Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Valstybinės darbo inspekcijos atstovui vyriausiajam darbo inspektoriui darbo teisei J. V. Paulioniui,

administracinėn atsakomybėn traukiamai N. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

N. M., gimusi (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „1-asis v. b.“ generaline direktore, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. M., būdama UAB „1-asis v. b.“ generaline direktore, savo vadovaujamoje įmonėje UAB „1-asis v. b.“, įmonės kodas 301110673, adresu Taikos pr. 3, Klaipėda, neužtikrino, kad K. Š., E. L., Ž. V. būtų leista pradėti dirbti biuro administratorių pareigose įdarbinant jas norminių teisės aktų nustatyta tvarka, t.y. sudarius rašytinę darbo sutartį. K. Š. N. M. nurodymu pagal pasirašytą autoriaus sutartį vertimams iš anglų kalbos, laikotarpyje nuo 2012 m. rugsėjo mėn. iki 2013 m. sausio 1 d., nustatytu darbo laiku nuo 8.00 val. iki 17.00 val. arba nuo 9.00 val. iki 18.00 val., dirbo administracinį darbą (priimdavo klientų užsakymus, ieškodavo naujų vertėjų, tvarkydavo kasos knygą), vertėjos darbo nedirbo. E. L. N. M. nurodymu pagal pasirašytą autoriaus sutartį vertimams iš anglų kalbos, laikotarpyje nuo 2012 m. gruodžio 5. iki 2013 m. sausio 17 d., nustatytu darbo laiku nuo 9.00 val. iki 18.00 val., dirbo administracinį darbą (priimdavo užsakymus iš klientų tiek internetu, tiek įmonės patalpose, susisiekusi su nuotoliniu būdu dirbančiais vertėjais, persiųsdavo jiems klientų užsakymus, gavusi vertimus vykdavo į notaro biurą jų tvirtinimui, skaičiuodavo vertimų įkainius, paimdavo pinigus iš klientų, išrašydavo kvitus, siųsdavo lankstinukus kitoms įmonėms), vertėjos darbo nedirbo. Ž. V. laikotarpyje nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. iki 2012 m. lapkričio 15 d. dirbo administracinį darbą (bendravo su klientais, priimdavo užsakymus vertimams, atsakinėjo į skambučius ir elektroninius laiškus, ieškojo vertėjų, dėjo skelbimus, atlikdavo vertimų kainos paskaičiavimus), nuo 2012 m. lapkričio 2 d. su ja pasirašyta autoriaus sutartis vertimams iš anglų kabos, tačiau vertėjos darbo nedirbo.

Valstybinės darbo inspekcijos atstovas J. V. Paulionis prašo teismo N. M. skirti nuobaudą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, nes byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių N. M. kaltę dėl nelegalaus darbo jos vadovaujamoje įmonėje. Paaiškino, kad K. Š., E. L., Ž. V. dirbo UAB „1-asis vertimų biuras“, adresu Taikos pr. 3, Klaipėdoje, administratorių darbą pagal pasirašytas autorių sutartis, nors turėjo būti sudarytos darbo sutartys, realiai vertėjų funkcijų, nurodytų autorių sutartyse – atlikti vertimus iš anglų kalbos, nedarė.

Administracinėn atsakomybėn traukiama N. M. padariusi teisės pažeidimą neprisipažino ir parodė, kad nesutinka su administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotomis faktinėmis aplinkybėmis. Teismo posėdžio metu N. M. parodė, kad darbo bei autorines sutartis rengė ir prižiūrėjo jų vykdymą darbuotoja R. V.. Darbuotojos S. Š., E. L., Ž. V. buvo atleistos iš darbo, nes nedirbo darbo ir ėmė biuro pinigus. Tyrimas dėl nelegalaus darbo buvo pradėtas pagal jų bendrą skundą. UAB „1-asis vertimų biuras“ dirba apie 60 vertėjų su individualios veiklos pažymėjimais ir 180 vertėjų su autorinėmis sutartimis. Pradedantiems vertėjams ji suteikdavo darbo vietą biure, nes pradedantys vertėjai neturi atitinkamų programų, be to tokiu būdu išsiaiškindavo, ar žmogus tam darbui tinka. Tokiu būdu buvo priimtos minėtos merginos. S. Š. dirbo pagal autorines sutartis vertėja, ji vertė iš anglų kalbos į lietuvių kalbą. S. Š. iš darbo buvo atleista už tai, kad pagrobė ar prarado darbo telefoną su klientų numeriais, iš jos darbo užmokesčio, t.y. 1100 litų buvo išskaičiuoti 500 litų už prarastą telefoną. Analogiškai buvo su E. L. ir Ž. V.. Merginoms išėjus iš darbo, aktai, kuriuos jos pasirašydavo dėl atlikto darbo, kažkur dingo. Kad jos darė vertimus patvirtina notaro pažyma, kuria notaras tvirtindavo vertėjo teksto tikrumą. Be to, E. L. elektroniniame pašte esantys dokumentai taip pat įrodo, kad Klaipėdos vertimų biuras siuntė jai išversti dokumentus, užvardintus „vertimas“. Merginas mokino dirbti administratorė S. G., kuri, paaiškėjus faktui, kad pasisavinami biuro pinigai, savo prašymu išėjo iš darbo. S. G. atleista 2012-11-28. Po to, nuolat tikrinant biuro darbą, iš darbo išėjo Ž. V., po to kitos dvi merginos. Ž. V. išėjus iš darbo, atėjo dirbti E. L.. S. Š. buvo atleista 2013-01-11.

L. Ž. V. teismo posėdžio metu parodė, kad UAB „1-asis vertimų biuras“ pradėjo dirbti nuo 2012-09-26, dirbo iki 2012-11-15. Į darbą ją priėmė R. S.. Ten ji dirbo administracinį darbą, darbinosi administratorės darbui. Su ja kartu administratore dirbo K. Š., po to ji dirbo projektų vadove bei vertėja S. G.. Ji E. L. nepažįsta, su ja kartu nedirbo. Jos darbas buvo priimti dokumentus, bendrauti su vertėjais. Biure dirbo tik viena vertėja. K. Š. išrašydavo kvitus, bendraudavo su verslo klientais. Vertėjos darbo ji nedirbo, nebent galėjo išversti kokį nesudėtingą tekstą. Iš darbo ji išėjo po to, kai jai pranešė, kad nebereikia jos paslaugų. Darbo inspekcijai pateiktame 2013-02-12 paaiškinime ji nurodė, kad bendrovėje dirbo vertėja todėl, kad tikėjosi, kad autorinė sutartis yra laikina ir su ja bus pasirašyta darbo sutartis. Išeinant iš darbo, jai buvo sumokėtas visas jai priklausantis darbo užmokestis. 2012-11-15 priėmimo perdavimo aktą ji pasirašė tam, kad gautų darbo užmokestį, kurį jai mokėjo tik vieną kartą.

Liudytoja E. L. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškojo darbo ir pagal skelbimą atvyko į UAB „1-asis vertimų biuras“ dėl administratorės darbo. Su ja bendravo K. Š.. Po to į pokalbį dėl darbo ją pakvietė antrą kartą, kur ji bendravo su Nijole ir Raimonda. Ją sutiko priimti į darbą pagal autorinę sutartį vertėjos pareigose trims mėnesiams, o po to žadėjo sudaryti darbo sutartį, tačiau vertėjos darbo ji nedirbo. Iš darbo ji išėjo dėl neprofesionalaus požiūrio į darbuotoją, išėjo 2013-01-17 savo noru. Į darbo inspekciją ji kreipėsi, nes jai nesumokėjo darbo užmokesčio. Su Žydrūne ji nedirbo, o Sigita dirbo vertėja. Ji priimdavo užsakymą, apskaičiuodavo kainą, išrašydavo kvitą, surasdavo vertėją ir jai išsiųsdavo nuskanuotą tekstą. Po to, vertimus klientui ji atiduodavo, išrašiusi kvitukus, o Kotryna išrašydavo kasos orderį. Dėl vertimų kainos klientams susitarti su jomis nebuvo galimybės, nes vertėjas pagal gautą užduotį paruošdavo sąskaitą, kurią siųsdavo direktorei, kad su ja atsiskaitytų. Dėl elektroninio laiško, įrodančio, jog ji vertėjavo ji gali paaiškinti taip: ji išvertė diplomą pagal turėtą šabloną, vertė todėl, kad reikėjo išversti skubiai, o tuo metu ji nerado vertėjo. Už šį darbą ji kvito neišrašė, neturėjo tam įgaliojimų, juos galėjo pasirašyti Raimonda. Ji pasirašė darbų priėmimo - perdavimo aktą, pagal kurį gavo pirmąjį atlyginimą. Atlyginimą – 800 litų jai išdavė Kotryna. Į darbo inspekciją ji kreipėsi išėjusi iš darbo ir nesulaukusi atlyginimo.

Liudytoja K. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad dirbo UAB „1-asis vertimų biuras“ administratore, buvo sutartas darbo užmokestis - į rankas 800-900 Lt, į jos pareigas įėjo priimti klientus, vertimus siųsti vertėjoms arba surasti vertėją, atiduoti užsakymus, vežti pas notarą pasirašyti, tvarkyti kasos knygas, pasirašyti priėmimo kvitus, būti biure. Su ja buvo sudaryta autoriaus sutartis, koks darbas sutartyje buvo nurodytas, tikslai neatsimena, tačiau buvo nurodyta atlikti vertimus. Dirbdama įmonėje vertimų neatlikinėjo, nes neturi gebėjimo versti. Jos išsilavinimas vidurinis, studijuoja interjero dizainą. Darbo inspekciją informavo, kad dirbo pagal autorinę sutartį, kad įmonės kasoje buvo neatitikimų. Kartu su ja įmonėje dirbo ir Ž. V., ir E. L.. Ž. V. buvo atleista, nes netiko jos darbo kokybė, E. L. iš darbo išėjo po jos, dėl kokių priežasčių nežino.

L. S. G. teismo posėdžio metu parodė, kad UAB „1-asis vertimų biuras“ dirbo nuo 2009-03-02 iki 2012-12-01 vertėja-administratore, su ja buvo sudaryta neterminuota sutartis, sutartyje nurodytos pareigos – administratorė, tačiau atliko ir vertėjos funkcijas. UAB „1-asis vertimų biuras“ buvo suformuota praktika, kad darbo sutartis sudaroma vienam darbui, o realiai dirbamas kitas darbas. Ž. V. buvo priimta administratore, būtent šį darbą ir dirbo, K. Š. ir E. L. taip pat dirbo administratorių darbą, nors buvo priimtos į darbą pagal autorių sutartis. Pati sutarčių su naujais darbuotojais nesudarinėjo, vykdė iš Vilniuje esančio biuro pateiktus nurodymus. Kadangi buvo liepta sudaryti autorių sutartis, tai jos ir buvo įrašyta, kad K. Š. ir Ž. V. yra vertėjos.

Liudytoja R. S. parodė, kad ji apie dvejus metus dirba UAB „1-asis vertimų biuras“, anksčiau dirbo projektų vadove, šiuo metu dirba komercijos direktorės pareigose. Ji gautus užsakymus siųsdavo administratorei S. G., o vertėjos turėdavo juos išversti. Vertėjos paskaičiuodavo atlygį už atliktą vertimą ir pasirašydavo aktą. Išverstą tekstą perduodavo redaguoti redaktoriui, ir matydavo, kurių vertėjų klaidos nuolat kartojasi. Dėl besikartojančių klaidų buvo nuspręsta atsisakyti E. L. ir Ž. V. paslaugų. Atleista iš darbo E. L., paskambinusi jiems, grasino, kad mus „sutvarkys“, nes turi giminaitį, dirbantį darbo inspekcijoje. K. Š. buvo suteiktas darbo telefonas, kurį ji pametė, o pametusi po paros išėjo iš darbo. Ji mano, kad pranešimus darbo inspekcijai apie nelegalų darbą merginos parašė iš keršto. Kai administratore dirbo S. G., ji pastebėjo, kad klientams neišrašomi kvitai, todėl ji vadovybei surašė tarnybinį pranešimą. Po to merginos išėjo iš darbo. Merginoms - E. L., Ž. V., K. Š. dirbti administracinio darbo ji neliepė, nes neturėjo jokio raštiško dokumento, suteikiančio teisę joms tokį darbą pavesti dirbti. Kai S. G. darydavo vertimus, administracinį darbą dirbdavo projektų vadove dirbusi K. Š..

Liudytoja R. V. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba UAB „1-asis vertimų biuras“ buhaltere, tačiau kai reikia sutvarko ir kitus įmonės reikalus. Ji prieš 4 metus sudarė sutartį su S. G., kuri pagal pareigines instrukcijas atsakinga už padalinio veiklą. Kitos trys merginos dirbo pagal autorines sutartis, pagal kurias įsipareigojo daryti vertimus. Šios merginos buvo apdraustos, už jas buvo mokamas gyventojų pajamų mokestis. Už padalinio veiklą buvo atsakinga S. G., kuria jie pasitikėjo. Ji palyginusi pajamas su tuo laikotarpiu, kai dirbo S. G. su dabartinėmis pastebėjo, kad dabar pajamos didesnės 2-3 kartus. Ji merginų nematydavo, tik paruošdavo sutartis. Sausio mėnesį ji pastebėjo, kad merginos buvo išrašiusios kvitus už vertimus, kurie buvo be direktorės patvirtinimo, nors kvitus išrašyti galėjo tik ji.

2013 m. vasario 12 d. Ž. V. rašytiniu paaiškinimu Valstybinei darbo inspekcijai nustatyta, kad Ž. V. darbo inspekcijos pareigūnams nurodė, kad nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. iki 2012 m. lapkričio 15 d. ji dirbo UAB „1-asis vertimų biuras“, adresu Taikos pr. 3, Klaipėdoje, pagal autoriaus sutartį, nors realiai atliko biuro administratorės pareigas, vertėjos darbo, nurodyto autoriaus sutartyje neatliko (b. l. 5).

2013 m. vasario 12 d. E. L. rašytiniu paaiškinimu Valstybinei darbo inspekcijai nustatyta, kad E. L. nuo 2012 m. gruodžio 5 d. iki 2013 m. sausio 17 d. UAB „1-asis vertimų biuras“, adresu Taikos pr. 3, Klaipėdoje, dirbo administratorės darbą, nors su ja buvo sudaryta autoriaus sutartis vertimų atlikimui, vertėjos darbo nedirbo (b. l. 22).

Iš 2013 m. sausio 18 d. K. Š. rašytinio prašymo Valstybinei darbo inspekcijai nustatyta, kad UAB „1-asis vertimų biuras“, adresu Taikos pr. 3, Klaipėdoje, nuo 2012 m. rugsėjo mėn. pagal autoriaus sutartį dirbo administracinį darbą, nuo 2013 m. sausio mėn. buvo įdarbinta pagal darbo sutartį projektų vadove (b. l. 30).

Iš 2012 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 26 d., 2012 m. lapkričio 2 d. ir 2013 m. sausio 16 d. autorių sutarčių nustatyta, kad autorių sutarčių objektas - kūrinys (vertimai) teksto vertimas iš anglų kalbos į lietuvių kalbą. Su Ž. V. autoriaus sutartys sudarytos 2012-11-02 (b. l. 6-7) bei 2012-09-26 (b.l. 8-9), su E. L. autoriaus sutartis sudaryta 2013-01-16 (b. l. 23-24), su K. Š. autoriaus sutartis sudaryta 2012-09-17 (b.l. 34-35).

Iš 2012 m. lapkričio 30 d. sąskaitos – faktūros DR Nr. 0067 nustatyta, kad K. Š. yra pasirašiusi grafoje „Paslaugos gavėjas“ kaip UAB „1-asis vertimų biuras“ administratorė/vertėja (b. l. 10).

Iš Ž. V., S. G., E. L., K. Š. elektroninių susirašinėjimų su Valstybinės darbo inspekcijos atstovu išrašų matyti, kad į Valstybinę darbo inspekciją kreiptasi dėl nelegalaus darbo UAB „1-asis vertimų biuras“, adresu Taikos pr. 3, Klaipėdoje, nurodant, kad bendrovėje su darbuotojomis sudaromos autorių sutartys vertėjų funkcijų atlikimui, nors realiai dirbamas biuro administratorės darbas (b. l. 11, 12, 13, 14, 25, 26-27, 28, 29, 31, 36).

R. S. elektroniniame susirašinėjime su Valstybinės darbo inspekcijos atstovu išraše nurodyta, kad UAB „1-asis vertimų biuras“ vertėjos biuro administratorių darbo nedirba, nebent laisvanoriškai, laisvu nuo tiesioginio darbu metu, imasi savavališkos iniciatyvos (b. l. 20-21).

Iš integracijos su SoDra IS dėl nelegalaus darbo faktų nustatymo UAB „1-asis vertimų biuras“ 2013 m. vasario 27 d., 2013 m. sausio 22 d. užklausų rezultatų nustatyta, kad K. Š. nuo 2013-01-15 iki 2013-01-15 buvo autore, susijusia su draudėju darbo santykiais, o nuo 2013 m sausio 2 d. iki 2013 m. sausio 15 d. darbuotoja (b. l. 16-17, 32-33). Iš integracijos su SoDra IS dėl nelegalaus darbo faktų nustatymo UAB „1-asis vertimų biuras“ 2013 m. vasario 15 d. užklausos rezultatų nustatyta, kad N. M. nuo 2007-10-15 yra įmonės darbuotoja (b. l. 18).

Iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2013 m. kovo 20 d. pranešimo „Dėl informacijos apie UAB „1-asis vertimų biuras“ suteikimo“ Nr. (7.29) 3-35408 nustatyta, kad UAB „1-asis vertimų biuras“ pateikė 13-SD pranešimus apie Ž. V., E. L., K. Š., kaip asmenis, gaunančius pajamas pagal autorines sutartis (b. l. 37-38).

Byloje esančiu 2013 m. vasario 26 d. UAB „1-asis vertimų biuras“ generalinės direktorės N. M. rašytiniu paaiškinimu nustatyta, kad vertėjos įmonėje dirba pagal autorių sutartis, jokių vadovo įsakymų, kuriais būtų nustatyta vertėjoms dirbti biuro administratorės darbą nėra, jos žiniomis, nei viena iš vertėjų administracinio darbo įmonėje nedirbo (b. l. 19).

Iš Klaipėdos miesto 13-ojo notaro biuro 2013 m. birželio 4 d. pranešimo Nr. 32 „Dėl duomenų pateikimo“ nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. sausio 17 d. už notaro biure atliktus notarinius veiksmus – dokumentų nuorašų bei vertėjų parašų paliudijimą, notariniame registre yra pasirašiusios K. Š. ir E. L..

Iš 2012-09-28 ir 2012-10-15 K. Š. pasirašyto priėmimo perdavimo akto nustatyta, kad už vertimus iš anglų kalbos į lietuvių kalbą jai paskaičiuota sumokėti 400 Lt suma į rankas, iš 2012-11-15 priėmimo perdavimo akto nustatyta, kad K. Š. paskaičiuota už vertimus iš anglų kalbos į lietuvių kalbą sumokėti 800 Lt suma į rankas, iš 2012-11-15 Ž. V. pasirašyto priėmimo perdavimo akto, kad jai už vertimus paskaičiuota į rankas 822,25 Lt, iš 2013-01-15 E. L. pasirašyto priėmimo perdavimo akto nustatyta, kad jai už vertimus paskaičiuota į rankas 800 Lt.

Iš UAB „1-asis vertimų biuras“ pranešimų apie asmenis, gaunančius pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto ar atlikėjo veiklos (13-SD), mėnesinių pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijos (FR0572) nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo teikiami duomenys apie Ž. V., E. L. ir K. Š., kaip asmenis gaunančius pajamas, iš autorių veiklos.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su Lietuvos Respublikos darbo kodekso normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kai esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, t.y. kai darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Darbo sutarties sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnis, kurio 3 dalyje nustatyta, jog darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti. Darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 413 straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t.y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad N. M. kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Administracinėn atsakomybėn traukiama N. M. savo kaltės nepripažino ir teismo posėdžio metu parodė, kad su Ž. V., K. Š. ir E. L. buvo sudarytos autoriaus sutartys, kurių pagrindu jos atliko vertimus iš anglų į lietuvių kalbą. Nors bendrovėje dirbantys vertėjai darbus pagal autoriaus sutartis atlieka namuose, tačiau Ž. V., K. Š. ir E. L. buvo pradedančios vertėjos, todėl joms biure buvo suteikta darbo vieta ir vertimų atlikimui reikalinga kompiuterinė programinė įranga, kurios vertėjos neturėjo. Taip pat N. M. nurodė, kad darbo vieta suteikta ir siekiant nustatyti, ar pradedančios vertėjos yra tinkamos pastarajam darbui. Atsiskaitymas už atliktą darbą pagal autoriaus sutartis vykdavo pasirašant priėmimo perdavimo aktus, pagal juos buvo išmokamas autoriaus honoraras. N. M. teigimu, visos trys liudytojos yra tarpusavyje susitarusios, jų parodymai melagingi, nes buvo atsisakyta jų teikiamų paslaugų dėl netinkamos kokybės vertimų, bendrovės pinigų pasisavinimo bei prarasto įmonės turto (mobilaus ryšio telefono), kurio vertė buvo išskaičiuota iš K. Š. atlyginimo. Atsakomybėn patraukta N. M. pateikė E. L., K. Š. ir Ž. V. pasirašytus priėmimo perdavimo aktus, pagal kuriuos užsakovas UAB „1-asis vertimų biuras“, atstovaujamas generalinės direktorės N. M., už sukurtus kūrinius – vertimus iš anglų kalbos į lietuvių kalbą, išmokėjo autorėms atlyginimus. Liudytoja R. V., dirbanti UAB „1-asis vertimų biuras“ buhaltere, teismo posėdžio metu taip pat parodė, kad su visomis merginomis buvo sudarytos autorių sutartys, pagal kurias jos įsipareigojo atlikti vertimus, už jas buvo mokamas gyventojų pajamų mokestis, jos buvo oficialiai draustos.

Tokią N. M. ir R. V. pateiktą versiją teismo posėdžio metu iš esmės paneigė liudytojų Ž. V., K. Š. ir E. L. parodymai. Liudytojos Ž. V., K. Š. ir E. L. teismo posėdžio metu nuosekliai tvirtino, kad nors su jomis ir buvo sudarytos autorių sutartys vertimų iš anglų į lietuvių kalbą atlikimui, tačiau išties bendrovėje jos dirbo ne vertėjų, o biuro administratorių darbą. Sudarant autorių sutartis, joms buvo nurodyta, kad praėjus trims mėnesiams, įvertinus jų darbo kokybę, gali būti sudarytos neterminuotos darbo sutartys. Iš liudytojų Ž. V. ir E. L. parodymų nustatyta, kad bendrovėje jos darbinosi pagal darbo skelbime siūlomą būtent biuro administratorės darbą, o autorių sutarčių sudarymas joms buvo pateiktas kaip sutarties bandomajam laikotarpiui sudarymas, po kurio, įvertinus darbo kokybę, gali būti pasirašoma neterminuota darbo sutartis. Liudytojų Ž. V., K. Š. ir E. L. teigimu, jų kaip biuro administratorių, funkcijos apėmė užsakymų priėmimą, kvitų išrašymą, ženklų skaičiavimą vertimuose, vykimą į notarų biurą vertimų tvirtinimui, nustatyta darbo vieta bendrovės biuro patalpose. Be kita ko, liudytojos Ž. V. ir K. Š. nurodė, jog vertėjų funkcijų negalėtų atlikti ir dėl netinkamo išsilavinimo, nes Ž. V. yra įgijusi verslo vadybos administravimo išsilavinimą, o K. Š. studijuoja interjero dizainą, turi tik vidurinį išsilavinimą. Nors E. L. teismo posėdžio metu ir nurodė galinti atlikti vertimą, nes jos išsilavinimas sekretorė-referentė ir anglų kalbos filologė, tačiau per visą laikotarpį, kol dirbo įmonėje (nuo 2012 m. gruodžio 5 d. iki 2013 m. sausio 17 d.) yra atlikusi tik vieną vertimą, kuris buvo šabloniškas, nereikalaujantis specialių įgūdžių, nes reikėjo aukštojo mokslo diplome tik pakeisti kliento vardą ir pavardę. Pastarąjį vertimą ji atliko, nes užsakymas buvo skubus, o vertėjos surasti tuo metu nepavyko.

Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 39 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal autorinę sutartį viena šalis (autorius ar jo teisių turėtojas) perduoda arba suteikia autorių turtines teises į literatūros, mokslo ar meno kūrinį arba įsipareigoja sukurti sutartyje nurodytą kūrinį ir perduoti ar suteikti autorių turtines teises į jį kitai šaliai (teisių perėmėjui ar licenciatui), o kita šalis įsipareigoja naudoti kūrinį arba pradėti juo naudotis sutartyje nustatytomis sąlygomis ir sumokėti nustatytą autorinį atlyginimą, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Pagal minėto straipsnio 3 dalį sutartys dėl kūrinių redagavimo, mokymo, konsultavimo, organizacinių ir techninių paslaugų ar kitokių paslaugų teikimo nelaikomos autorinėmis. Autorinėmis sutartimis taip pat nelaikomos sutartys, kurių dalykas nėra autorių turtinių teisių į kūrinį perdavimas ar suteikimas. Kaip matyti iš byloje esančių su liudytojomis Ž. V., E. L. ir K. Š. sudarytų autorių sutarčių turinio, visos trys liudytojos autorių sutartimis buvo įsipareigojusios sukurti užsakytą kūrinį, tačiau iš liudytojų parodymų nustatyta, jog pastarųjų funkcijų darbuotojos nevykdė, realiai atliko biuro administratorių pareigas. Liudytojų Ž. V., E. L. ir K. Š. parodymus patvirtino ir teismo posėdžio metu duoti liudytojos S. G. parodymai, iš kurių nustatyta , jog tiek Ž. V., tiek ir K. Š. buvo priimtos biuro administratorės pareigoms, būtent šias funkcijas, t.y. priiminėjo užsakymus, siųsdavo vertimus vertėjoms, ir vykdė, be to darbuotojoms nustatyta darbo vieta bendrovės biure ir darbo laiko grafikas.

Liudytojų Ž. V., E. L., K. Š. ir S. G. nuosekliai įvardijamos faktinės aplinkybės viena kitai neprieštarauja. Atvirkščiai, papildo ir padeda atkurti materialią tiesą. Draudžiama veika pagal ATPK 41³ straipsnį yra laikomas darbas, kuris pagal savo esmę neatitinka jokios civilinės sutarties požymių, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Su liudytojomis sudarytos autorinės sutartys neatitinka tikrųjų autorinės sutarties tikslų ir tik pagrindžia administracinėn atsakomybėn patrauktos N. M. siekį išvengti teisės aktais keliamų reikalavimų įdarbinant asmenis vykdyti tam tikras darbo funkcijas. Civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra. Be to, vienas iš pagrindinių požymių, skiriančių darbo sutartį nuo kitų sutarčių, yra darbo funkcijų atlikimas. Nors autoriaus sutarčių objektu nurodytas kūrinio (vertimo) teksto vertimas iš anglų kalbos į lietuvių kalbą, tačiau Ž. V., E. L. ir K. Š. vykdė ne konkrečius autorinius projektus autorinių sutarčių pagrindu, o realiai atliko biuro administratorės darbą: K. Š. priiminėjo klientų užsakymus, ieškojo naujų vertėjų, tvarkė kasos knygą; E. L. priiminėjo klientų užsakymus, susisiekdavo su nuotoliniu būdu dirbančiais vertėjais, persiųsdavo jiems užsakymus, gaudavo vertimus ir paskaičiuodavo vertimų įkainius, vykdavo pas notarą patvirtinti vertimų, paimdavo pinigus iš klientų, išrašydavo kvitus, siųsdavo lankstinukus kitoms įmonėms; Ž. V. priiminėjo klientų užsakymus, atsakydavo į skambučius ir elektroninius laiškus, dėjo skelbimus, atliko vertimų kainos paskaičiavimus. Kita vertus, iš E. L. teismo posėdžio metu duotų parodymų, kuriais ji patvirtino, kad vieną vertimą ji yra atlikusi, iš sąskaitos faktūros DR Nr. 0067, kurios grafoje „Paslaugos gavėjas“ K. Š. yra pasirašiusi kaip – „administratorė/vertėja“, leidžia manyti, jog liudytojų darbas biure neapsiribojo administracinių funkcijų vykdyme, bet iš dalies buvo vykdomi ir autorių sutartimis prisiimti įsipareigojimai.

Pažymėtina, kad už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys, be to, darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius darbo sutartį (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sudaryta su darbuotoju darbo sutartis tą pačią dieną turi būti įregistruota darbo sutarčių registracijos žurnale. Prieš darbo pradžią darbuotojui turi būti įteiktas pasirašytas antrasis darbo sutarties egzempliorius bei darbo pažymėjimas. Administracinėn atsakomybėn traukiama N. M. nurodė, kad buvo sudarytos autorių sutartys, pagal priėmimo perdavimo aktus buvo mokami autorių atlyginimai, tačiau byloje esanti įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad autorių sutartys sudarytos siekiant nuslėpti tikruosius santykius, t.y. - darbo santykius, todėl konstatuotina, kad tarp šalių susiklostė santykiai, turintys visus darbo santykiams priskirtinus požymius, numatytus Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnyje. Tai yra Ž. V., E. L. ir K. Š. buvo priimtos ir įsipareigojo dirbti biuro administratorių darbą bei vykdė joms priskirtas administratorių funkcijas, o N. M. ne tik įsipareigojo suteikti darbuotojoms pastarąjį darbą, bet ir suteikė visas sąlygas tam darbui atlikti: suteikė darbo vietą įmonės biure, kompiuterį, internetą bei telefoną. Tai, kad Klaipėdos miesto 13-ojo notaro biuro 2013 m. birželio 4 d. pranešime Nr. 32 „Dėl duomenų pateikimo“ nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. sausio 17 d. už notaro biure atliktus notarinius veiksmus – dokumentų nuorašų bei vertėjų parašų paliudijimą, notariniame registre yra pasirašiusios K. Š. ir E. L., neįrodo, jog buvo atlikti autorių sutartimi prisiimti įsipareigojimai bei tvirtintas būtent pastarųjų liudytojų, kaip vertėjų, parašų tikrumas. Nuoseklūs liudytojų parodymai patvirtina, kad biuro administratorės funkcijoms buvo priskirta vykti į notaro biurą patvirtinti dokumentų vertimuose vertėjų parašus. Pažymėtina ir tai, kad byloje esantys pranešimai apie asmenis, gaunančius pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto ar atlikėjo veiklos (13-SD), mėnesinės pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijos (FR0572) bei UAB „1-asis vertimų biuras“ sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2012-11-15 iki 2012-11-15 taip pat neįrodo, jog autorių sutartimi apibrėžtas objektas būtų pateiktas sutartyje nurodytam užsakovui. Tiek pirminiai, tiek teismo posėdžio metu nuoseklūs liudytojų Ž. V., E. L., K. Š. ir S. G. parodymai patvirtina jų ir UAB „1-asis vertimų biuras“ darbinių santykių buvimo faktą. Be to, darbo teisiniams santykiams dažniau būdingas periodiškai mokamas atlyginimas už darbą, tuo tarpu atliekant užduotį civilinių sutarčių pagrindu paprastai sumokama priėmus galutinį darbo rezultatą. Iš pateiktų priėmimo perdavimo aktų, kuriuose nurodytas autoriams mokėtinas autorinis atlyginimas, liudytojų parodymų, matyti kad autorinis užmokestis buvo mokamas periodiškai – K. Š. 2012-09-28 ir 2012-10-15 priėmimo perdavimo aktuose nurodyta 400 Lt suma į rankas, 2012-11-15 priėmimo perdavimo akte nurodyta jai išmokėtina suma – 800 Lt į rankas, 2012-11-15 Ž. V. pasirašytame priėmimo perdavimo akte nurodyta suma į rankas – 822,25 Lt, 2013-01-15 E. L. pasirašytame priėmimo perdavimo akte taip pat nurodyta suma 800 Lt. Pastarieji duomenys iš esmės patvirtina liudytojų parodymus, kad buvo susitarta dėl konkretaus darbo užmokesčio dydžio, t.y. minimalios mėnesinės algos, tuo tarpu liudytojos R. S. teigimu vertėjų autorinis atlyginimas paskaičiuojamas pagal atliktų vertimų kiekį, o taip pat ir pačios N. M. parodymais nustatyta, kad užmokestis autoriams paskaičiuojamas tik esant išverstiems tekstams ir pasirašius priėmimo perdavimo aktus, kas leidžia daryti išvadą, kad asmenims, teikiantiems įmonei vertimų paslaugas ir dirbantiems pagal autoriaus sutartis, autorinio atlyginimo dydžiai nėra stabilūs ir kiekvieną mėnesį vienodi.

Kitas svarbus požymis, leidžiantis sutartį laikyti darbo sutartimi, yra darbuotojo įsipareigojimas paklusti vidaus darbo tvarkai. Jeigu asmeniui, atliekančiam sutartyje nurodytus įsipareigojimus, kitos šalies atstovų yra duodami su darbu susiję nurodymai, kontroliuojamas jo darbo laikas ir asmuo privalo paklusti nustatytai tvarkai, reiškia, kad darbdavio valia yra privaloma. Tuo tarpu asmeniui, dirbančiam pagal autorinę sutartį, neatsiranda jokie pavaldumo santykiai, nėra ribojama ar kitaip nustatoma darbo dienos trukmė. Asmuo gali darbą atlikti jam patogioje vietoje ir savo paties pasirinktu laiku. Tiek iš liudytojų Ž. V., E. L., K. Š. ir S. G. parodymų, tiek ir iš pačios N. M. parodymų nustatyta, kad Ž. V., E. L. ir K. Š. dirbo paklusdamos įmonėje nustatytai darbo tvarkai, buvo dirbama biuro patalpose ir laikomasi nurodymų dėl darbo laiko, darbuotojoms suteikti darbo įrankiai, liudytojos R. S. parodymai taip pat patvirtina, kad buvo fiksuojami pažeidimai dėl daromų klaidų ir nekokybiškai atliekamų užduočių, kas leidžia daryti išvadą esant vienam iš būtinųjų nelegalaus darbo objektyviųjų požymių, t.y. pavaldumas.

Teismas sprendžia, kad K. Š. laikotarpyje nuo 2012 m. rugsėjo mėn. iki 2013 m. sausio mėn. 1 d., E. L. laikotarpyje nuo 2012 m. gruodžio 5 d. iki 2013 m. sausio mėn. 17 d., o Ž. V. laikotarpyje nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. iki 2012 m. lapkričio 15 d. dirbo pagal autorių sutartis darbą, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4 straipsniu nelaikomos autorių teisių objektu, t.y. dirbo nelegalų darbą, o UAB „1-asis vertimų biuras“ generalinė direktorė N. M., leidusi joms dirbti, nesudarius su jomis darbo sutarčių, nesiėmusi jokių priemonių darbo teisinius santykius įforminti tinkamai, nors tokią pareigą turėjo pagal galiojančius įstatymus, darbdavio veiklos dokumentus ir pan., pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio nuostatas ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje.

Administracinio teisės pažeidimo subjektyviąją pusę įrodo nustatytos ir aptartos faktinės bylos aplinkybės, o administracinio teisės pažeidimo subjektas yra administracinį teisės pažeidimą padaręs asmuo, t. y. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio dispozicijoje nurodytas darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, kuo nagrinėjamoje situacijoje yra pagrįstai pripažinta N. M.. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad N. M., būdama UAB „1-asis vertimų biuras“ generaline direktore, nesiėmė aktyvių veiksmų įdarbinant Ž. V., E. L. ir K. Š. sudarant rašytines darbo sutartis, todėl pagrįstai laikytina atsakinga dėl netinkamai organizuojamos bendrovės veiklos: t. y. ji leido darbuotojoms dirbti administracinį darbą, sudarydama autorines sutartis, nors susiklostę faktiniai darbuotojų ir bendrovės santykiai atitinka darbo santykių, o ne civilinės sutarties požymius. Administracinėn atsakomybėn traukiamai N. M. skirtina administracinė nuobauda.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, padaryto pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Neteisėta veika – nelegaliu darbu – pažeidėjai siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdami tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Nors nagrinėjamu atveju ir nustatyta, kad darbuotojos įdarbintos įmonėje nesudarius rašytinių darbo sutarčių, tačiau taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal sudarytas autorių sutartis darbuotojoms buvo mokamas darbo užmokestis, iš jo išskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis, mokamos kitos privalomos įmokos, todėl šiuo atveju visuma bylos aplinkybių, įvertinus pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, pažeidimo pasekmes, leidžia daryti išvadą, kad paskyrus net ir minimalią Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą, tai būtų per griežta nuobauda ir ji neatitiktų nei padaryto pažeidimo, nei administracinės nuobaudos tikslų, todėl darytina išvada, kad yra pagrindas spręsti dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio taikymo.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnis nustato, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Padaryto pažeidimo pobūdis, jo trukmė, pažeidimo pasekmės, leidžia daryti išvadą, kad minimali 12 000 litų bauda (3000 litų bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį) sukeltų neproporcingai sunkias pasekmes už minėtą pažeidimą. Todėl pagrįstai manyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir skyrus mažesnę, nei sankcijoje numatyta, nuobaudą.

Apie nuobaudos paskyrimą N. M. paskelbtina per visuomenės informavimo priemones (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30¹ straipsniu, 41³ straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

N. M. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, paskirti jai už nelegaliai dirbusią K. Š. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) baudą, už nelegaliai dirbusią E. L. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) baudą, už nelegaliai dirbusią Ž. V. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) baudą, iš viso paskiriant N. M. 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6401.

Nutarimui įsiteisėjus apie šios nuobaudos paskyrimą paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.