Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, teistas 2009 m. gruodžio 21 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. S. 2021 m. liepos 30 d. apie 20.20 val. šaligatviu, esančiu Kaune, K. Donelaičio g. ties pastatu Nr. 58, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 ir 57 punktų reikalavimus, vairavo elektrinį paspirtuką „Seegway Ninebot“ būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,89 promilių neblaivumas bei važiuodamas šaligatviu nedavė kelio pėsčiajam A. G. Z., kurį kliudė su paspirtuku ir parbloškė, dėl ko A. G. Z. patyrė sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamojo G. S. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo požymiai, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 139 straipsnio 1 dalį.

Dėl laidavimo instituto taikymo

Kaltinamojo tėvas K. S. pateikė teismui prašymą perduoti kaltinamąjį G. S. jo atsakomybei pagal laidavimą ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės (1 t., b. l. 161–162). Kaltinamasis taip pat pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (1 t., b. l. 163–164).

Būti laiduotoju byloje pateikęs prašymą K. S. gyvena netoli kaltinamojo namų. K. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad sūnus dažnai užsuka vakarais pas jį į namus aplankyti, pažiūrėti kaip tėvai laikosi. Jo santykiai su sūnumi yra geri, pasišneka, kaltinamasis jo, kaip tėvo, klauso, todėl galės paveikti kaltinamąjį, kad daugiau nebenusikalstų. K. S. neteistas (1 t., b. l. 152), per penkerius metus tik vieną kartą baustas už smulkų administracinį nusižengimą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 16). Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų abejoti K. S. reputacija ar jo galėjimu daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. K. S. – senatvės pensininkas, atitinkamai, turės galimybę skirti laiko bendravimui su sūnumi, padėti sūnui pasikeisti teigiama linkme. Nukentėjusiojo atstovė pastebėjo, kad pirmojo teismo posėdžio metu K. S. nurodė nesuprantantis, kokia yra laiduotojo atsakomybė, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog laiduotojo prašymu jam buvo suteikta laiko išsiaiškinti, kokius įsipareigojimus prisiima laiduotojas – savo apsisprendimą laiduoti už kaltinamąjį K. S. patvirtino kito teismo posėdžio metu, aiškiai suprasdamas, už ką jis bus atsakingas. Nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad laiduotojas K. S. yra vertas teismo pasitikėjimo, savo asmeninėmis savybėmis, nepriekaištinga reputacija darys teigiamą įtaką kaltinamojo pasitaisymui, todėl K. S. skirtinas laiduotoju.

Esant K. S. prašymui perduoti G. S. jo atsakomybei pagal laidavimą, teismas įvertina tai, kad kaltinamasis G. S. padarė vieną neatsargų nusikaltimą. Nors kaltinamasis buvo teistas 2009 m. gruodžio 21 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, tačiau teistumas jau yra išnykęs, be to, atlikta laisvės apribojimo bausmė padėjo G. S. pasikeisti – jis daugiau nei karto nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą ir šiuo metu yra teisiamas už neatsargų nusikaltimą (1 t., b. l. 96–98). Nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., 99–101).

Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra dirbantis, nėra duomenų, kad būtų registruotas priklausomybės ligų gydymo ar psichiatrinio gydymo įskaitoje. G. S. nuo pat proceso pradžios visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Teismas kaltinamojo veiką vertina kaip atsitiktinę, o ne kaip tendencingą ankstesnio neteisėto elgesio rezultatą. Paminėtos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Svarbu ir tai, kad kaltinamasis nukentėjusiajam savanoriškai atlygino 500 Eur turtinės žalos (turėtas išlaidas vaistams ir pan.), nors nukentėjusysis neturi išsaugojęs ir į bylą nepateikė turėtų išlaidų dydį patvirtinančių kvitų ar kitokių rašytinių įrodymų. Teismo vertinimu, yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos kaltinamąjį G. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Nustačius visas privalomas sąlygas, numatytas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse, įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, įvertinus tai, kad laiduotojas K. S. yra 350 Eur pensiją gaunantis senatvės pensininkas, kaltinamasis G. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Nustatytinas 1 (vienerių) metų laidavimo terminas.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis A. G. Z. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo jis prašo iš kaltinamojo priteisti 1 300 Eur turtinės žalos ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 34–36).

Dėl civilinio ieškinio teisiamojo posėdžio metu apklaustas civilinis ieškovas A. G. Z. paaiškino, kad po avarijos jam buvo sugipsuotos abi rankos, vos galėjo paeiti, jam reikėjo leisti vaistus. Kadangi gyvena vienas, giminių neturi, o apsitarnauti pats dėl patirtų traumų negalėjo, susisiekė su D. G. ir V. A. bei paprašė jų pagalbos. D. ir V. pažįsta seniai, todėl davė jiems raktus. Jie abu keisdavo sauskelnes, veždavo pas gydytojus, lašindavo į akis vaistus, pirko maistą ir vaistus, ruošdavo valgį, kitaip padėjo buityje. Kiek mokėti už suteiktas paslaugas nurodė D. G. ir V. A. – baigę slaugymą jie pasiskaičiavo ir kiekvienas nurodė mokėtiną sumą. D. G. sumokėjo 600 Eur, V. A. sumokėjo 700 Eur, kadangi V. dar papildomai kainavo automobilio kuras. Abiem sumokėjo grynais pinigais, kuriuos laikė namuose. Nepamena, ar sumokėjo abiem vienu metu, ar atskirai. Pirktų vaistų ir slaugos priemonių kvitų neturi, nes jų neišsaugojo. Kadangi kaltinamasis jau pervedė 500 Eur turtinei žalai atlyginti, prašo priteisti likusią neatlygintą 1 300 Eur turtinės žalos dalį – 800 Eur. Dėl patirtos neturtinės žalos civilinis ieškovas paaiškino, kad iki įvykio neturėjo jokių bėdų dėl kairės rankos funkcijos ar stuburo. Galvoja, kad iš karto po traumos jis buvo netinkamai medikų apžiūrėtas, taikytas nepakankamas gydymas – iš pradžių gipsas buvo uždėtas tik ant vienos rankos, o kitą ranką gydytojas liepė kuo daugiau judinti, daryti su ja pratimus, nors ji ir buvo ištinusi. Vėliau paaiškėjo, kad pratimus darė su sulaužyta ranka. Nors operacijų nebuvo atlikta, bet buvo sugipsuotos abi rankos, vėliau skirta reabilitacija. Iki šiol jaučia skausmus, nors jie mažėja. Kairė ranka dar nėra atsistačiusi, nėra jėgos, negali jos sulenkti. Iš karto po to įvykio dėl patirto šoko nejuto skausmo, tikėjosi, kad viskas bus gerai, sugebėjo grįžti namo. Jei būtų likęs įvykio vietoje ir važiavęs su greitąją, greičiausiai jį būtų paguldę į ligoninę, tuomet būtų nereikėję pačiam rūpintis slaugymu namuose. Prašomi priteisti 10 000 Eur tai minimali suma jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Dėl civilinio ieškinio teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. A. parodė, kad nukentėjusįjį pažįsta apie 20 metų. Pernai liepos gale nukentėjusįjį Donelaičio g. partrenkė paspirtukininkas – nukentėjusiajam lūžo abi rankos, todėl paprašė rugpjūčio ir rugsėjo mėnesį padėti buityje. Nukentėjusiajam pirko vaistus, vežiojo pas gydytojus, keitė sauskelnes, slaugė nukentėjusįjį. Buvo susitarta su nukentėjusiuoju, kad reikės kasdieną padėti nusiprausti, paruošti valgyti. Kadangi iš pradžių nebuvo aišku, kiek laiko bus reikalinga pagalba, savo suteiktų paslaugų kainą nukentėjusiajam įvardino jau po visko, kai pagalba nebebuvo reikalinga. Atvažiavęs pas nukentėjusįjį įvardino, kad suma už suteiktą pagalbą 700 Eur ir nukentėjusysis iš karto atsiskaitė – sumokėjo grynais. Šių pinigų nedeklaravo kaip savo pajamų. Nukentėjusiajam pirktų vaistų, kitų prekių čekius parodydavo, kad nukentėjusysis matytų, kiek sumokėta, ir išmesdavo į šiukšlių dėžę. Slaugymas truko visą rugpjūčio mėnesį ir rugsėjo mėnesio savaitę. D. G., su kuria kartu gyvena, slaugė savo tėvus, todėl ir jis (liudytojas) turėjo slaugymo patirties.

Dėl civilinio ieškinio teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja D. G. parodė, kad nukentėjusįjį pažįsta daugiau kaip 35 metus. Kai atsitiko nelaimė, nukentėjusysis kreipėsi pagalbos į ją ir jos sugyventinį, nes gyvena vienas. Kadangi ji dirba darželyje, rugpjūčio mėnesį jai kaip tik buvo atostogos. Slaugant nukentėjusįjį teko gaminti valgyti, sauskelnes pakeisti, vaistus į akis lašinti, pirkti maisto, apiprausti. Nukentėjusysis pats nieko negalėjo pasidaryti. Nukentėjusįjį reikėjo lankyti kasdien. Iš pradžių dėl atlygio nebuvo tartasi, tik vėliau pamatė, kiek daug darbo reikėjo įdėti slaugant nukentėjusįjį. Dėl atlygio susitarė pabaigoje, t. y. ji paprašė, o nukentėjusysis nesiginčydamas jai padavė grynais 600 Eur. Pinigus gavo nukentėjusiojo namuose, jų gavimo fakto niekaip neįformino, gautos sumos nedeklaravo. Iš tų 600 Eur 200 Eur buvo už jos darbą, o likusieji – už nukentėjusiajam pirktas prekes, kurių kvitų neturi pasilikusi.

Dėl civilinio ieškinio teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja E. L. parodė, kad yra šeimos gydytoja, A. G. Z. buvo jos pacientas įvykio metu, šiuo metu jis yra pakeitęs šeimos gydytoją. Pamena, kad jam buvo sugipsuota ranka, siuntė jį pas traumatologą dėl kitos rankos skausmo. Iki įvykio nukentėjusysis skundėsi hipertenzija, klausos pablogėjimu, daugiau nusiskundimų neprisimena. Lateralinis epikondilitas – kaulo gumburo uždegimas, kuris išsivysto nuo neteisingai pakelto daikto. Peties ankštumo sindromas – sunkesnis atvejis, kurį daugiau gydo traumatologai ir jis nustatomas tiktai ultragarsinio arba magnetinio rezonanso metu, šeimos gydytojai tik gali įtarti pagal pečių judesių amplitudę. Peties ankštumo sindromą gali sukelti ir trauma, ir sąnarių, raiščių degeneraciniai pakitimai, tačiau dažniausiai jį sukelia trauma. Atsimena, kad nukentėjusysis kreipėsi po avarijos, kad jo gydymas buvo komplikuotas, pacientui buvo nustatytas vienos rankos lūžis, po kurio laiko – kitos rankos lūžis.

Dėl civilinio ieškinio teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja J. J. parodė, kad dirba Kauno miesto poliklinikos Centro padalinyje gydytoja neurologe. Nukentėjusysis į ją kreipėsi kaip pacientas, kuomet buvo nukreiptas specialisto konsultacijai. A. G. Z. kreipėsi praėjus maždaug 10 mėnesių po traumos.

Dėl civilinio ieškinio teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas T. L. parodė, kad yra gydytojas traumatologas, specializuojasi peties sąnario srityje, atlieka operacijas. Nukentėjusįjį konsultavo du kartus dėl peties sąnario skausmų. Būtent dėl peties sąnario patologijos pacientas ir atvyko. Pirmosios konsultacijos metu anamnezė nebuvo tiksliai ir iki galo žinoma, nes pacientas neminėjo, nuo ko prasidėjo skausmai. Atvykęs lapkričio 7 dieną pacientas papildė anamnezę, nurodydamas, jog skausmai prasidėjo po įvykio, kuomet buvo partrenktas paspirtuku. Kadangi jo (liudytojo) kolegos nukentėjusiajam paskirtas gydymas nebuvo efektyvus, todėl nuspręsta atlikti magnetinį rezonansą, kuris yra dar tikslesnis ir parodo patologiją, sausgyslių plyšimą. Atlikus magnetinį rezonansą, nustatytas sausgyslės plyšimas, kalcinatas tarp sausgyslių, sausgyslių uždegimas, artroziniai pakitimai, sąnario pakitimai. Po įvykio praėjus metams sunku nustatyti, ar tai atsitiko traumos metu, ar po traumos. Jeigu nukentėjusysis iki įvykio nebuvo patyręs jokių traumų, tikėtina, kad tai – traumos pasekmės. Tokio tipo plyšimai yra neoperuojami, jie yra besimptomiai, greičiausiai, liks visam gyvenimui, tačiau dėl gydymo pacientas gali nejausti jokių problemų. Peties ankštumas būna dėl kaulinės patologijos – tai yra tam tikri degeneraciniai pakitimai, kiti anatominiai dalykai, kurie būna, kai žmogus gimsta su tam tikro tipo pakitimu. Peties ankštumą pacientui gali sukelti kalcinatas, kuris yra sausgyslėje, jis gali didėti ir mažėti, didėdamas gali blokuoti sąnariuko darbą. Kalcinatas būna dėl įvairių priežasčių, viena iš priežasčių – sąnario trauma, sumušimas, bet gali būti ir kitos priežastys – per didelis kalcio kiekis organizme, vitamino D trūkumas. Dėl amžiaus gali būti pasidėvėjęs sąnariukas, bet nekelti jokių problemų, o trauma gali sąlygoti uždegimus ir pasekmes. Kalcifikuojančio tendinito simuliuoti neįmanoma – jis nustatomas atliekant rentgeno ir magnetinio rezonanso tyrimus.

Dėl prašomos priteisti turtinės žalos civiliniame ieškinyje nurodoma, kad po įvykio nukentėjusysis negalėjo savęs apsitarnauti buityje – net elementariems darbams reikėjo aplinkinių pagalbos. Kadangi jam nepriklauso socialiniai darbuotojai, gyvena vienas, teko samdyti privačius asmenis, kurie gamino maistą, apipirkinėjo, rūpinosi jo sveikatos priežiūra, pagalba buityje. V. A. už jo teiktas slaugos paslaugas sumokėjo 700 Eur, o D. G. už jos teiktas slaugos paslaugas sumokėjo 600 Eur. Viso slaugai išleido 1 300 Eur, kuriuos civilinis ieškovas ir prašo priteisti iš kaltinamojo kaip turtinę žalą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius sudaro negautos pajamos (netiesioginė žala), kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (tiesioginė žala). Tiesioginę žalą, kurią pagal įstatymų nustatytą reglamentavimą ir teismų praktiką gali sudaryti gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo bei kitos, su sveikatos grąžinimu susijusios, būtinos išlaidos. Žala kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tiksliai apskaičiuota. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją. Tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą – ieškovas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad siekdamas, jog nustatytas turtinės žalos dydis neviršytų faktiškai patirtos žalos, bei kad nuo nusikaltimo padarymo nukentėjęs asmuo nepagrįstai nepraturtėtų, teismas privalo įsitikinti nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) reiškiamo reikalavimo dėl turtinės žalos priteisimo bei patirtos turtinės žalos dydžio pagrįstumu. Todėl tokį reikalavimą reiškiantis asmuo privalo jį pagrįsti rašytiniais įrodymais.

Prašomą priteisti dėl įvykio patirtą 1 300 Eur turtinę žalą civilinis ieškovas įrodinėjo savo paties teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais, prie civilinio ieškinio pridėtais V. A. ir D. G. rašytiniais paaiškinimais (1 t., b. l. 39–40), liudytojų V. A. ir D. G. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu. BPK 277, 279 straipsniuose detaliai reglamentuojama, kaip turi būti apklausiami liudytojai teisimojo posėdžio metu – įstatymas nenumato liudytojų parodymų davimo rašytinių paaiškinimų forma, todėl prie civilinio ieškinio pridėti V. A. ir D. G. rašytiniai paaiškinimai (1 t., b. l. 39–40) nelaikytini leistinu įrodymu ir teismas jais nesivadovauja. Į bylą nebuvo pateikta nei vieno rašytinio įrodymo, kuris pagrįstų civilinio ieškovo dėl įvykio metu patirto sveikatos sužalojimo turėtų išlaidų dydį. Pinigų už slaugymą perdavimas V. A. ir D. G. nebuvo įformintas, pirktų vaistų, slaugai reikalingų prekių čekiai nebuvo renkami ir saugomi. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų civilinio ieškovo paaiškinimų, liudytojų V. A. ir D. G. duotų parodymų teisingumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors civilinio ieškovo prašoma priteisti 1 300 Eur turtinė žala nėra pagrįsta rašytiniais įrodymais, tačiau kaltinamasis dalį jos – 500 Eur atlygino savanoriškai (1 t., b. l. 165). Kreipdamasis į teismą paskutiniu žodžiu kaltinamasis pažymėjo kad civiliniam ieškovui pervestas 500 Eur turtinės žalos atlyginimas buvo skirtas vaistams ir viskam kitam, tuo tarpu kita turtinė žala nebuvo įrodyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, procesas dėl 500 Eur civiliniu ieškiniu reikalaujamos priteisti turtinės žalos nutrauktinas (BPK 107 straipsnis), o likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo atmestinas, nes neįrodytas.

Dėl neturtinės žalos civiliniame ieškinyje nurodoma, kad po įvykio nukentėjusiajam buvo diagnozuota kūno sužalojimas. Po taikyto gydymo sveikata neatsistatė – nukentėjusysis iki šiol jaučia rankų skausmą, skausmus kaklo bei nugaros srityje, atsirado liekamieji reiškiniai, dėl kurių yra skirta reabilitacija, laukia ilgas tolimesnis gydymas. Nukentėjusiojo A. G. Z. sveikata buvo sutrikdyta kaltinamojo nusikalstamais veiksmais – tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai A. G. Z. buvo konstatuoti kūno sužalojimai, atitinkantys nesunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė didelius tiek fizinius, tiek dvasinius išgyvenimus. Žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam sukėlė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą, nepatogumus. Pirmiausia, nukentėjusysis A. G. Z. vartojo medikamentus, kurie mažina skausmą, vartojo raminamuosius vaistus, nes buvo diagnozuota nemiga, depresija. Dėl patirto įvykio sumažėjo, o tiksliau buvo visiškai apribota (buvo sugipsuotos abi rankos) nukentėjusiojo A. G. Z. judėjimo galimybė, galimybė atlikti net elementariausius buities darbus. Antra, dėl patirtos stresinės situacijos nukentėjusysis nesaugiai jaučiasi gatvėje, kelkraštyje, aikštėse, pėsčiųjų takelyje ir pan., kur buvo sužalotas, jaučia nuolatinę baimę, skundžiasi nerimu, dirglumu, sutrikęs miegas. Po įvykusio įvykio pablogėjo nukentėjusiojo bendravimo galimybės, jam trūksta pasitikėjimo savimi. Nusikalstami kaltinamojo veiksmai sutrikdė visavertį nukentėjusiojo gyvenimą, sukėlė ilgalaikius psichologinius padarinius – jis patyrė didelį šoką, dėl paties įvykio ir padarytų kūno sužalojimų yra sukrėstas, jaučia liekamuosius reiškinius, tai yra nuolatinius skausmus. Įvykio pasekmės negrįžtamai pažeidė jo dvasinę pusiausvyrą, patirti išgyvenimai bei patirtas dvasinis ir fizinis skausmas neigiamai paveikė sveikatą. Savo patirtą neturtinę žalą civilinis ieškovas vertina 10 000 Eur ir prašo šią sumą priteisti iš kaltinamojo.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nustatyta, kad G. S. nusikalstamais veiksmais buvo nesunkiai sutrikdyta A. G. Z. sveikata, taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nustatant neturtinės žalos dydį, viena vertus, reikšmingi įvykio padariniai ir nukentėjusiosios interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – taip pat svarbūs kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesas, kad priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

Teismas taip pat turi įvertinti žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, atsižvelgti į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89/2010, 2K-280/2014), esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007), todėl nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam buvo traumuotas dešinys riešas ir kairės rankos dilbis palei alkūnę išorinėje pusėje, incidento momentu reikšmingai traumuotos abi rankos, kur trauminių kontaktų srityse vėliau buvo nustatyti kaulų lūžiai (1 t., b. l. 94–95). Praėjus metams laiko po įvykio dėl patirtos traumos A. G. Z. dar buvo reikalinga gydytojo neurologo konsultacija, buvo likęs kairės rankos funkcijos sutrikimas – šias aplinkybes patvirtina Kauno miesto poliklinikos 2022 m. liepos 27 d. rašte Nr. CS-230 pateikti duomenys (2 t., b. l. 14), liudytojos J. J. parodymai. Praėjus daugiau nei metams laiko po įvykio dėl patirtos traumos nukentėjusysis turėjo kreiptis į ortopedą traumatologą – šias aplinkybes patvirtina 2022 m. rugsėjo 12 d. medicinos dokumentų išrašas/siuntimas (2 t., b. l. 33), 2022 m. lapkričio 7 d. medicinos dokumentų išrašas/siuntimas (2 t., b. l. 54–55). Kauno miesto poliklinikos 2022 m. lapkričio 11 d. rašte Nr. (CS)-357 (2 t., b. l. 53) pateikti duomenys apie tai, kad po patirtos traumos išlieka kairės rankos plaštakos pirštų aptirpimas, kairė rankos funkcijų sutrikimas. Liudytoja E. L., buvusi nukentėjusiojo šeimos gydytoja, į kurią nukentėjusysis kreipėsi po įvykio, parodė, kad jo gydymas buvo komplikuotas, pacientui buvo nustatytas vienos rankos lūžis, po kurio laiko – kitos rankos lūžis. Liudytoju apklaustas ortopedas traumatologas T. L. parodė, kad nukentėjusysis buvo nukreiptas jo konsultacijai tuomet, kai jo kolegos skirtas gydymas buvo neefektyvus. Matyti, kad nors po įvykio nukentėjusiajam nereikėjo operacinio gydymo, tačiau gydymas yra komplikuotas, tęsiasi jau ilgiau nei metus laiko ir iki šiol dar nėra baigtas. Po patirtos traumos nukentėjusiajam buvo sugipsuotos abi rankos, jis ilgiau nei mėnesį laiko negalėjo pats savimi pasirūpinti, o kadangi gyvena vienas, turėjo susirasti žmones, kurie sutiktų juo pasirūpinti, kas dieną jį lankytų.

Teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl G. S. neteisėtų veiksmų A. G. Z. patyrė didelių tiek fizinių, tiek dvasinių išgyvenimų. Jam ilga laiko tarpą buvo apribota galimybė pačiam savimi pasirūpinti, kas neabejotinai sukėlė bejėgiškumo ir nepilnavertiškumo jausmą. Suprantamas nukentėjusiojo, kaip ligoto ir senyvo amžiaus žmogaus, nerimas bei netikrumas, kokias pasekmes įvykio metu patirta trauma turės sveikatai ir gyvenimo kokybei ateityje. Nukentėjusysis buvo sužalotas eidamas šaligatviu, t. y. ten, kur pėsčiasis turėtų jaustis visiškai saugus, todėl net elementarus išėjimas iš namų į gatvę nukentėjusiajam sukelia nesaugumo jausmą, nerimą. Spręsdamas civiliniam ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą teismas atsižvelgia į tai, jog neturtinė žala padaryta kaltinamajam veikiant neatsargia kaltės forma, tačiau įvertina ir tai, kad įvykio metu kaltinamasis buvo neblaivus, kad važiavimo paspirtuku sąlygos buvo geros, jų niekas nesunkino. Nors kaltinamasis nurodė gaunantis minimalų darbo užmokestį, tačiau jis yra jauno amžiaus darbingas vyras, be to, pripažino turintis santaupų, iš kurių galės atlyginti iš jo nukentėjusiajam priteistą žalą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, į susiformavusią teismų praktiką, priteisiant analogiškus ieškinius baudžiamosiose bylose pagal BK 139 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-327-495/2019), vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, civilinio ieškovo prašoma priteisti 10 000 Eur neturtinė žala mažintina ir civiliniam ieškovui iš kaltinamojo priteistina 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Dėl proceso išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismui pripažinus G. S. kaltu dėl BK 139 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir atsižvelgiant į tai, kad atstovauti nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo A. G. Z. interesus buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas įgaliotas atstovas – advokatė Eglė Grucytė, yra pagrindas spręsti nukentėjusiajam bei civiliniam ieškovui suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl atstovės dalyvavimo byloje, išieškojimo klausimą.

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2022 m. lapkričio 17 d. pažyma Nr. (12.33 Mr)PT-8826 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2 t., b. l. 68–72). Pažymoje nurodoma, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą A. G. Z. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje valstybė patyrė 800,55 Eur išlaidų. Šias išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai.

Kaltinamasis yra jaunas darbingas vyras, turi nuolatinį darbą, į bylą nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie jo sunkią finansinę padėtį. Dėl paminėtų aplinkybių, taip pat įvertinus valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, teisinės pagalbos išlaidų dydį, nėra pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nukentėjusiajam bei civiliniam ieškovui suteiktą teisinę pagalbą išlaidų suma, yra neprotinga ar neproporcinga kaltinamojo turtinei padėčiai. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta, todėl ji išieškotina iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 109–111) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Byloje esantis daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – elektrinis paspirtukas „Seegway Ninebot“, perduotas saugoti T. B., (1 t., b. l. 63) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas savininkui – kaltinamajam G. S. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Baudžiamojoje byloje esanti kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu (1 t., b. l. 48) nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentas (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą G. S. atžvilgiu nutraukti.

Perduoti G. S. laiduotojo K. S. atsakomybei.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Išaiškinti G. S., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui K. S., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamajam G. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti civiliniam ieškovui A. G. Z.i iš kaltinamojo G. S. 2 500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Procesą dėl 500 Eur civiliniu ieškiniu reikalaujamos priteisti turtinės žalos nutraukti (BPK 107 straipsnis). Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Išieškoti iš kaltinamojo G. S. valstybės naudai 800,55 Eur (aštuonis šimtus eurų 55 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo atstovės dalyvavimo baudžiamajame procese.

Byloje esantį daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – elektrinį paspirtuką „Seegway Ninebot“, perduotą saugoti T. B., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkui – kaltinamajam G. S. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentą (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.