Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro Vytauto Jancevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas:

1) 1991 m. spalio 10 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK), galiojusio iki 2003-05-01, 92 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 6 mėnesiams. 1993 m. spalio 12 d. Kaišiadorių rajono teismo nutartimi, pritaikius BK 54 straipsnį, lygtinai paleistas prieš terminą neatlikus 3 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmės;

2) 1994 m. vasario 28 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK, galiojusio iki 2003-05-01, 148 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 43 straipsniu prie paskirtos bausmės dalinai prijungta neatlikta bausmė pagal 1991 m. spalio 10 d. nuosprendį ir galutinė bausmė paskirta – 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimas. 1996 m. gruodžio 14 d. paleistas iš Vilniaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos atlikus bausmę;

3) 2001 m. gruodžio 22 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK, galiojusio iki 2003-05-01, 246 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių pataisos darbų išskaičiuojant 5 proc., atimant teisę vairuoti transporto priemones 4 metams;

4) 2007 m, kovo 20 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK 149 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. 2008 m. gruodžio 16 d. lygtinai paleistas neatlikus 11 mėnesių 18 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. 2009 m. gruodžio 7 d. išbrauktas iš įskaitos Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijos;

5) 2012 m. vasario 15 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK 140 str. 1 d. paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemones: dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti ne mažiau kaip po vieną programą kas 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, 5 (penkių) MGL (minimalių gyvenimo lygių), t. y. 650 (šešių šimtų penkiasdešimties) Lt, dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. 2017 m. rugsėjo 9 d., apie 19.05 val. Vilniuje, Dūmų gatvėje, ties pastatu Nr. 3A, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims vairavo automobilį "Renault R19“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,78 promilės etilo alkoholio).

Kaltinamasis R. L. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. rugsėjo 9 d., dienos metu buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini)ir vartojo alkoholinius gėrimus. Į svečius buvo atvažiavusi jo dukra. Išgėrė apie 0,5 litro talpos degtinės butelį. Vakare dukra susiruošė grįžti į namus. Jis nusprendė pavežti ją iki autobuso stotelės, esančios Naujoje Vilnioje. Kadangi prie jo kaimyno namo stovėjo automobilis Renault, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame buvo palikti užvedimo rakteliai, nusprendė važiuoti su Renault automobiliu. Automobilis priklauso kaimynui ir jis jam anksčiau leisdavo pasivažinėti su Renault automobiliu. Atsisėdo už aukščiau minėto automobilio vairo ir vairavo jį nuo Arimų sodų gatvės link Dūmų gatvės. Kažkur Dūmų gatvėje jo vairuojamą automobilį sustabdė policininkai ir įformino jo pažeidimą. Labai gailisi. Psichinių sutrikimų neturi, narkologo įskaitoje nebuvo (b. l. 25).

Liudytojas T. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. rugsėjo 9 d., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu S. R., apie 19.05 val., Vilniuje, Dūmų g., patikrinimui stabdė automobilį Renault 19, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas R. L. pristabdė ir padidinęs greitį nuvažiavo. Jie pradėjo persekioti tarnybiniu automobiliu ir jį netrukus sustabdė Dūmų g. Sustabdžius akivaizdžiai matėsi, kad vairuotojas neblaivus, kalba buvo nerišli, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Vairuotojas teigė, kad šiandien gėrė nemažą kiekį alkoholio ir nutarė pavežti dukrą. Alkotesteriu “ALCOTEST 6810 Nr. ARYK-0093“ buvo patikrintas R. L. blaivumas ir nustatytas 2,52 promilių girtumas. Įvykio vietoje automobilį saugoti perdavė atvykusiems V1845 Vilniaus miesto kelių policijos ekipažo pareigūnams. Dėl padaryto pažeidimo sutiko ir labai gailėjosi. Taip pat patikrinus per duomenų bazę paaiškėjo, kad vairuotojas neturi teisės vairuoti (b. l. 10).

Alkotesterio parodymų duomenimis, 2017 m. rugsėjo 9 d. 19.34 val., R. L. nustatytas 2,52 promilės girtumas (b. l. 18).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 9299/2017(01) duomenimis R. L. kraujyje, paimtame 2017 m. rugsėjo 9 d. 20.15 val. , nustatyta mažiausia koncentracija 2,78 promilės etilo alkoholio (b. l. 19).

VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso Europos socialinės informacijos agentūrai (b. l. 13).

VšĮ „Emprekis“ pažymos duomenimis, automobilio „Renault R 19 RT 1.8s“, 1992-1994 metų gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje yra 310 eurų su PVM (b. l. 12).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, be kita ko, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Kaltinamasis R. L. kaltę pripažino visiškai. Jo parodymus patvirtina liudytojo T. G. parodymų, alkotesterio kvito ir specialisto išvados duomenys. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis R. L. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad R. L. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Kaltinamojo R. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis R. L. su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir bausmės rūšimi bei dydžiu sutiko (b. l. 43).

Skirdamas bausmę R. L., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas sunkus girtumo laipsnis: transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį R. L. – nedirbantis, teistas 5 kartus (b. l. 30-34), tame tarpe už pažeidimą eismo saugumo srityje, baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už vairavimą neblaiviam, (b. l. 36-40), paskirtų baudų nemoka, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.

Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam prokuroro siūlomą bausmę - areštą. Teismo vertinimu prokuroro siūlomas bausmės dydis yra tinkamas ir jo mažinti nėra jokio pagrindo.

R. L. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, ji gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors nagrinėjamu atveju R. L. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, t. y. įgijęs tokios teisės, teismo nuomone, šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Priešingu atveju, teismo vertinimu, nebūtų užtikrinamas veiksmingas BK 281 straipsnio 7 dalies saugomos vertybės – transporto eismo saugumo funkcionavimas, ir asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, kurios vienas iš būtinųjų objektyviosios pusės požymių yra transporto priemonės vairavimas, būtų palikta galimybė po tokios nusikalstamos veikos įvykdymo įgyti teisę vairuoti transporto priemones bendra tvarka. Todėl teismas sprendžia, kad uždraudimas naudotis specialia teise, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra ne tik reikalingas, bet yra būtinas. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis R. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus 2,78 promilės neblaivumas, padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, praeityje jau buvo baustas administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą būnant neblaiviam ir neturint tam teisės, R. L. skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, nustatant maksimalų įstatymo numatytos šios priemonės taikymo terminą.

R. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė R. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą – 310 Eur. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui – Europos socialinės informacijos agentūrai. Vertindamas tai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas taikyti BK 72 straipsnio 5 dalį ir išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Byloje pateiktas VšĮ „Emprekis“ išrašas, kuriame nurodyta automobilio „Renault“ vidutinė kaina Lietuvoje yra 310 eurų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo R. L. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertė – 310 eurų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. L. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir R. L. skirti 30 (trisdešimties) parų areštą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. L. sulaikymo vykdant šį baudžiamąjį įsakymą dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti R. L. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti iš R. L. automobilio „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę 310 eurų valstybės naudai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – R. L. palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui - panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.