, bus fiziškai susidorota su ja ir jos sūnumi, kad ją ir jos sūnų ras kruvinus griovyje.

M. K. J. neigia naudojęs O. M. fizinę prievartą. Kaltinimas šioje dalyje grindžiamas O. M. parodymais, liudytojos S. G. parodymais ir teismo medicinos specialisto išvada. Pagal S. G. parodymus nukentėjusioji sakiusi, kad sužalojimus patyrusi ginčo su darbdaviu metu. Pagal teismo medicinos specialisto išvadą O. M. padaryti kairio žasto ir galvos (pakaušio srities) sumušimai prieš 5-6 dienas iki jos teismo medicininio apžiūrėjimo 2011 m. vasario 23 d. 14 val. O. M. aiškina, kad šiuos sužalojimus galėjusi patirti 2011 m. vasario 17 d. M. K. J. name, kai M. K. J. sugriebęs už rankų ir stumdęs (purtęs). Tada galėjusi galva į kažką atsitrenkti ir susižaloti. Pagal O. M. parodymus sužalojimus pastebėjo kitą dieną (38 b. l., t.1) ir daranti prielaidą, kad juos patyrusi dėl M. K. J. veiksmų. Pažymėtina, kad pareiškime policijai dėl M. K. J. veiksmų ir pirmoje apklausoje 2011 m. vasario 17 d. (33-36 b.l., t. 1) O. M. kalba tik apie M. K. J. grasinimus, bet ne fizinį smurtą, o kreipdamasi medicininės pagalbos nurodė, kad vyras darė smurtinius veiksmus (80 b. l., t. 1). Esant tokioms aplinkybėms teismas, atsižvelgdamas į paminėtus O. M. ir M. K. J. priešiškus santykius, visas abejones vertindamas kaltinamojo naudai, pripažįsta, kad ištirtų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog teismo medicinos specialisto nustatytus O. M. kūno sužalojimus padarė M. K. J., vykdydamas ginčijamą savo teisę.

Kaltinamasis pripažįsta, kad pokalbyje su O. M. 2011 m. vasario 17 d. pasakė: „Tu nelaimių ne tiek matysi dar. Tu baigsi gyvenimų griovy, jeigu neatsiskaitysi su mum. Aš tavy matau kruvinų ir purvinų griovy, numestų su savo vaiku. Su sulaužytu stuburu“. Tokius kaltinamojo žodžius patvirtina nukentėjusioji ir jos pateiktas pokalbio įrašas, kurio aprašymas yra byloje (74 b. l., t. 1) ir kurio tikrumo kaltinamasis neginčija, todėl teismas sprendžia, kad ši aplinkybė nustatyta. Kaltinamasis aiškina, kad taip kalbėjo ne siekdamas įbauginti nukentėjusiąją, jog tai įvyks dėl jo veiksmų, o norėdamas pažymėti, kad likimas blogus darbus padariusiems asmenims atlygina. Nukentėjusioji mano, kad tokie žodžiai – tai grasinimas fiziškai susidoroti su ja ir jos vaiku, jei neatlygins žalos, kurią M. K. J. manymu, padariusi, bet to nepripažįstanti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, vertindamas, ar tokie M. K. J. veiksmai atitinka Baudžiamojo kodekso 294 straipsnyje numatyto nusikaltimo – savavaldžiavimo – požymius, vadovaujasi kasacinio teismo praktika.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija 2012 m. lapkričio 29 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-183/2012 pažymėjo, kad kaltinimas pagal Baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį turi būti pagrįstas visų požymių, įtvirtintų Baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 1 dalyje, visuma. Pagrindžiant baudžiamąją atsakomybę pagal Baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį turi būti nustatyta ne tik psichinė ar fizinė prievarta, bet ir tokia prievarta padaryta didelė žala nukentėjusiajam ar jo artimam žmogui. Didelė žala turi būti konstatuojama ne formaliai, bet motyvuotai atskleidžiant jos turinį, pobūdį, pavojingumo laipsnį ir kitas aplinkybes. Įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą bei kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2011 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Inkriminuojant savavaldžiavimą būtina nustatyti, kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį, numatė, kad dėl to bus padaryta didelės žalos kito asmens teisėms bei teisėtiems interesams, ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia), arba jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Nukentėjusysis turi ne tik išgirsti grasinimus, bet ir suprasti jų realų pavojingumą, didelę tikimybę, kad kaltininkas juos įgyvendins.

Kaltinamajame akte esminis savavaldžiavimo požymis – didelės žalos padarymas – net formaliai nenurodytas. Teismas šio požymio taip pat nenustatė. Nors O. M. teigia, kad M. K. J. žodžius vertino kaip realų grasinimą fiziškai susidoroti ir dėl to patyrė stresą, baimę dėl savo ir vaiko gyvybės, todėl net išvyko gyventi į užsienį, bet teismas pripažįsta, jog nėra pagrindo spręsti, kad 2011 m. vasario 17 d. konfliktinėje situacijoje vykusio pokalbio metu M. K. J. pasakyti žodžiai vertintini realiai pavojingu grasinimu fiziškai susidoroti, padariusiu didelės žalos O. M. teisėms ir teisėtiems interesams. Objektyvių duomenų apie M. K. J. skolininkams naudojamą fizinę prievartą nėra, o O. M. aiškinimas, kad M. K. J. blogai elgiasi su skolininkais pagrįstas tik gandais, todėl nebuvo pagrindo manyti, jog paminėti M. K. J. žodžiai, atsižvelgiant į konfliktinę situaciją, kurioje buvo pasakyti – tai realus grasinimas su didelė tikimybė, kad bus įgyvendintas. Iš liudytojos R. V. parodymų seka, kad O. M. dėl M. K. J. veiksmų buvo ne išsigandusi, o įniršusi, todėl galima spręsti, jog ji M. K. J. žodžių ir nelaikė realiu grasinimu, kuris gali būti įgyvendintas. Nėra duomenų, kad ir po 2011 m. vasario 17 d. M. K. J. atliko kokius nors pasikartojančius, savavaldžiavimo požymius atitinkančius, nukentėjusiąją ar jos šeimos narius bauginančius veiksmus. Iš bylos duomenų negalima spręsti, kad O. M. ir jos šeimos išvykimas į užsienį yra M. K. J. veiksmų 2011 m. vasario 17 d. padarinys.

Teismas, visas abejones aiškindamas kaltinamojo naudai, konstatuoja, jog M. K. J. nepadarė Baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, todėl išteisinamas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94, 297, 303-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Mykolą K. J. pagal Baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. O. M. Mykolui K. J. pareikštą 50000 Lt ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Tris kompaktinius diskus saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą.