Kauno apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Ramunės Brazdeikytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-56316-18 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Jonavoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Jonavos rajono savivaldybėje, anksčiau neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 straipsnio 2 dalyje, 148 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. K. kaltinamas tuo, kad 2018 m. lapkričio 16 d. apie 20.05 val., ant pėsčiųjų tako už Geležinkelio gatvės gyvenamųjų namų, Jonavoje, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nuo parduotuvės „Aibė“, esančios Geležinkelio g. 4, Jonavoje, atsekęs paskui nukentėjusiąją R. M., gumine pirštine apmautu delnu užspaudė jos burną, ranka apglėbė per juosmenį, o nukentėjusiajai ėmus muistytis ir šaukti, nurodė tylėti bei pagrasino nenutilus užmušti. Tęsdamas nusikalstamą veiką, įbauginęs nukentėjusiąją R. M., reikalavo elgtis pagal jo nurodymą – lipti šlaito nuokalne link geležinkelio pasikalbėti, po to sugriebė už dešinės rankos riešo srityje, nutempė nukentėjusiąją žemyn, kur reikalavo suteikti informacijos apie Jonavos vaiko ir šeimos gerovės centro globotines. Tęsdamas nusikalstamą veiką, nukentėjusiajai R. M. prašant leisti jai eiti, atsisakė leisti eiti vienai, prieš jos valią kartu ėjo į autobusų stotį, esančią Turgaus g. 1, Jonavoje, reikalavo nepranešti apie jo atliktus prieš ją veiksmus, pagrasindamas užmušti, o nukentėjusiajai įsėdus į autobusą, nesitraukdamas iš stoties teritorijos jį stebėjo iki išvykimo. Tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajai R. M. odos nubrozdinimą nosies nugarėlėje – nežymų sveikatos sutrikdymą, sukėlė jai fizinį skausmą, neteisėtai atėmė nukentėjusiajai R. M. laisvę bei varžė jos veiksmų laisvę.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis J. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad vakaro metu stovėjo prie parduotuvės „Aibė“, esančios visai netoli Jonavos vaikų globos namų, kadangi šioje vietoje buvo susitaręs susitikti su pažįstamu vaikinu. Tuo metu pro parduotuvę praėjo mergina, dirbanti globos namuose. Pamatęs merginą, nutarė su ja pasikalbėti, nes norėjo išsiaiškinti, ar globos namuose, kuriuose ji dirba, gyvena kai kurie žmonės. Jam reikėjo tai žinoti. Kai mergina praėjo pro parduotuvę ir pasuko link geležinkelio, ėmė ją sekti. O kai ji ėjo taku palei šlaitą, priėjo jai iš už nugaros, viena ranka užspaudė burną, kita – apkabino ir pasakė, kad nori pasikalbėti. Tuo metu ant rankų mūvėjo gumines pirštines. Jų reikėjo, nes buvo šalta, o pirštinės – ne visai plonos, kiek pastorintos. Mergina galėjo išsigąsti, bandė rėkti. Jai sakė, kad nori tik pasikalbėti, bet ant tako su ja kalbėtis negalėjo, nenorėjo, kad kas nors pamatytų, jog kalbasi su ja, todėl pasakė, kad kalbėsis kitur – paėmė ją už rankos ir tempėsi šlaitu žemyn. Šiek tiek patempė ją šlaitu žemyn – ne iki pat bėgių, o tada kalbėjosi. Jis stovėjo, mergina sėdėjo. Klausė apie jį dominančius žmones. Mergina pasakė viską, ką turėjo sužinoti, o tada pasakė, kad ji skuba į autobusą. Atsakė, kad vienai eiti neleis, nes ji nueis kam nors pasiskųsti. Atlydėjo merginą į autobusų stotį. Matė, kad ji įlipo į baltos spalvos autobusą. Kokia kryptimi autobusas turėjo vykti, nežino, jam neįdomu. Žino, kad negalima elgtis taip, kaip pasielgė, gali būti, kad mergina išgąsdino. M. A. ir D. J. pažįsta. Žino, kad jos gyvena Jonavos vaikų namuose (b. l. 79-80,87-88).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė, padarius minėtas nusikalstamas veikas, įrodyta byloje esančiais duomenimis:

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. M. parodė, kad nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. dirba socialinio darbuotojo padėjėja Jonavos vaiko ir šeimos gerovės centre. 2018 m. lapkričio 16 d. apie 20.00 val. pabaigusi darbą ėjo autobusų stoties link. Tą vakarą, eidama pro „Aibę“, matė prie jos stovintį jauno amžiaus nepažįstamą vaikiną, netoli jo – nepažįstamą moterį. Nekreipė į juos dėmesio, praėjo. Tačiau netrukus po to išgirdo žingsnius. Suprato, kad paskui ją kažkas eina. Buvo tamsus paros metas, pasidarė nejauku, todėl žingsnį paspartino, be to, klausėsi, kas vyksta už nugaros. Pasukusi link tako šalia šlaito, girdėjo, kad paskui ją ėjęs žmogus taip pat paspartino žingsnį, staiga priartėjo, dešine ranka jai iš už nugaros užspaudė burną, tuo pačiu metu kaire ranka apglėbė per juosmenį ir pasakė „nerėk“. Pagal balsą suprato, kad prie jos – vaikinas. Vaikinas ranką nuo burnos patraukė, o ji ėmė šaukti, rėkti, netardama jokių žodžių. Laikydamas apglėbęs per juosmenį, dešine ranka jai vėl užspaudė burną ir pagrasino užmušti, jei nesiliaus rėkti. Dar labiau išsigando, nutilo. Neatidengdamas jai burnos, vaikinas pasakė, kad nori pasikalbėti. Pokalbiui kvietėsi kiek nulipus šlaitu žemyn, nes, kaip pats sakė, jo ieško policija. Tada patraukė ranką nuo burnos. Vaikinui pažadėjo pati atiduoti viską, ką turi prie savęs – pinigus, planšetę, bet šis atsakė, kad jam nieko nereikia, nori tik pasikalbėti. Vaikinas lyg kaire ranka sugriebė ją už dešinės rankos riešo srityje ir ėmė tempti šlaitu žemyn, pats eidamas pirma jos. Kiek palipus žemyn, vaikinas ją timptelėjo už rankos staigiau. Nuo to veiksmo ji nevalingai sėdosi ant žemės. Bet vaikinas jos nepaleido. Tebelaikydamas už tos pat rankos, jis, sėdinčią, tempė žemyn, vis kartodamas, kad nori pasikalbėti ten, kur niekas nematys, nes jo ieško policija. Vaikinas ėmė klausinėti apie merginas, gyvenančias Jonavos vaiko ir šeimos gerovės centre, apie M. A. ir D. J. Vaikinas klausė, ar šias merginas ji pažįsta, aiškino, kad jam reikia apie merginas viską sužinoti. Pasiteiravus, kodėl, atsakė, jog per jas jis „sės“ į kalėjimą, o kai iš kalėjimo išeis, merginas susiras. Tvirtino, kad apie ją jis sužinojo iš M. G. ir todėl jos laukė. Pokalbis prie geležinkelio truko apie 15-20 minučių. Pokalbio metu klausė vaikino, ar gali pasižiūrėti į telefoną, kiek dabar valandų, paaiškino, kad turi spėti į autobusą. Jaunuolis neprieštaravo. Pažiūrėjusi į laikrodį telefone, matė, kad buvo 20.30 val. Pasakė, kad autobusas išvyksta po 10 minučių, t. y. 20.40 val., prašė ją paleisti, žadėjo niekam apie jo veiksmus nepranešti. Vaikinas atsakė, kad jos nepaleis, nes neva vieną auklėtoją jis jau buvo pagavęs, o kai paleido, ji pasiskundė. Vaikinas demonstravo, kad vis dar svarsto, kaip su ja pasielgti, baugino, kad kažkur netoliese yra jo draugai, todėl taip paprastai jos paleisti negali. Kiek pasvarstęs, pasakė, kad iki autobuso eis kartu su ja, kad niekur neužeitų ir nesumanytų pranešti apie jo veiksmus. Pakeliui į stotį, vaikinas nesiliovė jos bauginti. Pakeliui į stotį pagrasino, kad jei sugalvos kam nors pasiskųsti, ją susiras ir užmuš. Artėjant prie jo, vaikinas paklausė, kiek kainuoja kelionė į Ruklą karto po to pasuko prie autobuso ir į jį įsėdo. Matė, kad vaikinas išsitraukė piniginę, skaičiavo pinigus, todėl pamanė, kad ketina važiuoti kartu, bet į autobusą jis nelipo. Grįžusi į namus, telefonu paskambino bendrajam pagalbos centrui, pranešė apie vaikino veiksmus. Kadangi užspaudžiant jai burną ranka, apmauta pirštine, buvo apdraskytas veidas nosies, dešinio skruosto, lūpų ir kaktos srityje, dar tą patį vakarą sužalojimus veido srityje nusifotografavo ir nufilmavo. Pas teismo medicinos ekspertą apžiūrai vyko praėjus 10 dienų po įvykio, todėl beveik visi apdraskymai buvo išnykę, išskyrus sužalojimą nosies srityje. Užspausdamas jai burną ranka, vaikinas ne tik apdraskė odą, bet ir sukėlė fizinį skausmą (b. l. 37-39, 40-42, 43).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. G. parodė, kad iki 2019 m. sausio 11 d. gyveno Jonavos vaiko ir šeimos gerovės centre. Tuo metu J. K. gyveno vaikų globos namuose Domeikavoje, Kauno rajone. Kadangi buvo klasiokai, bendraudavo, bet nebuvo draugai. Gerokai vėliau Jonavos vaiko ir šeimos gerovės centro auklėtoja R. papasakojo, kad po darbo einant į autobusų stotį, ją užpuolė vaikinas, kuris teigė, jog jį pažįsta. Kai R. papasakojo, kaip vaikinas atrodė, pasakė, jog numano, kad ją užpuolęs asmuo gali būti J. K. (b. l. 75).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto 2019 m. kovo 19 d. – kovo 26 d. Nr. 83TPK-193/2019 išvada nustatyta, kad įtariamajam J. K. galimai nusikalstamos veikos padarymo metu 2018 m. lapkričio 16 d. diagnozuota liga, kurios kodas F.70.1, tačiau J. K. tiek nusikalstamos veikos metu, tiek ir šiai dienai gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (b. l. 113-116).

2018 m. lapkričio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėjus įvykio vietą – nuokalnė prie geležinkelio bėgių nuo Mokyklos g., Jonavoje, tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta (b. l. 28-32).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3541/2018(02) nustatyta, kad R. M. konstatuotas odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje. Sužalojimas padarytas riboto paviršiaus kietu buku daiktu ar įrankiu, kurio savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jie padaryti 1-2 savaitės iki apžiūros laikotarpyje. Konstatuotas mechaninis sužalojimas atspindi vieną ar daugiau nurodytos kūno srities trauminių kontaktų su riboto paviršiaus kietu buku daiktu ar įrankiu. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 9 punktu dėl konstatuoto sužalojimo R. M. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nustatytas sužalojimas yra nukentėjusiojo ranka pasiekiamoje vietoje, todėl neatmetama, jog sužalojimą nukentėjusioji galėjo pasidaryti pati, tačiau savęs žalojimui tai nebūdinga (b. l. 63).

2018 m. lapkričio 21 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji R. M. iš jao pateiktų asmenų fotonuotraukų atpažino J. K. kaip asmenį, kuris 2018 m. lapkričio 16 d. po 20.00 val. ją užpuolė ant tako prie šlaito greta geležinkelio, buvo užspaudęs jai burną, grasino užmušti, jei rėks ar kam nors pasiskųs, klausė informacijos apie globos namų gyventojas, po to prieš jos valią lydėjo iki autobuso (b. l. 46-47).

2018 m. lapkričio 28 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu R. M. pateikė 6 nuotraukas ir 14 sekundžių trukmės vaizdo įrašą (b. l. 48), kuris apžiūrėtas 2018 m. lapkričio 28 d. daiktų apžiūros protokolu. Nuotraukose ir vaizdo įraše užfiksuoti sužalojimai R. M. veido srityje (b. l. 49-59).

2018 m. lapkričio 27 d. daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas 13.15 min. trukmės vaizdo įrašas, 2018 m. lapkričio 20 d. elektroniniu paštu pateiktas UAB „Jonavos autobusai“. Įraše užfiksuota 2018 m. lapkričio 16 d. 20.39 val. prie Jonavos autobusų stoties aikštelėje stovinčio baltos spalvos autobuso prieinanti mergina, paskui ją – vaikinas. Mergina neatsisukdama ir nestabtelėdama eina autobuso link ir į jį įlipa, tuo tarpu vaikinas nesustodamas praeina pro šalį, tačiau kiek paėjęs, atsisuka, žiūri autobuso kryptimi. Tuomet iš kišenės kažką išsiima, dėlioja rankose – panašu, kad skaičiuoja monetas, po to kurį laiką vaikšto stoties teritorija pirmyn-atgal. 20.42.28 val. autobuso vairuotojas uždaro autobuso duris, autobusas išvažiuoja. 20.42.40 val. vaizdo kamera fiksuota tą patį vaikiną, einantį link autobuso. Autobusui išvažiavus, per stoties autobusų aikšteles jis nueina link laiptų į Kosmonautų gatvę Jonavoje (b. l. 66-73).

2018 m. gruodžio 7 d. Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus raštu Nr. 41D(K)-2210 nustatyta, kad Centro informacinėje sistemoje 2018 m. lapkričio 16 d. 21.06 val. užfiksuotas R. M. pranešimas telefonu apie Jonavoje prieš ją padarytą nusikalstamą veiką (b. l. 24, 25-27).

Pagal BK 146 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai atėmė žmogui laisvę, panaudodamas smurtą. Šio nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad žmogų prieš jo valią perkelia į kitą vietą arba laiko jį esamoje ir to kaltininkas nori. Taigi šio nusikaltimo tyčios turinį sudaro tai, kad kaltininkas supranta, jog dėl jo veiksmų nukentėjusysis negali laisvai pasirinkti buvimo vietos, o konkrečioje vietoje yra laikomas prieš jo valią. Tuo tarpu BK 148 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už reikalavimą elgtis pagal kaltininko nurodymą prieš nukentėjusiojo asmens valią, jei toks reikalavimas grindžiamas psichine prievarta. Nagrinėjamu atveju ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad J. K. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 146 straipsnio 2 dalį ir BK 148 straipsnio 1 dalį, kadangi jis neteisėtai atėmė nukentėjusiajai R. M. laisvę bei varžė jos veiksmų laisvę tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą. Kaltinamojo kaltę be jo paties visiško prisipažinimo patvirtina nukentėjusiosios parodymai, specialisto išvada ir kita bylos medžiaga.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis J. K. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės siūloma bausme sutinka (b. l. 136-138). Nukentėjusioji informuota apie sprendimą užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu (b. l. 139).

Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta viena apysunkė ir viena nesunki baigta nusikalstama veika. Kaltinamojo J. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. J. K. praeityje neteistas (b. l. 121-123), nedirbantis ir neregistruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 130-131), baustas administracine tvarka (b. l. 132-134). VšĮ Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio psichikos sveikatos centre asmens psichikos sveikatos priežiūros paslaugos kaltinamajam teikiamos nuo 2012 m. gegužės 31 d. (b. l. 128). Taigi atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam J. K. paskyrus BK 148 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jo dydį parenkant mažesnį nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis ir BK 146 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jo dydį parenkant didesnį nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri taikytina iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, vėliau – panaikintina.

Proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė plokštelė su pranešimo BPC skaitmenine garso įrašo kopija, kompaktinė plokštelė su R. M. nuotraukų ir vaizdo įrašais, kompaktinė plokštelės su UAB „Jonavos autobusai“ vaizdo kamerų įrašu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 146 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį 60 (šešiasdešimties parų) arešto bausme.

J. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 148 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį 30 (trisdešimties parų) arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes paskirtas pagal BK 146 straipsnio 2 dalį ir BK 148 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu, griežtesnėmis bausmėmis apimant švelnesnes ir paskirti J. K. 60 (šešiasdešimties parų) arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu J. K. paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimties parų) arešto bausmę.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.