- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-23
- Bylos Nr.
- 2S-601-544/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- R. K.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-601-544/2019
teisėja Alvida Jasaitytė - Pralgauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03050-2019-3
2019 m. rugsėjo 23 d.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6991-940/2019 pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovams R. K. ir R. K. dėl įpareigojimo vykdyti sutartyje prisiimtus įsipareigojimus, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. M. ieškiniu prašė įpareigoti atsakovus R. K. ir R. K. per teismo nustatytą terminą įvykdyti prievolę natūra, t. y. įpareigoti atsakovus sutartyje aptartomis sąlygomis sudaryti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), atpirkimo sutartį ir sutarties sudarymui atlikti visus reikiamus ir/ar būtinus veiksmus, gauti ir pateikti visus dokumentus, reikalingus tinkamam šio žemės sklypo atpirkimo sutarties sudarymui, o iš ieškovo po sutarties sudarymo per teismo nustatytą terminą atsakovų naudai priteisti 8 688,60 Eur dydžio atpirkimo sumą. Teismui nesutikus su tokiu reikalavimu, prašė pakeisti teisinį santykį ir nustatyti, kad įsiteisėjus teismo sprendimui ieškovas tampa žemės sklypo savininku, o atsakovai – ieškovo kreditoriais, turinčiais reikalavimo teisę į 8 688,60 Eur sumą, kurią ieškovas atsakovams privalo sumokėti per teismo nustatytą terminą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. liepos 12 d. nutartimi nustatė ieškovui V. M. terminą iki 2019 m. liepos 31 d. įskaitytinai nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.
3. Teismas pažymėjo, jog ieškovas nenurodė ieškinio kainos, nors ieškinys turėjo būti įkainotas pagal sandorio kainą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 1 dalies 1 punktas), už ieškinį sumokėjo 100 Eur dydžio žyminį mokestį kaip už neturtinį reikalavimą. Tačiau nagrinėjamu atveju ginčo materialinis teisinis reikalavimas yra susijęs su turto perdavimu ir piniginės sumos iš ieškovo atsakovams priteisimu, todėl toks reikalavimas negali būti pripažintas neturtiniu. Nurodė, kad pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, ieškovas teismui turi sumokėti tris procentus žyminio mokesčio, skaičiuojamo nuo ieškinio sumos.
4. Nurodė, kad ieškovas, šalindamas trūkumus, turi patikslinti ieškinio dalyką bei pagrindą ir aiškiai apibrėžti, kokius konkrečius veiksmus ir dokumentus prašo įpareigoti atsakovus pateikti ar atlikti. Taip pat ieškovas turėtų sukonkretinti, ar nurodytą sumą prašo priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų (atsakovams), solidariai ir pan. (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovas V. M. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 12 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
6. Nurodo, kad nutartis surašyta pažeidus CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus, nes joje nenurodyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, ir teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi.
7. Teigia, jog nagrinėjamos bylos atveju ginčas yra neturtinis, tik susijęs su turtu, dėl priimto sprendimo nesikeis šalių turtinės padėtys, todėl ginčas apmokestintinas tik 100 Eur dydžio žyminiu mokesčiu. Tuo tarpu teismas, spręsdamas ieškinio apmokestinimo žyminiu mokesčiu klausimą, be teisinio pagrindo sprendė, jog tai turtinis ginčas, apmokestinamas proporciniu žyminiu mokesčiu, ir nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo suformuotos įstatymų aiškinimo ir taikymo praktikos.
8. Nurodo, kad teismas neteisėtai ir nelogiškai nurodė neįgyvendinamus ieškinio trūkumus, susijusius su solidaria atsakomybe, su tuo, kokius veiksmus turi atlikti, kokius dokumentus sudarant atpirkimo sutartį pas notarą turi pateikti atsakovai, nes: nebuvo tokių ieškinio trūkumų, kurie būtų trukdę bylos eigai ir kurių nebūtų buvę galima pašalinti parengiamajame teismo posėdyje (CPK 230 straipsnio 1 dalis); ne ieškovas, o atsakovai turėjo pasisakyti dėl prievolės solidarumo; bylą galima buvo išspręsti pagal alternatyvų ieškinio reikalavimą, dėl kurio trūkumų teismas nenustatė ir ydingumo nekonstatavo; ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovus atlikti tam tikrus veiksmus ir pateikti dokumentus, būtinus tinkamam atpirkimo sutarties sudarymui, visiškai atitinka galiojančios šalių sudarytos sutarties 7.6 punktą, todėl turėjo teisę reikalauti įvykdyti būtent šalių sutarto turinio prievolę; veiksmus ir dokumentus, kurių reikės sudaryti atpirkimo sutartį, konkretizuos ne teismas rezoliucinėje dalyje, bet notaras, tvirtindamas sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmetamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti (patikslinti ieškinio dalyką ir pagrindą bei sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, pateikti teismui apmokėjimą patvirtinančius duomenis), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto vertinimu, kad skundžiama nutartis neatitinka CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimų, kad ji yra nemotyvuota, dėl ko byloje turėtų būti nustatytas absoliutus teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte.
12. CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas reikalavimas nutartyje nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, ir įstatymus bei kitus teisės aktus, kuriais teismas rėmėsi. CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas, o teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017).
13. Iš skundžiamos nutarties turinio nustatyta, kad joje pirmosios instancijos teismas, priešingai apelianto teiginiams, nurodė, kodėl sprendžia, kad ieškinys turi esminių trūkumų, kuriuos per nustatytą terminą galima pašalinti, nes pasisakė, jog ieškinio dalyką ir pagrindą ieškovas privalo nurodyti aiškiai, tiksliai ir taip, kad jie būtų suprantami dalyvaujantiems byloje asmenims ir būtų aišku, ko ieškovas reikalauja iš konkretaus asmens ir kad teismas galėtų suteikti ieškovui efektyvią gynybą. Nutartyje nurodyti ir teismo argumentai, kurių pagrindu jis sprendė, kad ieškinys turi būti apmokėtas proporcinio dydžio žyminiu mokesčiu kaip turtinis ginčas: ginčo reikalavimas susijęs su turto perdavimu ir piniginės sumos priteisimu, atperkamo daikto kaina pagal sutartį 8688,60 Eur. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad teismas, priimdamas nutartį, nustatančią ieškovui terminą trūkumams pašalinti, vadovaujamasi CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 115 straipsniu, 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktu, 2 dalimi, 138 straipsniu, todėl apeliantas be pagrindo tvirtina, kas nenurodyti teisės aktai, kuriais vadovavosi teismas. Tai, kad teismo nutartyje nurodyti argumentai ir motyvai gali nesutapti su apelianto skundo motyvais ir/ar apeliacinės instancijos teismo nuomone, nepatvirtina, kad skundžiama nutartis yra be jokių motyvų ir dėl to nagrinėjamas klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai.
14. Apeliantas nesutinka su teismo vertinimu, kad ieškinyje pareikšti reikalavimai yra turtiniai ir turi būti apmokėti žyminiu mokesčiu pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Ieškovas vienu iš ieškinio reikalavimų prašo įpareigoti atsakovus per teismo nustatytą terminą įvykdyti 2014 m. liepos 10 d. žemės sklypo, kurio vertė pagal šalių susitarimą yra 30000 Lt (8688,60 Eur), atpirkimo sutartį natūra. Šiuo reikalavimu ieškovas neprašo kito ar didesnės vertės turto negu jo turėjo iki sutarties dėl žemės sklypo pirkimo pardavimo su atpirkimo teise sudarymo ir siekia atsipirkti tą patį žemės sklypą, už kurį jam atsakovai sumokėjo 8688,60 Eur, o jis atsakovams siekia grąžinti tokią pačią pinigų sumą. Patenkinus aptariamą ieškovo reikalavimą, ieškovas vietoje pinigų turės tos pačios vertės nekilnojamąją turtą. Kadangi nereikalaujama jokios papildomos turtinės naudos, nėra galimybės pagal CPK 85 straipsnio nuostatas įkainoti ieškinio sumą. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad šis ieškinio reikalavimas yra neturtinis ginčas, kad jis turi būti apmokėtas žyminiu mokesčiu pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimus, o tokio ieškinio kaina neturi būti nurodoma.
15. Tačiau ieškovas tame pačiame ieškinyje pareiškė ir alternatyvų reikalavimą, kuriuo prašo pakeisti teisinį santykį ir nustatyti, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu jis tampa žemės sklypo, perleisto atsakovams pagal minėtą sutartį su atpirkimo teise, savininku, o atsakovai – jo kreditoriais 8688,60 Eur pagal šalių sutartyje nustatytą žemės sklypo vertę. Šis reikalavimas taip, kaip jis suformuluotas ieškinyje, yra turtinis reikalavimas, apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 85 straipsnio 1 dalies 2 ar 9 punkto taisykles pagal išreikalaujamo turto arba turto, į kurį prašoma pripažinti daiktines teises, rinkos vertę, nes ieškovas jau ne šalių sudarytos sutarties, bet pakeisto teisinio santykio (kvalifikacija nenurodyta) pagrindu prašo pripažinti jam nuosavybės (daiktines) teises į žemės sklypą, o atsakovus prašo pripažinti kreditoriais, turinčiais reikalavimo teisę į 8688,60 Eur tik ateityje (teismo nustatytu terminu). Priešingai nei teigia apeliantas, dėl šios nutarties dalies teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju aptartas alternatyvus reikalavimas yra turtinis ginčas, apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Todėl, esant tokiam ieškinio dalykui, kaip jis suformuluotas ieškinyje, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą faktinį ir teisinį pagrindą nustatyti ieškovui terminą žyminiam mokesčiui primokėti. Šioje vietoje pažymėtina, kad apeliantas turi teisę apsispręsti patikslinti ieškinį, ieškinio dalyku nustatydamas tik neturtinį reikalavimą įpareigoti atsakovus vykdyti minėtą sutartį pagal jos sąlygas, o ne primokėti 161,00 Eur žyminio mokesčio dalį, kas pagal šią nutarties dalį, apeliacinės instancijos nuomone, taip pat būtų tinkamu nutarties dalies pašalinti ieškinio trūkumus įvykdymu.
16. Civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Vadovaujantis dispozityvumo principu, ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė ir tik ieškovas turi teisę pasirinkti, kokiam ar kokiems asmenims ir kokius reikalavimus reikšti, kokiomis aplinkybėmis ir įrodymais grįsti pareikštus reikalavimus (CPK 13 straipsnis). Tačiau šią teisę jis turi įgyvendinti griežtai laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų, kurie reikalauja, kad ieškinio reikalavimas turi būti suformuluotas tiksliai ir aiškiai, kad jo formuluotė atitiktų bent vieną iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnyje numatytų civilinių teisių gynimo būdų, kad būtų galimybė nustatyti, kokio sprendimo ieškovas siekia, pareikšdamas ieškinį, ir kad priėmus teismo sprendimą būtų aišku, kaip jis turi būti vykdomas. Vertinant šios bylos kontekstą, atkreiptinas apelianto dėmesys, jog pagrindinė teismo pareiga, vykdant teisingumą, yra ne bet kaip, o iš esmės išspręsti tarp šalių kilusį ginčą ir priimti tokį procesinį sprendimą, kurį būtų įmanoma realiai įvykdyti, kurio įvykdymas užtikrintų ieškovo interesų patenkinimą ir išpildytų jo lūkesčius. Todėl teismas, vykdydamas teisingumą, turi ne formaliai taikyti tam tikras procedūras, o siekti, kad pažeista asmens teisė būtų apginta realiai (CPK 135 straipsnis).
17. Vienu iš ieškinio reikalavimų ieškovas prašo įpareigoti atsakovus per teismo nustatytą terminą sutartyje aptartomis sąlygomis sudaryti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), atpirkimo sutartį ir sutarties sudarymui atlikti visus reikiamus ir/ar būtinus veiksmus, gauti ir pateikti visus dokumentus, reikalingus tinkamam šio žemės sklypo atpirkimo sutarties sudarymui. Sutiktina, kad šis reikalavimas visiškai atitinka šalių sudarytos pirkimo pardavimo sutarties su atpirkimo teise 7.6 punkto reikalavimus ir ieškovas tokius reikalavimus gali reikšti. Jeigu apeliantas šio reikalavimo netikslintų, apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai nesudarytų pagrindo pirmosios instancijos teismui vertinti, kad yra pagrindas ieškinį laikytu nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Tačiau, jei toks reikalavimas būtų patenkintas, ieškinio reikalavimo formuluotė sudarytų teismo procesinio sprendimo rezoliucinę dalį, o jeigu įsiteisėjęs teismo sprendimas nebūtų vykdomas geruoju – ir vykdomojo rašto, kurį gali tekti vykdyti priverstine tvarka, vykdytiną dalį. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta ieškovo teisę laisvai disponuoti savo procesinėmis teisėmis, tačiau apeliantas visgi turėtų apsvarstyti, ar ne paties ieškovo naudai teismas nustatė galimybę per ieškinio trūkumų šalinimo institutą patikslinti ieškinio reikalavimą ir aiškiai apibrėžti, kokius konkrečius veiksmus, kokioje institucijoje (įstaigoje), kokius konkrečiai ir iš kur gautus dokumentus jis prašo įpareigoti atlikti ir pateikti atsakovus. Apeliantas skunde nurodo, kad apie tai, kokius būtinus veiksmus atsakovams vykdant sprendimą reikės atlikti ir kokius dokumentus pateikti, nurodys notaras, tačiau neaišku, kokiu būdu ginčo atveju notaras tokią informaciją perduotų atsakovams, be to, joks notaras byloje nedalyvauja, o spręsti dėl nedalyvaujančio byloje asmens teisių ir pareigų draudžiama (CPK 266 straipsnis).
18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodė, kad ieškovas turėtų sukonkretinti, ar nurodytą sumą prašo priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų (atsakovams), solidariai ir pan. Šioje dalyje sutiktina su apeliantu, jog toks teismo reikalavimas iš esmės yra perteklinis, atsižvelgiant į tai, kad pagal CPK 230 straipsnio 1 dalį parengiamajame teismo posėdyje ar parengiamuosiuose dokumentuose suteikiama galimybė išsiaiškinti ginčo esmę, galutinai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų į pareikštus reikalavimus turinį, įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus, bei atsikirtimus ir kt. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokia aplinkybė savaime, esant virš nutartyje nustatytiems kitiems ieškinio trūkumams, neįtakoja skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo tokiu lygmeniu, kad būtų pagrindas nutartį keisti ar naikinti.
19. Įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad dėl tų atvejų, kur pirmosios instancijos teismas ne visiškai tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimą, apeliacinės instancijos teismas pasisakė ištaisydamas neatitikimus ir pasisakydamas dėl skundžiamos nutarties vykdymo. Kaip virš minėta, kita skundžiamos nutarties dalis vertinama teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai įvertinus įrodymus, susijusius su nagrinėjamo klausimo išsprendimu, tinkamai pritaikius procesinės teisės normas, reglamentuojančias ginčijamus klausimus, rezoliucinė dalis nustatyti terminą trūkumams pašalinti teisinga, tik vykdytina atsižvelgiant į šios nutarties nurodymus (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaujantis operatyvumo principu, ieškovui nustatomas naujas terminas skundžiamoje nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui V. M. 15 dienų terminą nuo šios nutarties priėmimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti ir/arba žyminiam mokesčiui primokėti pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 12 d. nutarties ir šios nutarties nurodymus.