Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo R. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 20 d. nutarties, kuria sustabdytas civilinės bylos Nr. 2-197-267/2013 nagrinėjimas pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovams A. Č., E. J. ir G. J. dėl sudarytų turto perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, bylos nagrinėjime dalyvaujantys tretieji asmenys S. T., notarės I. Z., R. R., bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos investiciniai projektai“, akcinė bendrovė SEB bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas R. B. skolininko bankrutavusios UAB „Baltijos investiciniai projektai“ vardu pareiškė netiesioginį ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis:

1. 2009 m. birželio 29 d. sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria BUAB „Baltijos investiciniai projektai“ pardavė A. Č. bendrovės turtą – 86,93 kv. m. patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei 200/1200 dalis 0,1200 ha žemės sklypo, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

2. 2009 m. birželio 12 d. sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria BUAB „Baltijos investiciniai projektai“ pardavė S. J. bendrovės turtą – 86,65 kv. m. patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei 200/1200 dalis 0,1200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

3. 2010 m. kovo 1 d. sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria S. J. pardavė atsakovei E. J. 86,65 kv. m. patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); taikyti restituciją grąžinant BUAB „Baltijos investiciniai projektai“ nuosavybėn 86,93 kv. m. patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini);

4. 2010 m. rugsėjo 14 d. sudarytą žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią S. J. pardavė atsakovei E. J. 200/1200 dalis 0,1200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovo manymu, tarp S. T. galimai padarytos nusikalstamos veikos ir nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatinėtinų aplinkybių nėra prejudicinio ryčio, kadangi byloje esančių duomenų visuma įrodo, jog ginčijami sandoriai buvo sudaryti BUAB „Baltijos investiciniai projektai“ valia.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos dalyką sudaro Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 20 d. nutarties, kuria civilinės bylos nagrinėjimas yra sustabdytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.).

Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos (CPK 162³ str.). Nepagrįstas bylos sustabdymas gali pažeisti civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principus, prieštarauti siekiui išspręsti kilusius ginčus per kiek įmanoma trumpesnį laiko tarpą, todėl CPK griežtai reglamentuoja atvejus, kada bylos nagrinėjimo sustabdymas yra privalomas ar galimas dalyvaujančių byloje pareiškimu ar teismo iniciatyva (fakultatyvus). Vienas iš privalomų bylos sustabdymo pagrindų, numatytas CPK 163 straipsnio 3 punkte, nustato, jog teismas privalo sustabdyti bylą, kai jos negalima nagrinėti tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Pagal teismų suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, tai yra kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006). Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abejose bylose, išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, ir kokie nustatinėjami kitoje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą, t.y. būtina išsiaiškinti prejudicinio ryšio egzistavimą (galimą egzistavimą) tarp bylų.

Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje, kuri sustabdyta skundžiama nutartimi, ieškovas prašo įvertinti ginčijamų sandorių teisėtumą pagal CK 6.66 straipsnį, pripažinti juos negaliojančiais ir taikyti restituciją, grąžinant BUAB „Baltijos investiciniai projektai“ ginčijamais sandoriais perleistą turtą. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-636-2013, iki kurios išnagrinėjimo ir nuosprendžio įsiteisėjimo sustabdyta nagrinėjama civilinė byla, kaltinimai dėl nusikaltimo, numatyto BK 208 straipsnio 2 dalyje pareikšti buvusiam BUAB „Baltijos investiciniai projektai“ direktoriui S. T., kuris kaltinamas bendrovei esant nemokiai pardavus už mažesnę nei rinkos kainą įmonei priklausantį turtą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog siekiant susigrąžinti daiktą iš sąžiningo įgijėjo, būtina nustatyti, jog savininkas daiktą prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, kuriuos galima nustatyti tik baudžiamajame procese. Šiaulių apygardos teismas skundžiami nutartimi nutarė, jog baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-636-2013 nustatytos aplinkybės, susijusios su S. T. galimai atliktais nusikalstamais veiksmais, sudarant ginčijamus sandorius, turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje civilinėje byloje, sprendžiant restitucijos ir/ar vindikacijos taikymo klausimus ir sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą.

CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Remiantis nurodyta proceso teisės norma ir jos išaiškinimais kasacinio teismo praktikoje, darytina išvada, kad baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytų nusikalstamų veiksmų ir jų padarinių nereikia įrodinėti civilinėje byloje, jeigu jie sudaro įrodinėjimo dalyką. Tačiau įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje gali būti platesnis nei baudžiamojoje byloje, t. y. baudžiamojoje byloje konstatuotos aplinkybės sudarys tik dalį įrodinėjimo dalyko civilinėje byloje. Tai reiškia, kad, įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui, daliai įrodinėjimo dalyko civilinėje byloje baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės turės prejudicinę galią (dėl nusikalstamų veiksmų, jų padarinių, nusikalstamus veiksmus atlikusio asmens), tačiau likusi dalis turės būti įrodinėjama pagal civilinio proceso normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2013).

Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje, iki kurios išnagrinėjimo sustabdyta civilinė byla, keliamas klausimas ar S. T. atliko nusikalstamus veiksmus, kurie sudaro jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėtį, todėl net ir išnagrinėjus minėtą baudžiamąją bylą, sustabdytoje civilinėje byloje ginčijamų sandorių teisėtumo klausimas bei atsakovo BUAB „Baltijos investiciniai projektai“ nesąžiningumas kaip būtina sąlyga CK 6.66 straipsnio taikymui, nebus įvertinti. Be to, net ir tuo atveju, jeigu baudžiamojoje byloje nebūtų konstatuota S. T. neteisėtų veiksmų baudžiamosios teisės prasme, tai neapriboja galimybės įrodinėti ginčijamų sandorių šalių nesąžiningumo civiline teisine prasme, kadangi sandorio kainos pagrįstumas ir jos nustatymo aplinkybės, juridinio asmens ar jo darbuotojų faktiškai atlikti veiksmai ir sprendimai bei kitos aplinkybės, kurios reikšmingos asmens veiksmų vertinimui, t. y. ar jis buvo sąžiningas, ar jo sudarytas sandoris negali būti nuginčytas, gali būti nustatomos remiantis visomis įrodinėjimo priemonėmis ir visais CPK leistinais įrodymais (CPK 177, 180 straipsniai), taip pat ir apkaltinamuoju teismo procesiniu sprendimu, priimtu BPK tvarka, tačiau ne išimtinai juo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2013).

Esant išdėstytoms aplinkybėms ir nustačius, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje įrodinėjimo dalykas yra platesnis nei baudžiamojoje byloje vien ta aplinkybė, kad dalis civilinei bylai svarbių aplinkybių (asmens veiksmai ir jų sąžiningumas ar nesąžiningumas ginčijamų sandorių sudarymo metu) yra nagrinėjamos baudžiamojoje byloje ir joje gali būti kvalifikuotos kaip nusikaltimas, nesudaro pagrindo taikyti CPK 163 straipsnio 3 punktą, nes nepakanka argumentų padaryti išvadai, kad dėl baudžiamosios bylos išsprendimo negalima išnagrinėti civilinės bylos. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė pirmiau nurodytų CPK 163 straipsnio 3 punkto taikymo sąlygų, sustabdydamas civilinę bylą nepagrįstai jį taikė, todėl, atskirasis skundas tenkinamas, o Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis naikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Tenkinti atskirąjį skundą.

Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.