- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-11-06
- Bylos Nr.
- A-556-1832-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Naujoji pastogė“
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Advokatai
- Petras Butkevičius
- Kategorijos
- 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Naujoji pastogė“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Naujoji pastogė“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB ,,Naujoji pastogė“) skundu kreipėsi į teismą (b. l. 3-7), prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija) 2007 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. S-130 (7-130/2007), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI prie FM) 2007 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. 69-139, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2007 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. 06-06-10-59 dalyje dėl paskirtos 148 248,1 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų (toliau – ir VSD įmokos) baudos, 3 590 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 18 585 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), 172 Lt įmokų į Garantinį fondą baudos. Pareiškėjas taip pat prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 143 straipsnis neprieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai ir teisinės valstybės principui.
Pareiškėjas nurodė, kad 2007 m. sausio 26 d. UAB „Naujoji pastogė“ baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00050-06 buvo pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Bendrovė įtariama neteisėtai išvengusi 74 328, 87 Lt VSD įmokų, taip pat privalomų mokesčių - PVM, GPM bei įmokų į Garantinį fondą. UAB „Naujoji pastogė“ prisipažino padariusi šias nusikalstamas veikas, todėl bus patraukta baudžiamojon atsakomybėn. Mokestinių ginčų komisijos sprendimu patvirtintos baudos - tai sankcija už neteisėtą UAB „Naujoji pastogė“ elgesį, kuriuo yra pažeidžiami mokesčių įstatymų reikalavimai. Už mokesčių įstatymų pažeidimus bendrovė yra patraukta baudžiamojon atsakomybėn, kuri taip pat numato sankcijas, visada žymiai sunkesnes. Todėl mokesčių administratoriaus paskirtos ir Mokestinių ginčų komisijos sprendimu patvirtintos baudos sąlygoja neleistiną dvigubos teisinės atsakomybės taikymą tam pačiam subjektui už tą patį teisės pažeidimą. Pritaikius šias dvi teisinės atsakomybės formas, bus pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septinto protokolo 4 straipsnio 1 dalyje, Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje ir Europos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. R(91) 1 „Dėl administracinių nuobaudų“ 3 principe įtvirtintas non bis in idem principas, reiškiantis, kad niekas negali būti persekiojamas ir baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą antrą kartą. Bendrovės padarytos veikos, už kurias taikomos tiek Valstybinės mokesčių inspekcijos paskirtos baudos, tiek sankcijos, numatytos BK, visais savo požymiais sutampa. Todėl Mokestinių ginčų komisijos 2007 m. rugpjūčio 7 d. sprendime nurodytas argumentas, jog UAB „Naujoji pastogė“ taikomos dvi skirtingos atsakomybės rūšys už skirtingas veikas, yra nepagrįstas. Šiuo atveju veikos tapatumas yra akivaizdus. UAB „Naujoji pastogė“ bus taikoma baudžiamoji atsakomybė ir skiriamos jos numatytos sankcijos už mokesčių įstatymų pažeidimus, todėl Valstybinės mokesčių inspekcijos baudų, turinčių tokią pat paskirtį ir tikslus, paskyrimas, būtų juridinio asmens nubaudimas antrą kartą už tų pačių įstatyme numatytų reikalavimų pažeidimus.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 50 – 53) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, jog baudžiamosios atsakomybės taikymas neeliminuoja mokestinės atsakomybės taikymo pareiškėjui, nes tai yra dvi savarankiškos teisinės atsakomybės rūšys. Mokestis nėra nuobauda už atliktus neteisėtus veiksmus, pagal MAĮ 2 straipsnio 23 dalį mokestis - tai mokesčio įstatyme mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei, kuri atsiranda ir yra vykdoma konkrečiame mokesčių įstatyme nustatyta tvarka. Su tokia pozicija sutinka ir pareiškėjas skunde. Todėl mokestinių prievolių įvykdymas (mokesčio ir su juo susijusių sumų sumokėjimas) negali pakeisti BK numatytų sankcijų už neteisėtą veiką ir atvirkščiai - bausmės už neteisėtą veiką paskyrimas negali pakeisti pagal mokesčių įstatymą atsiradusios mokestinės prievolės valstybei. Minėtu klausimu yra pasisakiusi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. gegužės 28 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A6-238/2007. Kadangi yra neginčijamai įrodyta, o ir pareiškėjas pripažįsta padaręs patikrinimo metu nustatytus ir 2007 m. sausio 29 d. patikrinimo akte Nr. 06-06-10-59 nurodytus mokesčių įstatymų pažeidimus, inspekcija pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui atsirado prievolė deklaruoti ir mokėti anksčiau minėtus mokesčius, todėl, pareiškėjui neįvykdžius šios prievolės, inspekcija, vadovaudamasi MAĮ 139, 140 straipsniais, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDĮ) 16 straipsnio 2 punktu, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 123 straipsnio 2 ir 4 dalimis, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 36 straipsnio 2 dalimi, Garantinio fondo įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, pagrįstai skyrė šių mokesčių baudas.
Tretysis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu į skundą (b. l. 47) nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir pritaria atsakovo atsiliepime išdėstytiems argumentams.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. sausio 31 d. sprendimu (b. l. 82 – 85) pareiškėjo skundą patenkino - Mokestinių ginčų komisijos 2007 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. S-130 (7-130/2007), VMI prie FM 2007 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. 69-139, Inspekcijos 2007 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. 06-06-10-59 dalyje dėl paskirtos 148 248,10 Lt VSD įmokų baudos, 3 590 Lt PVM, 18 585 Lt GPM, 172 Lt įmokų į Garantinį fondą baudos panaikino.
Teismas konstatavo, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (1991-05-21 įstatymo Nr. I-1336) 33 straipsniu nuo 2004 m. sausio 1 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pavesta atlikti VSD įmokų apskaičiavimo ir sumokėjimo patikrinimus. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, pažeisdamas VSDĮ 7 straipsnio 1 punkto 1 dalies reikalavimus, neapskaičiavo 74 124,05 Lt VSD įmokų. VSDĮ 16 straipsnio 2 punktas nustato, kad tuo atveju, kai nustatoma, jog VSD įmokos neteisėtai sumažintos, priskaičiuojama sumažintų įmokų suma ir skiriama dviguba šios sumos dydžio bauda. Skirti mažesnę baudą galimybės įstatyme nenumatytos, todėl pareiškėjui paskirta 148 248,1 Lt bauda. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas neginčija, jog nepagrįstai sumažino apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą PVM sumą, todėl įmonei apskaičiuota papildomai mokėtina PVM suma ir skirta 30 procentų dydžio (3 590 Lt) PVM bauda (PVMĮ 123 str. 2 d.). GPMĮ 36 straipsnio 2 dalis nustato, kad už šio įstatymo pažeidimus skiriamos baudos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Baudų skyrimą už mokesčių sumažinimą reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymas. Garantinio fondo įstatymo (2000-09-12 įstatymo Nr. VIII-1926) 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad įmokos į Garantinį fondą administruojamos pagal Mokesčių administravimo įstatymą. Vadovaujantis MAĮ 139 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui už minėto įstatymo pažeidimą paskirta papildomai priskaičiuotų mokesčių 30 procentų dydžio bauda. Teismas nurodė, kad iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 29 d. baudžiamojo įsakymo matyti, jog juridinis asmuo „Naujoji pastogė“ už tas pačias veikas yra nubaustas subendrinta 360 MGL 45 tūkstančių litų bauda, kurią turi sumokėti į teritorinio mokesčių administratoriaus sąskaitą. Šis teismo įsakymas įsiteisėjęs. Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje skelbiama, kad niekas negali būti nubaustas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Ta pati nuostata įtvirtinta ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio 1 dalyje bei Europos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. R(91) 1 „Dėl administracinių nuobaudų“ 3 principe (non bis in idem principas, reiškiantis, kad niekas negali būti persekiojamas ir baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą, už kurio padarymą jis buvo nubaustas pagal įstatymą). Pareiškėjas buvo nubaustas už tą pačią veiką taikant mokestines ir baudžiamąsias sankcijas. Teismas padarė išvadą, kad bausmės ir mokestinės sankcijos paskirtis sietina su teisės pažeidėjo nubaudimu bei bendrąja ir specialiąja prevencija. Tiek nubaudimo elementas, tiek ir specialioji prevencija yra nukreipti į teisės pažeidėjo valią, o šiuo atveju tai yra tas pats asmuo, su ta pačia valia. Mokestinės sankcijos kaip ir bausmės paskirtis yra nubausti teisės pažeidimą padariusį asmenį, sukeliant jam turtinio pobūdžio praradimus. Todėl kita svarbi teisinė aplinkybė sietina su paskirtos mokestinės sankcijos (baudos) poveikiu traukiamo atsakomybėn asmens nuosavybei. Siekiant išvengti non bis in idem principo pažeidimo, turi būti konstatuota, kad turtinių sankcijų taikymo neigiami padariniai nepaveikia ir negali paveikti vieno ir to paties asmens nuosavybės. Priešingu atveju asmuo, pakartotinai patiriantis neigiamo pobūdžio turtinius padarinius, būtų pripažintas baudžiamu antrą kartą. Teismas nustatė, kad turtinio pobūdžio sankcijos už tą pačią veiką paskirtos tam pačiam asmeniui, t. y. neigiami teisiniai sankcijų taikymo padariniai tenka vienam asmeniui, šiuo atveju - pareiškėjui, todėl konstatuotinas non bis in idem principo pažeidimas ir tokia situacija turi būti ištaisyta panaikinant vieną iš paskirtų sankcijų. Teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo pareiškėjui paskirta bauda yra įsiteisėjęs. Mokestinis ginčas dar nepasibaigęs, todėl mokesčio administratoriaus paskirtoji mokestinė sankcija (sprendime nurodytos baudos) turi būti panaikinta aukščiau nurodytais motyvais. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas nurodė, kad kreiptis į Konstitucinį Teismą šioje konkrečioje byloje netikslinga.
III.
Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 88 - 92) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismo sprendime klaidingai nurodoma, jog pareiškėjas tiek baudžiamojoje, tiek mokestinėje bylose yra nubaustas už tas pačias veikas. Teismo baudžiamasis įsakymas nurodo, kad pareiškėjas yra nubaustas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje (už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą) bei 220 straipsnio 1 dalyje (už neteisingų duomenų apie pareiškėjo pajamas, pelną ar turtą pateikimą). O GPM, VSD įmokų, įmokų į Garantinį fondą bei PVM baudos pareiškėjui yra skirtos už aukščiau nurodytų mokesčių įstatymų pažeidimus, t. y. už atitinkamų mokestinių prievolių neįvykdymą.
2. Baudžiamosios atsakomybės taikymas neeliminuoja mokestinės atsakomybės taikymo pareiškėjui, nes tai yra dvi savarankiškos teisinės atsakomybės rūšys.
3. Tiek pareiga sumokėti mokesčius, tiek pareiga atsakyti už padarytą nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą ar administracinės teisės pažeidimą gali egzistuoti vienu metu, kilti dėl vieno ir to paties veiksmo ar jo rezultato. Tokią pačią poziciją išsakė ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A15-39/2005.
4. 2007 m. gruodžio 20 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. X-1396 buvo pakeistas 1991 m. gegužės 21 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymas Nr. I-1336. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (aktuali redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.) 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei patikrinimo metu nustatoma, jog socialinio draudimo įmokos neteisėtai sumažintos, priskaičiuojama trūkstama socialinio draudimo įmokų suma ir skiriama 50 procentų šios sumos dydžio bauda. Atsižvelgiant į tai, kad buvo sumažintas VSD įmokų baudos dydis, bei MAĮ 142 straipsnį, pareiškėjui patikrinimo metu paskirta 148 248,1 Lt VSD įmokų bauda turi būti perskaičiuota ir nurodyta pareiškėjui sumokėti 37 062 Lt VSD įmokų bauda.
5. Pareiškėjas sutinka su konstatuotais mokestiniais pažeidimais, neginčija patikrinimo akte apskaičiuotų mokesčių ir delspinigių sumų bei, inspekcijos pareigūnės teigimu, bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi. Visa tai laikytina baudas mažinančiomis aplinkybėmis. Tačiau padaryto pažeidimo pobūdis yra baudas didinanti aplinkybė. Todėl nustačius tiek baudas mažinančių, tiek ir baudas didinančių aplinkybių, pareiškėjui buvo skirtos vidutinio dydžio, t. y. 30 procentų dydžio GPM bauda, sudaranti 18 585 Lt, ir įmokų į Garantinį fondą bauda, sudaranti 172 Lt.
6. Neskirti baudos už padarytus pažeidimus įstatyme nenumatyta, tačiau atsižvelgus į pažeidimo pobūdį bei nustačius tiek baudas mažinančių, tiek didinančių aplinkybių, pareiškėjui skirta 30 procentų dydžio 3 590 Lt PVM bauda.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas sprendime remiasi vieninteliu įrodymu, t. y. 2007 m. spalio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriame nėra kalbama apie pareiškėjo padarytus pažeidimus, susijusius su PVM nemokėjimu, todėl visiškai neaišku, kokiu pagrindu teismas panaikino pareiškėjui skirtą PVM baudą.
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 97 – 99) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas skunde neteisingai nurodo, jog baudžiamajame įsakyme nėra kalbama apie pareiškėjo padarytus pažeidimus, susijusius su PVM nemokėjimu, todėl visiškai neaišku, kokiu pagrindu teismas panaikino pareiškėjui skirtą PVM baudą. Teismo baudžiamuoju įsakymu bendrovė buvo pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje. Vienas iš veiksmų, kvalifikuotų pagal minėtą BK straipsnį, buvo bendrovės gautų pajamų neįtraukimas į buhalterinę apskaitą bei duomenų nepateikimas kompetentingoms institucijoms. Vadinasi, tiek Valstybinė mokesčių inspekcija, tiek baudžiamąją atsakomybę taikanti institucija už tą pačią veiką skyrė dvi sankcijas. Todėl teismo sprendimas, kuriuo panaikinta PVM bauda, yra pagrįstas ir teisingas.
Tretysis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 96) nurodo, kad su VMI prie FM apeliaciniu skundu sutinka ir prašo jį patenkinti atsižvelgiant į jame išdėstytus motyvus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Skundžiami teisės aktai buvo panaikinti dėl non bis in idem principo pažeidimo, todėl šioje byloje bus aktuali pastarojo principo analizė, kuri grįstina ir jau suformuotomis nuostatomis administracinių teismų praktikoje bei taikytina nagrinėjant pareiškėjo iškeltus reikalavimus (Teismų įstatymo 33 str. 4 d.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2005 m. kovo 23 d. sprendime pažymėjo, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septinto protokolo 4 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje ir Europos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. R(91) 1 „Dėl administracinių nuobaudų“ 3 principe įtvirtintas non bis in idem principas reiškia, kad niekas negali būti persekiojamas ir baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą (angl. offence, pranc. infraction), už kurio padarymą jis jau buvo nubaustas pagal įstatymą, arba išteisintas.
“Non bis in idem principas, drausdamas antrą kartą bausti tą patį asmenį už tą patį pažeidimą, nedraudžia taikyti asmeniui kitų atsakomybės rūšių, kurių pagrindinė paskirtis nėra baudimas (pavyzdžiui, civilinę atsakomybę), taip pat nedraudžia už tą pačią veiką bausti skirtingus asmenis ar bausti tą patį asmenį už skirtingas veikas. Taigi sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: 1) ar asmuo buvo „baudžiamas“, t. y. ar konkrečia atsakomybės forma pirmiausia buvo siekiama nubausti pažeidimą padariusi asmenį; 2) ar asmuo baudžiamas už tą patį pažeidimą (pažeidimo, arba neteisėtos veikos tapatumas); 3) ar pakartotinai baudžiamas asmuo yra tas pats (asmens tapatumas). Be to, asmens ir neteisėtos veikos tapatumo kriterijai negali būti taikomi formaliai: sprendžiant, ar konkrečiu atveju asmuo ir neteisėta veika buvo tapatūs, turi būti įvertinamos visos reikšmingos bylos aplinkybės” (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-39/2005; procesinio sprendimo kategorija 20).
Taigi teigtina, jog tiek tarptautiniuose teisės aktuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtinamas draudimas tam pačiam asmeniui taikyti tą pačią teisinę atsakomybę antrą kartą arba galimai ir skirtingas teisinės atsakomybės rūšis, kurių pagrindinė paskirtis baudimas, už tą patį pažeidimą. Pastaroji situacija, pavyzdžiui, galima baudžiamosios teisės ir administracinės teisės srityse.
Pagal susiklosčiusią teisinę tradiciją pavojingos veikos Lietuvos teisėje skirstomos į nusikalstamas veikas ir administracinius teisės pažeidimus. Nusikalstamos veikos yra baudžiamosios teisės ir Baudžiamojo kodekso reguliavimo dalykas, o administraciniai teisės pažeidimai – administracinės teisės ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso reguliavimo dalykas.
Kita vertus, tarp administracinių teisės pažeidimų ir nusikalstamų veikų yra daug bendra. Ir administracinė atsakomybė, ir baudžiamoji atsakomybė neretai nustatoma iš principo už tas pačias veikas. Be to, administracinių teisės pažeidimų teisę ir baudžiamąją teisę jungia tai, kad ir už nusikalstamas veikas, ir už administracinius teisės pažeidimus yra baudžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2003; Bylų kategorija S-2.1.1.1).
Kiekvienoje atskiroje byloje teismas turi atkreipti dėmesį į tai, ar esminiai administracinės ir baudžiamosios teisės pažeidimų požymiai nėra tie patys. Išanalizavus padaryto teisės pažeidimo aplinkybes ir įstatymų, kurie buvo taikyti, turinį bei nustačius, kad dėl tos pačios veikos byla buvo nagrinėjama ir asmuo nubaustas du kartus, yra pagrindas teigti apie galimą dvigubo baudimo negalimumo principo pažeidimą.
Baudžiamosios ir administracinės teisių santykis paliestas, siekiant iliustruoti dvigubo baudimo negalimumo principą konkrečių atskirų teisės šakų (šiuo atveju baudžiamosios ir administracinės) plotmėje ir akcentuoti, kad dvigubas baudimas negalimas pagal tokias teisinės atsakomybės rūšis, kurių pagrindinė paskirtis yra baudimas.
Draudžiant dvigubą baudimą, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, nei Lietuvos įstatymai nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės. Tokia pozicija išdėstyta ir jau minėtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendime.
Iš tikrinamoje apeliacine tvarka administracinėje byloje pridėtų dokumentų matyti, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. spalio 29 d. baudžiamuoju įsakymu uždaroji akcinė bendrovė „Naujoji pastogė“ buvo pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje (už apgaulingą uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji pastogė“ buhalterinės apskaitos tvarkymą) bei Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje (už neteisingą duomenų apie uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji pastogė“ pajamas, pelną ar turtą pateikimą), už ką pritaikytos atitinkamos baudžiamojo pobūdžio sankcijos (b.l. 60 – 67).
Šioje administracinėje byloje skundžiamais sprendimais pareiškėjui buvo įtvirtinta pareiga sumokėti tam tikrus mokesčius bei tų mokesčių baudas. Atitinkamų mokesčių baudų priskaičiavimas nulemtas įmonės netinkamos veiklos mokesčių teisės srityje – už atitinkamų mokestinių prievolių nevykdymą. Teisėjų kolegijos nuomone, mokesčių teisės pagrindinė paskirtis nėra baudimas. Mokesčių teisė – tai finansų teisės normų, reguliuojančių visuomeninius santykius, atsirandančius nustatant ir surenkant mokesčius į valstybės (savivaldybės) biudžetą bei pinigų fondus, visuma. Viena iš mokesčių teisės paskirčių užtikrinti pajamų gavimą, tam pasitelkiant ir atitinkamas užtikrinimo priemones inter alia baudas už neteisingą jų apskaičiavimą, sumokėjimą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, t.y. nustačius, jog pareiškėjui priskaičiavus atitinkamų mokesčių baudas, nebuvo siekta jo nubausti, paneigiama teismo pareiga svarstyti dėl kitų aplinkybių, suponuojančių dvigubo baudimo negalimumo principo pažeidimą, buvimo: ar asmuo baudžiamas už tą patį pažeidimą (pažeidimo, arba neteisėtos veikos tapatumas); ar pakartotinai baudžiamas asmuo yra tas pats (asmens tapatumas).
“Pareiga mokėti mokesčius, atleidimo nuo jų pagrindai bei su tuo susiję klausimai yra reguliuojami mokesčių teisės aktais, todėl baudžiamosios ar administracinės atsakomybės klausimus reglamentuojantys įstatymai šiuo atveju netaikytini. Pareiga mokėti mokesčius atsiranda pagal mokesčių įstatymus, o baudžiamoji ar administracinė atsakomybė pagal kitus įstatymus, reguliuojančius su atitinkama atsakomybės rūšimi susijusius klausimus, t. y. skiriasi šių teisinių reiškinių pagrindai, skiriasi ir jų esmė bei tikslai, todėl tiek pareiga sumokėti mokesčius, tiek pareiga atsakyti už padarytą nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą ar administracinės teisės pažeidimą gali egzistuoti vienu metu, kilti dėl vieno ir to paties veiksmo ar jo rezultato” (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A6 -238/2007; Procesinio sprendimo kategorija 9.4; 23.1).
Dėl išdėstytų priežasčių tvirtintina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino dvigubo baudimo negalimumo principą, dėl ko apeliacinis skundas tenkintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pareiškėjo skundas atmestinas.
Atmetant pareiškėjo skundą atliktina mokesčių administratoriaus sprendimo aritmetinė korektūra. Mokėtina VSD įmokų bauda mažintina iki 37 062 Lt, vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi, 142 straipsniu (Nr. X-1396; Žin., 2007, Nr. 138-5651)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują.
Uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji pastogė“ skundą atmesti.
Uždarajai akcinei bendrovei „Naujoji pastogė“ nustatyti 37 062 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų baudą.
Sprendimas neskundžiamas.