Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarimas

institucijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovei Daliai Maleckaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo R. V. įgalioto atstovo advokato J. P. 2021-09-17 skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021-09-03 nutarimo Nr. NŽT-ANR_N-1892-2021, kai protokolas nesurašomas administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 21143204432 (toliau- byla Nr. ROIK: 21143204432), panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis valstybinės žemės tarpas - vietinis kelias, iš pietinės pusės užtvertas pakeliamu užtvaru ir apsaugos postu, iš šiaurinės pusės užtvertas tvora ir užimtas vaikų žaidimo aikštelės objektais.

Valstybinės žemės tarpas - vietinis kelias, kurio plotas 595 kv. m., į žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), neįskaičiuotas. Tokiais savo veiksmais R. V. pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau-Įstatymas) 21 straipsnio 7 punkto nuostatas paskirtas įspėjimas (t. 1, b.l. 11-12).

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. V. (toliau-Pareiškėjas) advokato J. P. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti skundžiamą nutarimą. Skunde nurodyta, kad Pareiškėjo įsitikinimu, šiuo atveju nėra ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytos administracinio nusižengimo sudėties, kadangi savavališko valstybinės žemės užėmimo fakto nėra ir negali būti. Žemės sklypas išvystytas ir naudojamas pagal patvirtintą Detalųjį planą (toliau-Detalusis planas), kuriame nebuvo numatytas joks vietinės reikšmės kelias. Neva neteisėtai užimta valstybinės žemės dalis tarnauja kaip pravažiavimas kvartalo gyventojų vidinėms reikmėms. Be kita ko, ginčijamas žemės plotas nėra įtrauktas į Vilniaus rajono savivaldybės tarybos patvirtintą vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą. Kadangi neegzistuoja neteisėtas valstybinės žemės dalies užėmimas, Pareiškėjui nėra pagrindo taikyti jokios administracinės atsakomybės. Detaliojo plano sprendiniuose, urbanistinėje idėjoje, architektūrinėje-planinėje kompozicijoje numatyta, kad visa planuojama teritorija bus aptverta bendra tvora, turės vietinę apsaugos sistemą. Numatyta, kad planuojama teritorija su dviejų pagrindinių kelių sankryža, nuo kurių akligatviais patenkama į sklypus, esančius teritorijos viduje.

Projektuojamas reprezentacinis įvažiavimas į kvartalą - vartai bei apsaugos postas. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau-Teritorijų planavimo įstatymas) 17 straipsnio 3 dalį, detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Detalieji planai suteikia teisę valstybės ir savivaldybių institucijoms veikti planuojant lėšas.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog pastatas - apsaugos postas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pradėtas statyti 2000 m. Taigi, apsaugos postas pradėtas statyti daugiau nei prieš 20 metų. Statinys pastatytas turint visą reikiamą dokumentaciją, nėra jokių duomenų dėl statinio neteisėtumo, statyba baigta prieš daugiau nei dešimt metų, todėl nėra pagrindo abejoti statinio teisėtumu. Akivaizdu, jog NŽT iniciatyvos iš esmės pažeidžia gyventojų interesus, griauna nusistovėjusią tvarką ir teisėtus gyventojų lūkesčius, jog daugiau nei prieš dešimtmetį įsigytu žemės sklypu jie galės ir toliau naudotis tokiu pačiu būdu.

Asociacijos įstatų, patvirtintų 2004-10-03, 11 punktas nustato, kad pagrindinis Asociacijos veiklos tikslas - Asociacijos narių komunalinių ir kitų reikalingų paslaugų organizavimas ir vykdymas, interesų gyvenimas santykiuose su trečiaisiais asmenimis, <...> kaimyniško gyvenimo būdo propagavimas. Taigi Asociacija, savanoriškai įsigijusi Žemės sklypo dalį ir veikdama pagal įstatuose numatytus tikslus, yra atsakinga už nurodytoje teritorijoje esančių pravažiavimų priežiūrą, netrukdomą susiekimą ir tinkamą jų naudojimą, būtiną gyvenamųjų namų savininkų interesams užtikrinti. Infrastruktūros teritorija nustatyta ir naudojama gyventojų reikmėms. Infrastruktūros plėtojimas buvo vykdomas privačiomis lėšomis ir už infrastruktūros įrengimą pagal detalųjį planą atsakinga UAB „(duomenys neskelbtini)“; pasikeitus žemės sklypo savininkui, sąlygas perima naujas savininkas.

Infrastruktūros teritorijos Vilniaus apskrities viršininko sprendimais nebuvo nustatytos ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, jos suplanuotos konkretaus gyvenamųjų namų kvartalo gyventojų reikmėms, plėtotos privačiomis lėšomis. Detaliajame plane numatytas tinklų atvedimas, kelių nutiesimas, aplinkos sutvarkymas, t. y. šių objektų statybos ir inžinerinės infrastruktūros plėtojimas buvo pagrįstas siekiu užtikrinti būtinus potencialių kvartalo gyventojų poreikius, sukurti normalias gyvenimo sąlygas.

Nutarime nurodoma, jog žemės naudojimo patikrinimo aktuose nustatyti pažeidimai nepašalinti. Pareiškėjas pažymi, kad šie neva nurodomi pažeidimai (pvz., apsaugos posto dalis, kuri patenka į bendro naudojimo kelio teritoriją) negali būti laikomi pažeidimais, kadangi visi šie statiniai yra teisėtai pastatyti, įrengti pagal Detaliojo plano sprendinius.

Nutarime nurodomas apsaugos postas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), jokių duomenų apie statinio neteisėtumą nėra. NŽT Skyrius neturi jokio pagrindo įpareigoti Pareiškėją nugriauti teisėtai pastatytą statinį, kurio teisėtumas nėra ir niekuomet nebuvo ginčijamas. Be kita ko, statinio griovimas turi būti atliekamas laikantis Lietuvos Respublikos statybos įstatyme įtvirtintų reikalavimų. Teisės aktai NŽT nesuteikia teisės priimti sprendimus dėl statinių griovimo.

Šiuo atveju visi sklype esantys statiniai (medinės tvoros, apsaugos postas, vaikų žaidimų aikštelės įrenginiai) yra suplanuoti ir įrengti vadovaujantis Detaliojo plano sprendiniais. Taigi, savavališko valstybinės žemės užėmimo fakto nėra ir negali būti. Be to, teismų praktikoje pažymima, jog statinių stovėjimas, nors jie stovi ir valstybei priklausančioje žemėje, nebūtinai turi reikšti savavališką žemės užėmimą.

Iš esmės Pareiškėjas administracinėn atsakomybėn yra patrauktas už teisėtai pagal Detalųjį planą suplanuotą ir naudojamą teritoriją pagal visus jai taikomus kompleksinių teritorijų planavimo dokumentų reikalavimus. Žemės sklype esantys statiniai, dėl kurių Pareiškėjui paskirta nuobauda, buvo pastatyti neturint jokios abejonės dėl tokių veiksmų teisėtumo ir esant pagrįstam įsitikinimui, jog tokiais veiksmais nėra pažeidžiami kitų asmenų interesai. Taip pat nagrinėjamu atveju analizuojant, kokie asmens veiksmai gali būti vertinami kaip valstybinės žemės plotų užėmimas, teismų praktikoje savavališku privačios ar valstybinės žemės užėmimu pripažįstami atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją negali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais. Akivaizdu, jog šiuo atveju nėra visiškai jokios Pareiškėjo kaltės veiksmuose, dėl kurių jis buvo patraukta administracinėn atsakomybėn.

Nėra jokių duomenų, kad Pareiškėjas (Asociacija) būtų savavališkai tyčia užėmęs valstybei nuosavybės teisė priklausančią žemę, kadangi nebuvo pagrindo nesivadovauti ar abejoti Detaliojo plano sprendinių, kurie buvo patvirtinti atitinkamų valstybės institucijų sprendimais, teisėtumu. Prašo nutarimą panaikinti (t.1, b.l. 3-10).

Valstybinės žemės tarpas - vietinis kelias „A“ į žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotą neįskaičiuotas.

Žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso fiziniams asmenims, t. y. S. K., A. K., B. T. F., J. F., J. M., V. O., J. O., R. G., R. G. B. B., J. R. A.i, U. V. A.i, J. M. A., R. S., A. S., Tadui A. V., R. B., B. G., ir juridiniams asmenims, t. y. Vilniaus rajono savivaldybei bei asociacijai „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - Asociacija). Asociacijos valdybos pirmininko funkcijas vykdo R. V..

Skyrius 2020-11-18 atliko žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), pakartotinį naudojimo patikrinimą vietoje. Atlikus žemės naudojimo patikrinimą vietoje ir surašius 2020-11-23 žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-478-(14.48.78.), nustatyta, kad 2018-03-08 žemės naudojimo patikrinimo metu nustatyti ir 2018-03-22 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 48ŽN-69-(14.48.78.) fiksuoti pažeidimai, taip pat 2019-10-07 žemės naudojimo patikrinimo metu nustatyti ir 2019-10-08 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 48ŽN-569-(14.48.78.) fiksuoti pažeidimai, nepašalinti (t. 1, b.l. 62-65, t. 2, b.l. 72-84).

Žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis valstybinės žemės tarpas - vietinis kelias, iš pietinės pusės užtvertas pakeliamu užtvaru ir apsaugos postu, iš šiaurinės pusės užtvertas tvora ir užimtas vaikų žaidimo aikštelės objektais. Valstybinės žemės tarpas - vietinis kelias, kurio plotas 595 kv. m., į žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), neįskaičiuotas. Pažymėtina, kad situacija nuo 2018 metų atlikto patikrinimo (2018-03-22 žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 48ŽN-69-(14.48.78.)) nepasikeitė, o nuo 2019-10-07 ant valstybinės žemės tarpo - vietinio kelio pradedami fiksuoti vaikų žaidimo aikštelės objektai (šiaurinėje pusėje).

Tai, kas nurodyta, objektyviai atitinka ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo (savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas ir naudojimas) požymius. Pažymėtina, kad tokiais veiksmais buvo pažeistos Įstatymo 21 straipsnio 7 punkto nuostatos, kuriose numatyta, kad „žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo: <...> savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų<...>.

Konkrečiu atveju, tvora, kuri uždaru kontūru aptveria žemės sklypą, kadastro Nr. 4174/0200:564, pakeliamas užtvaras, apsaugos postas (stogo su atramomis dalis), vaikų žaidimo aikštelės objektai, įsiterpia į valstybinę žemę ir užima 595 kv. m. ploto. Pažymėtina, kad užimtu valstybinės žemės plotu (595 kv. m.), aptvertu tvora išimtinai savo reikmėms naudojasi tik žemės sklypo, kadastro Nr. 4174/0200:564, savininkai, kuriuos pareiškėjas atstovauja, jokie tretieji asmenys patekti į tvora, pakeliamu užtvaru, apsaugos posto (stogo su atramomis dalimi), vaikų žaidimo aikštelės objektais užtvertą valstybinės žemės teritoriją negali, tai patvirtina Skyriuje nuolat gaunami skundai ir prašymai iš suinteresuotų asmenų. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad Pareiškėjas, žinodamas, kad nuo 2018 metų neteisėtai naudojamasi 595 kv. m. ploto valstybinės žemės dalimi, nesiėmė jokių veiksmų ir neatlaisvino valstybinės žemės užimto ploto, pašalindamas tvorą, pakeliamą užtvarą, apsaugos posto (stogo su atramomis dalį), o nuo 2019 m. ir vaikų žaidimo aikštelės objektus. Pareiškėjas, turėjo aiškiai suvokti, kad neteisėtai ir neturint jokio teisinio pagrindo naudojamasi 595 kv. m. valstybinės žemės - vietinio kelio plotu. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kaip bet kuriam vidutiniškai apdairiam, protingam ir rūpestingam asmeniui turėjo būti žinomos žemės sklypo, kadastro Nr. 4174/0200:564, ribos.

Skyriuje įvertinus patikrinimo metu gautus bei esančius duomenis, pagrįstai buvo konstatuota, kad padarytas aukščiau minėtas žemės naudojimo tvarkos pažeidimas. Prašo nutarimą palikti galioti, o skundą atmesti (t. 2, b.l. 4-8).

Teismo posėdžio metu Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovė Dalia Maleckaitė nurodė, kad nesutinka su Pareiškėjo ir advokato pozicija. Prašo skundą atmesti, o Nutarimą palikti galioti (t. 2, b.l. 30-34, 92-95).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas.

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Vadovaujantis ANK 2 straipsnio 3 dalimi, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Vadinasi, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

Skundžiamu nutarimu R. V. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, kuriame numatyta atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką vandens telkinių naudojimą. Vadinasi, atsakomybę pagal šį straipsnį užtraukia konkretus pavojingas alternatyvus asmens elgesio modelis: 1) savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas; arba 2) savavališkas naudojimasis vandens telkiniais. Teismų praktikoje savavališku žemės užėmimu pripažįstami atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-444-2789-09, N-575-2494/2010). Taip pat teismų praktikoje išaiškinta ir tai, kad šis nusižengimas padaromas tik tyčiniais asmens veiksmais, t. y. sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio l dalį privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-1007/2009, N438-1330/2010).

ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas vandens telkinių naudojimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 300 Eur iki 560 Eur.

Savavališku svetimos žemės užėmimu pripažįstami atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais. Žemės užėmimu laikomi ir tokie atvejai, kai užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias, pavyzdžiui, jį užpilant žemėmis, atribojant akmenimis ir dėl to žmonės negali juo naudotis. ANK 110 straipsnio l dalyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia ir kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį turi būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas.

Susipažinus su teismui pateikta bylos Nr. ROIK: 21143204432 medžiaga, įvertinus joje esančius duomenis, darytina išvada, jog šioje byloje nėra neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, kad buvęs asociacijos B. V. pirmininkas R. V. administracinio nusižengimo protokole nurodytomis aplinkybėmis atliko veiksmus, kurie atitiktų ANK 110 straipsnio 1 dalies požymius.

Iš byloje Nr. ROIK: 21143204432 ir teismo byloje esančių dokumentų matyti, kad Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2000-10-17 sprendimu Nr. 86 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) detalaus plano patvirtinimo“, buvo patvirtintas Gyvenamojo kvartalo (duomenys neskelbtini) planas E-0746, kuriuo patvirtintas 8,0 ha dydžio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) r., padalinimo į 83 žemės sklypus gyvenamųjų namų statybai detalusis planas (t. 1, b.l. 19, t. 2, b.l. 39).

Detaliojo plano dokumentuose nurodyta, kad planavimo organizatorius - UAB „(duomenys neskelbtini)“. Architekto D. S. aiškinamajame rašte nurodyta, kad privažiavimas prie sklypų esamais-kvartaliniais keliais nuo (duomenys neskelbtini) kelio. Priešgaisrinės saugos dalyje taip pat pažymėta, kad kvartalas turi kietos dangos privažiavimą nuo (duomenys neskelbtini) kelio. Patvirtinti planuojamos teritorijos reglamentai: gyvenamoji teritorija - 5,79 ha; teritorija, skirta 83 gyvenamųjų namų statybai; 1,24 ha dydžio infrastruktūros teritorija ir 0,97 ha žaliųjų juostų plotas (t. 1, b.l. 20-31, t. 2, b.l. 38-71).

Planuojamos teritorijos reglamentuose, urbanistinėje idėjoje, architektūrinėje-planinėje kompozicijoje numatyta, kad visa planuojama teritorija bus aptverta bendra tvora, turės vietinę apsaugos sistemą. Numatyta, kad planuojama teritorija su dviejų pagrindinių kelių sankryža, nuo kurių akligatviais patenkama į sklypus, esančius teritorijos viduje. Projektuojamas reprezentacinis įvažiavimas į kvartalą - vartai bei apsaugos postas (t. 1, b.l. 20-31, t. 2, b.l. 38-71).

Gyvenamosios teritorijos Žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) patenka į Detaliuoju planu suplanuotą teritoriją (t. 2, b.l. 38).

Žemės sklypo paskirtis - kita, naudojimo būdas - gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis - mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Kelio servitutas Žemės sklype neįregistruotas. Žemės sklype yra įregistruoti statiniai: pastatas - apsaugos postas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), statybos pradžios metai - 2000 m. Nuosavybės teisės į apsaugos postą įregistruotos Asociacijos vardu. Visas gyvenamasis kvartalas, kuriame yra Žemės sklypas, buvo suplanuotas ir išvystytas pagal Detalųjį planą, kuriame nebuvo numatytas vietinės reikšmės kelias. Ginčo žemės plotas nėra įtrauktas į Vilniaus rajono savivaldybės tarybos patvirtintą vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą, tarnauja kaip pravažiavimas kvartalo gyventojų vidinėms reikmėms (t. 1, b.l. 13-18, 20-31, t. 2, b.l. 38-71, 91).

Skyrius, 2018-03-08 patikrinęs Žemės sklypą, 2018-03-22 surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-69-(14.48.78.), (toliau-2018-03-22 aktas), kuriame nustatė šluos pažeidimus: galimai užimta laisva valstybinė žemė (tariamai bendro naudojimo kelias), (t. 1, b.l. 51-52).

Skyrius, 2020-11-18 pakartotinai patikrinęs Žemės sklypą, 2020-11-23 surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-478-(14.48.78.), kuriame nustatė šiuos pažeidimus: valstybinės žemės tarpas - vietinis kelias, iš pietinės pusės užtvertas pakeliamu užtvaru ir apsaugos postu, iš šiaurinės pusės užtvertas tvora ir užimtas vaikų žaidimo aikštelės objektais.

Žemės sklypo savininkė nuo 2015-04-24 yra Asociacija (t. 1, b.l. 14).

Teismų praktikoje savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais. Žemės užėmimu laikomi ir tokie atvejai, kai: užimama valstybinė žemė - bendro naudojimo kelias, jį užpilant žemėmis, atribojant akmenimis, ir dėl to žmonės negali juo naudotis. Aiškindamas užėmimo sąvoką ANK 110 straipsnio prasme Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs ir tai, kad užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos Intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet pats užėmimo fakto buvimas ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimas sau.

Šiuo atveju nėra visiškai jokio pagrindo teigti, jog buvo užimta valstybinė žemė, kadangi teritorija yra naudojama pagal visus jai taikomus kompleksinių teritorijų planavimo dokumentų reikalavimus, gyvenamasis kvartalas, kuriame yra žemės sklypas, buvo suplanuotas ir vystomas pagal Detalųjį planą kurio sprendiniuose, urbanistinėje idėjoje, architektūrinėje-planinėje kompozicijoje numatyta, kad visa planuojama teritorija bus aptverta bendra tvora, turės vietinę apsaugos sistemą. Numatyta, kad planuojama teritorija su dviejų pagrindinių kelių sankryža, nuo kurių akligatviais patenkama į sklypus, esančius teritorijos viduje. Projektuojamas reprezentacinis įvažiavimas į kvartalą - vartai bei apsaugos postą. Iš tuo matyti, kad Žemės sklypas buvo suplanuotas ir vystomas pagal Detalųjį planą. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog pastatas - apsaugos postas, kurio unikalus Nr. 4400-1806-9213 pradėtas statyti 2000 m. Taigi, apsaugos postas pradėtas statyti daugiau nei prieš 20 metų. Statinys pastatytas turint visą reikiamą dokumentaciją.

Nutarime taip pat nurodoma, kad Žemės sklype esantis valstybinės žemės tarpas - vietinis kelias iš pietinės pusės užtvertas pakeliamu užtvaru ir apsaugos postu, iš šiaurinės pusės užtvertas tvora ir užimtas vaikų žaidimo aikštelės objektais. Tačiau kaip matyti iš viešai prieinamų duomenų, į (duomenys neskelbtini) jokio pravažiavimo nėra. Pravažiavimas tarnauja išimtinai kvartalo gyventojų reikmėms. Jis suplanuotas pagal Detalųjį planą, kurio sprendiniuose nurodoma, kad visa planuojama teritorija bus aptverta bendra tvora bei turės vietinę apsaugos sistemą. Taip pat pažymėta, kad projektuojamas reprezentacinis įvažiavimas į kvartalą - vartai bei apsaugos postas. Teismas sutinka su Pareiškėjo ir jo advokato argumentais, kad Nutarime visiškai nepagrįstai nurodyta, jog Žemės sklype plotas 595 kv. m. užimtas valstybinės žemės tarpas - vietinės reikšmės kelias.Nagrinėjamuoju atveju neįrodyta R. V. tyčia, sąmoningai ir savavališkai užimti valstybinį žemės sklypą, nes iš Detalaus plano buvo numatyta objektų kurie nurodyti Nutarime, statyba.

Be to, iš 2018-03-22 aktu jau 2018 m. Skyrius galėjo sužinoti apie šio žemės sklypo užėmimą ir spręsti klausimą dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, todėl suėjo 2 metų administracinių nuobaudų skyrimo terminas (toliau-terminas), numatytas ANK 39 straipsnyje. Teismo posėdžiuose nėra neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, kad R. V. administracinio nusižengimo protokole nurodytomis aplinkybėmis atliko veiksmus, kurie atitiktų ANK 110 straipsnio 1 dalies požymius ir suėjo terminas, todėl jis negali būti traukiamas atsakomybėn. Administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Nėra surinkta pakankamai objektyvių, patikimų ir neginčijamų įrodymų, jog R. V. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje, ir suėjo terminas, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1) ir 7) punktais nutrauktina, Nutarimas naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas, -

nutaria:

skundą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021-09-03 nutarimą Nr. NŽT-ANR_N-1892-2021 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 21143204432 ir, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1) ir 7) punktais, administracinio nusižengimo teiseną R. V. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimą el. p. išsiųsti susipažinti Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, pareiškėjui R. V. ir jo advokatui J. P..

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.