Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-04-12 · Civilinė byla Nr. e2S-1618-781/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-12
Bylos Nr.
e2S-1618-781/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-42501-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Varanauskaitė
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Pareiškėjas
S. L.
Kategorijos
  • 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-1618-781/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-42501-2017-1Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.5., 3.4.2.6.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. balandžio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūratė Varanauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. L. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys byloje antstolė N. Š.-S., antstolė J. J., antstolis R. V., antstolis G. B., antstolė A. M., antstolis V. M., antstolis R. V., antstolė A. S., antstolis I. G., antstolė I. K., antstolė V. M., (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, AS R., Lietuvoje veikianti per UAB „(duomenys neskelbtini)“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ filialas „(duomenys neskelbtini)“, AB SEB bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, P.-M. K., L. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB „Swedbank“, I. J., K. B., OU „(duomenys neskelbtini)“, UAB (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini).“, UAB „(duomenys neskelbtini)“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas pareiškimu prašė iškelti jam bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „BANKRO“.

2. Pareiškėjas nurodė, jog atitinka Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 2 straipsnio 2 dalies nurodytąją būklę, t. y. negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma viršija 25 Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias algas. Iki 2009 m. pareiškėjas vadovavo bei buvo savininkas įmonių, kurių veikla buvo susijusi su nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sandoriais. Įmonės buvo respektabilios bei pelningos, tačiau 2008 - 2009 m. visuotinai pripažintos krizės laikotarpiu nekilnojamojo turto kainos ėmė kristi, susidarė skolos, kurios ir lėmė pareiškėjo nemokumą, nes pareiškėjas siekdamas savarankiškai plėtoti verslą laidavo kreditoriams už įmonės paskolintas lėšas. Kreditoriai žinodami, kad pareiškėjas yra sąžiningas ir grąžins skolintas lėšas, net neabejodami ir negalėdami numatyti 2008 - 2009 m. krizės, suteikė pareiškėjui paskolas. Nekilnojamojo turto krizės metu įmonės bankrutavo, o pareiškėjui teko sunkiausia dalia, t. y. finansinė našta visam gyvenimui. Dėl nekilnojamojo turto kilę skoliniai padariniai įtakos ir pareiškėjo mažametės dukros ateitį, nes susidariusių skolinių įsipareigojimų normalus žmogus neįstengtų grąžinti net per visą savo gyvenimą. Visus kreditorinius reikalavimus pareiškėjas pateikė pareiškime, taip pat aiškindamas susidariusius įsiskolinimus valstybei pareiškėjas nurodo, kad būtent šie įsipareigojimai kilo dėl žemės pirkimo sandorio – nors žemė jau seniai yra parduota, tačiau įsiskolinimai yra išlikę. Skola Valstybinei mokesčių inspekcijai yra susidariusi dėl asmeninės prekybos nekilnojamuoju turtu. Visi įsiskolinimai buvo sąžiningai, nesukčiaujant prisiimti, taip pat kreditoriai nebūtų suteikę tokių paskolų, jei būtų žinoję ar numanę, kad pareiškėjas yra nesąžininga šalis. Pareiškėjas buvo pareigingas verslininkas, vykdydavo finansinius įsipareigojimus, verslas sekėsi puikiai, tačiau 2008 - 2009 m. krizės laikotarpiu pareiškėjo teisėtai įgyto nekilnojamojo turto rinkos kainos ėmė kristi, visos susidariusios skolos yra krizės laikotarpio nenumatyti padariniai, taigi nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas buvo nesąžiningas ar nesąžiningai vystydamas verslą siekė bankrutuoti. Jo bankrotas yra kraštutinė priemonė, nes nepradėjus bankroto proceso skolos vis didėjo. Kaip matyti iš pateiktų faktinių aplinkybių, pareiškėjas tikslingai ir kryptingai vadovavo įmonėms, steigė bendroves, kurios buvo pelningos iki krizės laikotarpio. Kreditoriai pagrįstai skolino pinigus pareiškėjui, nes žinojo, kad šis grąžino ir grąžins skolintas lėšas. Pareiškėjas niekada neklaidino kreditorių, nes remiantis verslo logika – be skolintų pinigų yra neįmanoma sėkmingai plėtoti nekilnojamojo turto verslo. Tačiau paskutiniai šeši metai pareiškėjui yra be galo sudėtingi ir sunkūs, nes jį, neturintį lėšų, išlaiko jo draugė ir pareiškėjas supranta, kad, neiškėlus bankroto bylos, nebus įmanoma atsiskaityti su kreditoriais dėl didėjančių kreditorinių įsiskolinimų, o finansinė skolos našta persikels jų dukrai.

3. Pareiškėjas teikė teismui patikslintą pareiškimą bei prašymą dėl trūkumų šalinimo, kuriame nurodė, jog pareiškėjas 2013 m. spalio 15 d. vekselį P.-M. K. naudai sudarė tik dėl pačios kreditorės naudos, t. y. pareiškėjas buvo skolingas kreditorei pagal senąjį vekselį, tačiau praėjus daug laiko, praterminuoto vekselio įvykdymas kreditorei kainuotų daug daugiau nei naujo. Pareiškėjas, kaip sąžiningas skolininkas, nesiekė nesąžiningai išvengti skolos, o tik norėjo nesuteikti pačiai kreditorei papildomų išlaidų, siekdamas nedidinti savo skolų ir neapsunkinti kreditorių. Kreditorei L. S. vekselis buvo išrašytas dėl jos atliktų paslaugų, susijusių su projektavimu dėl tapačios situacijos kaip ir su P.-M. K.. Dėl vykdomųjų dokumentų kopijų, pateiktų antstoliams ir duomenų apie skolas, nurodytas 2016 m. sausio 21 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte, 2011 m. sausio 20 d. pranešime, 2016 m. balandžio 5 d. elektroniniame laiške, 2016 m. balandžio 4 d. patvarkyme dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad 2017 m. spalio 19 d. išsiųstame pranešime prašė visų kreditorių nurodyti aktualius skolos likučius bei skolos pagrindą, tačiau dalis kreditorių į šį pranešimą neatsakė, todėl pareiškėjas neturi galimybės teismui pateikti minėtų duomenų, be to, atsiliepimais į pareiškimą kreditoriai turėtų pateikti prašomus duomenis. Pareiškėjas pateikė aktualius duomenis apie turimas sąskaitas iš pagrindinių šalies bankų (Luminor Bank AB, Danske Bank A/S, AB „Citadele“, AB SEB banko, AB „Swedbank“), pateikė duomenis iš Gyventojų registro. Nurodė, kad neturi galimybės pagrįsti savo būtiniausiems poreikiams tenkinti reikalingų lėšų, kadangi tokių duomenų nekaupė. Šiuo metu minimalus mėnesinis atlyginimas Lietuvoje yra 380 Eur, todėl 300 Eur suma per mėnesį būtiniausiems poreikiams patenkinti laikytina pagrįsta, iš šių lėšų pareiškėjas sieks susikurti minimalias gyvenimo sąlygas sau ir savo nepilnamečiam vaikui. Pridėtas UAB „BANKRO“ sutikimas teikti administravimo paslaugas fizinio asmens bankroto byloje. Pareiškėjas prašo teismo nustatyti 300 Eur būtiniems poreikiams tenkinti reikalingų lėšų sumą, o jam išmokamas atlyginimas yra 384,55 Eur, todėl pareiškėjas kas mėnesį išmokėtų sumą, viršijančią nustatytų būtinųjų poreikių sumą. Pareiškėjo atlyginimas nuolat didėja, todėl kreditorinių reikalavimų tenkinimas nuolat didės. Pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų aplinkybių nebuvimą, t. y. Respublikinio priklausomybės ligų centro 2017 m. gruodžio 13 d. pažymą, 2017 m. gruodžio 14 d. apribojusių savo galimybę lošti asmenų registro duomenų išrašą (pareiškėjas nėra įrašytas į sąrašą), 2017 m. gruodžio 15 d. pažymą dėl įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų, taip pat pranešimus, kurie buvo siųsti 2017 m. spalio 19 d. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad P.-M. K. yra mokanti lietuvių kalbą, nes iki 2011 m. vasario 17 d. visą savo gyvenimą praleido Lietuvoje. Kadangi suinteresuotas asmuo yra Lietuvos pilietė, mokanti lietuvių kalbą, nėra pagrindo teigti, kad šioje situacijoje būtina versti procesinius dokumentus į anglų kalbą. P.-M. K. su pareiškėju bendrauja elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)), todėl pareiškėjas mano, kad šiam asmeniui procesiniai dokumentai išsiųsti minėtu elektroniniu paštu būtų laikomi kaip įteikti tinkamai (e. b. 1 t. 1-5, 71-72, 73-77 l.).

4. Pareiškėjas prašė teismo patenkinti jo pareiškimą, iškelti bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „BANKRO“, nustatant 750 Eur sumą bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinių asmenų bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinių asmenų kreditorių reikalavimo tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano įsiteisėjimo dienos. Be kita ko, prašė patvirtinti 300 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjo poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, nustatyti 4 mėnesių terminą, skaičiuotiną nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, mokumo atkūrimo plano projekto parengimui bei jį pateikti teismui tvirtinti.

Atsiliepimas

5. Suinteresuotas asmuo antstolė V. M. pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, kuriuo prašo bylą nagrinėti antstolei V. M. nedalyvaujant; klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo S. L. spręsti teismo nuožiūra (e. b. 2 t. 103 l.).

6. Suinteresuotas asmuo antstolė J. J. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuotam asmeniui J. J. nedalyvaujant (e. b. 2 t. 104-107 l.).

7. Suinteresuotas asmuo I. G. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo bylą nagrinėti ir sprendimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo S. L. priimti pagal pateiktus ir ištirtus įrodymus, suinteresuotam asmeniui I. G. nedalyvaujant (e. b. 2 t. 108 l.).

8. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog Nacionalinė žemės tarnyba neprieštarautų bankroto bylos iškėlimui tuo atveju, jeigu būtų konstatuotas fizinio asmens nemokumas ir nebūtų nustatyta Fizinio asmens bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 12 d. sprendimu, priimtu išnagrinėjus civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), iškeltą pagal Nacionalinės žemės tarnybos ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovui S. L., tretieji asmenys byloje – I. M., G. L., I. J. (buvusi (duomenys neskelbtini)), Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo S. L. 68 867,47 Eur (237 785,60 Lt) nesumokėtų mokėjimų ir 1 430,32 Eur (4 938,62 Lt) delspinigių ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos naudai. Vilniaus miesto skyriuje 2014 m. gegužės 22 d. gautas išieškotojui Nacionalinei žemės tarnybai Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 16 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini). Nacionalinė žemės tarnyba 2014 m. gegužės 30 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prisijungimo prie išieškojimo“ kreipėsi į antstolių V. Č., R. V., B. Č., V. L. kontorą prašydama prisijungti prie antstolio R. V. vykdomo išieškojimo iš S. L. ir pateikė vykdymui Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 16 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, S. L. įsiskolinimas valstybei pagal 2008 m. spalio 22 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. sausio 4 d. yra 63 123,92 Eur, iš jų: įsiskolinimas už žemę – 41 963,78 Eur (iš jų 29 051,86 Eur pradelstų sumokėti įmokų už žemę) ir delspinigiai – 21 160,14 Eur. S. L. įsiskolinimas pagal 2008 m. spalio 22 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. sausio 4 d. yra 40 419,48 Eur (iš jų: įsiskolinimas už žemę – 26 903,54 Eur (iš jų 18 625,54 Eur pradelstų sumokėti įmokų už žemę) ir delspinigiai – 13 515,94 Eur. Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad jo pajamos per mėnesį sudaro 384,55 Eur, kai šiuo metu minimalus mėnesinis atlyginimas Lietuvoje yra 380 Eur. Nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas per 6 metus aktyviai būtų ieškojęs darbo, taigi, visiškai nėra aišku, iš kokių lėšų, iškėlus bankroto bylą, turėtų būti atlyginamos skolos kreditoriams, taip pat mokamas užmokestis bankroto administratoriui (e. b. 2 t. 109-114 l., 3 t. 60 l.).

9. Suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą, kurio prašo tenkinti pareiškimą ir iškelti S. L. bankroto bylą. Nurodo, jog kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra didžiausio kreditorinio reikalavimo valdytojas, mano, kad jo interesus labiau tenkintų pareiškėjo bankrutavimas, nes tokiu būdu atgautų bent dalį skolos (e. b. 2 t. 165 l.).

10. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą civilinę bylą nagrinėti ir sprendimą priimti (duomenys neskelbtini) nedalyvaujant (e. b. 3 t. 48 l.).

Atsiliepimas

11. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos manymu, kol nebus paneigtos Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje konstatuotos aplinkybės ir pareiškėjo nesąžiningumas, pareiškėjui fizinio asmens bankroto byla negali būti keltina. Mokesčių mokėtojo 2018 m. sausio 14 d. balanso duomenimis, S. L. turi 55 539,45 Eur mokestinę nepriemoką. Antstolių informacinės sistemos 2018 m. sausio 14 d. duomenimis, S. L. atžvilgiu yra užvestos vykdomosios bylos, kuriose išieškotojas yra VMI prie FM arba Lietuvos Respublika: 1) antstolė A. S., (duomenys neskelbtini), išieškoma suma 10 Eur; 2) antstolė V. M., (duomenys neskelbtini), išieškoma suma 105,74 Eur; 3) antstolis V. M., (duomenys neskelbtini), išieškoma suma 38,40 Eur; 4) antstolis V. M., (duomenys neskelbtini), išieškoma suma 1 695,11 Eur; 5) antstolis R. V., (duomenys neskelbtini), išieškoma suma 241,74 Eur; 6) antstolis R. V., (duomenys neskelbtini), išieškoma suma 62 539,03 Eur. Pareiškėjas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipiasi jau ne pirmą kartą. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo konstatuota, kad pareiškėjas yra nesąžiningas ir jam bankroto byla negali būti keltina. Teismas nurodė, kad pareiškėjas turi aukštąjį ekonominį išsilavinimą, 2008-2009 metais vadovavo bei buvo savininkas įmonių, kurių veikla buvo susijusi su nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sandoriais, tačiau pareiškėjo darbo užmokestis 2013 – 2016 metais vidutiniškai buvo 50 Eur per mėnesį, t. y. nesiekė net nustatyto minimalaus darbo užmokesčio. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, jog pareiškėjas dėjo pastangas susirasti geriau apmokamą darbą ar atliko kitus veiksmus siekiant gerinti savo finansinę padėtį, gauti didesnes pajamas, sudarančias galimybę kreditoriniams įsiskolinimams dengti. Vien tik deklaratyvūs teiginiai dėl pareiškėjo sąžiningų veiksmų, nesudaro pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas buvo apdairus ir sąžiningas bei savo veiksmais siekė dengti turimus įsipareigojimus. Priešingai, byloje nustatyta, kad pareiškėjo skolos už komunalines paslaugas sudaro 13 782,12 Eur. Taigi akivaizdu, kad ir toliau buvo bloginama pareiškėjo finansinė padėtis, didinant nemokumą. Be to, pareiškėjui būnant sudėtingoje finansinėje padėtyje, jis 2013 m. spalio 15 d. sudarė paprastąjį vekselį, pagal kurį įsipareigojo iki 2015 m. spalio 15 d. sumokėti P. M. K. 60 000 Lt (17 377,20 Eur). Nustatytas pareiškėjo elgesys su finansais leidžia daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido skoloms susidaryti, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti (e. b. 3 t. 51-52 l.).

12. Antstolė A. M. pateikė prašymą civilinę bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (e. b. 3 t. 61 l.).

Atsiliepimas

13. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

14. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. vasario 15 d. priėmė nutartį, kuria nutarė iškelti pareiškėjui bankroto bylą.

15. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo kreditoriniai įsipareigojimai kreditoriams sudaro 2 492 289,79 Eur sumą, dėl ko konstatavo, jog pareiškėjas yra nemokus FABĮ prasme.

16. Nurodė, kad įvertinus byloje esančius duomenis, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas tapo nemokus dėl per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad negalima pareiškėjo pripažinti nesąžiningu dėl jo prisiimtų prievolių, kadangi nėra jokių duomenų, kad tokiu būdu jis tyčia siekė pabloginti savo finansinę padėtį.

17. Teismas padarė išvadą, kad byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių ar, kad jis yra baustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, ir jo teistumas nėra išnykęs, bei dėl to būtų tapęs nemokus (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 ir 4 punktai).

18. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog yra pagrindas iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą, nes pareiškėjas yra nemokus ir nenustatyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių bankroto byla negali būti keliama.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

19. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nutarties, kuriuo prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą.

Žemesnės instancijos teismas

20. Suinteresuoto asmens nuomone, pirmosios instancijos teismas, nesant tam pakankamo pagrindo, pareiškėją pripažino sąžiningu ir nepagrįstai nurodė, kad neva nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas tyčia siekė pabloginti savo finansinę padėtį.

21. Nurodo, kad teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad pareiškėjas sąmoningai vengė susirasti geresnį darbą, taip piktybiškai vengdamas bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais.

Šalies argumentai

22. Apeliantas teigia, kad pareiškėjas nėra pajėgus atlyginti savo turimų skolų, taip pat nurodo, kad Lietuvoje keliamo minimalaus uždarbio ribos negalima tiesiogiai sieti su potencialiomis pareiškėjo pajamomis ateityje.

23. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjo siekiamas bankrotas lemtų tik pareiškėjo interesų patenkinimą, visiškai eliminuojant kreditorių galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimą, o tai neatitiktų FABĮ įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatytos įstatymo paskirties – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

24. Pabrėžia, kad iškėlus bankroto bylą, valstybės parduoti ir pareiškėjo vardu registruoti žemės sklypai būtų parduoti varžytynių būdu bei tokiu būdu valstybės sąskaita būtų dengiamos skolos privatiems subjektams.

Atsiliepimas

25. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad palaiko apelianto atskirąjį skundą bei pritaria jame pateiktiems argumentams ir motyvams.

26. Pareiškėjas pateikė teismui atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo teismo atmesti atskirąjį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Šalies argumentai

27. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su suinteresuoto asmens argumentu, jog pareiškėjas yra nesąžiningas, dėl ko jam negalėjo būti keliama bankroto byla.

28. Anot pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad pagrindo abejoti pareiškėjo sąžiningumu nėra, o nesąžiningumą neva tai rodantis vekselis buvo sudarytas tik dėl kreditoriaus, supaprastinant jam naštą įrodinėjant skolą, taip pat jis buvo sudarytas prieš 3 metus, todėl negali būti vertinamas.

Šalies argumentai

29. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas aktyviai siekė išsiaiškinti, kokiu būdu pareiškėjas tapo skolingas, kaip jis naudojo gautas lėšas ir pan.

30. Pareiškėjo teigimu negalima sutikti su suinteresuoto asmens argumentais, jog pareiškėjas nedėjo pastangų susirasti darbą ir įsidarbinti.

31. Apeliantas nurodo, kad minėtos sutartys buvo sudarytos dar 2008 metais, Nacionalinė žemės tarnyba niekaip negynė savo neva tai pažeistų interesų, kadangi tokio pažeidimo net nebuvo, nes nebuvo kreiptasi dėl nurodytų sutarčių ar žemės sklypų teisėtumo/neteisėtumo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

32. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

33. FABĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų.

34. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai sudaro 2 492 289,79 Eur sumą ir atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą reikalavimą, t. y. teismas iš esmės konstatavo pareiškėjo nemokumą. Kadangi byloje ginčo dėl sudarytų sandorių nekyla (CPK 12, 178 straipsniai), apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.

35. Įvertinus atskirojo skundo turinį matyti, kad apeliantas šioje byloje iš esmės kelia klausimą dėl pareiškėjo (ne) sąžiningumo, suinteresuoto asmens manymu, nagrinėjamu atveju egzistavus FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintam atsisakymui iškelti pareiškėjui bankroto bylą pagrindui.

36. Pažymėtina, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (straipsnio redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Toks nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015). Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-313/2016). Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015). Asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680-684/2015).

37. Bylos duomenimis, pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teisme priimtas 2017 m. gruodžio 28 d., todėl aktualus laikotarpis, per kurį turėtų būti vertinamas pareiškėjo sąžiningumas kreditorių atžvilgiu, yra nuo 2014 m. gruodžio 28 d. iki 2017 m. gruodžio 28 d. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad veiksmų vertinimo apibrėžtumas laike yra aiškus ir jo aiškinimas plečiamai neatitiktų FABĮ paskirties.

38. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pradelsti pareiškėjo įsipareigojimai sudaro 2 492 289,79 Eur sumą, iš kurios didžiausią dalį įsipareigojimų sudaro įsiskolinimas suinteresuotam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris prašo iškelti bankroto bylą S. L., kad galėtų bent dalį lėšų atgauti. Pareiškėjui priklauso 30/100 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 60,38 kv.m. bendro ploto, (duomenys neskelbtini), kuris yra areštuotas. Kilnojamojo turto pareiškėjas neturi. Pareiškėjas kito turto – grynųjų pinigų, viršijančių 1 minimalią mėnesinę algą, pinigų bankuose, akcijų ir kito turto neturi.

39. Įvertinus byloje esančią medžiagą matyti, kad didžiausia dalis skolinių įsipareigojimų yra atsiradusi dar iki 2014 m. gruodžio 28 d., t. y. vėlesniu negu trejų metų laikotarpiu iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo. Savo ruožtu apeliantas atskirąjį skundą iš esmės grindžia aplinkybėmis dėl pirmosios instancijos teismo nepagrįstai neįvertintų aplinkybių, susijusių būtent su nesąžiningu pareiškėjo elgesiu bei su galimybe nepagrįstai parduoti žemės sklypą ir tokiu būdu atsiskaityti su kitais kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi, įvertinus aplinkybę, jog įsipareigojimai suinteresuotiems asmenims Nacionalini žemės tarnybai atsirado vėlesniu negu trejų metų laikotarpiu iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos tikrinti pareiškėjo (ne)sąžiningumo šių įsipareigojimų atsiradimo pagrindu buvusių sandorių atžvilgiu. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs būtent aktualų nagrinėjamu atveju laikotarpį, t. y. nuo 2014 m. birželio 19 d. iki 2017 m. birželio 19 d., tinkamai taikė FABĮ nuostatas bei atitinkamai nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo sąžiningumo FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu.

40. Taigi akivaizdu, jog suinteresuotiems asmenims laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 28 d. iki 2017 m. birželio 28 d. atsiradę įsipareigojimai, negalėjo daryti reikšmingos įtakos pareiškėjo mokumui.

41. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su atskirojo skundo argumentu, jog pareiškėjo nesąžiningumas nagrinėjamu atveju turi būti konstatuotas ir dėl paties pareiškėjo neveikimo, siekiant atsiskaityti su turimais kreditoriais. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis padėtį pabloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto argumentai dėl pareiškėjo neveikimo siekiant atkurti mokumą, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiomis objektyviomis aplinkybėmis. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas turėjo galimybes gauti didesnes pajamas, tačiau sąmoningai jų nesiekė. Priešingai, bylos duomenimis, pareiškėjas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. Taigi akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas pagrindo konstatuoti pareiškėjo nesąžiningumą dėl pareiškėjo galimo neveikimo neturėjo teisinio pagrindo.

42. Pažymėtina, jog aplinkybė, ar pareiškėjas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją fizinio asmens bankroto iškėlimo stadijoje, nors ir patenka į sąžiningumo sampratą plačiąja prasme, tačiau ji negali būti laikoma savarankišku nesąžiningumo konstatavimo pagrindu FABĮ teisinio reguliavimo kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015). Be to ši aplinkybė, teismo vertinimu, nepatvirtina, jog pareiškėjas nagrinėjamu atveju nebendradarbiavo bylos nagrinėjimo metu, kadangi bylos duomenimis, pareiškėjas teikė papildomus paaiškinimus dėl pareiškėjo neteisingai nurodyto pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo įsiskolinimo vienam iš suinteresuotų asmenų dydžio, t. y. siekė pateikti teismui išsamią informaciją dėl turimų įsiskolinimų.

43. Taigi, teismas sprendžia, kad apelianto nurodomos aplinkybės nesuponuoja išvados dėl asmens sąžiningumo prezumpcijos paneigimo, o pagrįstų argumentų ar įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą dėl pareiškėjo nesąžiningumo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nepateikta.

44. Todėl atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai iškėlė pareiškėjui bankroto bylą, todėl keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, taigi apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

45. Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jūratė Varanauskaitė