Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-08-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-143-768/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-06-08Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-08-13Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-08-13
Bylos Nr.
1A-143-768/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16691-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigitas Bagdonavičius, Valdas Ciesiūnas, Donatas Jatužis
Nuteistasis
R. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-143-768/2020Proceso Nr. 1-01-1-16691-2020-0Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 13 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno ir Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, R. S. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metų laikotarpiui.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, R. S. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – motorolerio, identifikaciniu numeriu (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. S. 2020-04-30 apie 16 val. 38 min. (duomenys neskelbtini), ties namu, pažymėtu numeriu (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę - motorolerį be valstybinių numerių, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), o policijos pareigūnams nustačius neblaivumo požymius, atsisakė neblaivumo patikrinimo.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. S., kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo turinio, nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme ir tai, kad teismas nepagrįstai jam netaikė BK 64¹ straipsnio ir nesumažino bausmės vienu trečdaliu, todėl prašo sumažinti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką ir sutrumpinti specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Nuteistasis savo kaltę pripažino pilnai, todėl teismas turėjo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu;

2.2. Apeliantas pažymi, kad augina mažametį sūnų, dirba statybininku, suprato, jog yra priklausomas nuo alkoholio, todėl grįžęs gydysis. Nori būti kuo greičiau su šeima, gyventi dorai;

2.3. Teismas neteisingai skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, jog nuteistasis anksčiau neturėjo vairuotojo pažymėjimo, kadangi jis turėjo motociklo, automobilio, traktoriaus teises, kurios buvo paimtos;

2.4. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog nuteistasis nedirba, tačiau VMI yra užregistruota individuali veikla.

3. Atsiliepimu į nuteistojo skundą, prokuroras G. Stočkus prašo skundą atmesti. Cituodamas skundžiamo nuosprendžio motyvus – jiems pritaria. Taip pat pažymi, jog R. S. buvo lygtinai paleistas neatlikęs dalies laisvės atėmimo bausmės, jam buvo nustatytas įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tačiau nuteistasis įpareigojimo nesilaikė. Visi prieš tai buvę 13 teistumų bei jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones) nesilaikymas rodo, kad R. S. nepadarė tinkamų išvadų gyventi nenusikalstamai. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai vertinti nuteistojo asmenybę kaip lengvabūdišką, linkusią daryti nusikaltimus.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme ir sprendimu jam netaikyti BK 64¹ straipsnio ir nesumažinti bausmės vienu trečdaliu, be to, prašo sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamąją bylą, tam pagrindo nenustatė.

6. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-391/2013).

7. Už nusikalstamą veiką pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį skiriama bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 1 metų. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam R. S. už šią nusikalstamą veiką paskyrė 4 mėnesių laisvės atėmimą. Vertindama skundžiamą nuosprendį, teisėjų kolegija neturi pagrindo prieštarauti pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl nuteistajam R. S. paskirtos bausmės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai jam nenustatė jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatė 1 atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad R. S. nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). R. S. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, jis yra nedirbantis – jokių duomenų apie jo darbinę veiklą, nors su tuo nesutinka apeliantas skunde, bylos medžiagoje nėra (t., b. l. 162), registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau daug kartų teistas už įvairias nusikalstamas veikas – vagystes, plėšimus, viešosios tvarkos pažeidimus ir kt., baustas ir administracine tvarka. Visa tai leidžia jį charakterizuoti neigiamai. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai įvertino, kad nuteistasis nebe pirmą kartą pažeidžia įstatymus – skundžiamas nuosprendis jam jau yra keturioliktas. Nusikalstamą veiką, už kurią R. S. buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė praėjus tik daugiau nei 4 mėnesiams po lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos. Visa tai rodo, kad iki šiol nuteistajam taikytos baudžiamosios teisės priemonės (bauda, viešieji darbai, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas bei realus šios bausmės atlikimas, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos) jokio teigiamo poveikio jo elgesiui nepadarė, kadangi jis vis nusikalsdavo. Įvertinęs šiuos nuteistąjį R. S. charakterizuojančius bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad nuteistajam už nusikalstamą veiką turi būti paskirta griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, kurios terminą teismas parinko mažesnį už vidurkį. Atsižvelgiant į tai, kad nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau yra 1 atsakomybę sunkinanti aplinkybė, įvertinus prieš tai aptartus duomenis, apibūdinančius nuteistąjį, tokia jam paskirta bausmė nelaikytina per griežta ar aiškiai neteisinga. Taigi, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visus nuteistajam R. S. skiriamos bausmės parinkimui reikšmingus duomenis ir tinkamai taikė BK 41 ir 54 straipsnius. Todėl teisėjų kolegija sutinka tiek su nuteistajam parinkta bausme, tiek su jos dydžiu.

8. Atsakant į kitą skundo argumentą dėl BK 64¹ straipsnio nuostatų netaikymo, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, jog šiuo atveju taikyti minėto straipsnio nuostatas ir tokiu būdu švelninti apeliantui skirtą bausmę iš tiesų nėra pagrindo. BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu, taip pat ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas (BK 64¹ straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra nurodytų būtinų sąlygų, kurioms esant nuteistajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Baudžiamoji byla išnagrinėta vadovaujantis bendrosiomis bylos nagrinėjimo teisme nuostatomis, byloje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, baudžiamoji byla baigta apkaltinamuoju nuosprendžiu, o ne baudžiamuoju įsakymu, todėl šioje byloje nėra nustatyta būtinųjų pagrindų, leidžiančių taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas. Šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, jog R. S. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo pripažino tik iš dalies, todėl baudžiamojoje byloje sutrumpintas įrodymų tyrimas atliktas nebuvo (t., b. l. 22). Taigi pirmosios instancijos teismas klaidos nepadarė ir baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai.

9. Apeliacinio skundo argumentai, jog bausmė jam turėtų būti sušvelninta dar ir dėl to, kad jis augina mažametį sūnų, juo rūpinasi, nori kuo greičiau būti su šeima ir gyventi dorai, atmestini kaip bet koks siekis sušvelninti baudžiamąją atsakomybę. Nors įstatymų leidėjas nėra nustatęs, kokios turi būti nustatytos išimtinės aplinkybės, norint sušvelninti paskirtą bausmę, tačiau visais atvejais, kokias aplinkybes konkrečioje byloje yra pagrindas pripažinti išskirtinėmis, sprendžia tik teismas. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija apelianto nurodomų aplinkybę, kad jis augina mažametį sūnų, norą būti kartu su šeima, nelaiko išskirtinėmis aplinkybėmis.

10. Nuteistasis taip pat prašo sutrumpinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones – terminą, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytu 3 metų minėtos baudžiamojo poveikio priemonės terminu nėra objektyvaus pagrindo.

11. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Nagrinėjamu atveju, įvertinus R. S. nusikaltimo pavojingumą ir aplinkybes – nuteistasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, susijusį su šiurkščiu KET pažeidimu – vairavo transporto priemonę, kai jam nustatyti neblaivumo požymiai ir vengė pasitikrinti neblaivumą. Tokiais savo veiksmais sukėlė grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui, sveikatai ir gyvybei. Tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bet nustatyta viena sunkinanti aplinkybė, taip pat įvertinus nuteistojo asmenybę – tai, kad nuteistasis jau buvo teistas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, ne kartą baustas administracine tvarka esant neblaiviam, spręstina, kad apylinkės teismo nustatytas 3 metų specialiosios teisės atėmimo terminas yra adekvatus ir proporcingas nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai, todėl nėra pagrindo jo švelninti. Tai, kad, kaip apeliantas nurodo skunde, jis anksčiau turėjo vairuotojo pažymėjimą, taip pat neleidžia daryti kitokių išvadų nei pirmosios instancijos nuosprendyje.

12. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuo 2019 m. balandžio 1 d. įsigaliojus BK 68 straipsnio 2 dalies pakeitimui, teismas gali uždrausti naudotis specialia teise, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, nuo 1 iki 5 metų. Iki šio pakeitimo, minėta baudžiamojo poveikio priemonė galėjo būti skiriama nuo 1 iki 3 metų. Taigi akivaizdu, kad įstatymų leidėjas, siekdamas užkardyti nusikalstamų veikų, kurios padaromos naudojantis viena ar kita turima specialia teise padarymą, sąmoningai griežtina šios baudžiamojo poveikio priemonės sąlygas. Taip pat, teisėjų kolegija pabrėžia, kad įstatymų leidėjas, kriminalizuodamas veikas dėl transporto priemonių vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio, siekė užtikrinti visuomenės saugumą, formuoti visuomenės įpročius, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai, keisti visuomenės požiūrį ir formuoti teigiamus įpročius kelyje. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas R. S. turi svarbią prevencinę reikšmę, kad tokie atvejai nepasikartotų – kad jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio nevairuotų transporto priemonių ir nekeltų grėsmės nei savo, nei kitų asmenų sveikatai, turtui, gyvybei, transporto eismo saugumui.

13. Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam R. S. bausmės rūšį, jos dydį ir baudžiamosios poveikio priemonės terminą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę. Taigi keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Sigitas BagdonavičiusValdas CiesiūnasDonatas Jatužis