Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Evaldas Gražys, susipažinęs su administracinio nusižengimo byla Nr. AN17.-931-660/2017, kurioje administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 492 straipsnio 1 dalį surašytas I. D.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2017 m. vasario 2 d. gauta administracinio nusižengimo byla, kurioje administracinio nusižengimo protokolas pagal Administracinių nusižengimų kodekso 492 straipsnio 1 dalį surašytas I. D.. Byla paskirta nagrinėti teisėjai Larisai Tamulionienei, kuri 2017 m. vasario 3 d. nutartimi nusišalino nuo minėtos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo. Sprendimas nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo grindžiamas tuo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas I. D. yra Kauno apylinkės teismo darbuotojos – (duomenys neskelbtini) J. D. sūnus, todėl byla negali būti nagrinėjama Kauno apylinkės teisme. Kauno apylinkės teismo pirmininkas Darius Kantaravičius 2017 m. vasario 6 d. rezoliucija patvirtino teisėjos Larisos Tamulionienės nusišalinimą nuo pirmiau paminėtos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir nurodė bylą siųsti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui.

Motyvuojamoji dalis

Byla perduotina nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 576 straipsnio, reglamentuojančio nušalinimą administracinio nusižengimo teisenoje, 2 dalyje numatyta, kad teisėjams mutatis mutandis (pakeitus keistinus dalykus, su reikiamais pakeitimais) taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka. Be BPK 58 straipsnyje nurodytų konkrečių aplinkybių, kurioms egzistuojant teisėjas negali nagrinėti bylos, BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese ir tais atvejais, kai proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu. Minėta Baudžiamojo proceso kodekso nuostata taikoma ne tik tais atvejais, kai aplinkybės, keliančios abejonių dėl teisėjo nešališkumo, yra ar tampa žinomos proceso dalyviams, tačiau taip pat taikoma ir tais atvejais, kai aplinkybės, kurios gali kelti pagrįstų abejonių bylą nagrinėjančio teisėjo ar visų atitinkamo teismo teisėjų nešališkumu, yra žinomos ar tampa žinomos bylą nagrinėjančiam teisėjui. Paaiškėjus, jog egzistuoja aplinkybės, galinčios kelti pagrįstų abejonių bylą nagrinėjančio teisėjo nešališkumu, nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo gali ir pats teisėjas, kuriam paskirta nagrinėti byla. Nusišalinimo nuo bylos nagrinėjimo teisme tvarka reglamentuota BPK 59 straipsnyje. Tais atvejais, kai paaiškėja aplinkybės, galinčios kelti pagrįstų abejonių dėl visų atitinkamo teismo teisėjų nešališkumo, siekiant užtikrinti teisingumo interesus, byla gali būti perduota nagrinėti iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui. Svarbiu teisingumo interesu laikytinas ne tik operatyvus, visapusiškas ir išsamus bylos aplinkybių ištyrimas ir išnagrinėjimas bei teismo procesinio sprendimo priėmimas ar šios jurisdikcinės teismo veiklos įgyvendinimas įmanomai mažesnėmis finansinėmis sąnaudomis (teismo proceso ekonomiškumas), tačiau ir teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą užtikrinimas.

Sutinkant su Kauno apylinkės teismo teisėjos Larisos Tamulionienės 2017 m. vasario 3 d. nutartyje išdėstytais argumentais pripažintina, kad bylą nagrinėjant Kauno apylinkės teisme, kai nustatyta aplinkybė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ­ I. D. yra Kauno apylinkės teisme (duomenys neskelbtini) dirbančios J. D. sūnus, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek ir kitiems proceso dalyviams, o taip pat ir objektyviam, pašaliniam, niekaip nei su proceso dalyviais, nei su jame sprendžiamais klausimais nesusijusiam stebėtojui, gali pagrįstai kilti abejonių dėl teisėjo (teismo) nešališkumo, o kartu ir byloje priimto procesinio sprendimo pagrįstumo, todėl, siekiant užtikrinti teisingumo interesus, byla perduotina nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.

Spręsdamas, kuriam apylinkės teismui perduotina byla, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas atsižvelgia į šias aplinkybes: pirma, byla neturi būti perduodama nagrinėti tokiam apylinkės teismui, kuris yra dideliu atstumu nutolęs nuo proceso dalyvių gyvenamųjų ar veiklos vietų, kadangi vykimas į teismą užtruktų ilgai ir reikštų dideles kelionės išlaidas, antra, byla neturi būti perduodama tokiam apylinkės teismui, kurio darbo krūvis apygardos kontekste ir taip yra didelis, ir papildomų bylų perdavimas šį krūvį dar labiau padidintų. Įvertinęs šias aplinkybes, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas sprendžia, kad aukščiau aptartus kriterijus atitinka Kaišiadorių rajono apylinkės teismas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 576 straipsnio 2 dalimi, Baudžiamojo proceso kodekso 58 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas,

nutaria:

administracinio nusižengimo bylą Nr. AN17.-931-660/2017, kurioje administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 492 straipsnio 1 dalį surašytas I. D., perduoti nagrinėti Kaišiadorių rajono apylinkės teismui.

Bylą su nutartimi išsiųsti į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Nutarties kopijas išsiųsti Kauno apylinkės teismo pirmininkui ir proceso dalyviams.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.