- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-04-05
- Bylos Nr.
- 1-1391-506/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03400-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lilija Tarčevskaja
- Kaltinamasis
- D. Š.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, išsituokęs, nedirbantis, teistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-27 nuosprendžiu už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK ) 220 straipsnio l dalyje, 222 straipsnio l dalyje, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 64¹ straipsniu, galutine subendrinta 80 MGL (3012 eurų) dydžio baudos bausme; Klaipėdos apylinkės teismo 2019-02-26 nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, laisvės apribojimo vieneriems metams bausme, įpareigojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos per vieną mėnesį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
kaltinamas nusikalstama veika, numatyta BK 223 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. Š., privalėdamas tvarkyti, netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos, įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, ir dėl to negalima visiškai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir – bendrovė) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros:
jis, eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, direktoriaus pareigas ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau ir – BAĮ) 21 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą bei buhalterinių dokumentų išsaugojimą, nuo 2013-10-28 iki 2013-12-06 aplaidžiai organizavo buhalterinės apskaitos tvarkymą ir neišsaugojo įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tai yra, pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, nes nuo 2013-10-28 iki 2013-12-06 nepaskyrė už buhalterinės apskaitos tvarkymą atsakingo asmens, bei 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, nes neišsaugojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkines operacijas patvirtinančių apskaitos dokumentų, visų buhalterinių sąskaitų suvestinių registrų, tai yra, turto (ilgalaikio ir trumpalaikio), nuosavo kapitalo, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos dokumentų.
Kaltinamojo D. Š. kaltė grindžiama jo paties prisipažinimu ir paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialisto išvada, pareiškimais, tarnybiniais pranešimais.
Kaltinamasis D. Š. kaltę dėl inkriminuojamo nusikaltimo padarymo visiškai pripažino ir parodė, kad jo pažįstamas K. M. 2013 metais jam pasakė, kad turi verslo sumanymą dėl krovinių pervežimo, bet tam reikalinga įmonė, turinti TIR knygelę, kadangi nupirktos krovininės transporto priemonės buvo reikalingos krovinių pervežimui Rusijos Federacijos Respublikoje. Jis pritarė siūlomai verslo įdėjai ir pasiūlymui jam dirbti vadybininko pareigose, todėl internetinėje erdvėje surado skelbimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, turinčios TIR knygutę, pardavimo, apie surastą bendrovę pranešė K. M., kuris suderino visas jos pirkimo-pardavimo sąlygas su bendrovės direktore A. K.. Jis derybų procese nedalyvavo, bet K. M. paprašė jo laikinai tapti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, jis sutiko, ir nuo 2013 metų vasaros buvo įdarbintas, į darbą jį priėmė A. K., kuri formaliai dar ėjo direktoriaus pareigas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo turto – puspriekabę Kogel ir vilkiką Iveco, kuriuos kaip bendrovės vadybininkas, K. M. prašymu priėmė iš A. K., pasirašydamas aktą dėl priėmimo-perdavimo (pasirašė ne priėmimo-perdavimo dieną, o vėliau, kai rudenį pradėjo dirbti direktoriaus pareigose). Turto perdavimo metu K. M. nedalyvavo. Jis atvažiavo vilkiko ir puspriekabės pasiimti su vairuoju, nuvažiavo į Kėdainių rajone esančią automobilių stovėjimo aikštelę, kur vilkikas ir puspriekabė buvo palikti kelioms dienoms, iki buvo rastas pervežimo užsakymas. Pervežimo užsakymą rado K. M., krovinys turėjo būti transportuotas į Gruziją. Puspriekabė su kitu vilkiku (numerių nepamena) išvažiavo su kroviniu į Rumuniją, iš Rumunijos į Gruziją. Krovinių pervežimą organizavo pats K. M., nes tuo metu buvo Gruzijoje, o jis vykdė K. M. duotus žodinius nurodymus. Vilkikas Iveco buvo išsiųstas krovinių pervežimui į Belgiją. Vairuotojų, vairavusių transporto priemones, vardų ir pavardžių nepamena. Puspriekabės jis daugiau nematė. Žinojo, kad puspriekabė ir vilkikas nebuvo UAB „Raftra“ nuosavybė, nes transporto priemonės buvo įsigytos per bankus išsimokėtinai, o bendrovė dar nebuvo su kredito įstaigomis atsiskaičiusi, bet kas, kada, kam mokėjo ar nemokėjo įmokų pagal lizingo sutartis – nurodyti negali, nežino, jis nieko nemokėjo. 2013 metų rudenį K. M. paprašė jo laikinai tapti bendrovės direktoriumi, jis sutiko, ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalyvaujant K. M., pasirašė visus A. K. paruoštus ir pasirašymui pateiktus dokumentus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovų pasikeitimu (dokumentų neprisimena ir neprisimena, ar dokumentuose nurodytos datos buvo realios ir ar pasirašymas vyko dokumentuose nurodytą dieną). Bendrovės buhalterinė apskaita liko pas A. K., nors aktą, kad dokumentus, kaip naujai paskirtas bendrovės vadovas, jis gavo, pasirašė. Turto bendrovė realiai jau neturėjo, nes turtas jau buvo perduotas K. M., kuris vilkiką ir puspriekabę pats perėmė iš A. K. ir jos vyro, bet, kiek atsimena, K. M. nurodymu kažkokie dokumentai dėl turto priėmimo-perdavimo jam formaliai pasirašymui buvo pateikti, ir jis juos pasirašė. Bendrovėje direktoriaus pareigose dirbo tik apie 1,5 mėnesio, po to parašė prašymą dėl atleidimo ir padavė K. M., pasakė, kad nenori dirbti bendrovėje, kadangi nė karto negavo atlyginimo; jokio turto priėmimo-perdavimo akto su K. M. nepasirašė, nes jokiu bendrovės turtu nedisponavo, disponavo pats K. M.. Kur yra transporto priemonė – puspriekabė Kogel SNCS P90/1.110, pagaminta 2012 m., identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), nežino, mano, jog galėtų pasakyti K. M. sūnus. Apklausos metu jam buvo parodyta 2013-02-22 muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartis Nr. 150 (kopija) ir 2013-08-27 eksporto lydimasis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini). Parašą sutartyje kaip užsakovo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, – pasirašė jis, bet kategoriškai to teigti negali, reikėtų sutikrinti dokumentus, antspaudas panašus į tą, kurį naudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tik, kiek atsimena, buvo du antspaudai, vieną turėjo jis, o kitą K. M., tačiau kuris antspaudas yra ant parodytos sutarties, nurodyti negali, neprisimena, kuo skyrėsi antspaudai ir ar iš viso skyrėsi. Deklaracija buvo užpildyta per K. M. pažįstamą muitinės tarpininką E. T. (galimai, pavardė yra netiksli), nes negalima buvo Rumunijoje įkelti puspriekabės į keltą, keltas priimdavo tiktai prekę, o jeigu krovinys vežamas vilkiku su puspriekabe, jie puspriekabės neimdavo į keltą, traktuodami, kad puspriekabė nėra vežėjas, ją reikėjo įforminti kaip prekę (kalbama apie pervežimą iš Rumunijos į Gruziją), todėl padarius eksporto deklaraciją, E. T. skenuotą variantą išsiuntė K. M.. (5 tomas, 170-172 b. l.)
Papildomai apklaustas D. Š. nurodė, kad, pasirašius su A. K. dokumentus, jam buvo perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, susegti į segtuvus ir sudėti lentynose bendrovės biure (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kokį konkrečiai dokumentą pasirašė dėl buhalterinių dokumentų perėmimo, neprisimena, tačiau tikrai pasirašė ir perėmė buhalterinės apskaitos dokumentus. Pasirašęs dėl bendrovės dokumentų perėmimo, pasiėmė tik įmonės steigimo dokumentus bei antspaudą, bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų neėmė, nes, ir jam tapus direktoriumi, buhaltere liko dirbti ta pati buhalterė, kuri ir anksčiau dirbo. Jis tiesiog pamanė, kad palikti biure buhalterinės apskaitos dokumentus bus patogiau. Kodėl nepasiėmė dokumentų vėliau, nežino, negali paaiškinti. Kur dingo bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai, nežino. Supranta, kad jis kaip direktorius yra atsakingas už buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą. Direktoriaus pareigose jis dirbo iki 2013-12-06. Išeidamas iš darbo jis K. M. paliko tik bendrovės antspaudą ir bendrovės steigimo dokumentus, kuriuos buvo paėmęs iš bendrovės biuro (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka sumokėti skirtą baudą, tačiau prašo leisti ją sumokėti per tris kartus. (5 tomas, 178-180, 214-216, 239 b. l.)
2016-07-07 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje gavus SIA Uni Credit Leasing Lietuvos filialo pareiškimą dėl neįvykdytų lizingo mokėjimų už puspriekabę Kogel SNCS P90/1.110, pagamintos 2012 m., identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), buvo pradėtas tyrimas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. (1 tomas, 1-2, 3-19 b. l.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-19 sprendimu už akių UAB „(duomenys neskelbtini)“ įpareigota per 7 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti minėtam SIA Uni Credit Leasing Lietuvos filialui transporto priemonę – puspriekabę. (1 tomas, 21-22 b. l.)
Bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorius 2016-05-09 raštu informavo filialą, kad bendrovė registruotų transporto priemonių neturi, su bendrovės vadovu administratoriui susisiekti nepavyko. (1 tomas, 23 b. l.)
Atliekant aptartą ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad D. Š., bendrovės vadovas, aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti laikotarpiu nuo 2010-10-04 iki 2010-12-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. (1 tomas, 29 b. l.)
Liudytoja A. K. parodė, kad 2013 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjas buvo rastas tinklalapyje pagal skelbimą, kad norima įsigyti bendrovę su Linavos naryste, todėl pati pasiskambino skelbime nurodytais kontaktais (jų nurodyti negali) ir pasiūlė įsigyti bendrovę su lizinginiu turtu ir įsipareigojimais bankui pagal lizingo sutartį. Pasiūlė, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo pelno, nebuvo užsakymų ir neturėjo piniginių lėšų atsiskaityti su bankais pagal lizingo sutartį, buvo kelios sutartys, detalizuoti negali, atrodo dvi, viena iš jų su SIA UniCredit Leasing. Suradus pirkėją vyko derybos ir buvo sutarta, kad ji parduoda UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas už 10000 Lt ir perleidžia bendrovę kartu su turimu turtu ir finansiniais įsipareigojimais. Visas derybas dėl bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo, turto perleidimo, įsipareigojimų perleidimo vykdė akcininkas K. M. ir D. Š.. K. M. iš karto pasakė, kad D. Š. bus naujas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, todėl 2013 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastarasis, dalyvaujant K. M. ir jai, pasirašė visus dokumentus, susijusius su bendrovės akcijų pirkimu-pardavimu, dokumentų priėmimu-perdavimu, turto priėmimu-perdavimu ir kitus, kuriuos paruošė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė J. O.. Kiek atsimena, visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai buvo paruošti, ir direktorius D. Š. pasirašė, kad dokumentus gavo, nors realiai pasiėmė tik vieną segtuvą su steigimo dokumentais, sutartimis, automobilių dokumentais, o kitus paliko. Turtą, tai yra, puspriekabę ir vilkiką (dėl pastarojo nėra įsitikinusi), kurie buvo įsigyti lizingo būdu, perdavė D. Š. ir K. M., kuris iš jų tiksliai pasiėmė transporto priemones, kaip jos buvo transportuojamos ir į kur, nurodyti negali, neatsimena. Papildomai apklausta liudytoja nurodė, kad nežino, kodėl D. Š. nepasiėmė buhalterinės apskaitos dokumentų, nors jie buvo sudėti į dėžutes, suarchyvuoti ir laikomi (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sandėliuke. (5 tomas, 16-19, 34-36 b. l.)
Liudytoja J. O. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2008 metų iki 2013-11-30, ją į darbą priėmė A. K., darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur buvo įsikūręs UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisas. Bendrovės veiklos sritis buvo krovinių pervežimas Europos sąjungoje ir į trečiąsias šalys. 2013 metais A. K. pardavė dalį bendrovės akcijų Rusijos piliečiui kaukazietiška pavarde ir K. M.. A. K. buvo atleista iš direktoriaus pareigų, direktoriaus pareigas pradėjo eiti D. Š.. Kiek prisimena, matė, kad visus reikalus dėl bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo derino K. M.. Šiam dalyvaujant naujai paskirtas direktorius D. Š. perėmė iš A. K. bendrovės antspaudą, visus bendrovės steigimo dokumentus, sertifikatus, USB raktą nuo buhalterinės programos Agnum ir darbuotojų asmens bylas, žurnalus, darbo sutarčių ir pažymėjimų žurnalus ir kasą (kiek prisimena kasoje buvo grynųjų pinigų, tiksliai nurodyti kiek – negali, neprisimena) ir turtą. Visi šie dokumentai, turtas buvo perduoti pagal aktą. Aktą matė, nes pati jį ruošė direktorės A. K. prašymu, be to, akto pasirašymas vyko jos akivaizdoje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Akto pasirašymo metu ofise buvo ji, A. K., D. Š. ir K. M.. Aktą dėl turto ir dokumentų perėmimo D. Š. pasirašė jos akivaizdoje. Naujas bendrovės direktorius D. Š. realiai neperėmė bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentacijos, sakė, kad perims, bet taip ir neatvyko, ir dokumentų nepasiėmė. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų ji pati realiai išsikraustė 2013 metų pabaigoje, ir visi bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai liko tame ofise. (5 tomas, 12-13 b. l.)
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus Trečiojo poskyrio 2018-10-30 specialisto išvadoje Nr. 146 nurodyta, kad buhalterinę apskaitą privaloma tvarkyti pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus. Vadovaujantis BAĮ 4 straipsniu, ūkio subjektai apskaitą privalo tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. BAĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; to paties įstatymo 12 straipsnio 1, 4 dalyse nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius. Pagal BAĮ 16 straipsnį: 1) ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, 2) apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius, 3) apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto, atsargų, kasos ir banko operacijų, skolų (skolų įmonei, įmonės įsipareigojimų, atsiskaitymų su atskaitingais asmenimis), pirkimo ir pardavimo operacijų, darbo užmokesčio dokumentų ir pasirinktų apskaitos registrų, Didžiosios knygos, inventorizacijos dokumentų, sutarčių, dėl to nėra galimybės nustatyti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita laikotarpiu nuo 2013-10-04 - 2013-12-06 buvo tvarkoma laikantis buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų. Dėl to, kad bendrovės ūkines operacijas patvirtinantys apskaitos dokumentai, visų buhalterinių sąskaitų suvestiniai registrai, tai yra, turto (ilgalaikio ir trumpalaikio), nuosavo kapitalo, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos tyrimui nepateikti, iš dalies negalima nustatyti laikotarpiu nuo 2013-10-04 iki 2013-12-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. (3 tomas, 181-192 b. l.)
Iš bendrovės bankroto administratoriaus perduotos esančios byloje Vilniaus apygardos teismo 2015-10-19 nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, jog D. Š. buvo skirta 500 eurų bauda dėl to, kad neperdavė teismo paskirtam bankroto administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir turto. (5 tomas, 3-9 b. l.)
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos centrinio duomenų banko duomenimis bendrovės akcininkas K. M., gimęs (duomenys neskelbtini) metais, mirė (duomenys neskelbtini).
Iš Palangos asmens sveikatos priežiūros centro gydytojos N. M. pateikto medicinos dokumentų išrašo matyti, kad K. M., mirusiojo akcininko K. M. sūnus, yra patyręs intracerebrinį kraujavimą galvos smegenyse, dėl padarinių turi dešinių galūnių paralyžių, dubens organų funkcijos nevaldomos, diagnozuota mišri kortikinė ir subkortikinė kraujagyslinė demencija, ir dėl savo fizinės ir protinės negalios jis negali liudyti teisme. (5 tomas, 149-150 b. l.)
BK 223 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už šių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą; 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, tačiau BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo, – subjektu ūkio subjekto vadovas gali būti tik tada, kai jis pats tiesiogiai tvarko buhalterinę apskaitą arba ją aplaidžiai tvarko asmuo, nesusijęs su ūkio subjektu darbo santykiais, o tik žodžiu susitaręs su ūkio subjektu. Kitais atvejais aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą ūkio subjekto arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikiančios įmonės darbuotajai (BAĮ 10 ir 11 straipsniai).
Teismų praktikoje akcentuota, kad BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas aplaidus teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas padaromas tik neatsargia kaltės forma (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-305/2009, 2K-216/2011). Tai eliminuoja ūkio subjekto vadovo bendrininkavimo galimybę aplaidžiai tvarkant buhalterinę apskaitą, nes bendrininkavimas galimas tik tyčinėse nusikalstamose veikose (BK 24 straipsnio 1 dalis).
Šioje byloje nustatyta, kad D. Š. inkriminuojamu 2013-10-04 – 2013-12-06 laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos niekas netvarkė, nes tapęs bendrovės direktoriumi D. Š. nepriėmė įsakymo dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo ir buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo. Nors bendrovės buhaltere iki 2013-11-30 formaliai tebedirbo J. O., tačiau darbo įstatymų nustatyta tvarka tokios funkcijos jai nebuvo pavestos, taigi, D. Š. būtų aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektas tik šiuo laikotarpiu. Tačiau iš Juridinio asmens duomenų (2 tomas, 1-2 b. l.) matyti, kad D. Š. bendrovės direktoriumi registruotas nuo 2013-10-28, iki pastarosios datos bendrovės direktore yra nuo 2008-06-09 nurodyta A. K., todėl jam inkriminuotas aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas laikotarpiu nuo 2013-10-04 iki 2013-10-28 iš kaltinimo šalintinas.
Buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas – tai norminiais aktais nustatytos šių dokumentų saugojimo tvarkos nesilaikymas. BAĮ 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų. Pagal to paties įstatymo 21 straipsnio 2 dalį už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišsaugojo jokių 2013-10-28 – 2013-12-06 buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti to laikotarpio bendrovės veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.
Kadangi nustatyti apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarką įstatymas įpareigoja ūkio subjekto vadovą, tad D. Š. dokumentų saugojimo tvarkos nesilaikymas, sukėlęs įstatyme numatytus padarinius, inkriminuotas pagrįstai.
Aukščiau aptartais ir įvertintais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad D. Š. laikotarpiu nuo 2013-10-28 iki 2013-12-06, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą bei buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos nustatymą, nepaskyrė įsakymu asmens, atsakingo už buhalterinės apskaitos tvarkymą ir buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimą, nenustatė buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, turinčios užtikrinti jų saugumą, ir neišsaugojo bendrovės ūkines operacijas patvirtinančių apskaitos dokumentų, visų buhalterinių sąskaitų suvestinių registrų, tai yra, turto (ilgalaikio ir trumpalaikio), nuosavo kapitalo, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos, dėl ko iš dalies negalima nustatyti laikotarpiu nuo 2013-10-28 iki 2013-12-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, D. Š. baustinas.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą – padaryta nusikalstama veika finansų sistemai, ji priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad D. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – D. Š. anksčiau teistas (5 tomas, 215-226, 227-228 b. l.), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis baustas administracine nuobauda, galiojančių nuobaudų neturi, niekur nedirba, išsituokęs, duomenų apie psichikos ar priklausomybės ligų gydymą nėra.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – baudą. Teismas atkreipia dėmesį, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą, ir šiuo atveju daro išvadą, kad prokuroro siūlomo dydžio – 90 MGL, – baudos bausmės paskyrimas D. Š. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, todėl yra mažintinas. Taip pat teismas atsižvelgia, kad D. Š. veikos padarymo laikotarpis jau ir pagal inkriminuotą kaltinimą yra labai trumpas, o teismo patikslintas, jis dar daugiau sutrumpėja, tad pažeidimo mastas nėra didelis, taip pat – atsižvelgia, jog padaryta neatsargi veika, nesukėlusi sunkių padarinių.
Atsižvelgdamas, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, kaltinamajam paskirtoji bausmė, esant BK 64¹ straipsnyje numatytiems pagrindams, mažintina vienu trečdaliu.
Teismas pažymi, kad baudžiamasis įstatymas nenumato nuosprendžiu ar baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos sumokėjimo dalimis (išdėstymo). Todėl D. Š. prašymas leisti sumokėti baudą per tris kartus negali būti tenkinamas. Vis tik teismas konstatuoja, jog savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpis kaltinamajam, įvertinus skiriamos baudos dydį ir tai, kad D. Š. šiuo metu niekur nedirba, gali būti nustatytas šešiems mėnesiams (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).
Ikiteisminio tyrimo metu D. Š. 2019-02-08 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – naikintina.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
D. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 60 MGL (2259,60 euro) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. Š. skirti 40 MGL (1506,40 euro) dydžio baudą.
Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per šešis mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
D. Š. išaiškinti, kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT787290000000130151 AS Citadele banka banko Lietuvos filiale, LT057044060007887175 AB SEB banke, LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, LT744010051001324763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT122140030002680220 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT247300010112394300 banke Swedbank, AB, LT427230000000120025 UAB Medicinos banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą (originalą) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilniuje, teismo priimamąjį skyrių). Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).
Kardomąją priemonę iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo D. Š. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
D. Š. išaiškinti, kad nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme. Surengus posėdį teisme, teismas nebus saistomas nurodytu baudos dydžiu ir galės būti skiriama bet kokia kita bausmė, numatyta sankcijoje. Nepateikus prašymo, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.