Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Indrės Zubavičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

A. S. (A. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidurio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2 veikos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S., 2023 m. sausio 20 d. apie 11.15 val., būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia panaudojo savo sutuoktinės V. S. atžvilgiu fizinį smurtą, o būtent, kilusio žodinio konflikto metu, jis savo rankomis griebė V. S. už kairės rankos ir pradėjo tampyti, dėl ko V. S. patyrė fizinį skausmą.

Šiais veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat A. S., 2023 m. spalio 17 d. apie 17.00 val., būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, žodinio konflikto metu, rankomis sugriebęs savo šeimos narę – sutuoktinę V. S. už abiejų rankų dilbių, tampė ją, po to sugriebė ją už plaukų bei pastūmė, dėl ko ji kakta atsitrenkė į laiptinės duris ir nugriuvo ant grindų. Tokiu būdu jis sukėlė nukentėjusiajai V. S. fizinį skausmą ir padarė kaktos kairės pusės ir kairiojo dilbio poodines kraujosruvas, t. y. sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. S. savo kaltę dėl 2023 m. sausio 20 d. veikos pripažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena kartu su savo žmona V. S. Jų santykiai yra geri, tik kyla problemų dėl to, kad žmona geria alkoholinius gėrimus. Šios problemos prasidėjo maždaug prieš vienerius metus. Maždaug prieš du mėnesius žmona „kodavosi“ nuo alkoholizmo klinikoje. Iš pradžių tai padėjo, bet po Naujųjų metų vėl pradėjo išgėrinėti. Taip buvo ir 2023 m. sausio 20 d., kai jis buvo sulaikytas. Jis buvo visiškai blaivus, o žmona išgėrusi. Tądien apie 11.20 val. grįžo iš darbo. Pamatė, kad žmona prisigėrusi alkoholinių gėrimų. Jis labai supyko dėl to, nes (duomenys neskelbtini) žmona neblaivi. (Duomenys neskelbtini). Jis supykęs pradėjo ieškoti namuose alkoholinių gėrimų butelių, nes žmona neigė, kad gėrė alkoholį. Nepaisant to, pagal kvapą ir bendravimą matėsi, kad ji neblaivi. Taip nutiko, kad tuo metu, kai ieškojo alkoholio, jis savo rankomis paėmė žmoną už kairės rankos ir patraukė, pastūmė, kad ji jam netrukdytų. Jis neturėjo tikslo sukelti fizinį skausmą žmonai, tai buvo emocijos. Jis supranta, kad taip tempdamas už rankos galėjo sukelti fizinį skausmą. Šis rankos tampymas vyko kelias sekundes. Tada jis toliau ieškojo butelių, jam pavyko rasti butelį su degtinės likučiu, tuščią brendžio butelį. Mano, kad žmona buvo suvartojusi šiuos gėrimus per kelis kartus. Tuo metu žmona, matyt, kažkur nuėjusi, iškvietė policijos pareigūnus ir pranešė, kad jis smurtavo. Atvykę pareigūnai jį sulaikė. Jis labai gailisi, kad sukėlė fizinį skausmą savo žmonai, norėtų susitaikyti ir atsiprašyti.

Taip pat savo kaltę dėl 2023 m. spalio 17 d. veikos pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. spalio 17 d. apie 17.30 val., atvažiavęs namo iš darbo, pastebėjo, kad jo žmona V. S. yra neblaivi, jos elgesys neadekvatus, ji stipriai svirduliavo, vaikščiodama laikėsi už laiptų, sienų. Dėl to tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis paprašė, kad V. S. išeitų į kitą kambarį miegoti, kad galėtų ramiai pabūti su sūnumi. Nepaisant to, ji atsisakė išeiti. Tada jis nesusivaldė ir rankomis bandė ištempti V. S. už abiejų rankų dilbių. Norėdamas išvaryti ją iš kambario, sugriebė pastarajai už plaukų, paskui pastūmė, bandydamas ją išstumti iš kambario. Dėl to V. S. neišlaikė pusiausvyros ir galva (kakta) atsitrenkė į laiptinės duris, po smūgio nugriuvo ant grindų. Jie su vaiku liko dviese kambaryje, durys buvo uždarytos. Dukros namuose nebuvo. Jis 2023 m. spalio 17 d. alkoholinių gėrimų nevartojo. Kai 2023 m. spalio 18 d. apie 08.30 val. atsikėlė, pastebėjo mėlynes ant V. S. kaktos kairės pusės ir kairiojo dilbio. Suprato, kad visos problemos kilo dėl alkoholio. Pasakė, kad jai tikrai būtina važiuoti gydytis. V. S. atsakė, kad ji blogai jaučiasi po alkoholio vartojimo, po kurio laiko sutiko važiuoti gydytis. 2023 m. spalio 18 d. apie 12.00 val. nuvežė V. S. į ligoninę, esančią (duomenys neskelbtini). 2023 m. spalio 18 d. apie 13.00 val. jam paskambino žmona ir pranešė, kad gydytojai, pamatę ant jos kaktos mėlynę, pranešė apie tai policijai. 2023 m. spalio 18 d. apie 20.00 val. į jo namus atvyko policijos pareigūnai su vaiko teisių apsaugos atstovais. Dėl įvykio labai gailisi, atsiprašė V. S., ji jam atleido. Atlygino žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 141 straipsnio 2 dalyje apibrėžta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro 2023 m. sausio 26 d. nutarimu A. S. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl 2023 m. sausio 20 d. veikos buvo nutrauktas pagal BK 38 straipsnio 1 dalį. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-jo skyriaus prokurorės 2023 m. lapkričio 29 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas A. S. atžvilgiu atnaujintas, nes jis per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarė naują tyčinį nusikaltimą (BK 38 straipsnio 3 dalis).

Be A. S. prisipažinimo, jo kaltė padarius 2023 m. sausio 20 d. nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis – 2023 m. sausio 20 d. nukentėjusiosios V. S. pareiškimu, jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, 2023 m. sausio 24 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad A. S. 2023 m. sausio 20 d. apie 11.15 val., būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia panaudojo savo sutuoktinės V. S. atžvilgiu fizinį smurtą, o būtent, kilusio žodinio konflikto metu, jis savo rankomis griebė V. S. už kairės rankos ir pradėjo tampyti, dėl ko V. S. patyrė fizinį skausmą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat be A. S. prisipažinimo, jo kaltė padarius 2023 m. spalio 17 d. nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjo E. Š. 2023 m. spalio 18 d. tarnybiniu pranešimu, nukentėjusiosios V. S. parodymais, 2023 m. spalio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, 2023 m. lapkričio 14 d. kitų objektų apžiūros protokolu, 2023 m. lapkričio 15 d. apžiūros protokolu, kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad A. S. 2023 m. spalio 17 d. apie 17.00 val., būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, žodinio konflikto metu, rankomis sugriebęs savo šeimos narį – sutuoktinę V. S. už abiejų rankų dilbių, tampė ją, po to sugriebė ją už plaukų bei pastūmė, dėl ko ji kakta atsitrenkė į laiptinės duris ir nugriuvo ant grindų. Tokiu būdu jis sukėlė nukentėjusiajai V. S. fizinį skausmą ir padarė kaktos kairės pusės ir kairiojo dilbio poodines kraujosruvas, t. y. sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus A. S. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Teismas, skirdamas bausmę A. S., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Skiriant bausmę A. S. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti du baigti nesunkūs nusikaltimai žmogaus – šeimos nario – sveikatai, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Pastebėtina, jog ikiteisminis tyrimas dėl 2023 m. sausio 20 d. kaltinamojo įvykdytos veikos buvo nutrauktas susitaikius su nukentėjusiąja, nepaisant to, 2023 m. spalio 17 d. jis įvykdė analogišką nusikaltimą. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, bet yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat jo atsakomybę dėl 2023 m. spalio 17 d. veikos padarymo lengvina tai, jog jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. S. – neteistas, administracine tvarka nebaustas, vykdantis individualią veiklą, (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijoje numatytas laisvės apribojimo bausmes, jų trukmę nustatant trumpesnę už šios bausmės rūšies vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis). Laisvės apribojimo bausmė skirtina be intensyvios priežiūros, įpareigojant A. S. visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, skirtinos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnės bausmės minimalų dydį.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. S. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. S. paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. sausio 20 d. 13.33 val. iki 2023 m. sausio 21 d. 11.53 val. (viena diena), kas, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, kaltinamajam A. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant ją užbaigti per aštuonis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 126,60 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo, nes nukentėjusioji V. S. buvo sužalota ir dėl patirtų sužalojimų buvo gydoma asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, nukentėjusiosios sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš PSDF lėšų. Byloje yra pateiktas A. S. 2023 m. lapkričio 23 d. 126,60 Eur mokėjimo nurodymas gavėjui Valstybinei ligonių kasai, kaip mokėjimo paskirtį nurodant „Žala PSDF už V. S. gydymą“. Atsižvelgiant į tai, kad A. S. savanoriškai atlygino nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti, panaikintina.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti A. S. (A. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2023 m. sausio 20 d. veika), ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, įpareigojant visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Pripažinti A. S. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2023 m. spalio 17 d. veika), ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, įpareigojant visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, A. S. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti jam subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, įpareigojant visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. S. paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, įpareigojant visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į A. S. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. sausio 20 d. 13.33 val. iki 2023 m. sausio 21 d. 11.53 val., t. y. vieną dieną, ją prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, paskirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant ją užbaigti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu, procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti.

Išaiškinti A. S., kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba;

4) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.