Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Plungės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei Vilmai Šlyžienei,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. J. pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu, suinteresuoti asmenys V. J., V. Š., L. J., E. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja, jos atstovė pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Pareiškėja papildomai nurodė, kad sutuoktinis nekalba, jo poreikius supranta iš jo mimikos, gestų. Vyras dėl sveikatos būklės yra visiškai priklausomas nuo jį prižiūrinčių asmenų, daugiau laiko praleidžia gulėdamas, sunkiai valdo tik dešinę ranką, todėl kasdien tenka pasirūpinti būtiniausiais poreikiais – maitinimu, higiena, būtinais vaistais ir kt. Sutuoktiniu rūpinasi ir faktiškai jį globoja nuo įvykusios traumos, sutinka ir toliau būti globėja bei turto administratore.

Suinteresuotas asmuo L. J. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Išvadą teikiančios institucijos Plungės r. savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovės išvada – pripažinus V. J. neveiksniu, atsižvelgiant į eksperto išvadas, būtina nustatyti globą, siūlė globėja bei turto administratore skirti pareiškėją K. J.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 straipsnis). Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa (CK 2.10 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimu, kuriuo fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, gali būti išsprendžiami ir globos nustatymo ar globėjo šiam asmeniui paskyrimo klausimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXX skyriuje nustatyta tvarka (CPK 468 straipsnio 4 dalis). Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). CK 3.242 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad globėju ar rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus šioje srityje fizinis asmuo ir tik tuo atveju, kai yra jo rašytinis sutikimas. Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes.

Pateikti medicininiai dokumentai įrodo, kad V. J. po intrakranijinio sužalojimo nustatytos pasekmės – neįgalus, pilnai slaugomas, reikalinga slauga (UAB „plungės sveiktaos centras“ 2019 m. kovo 28 d. medicininis pažymėjimas).

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos III teritoriniame skyriuje nuo 2008 m. kovo 21 d. iki 2026 m. rugsėjo 8 d. nustatytas 90 procentų nedarbingumas, V. J. nuo 2008 m. kovo 21 d. iki 2026 m. rugsėjo 8 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

Į bylą pateikta socialinio darbuotojo išvada dėl V. J. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, kurioje nustatyta, kad V. J. negeba savarankiškai pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninių sprendimų tiek turtinių santykių srityse, tiek asmeninių neturtinių santykių srityse. V. J. reikalinga nuolatinė aplinkinių pagalba ir priežiūra, negeba pasirūpinti savimi, tinkamai palaikyti ryšių su visuomene, savarankiškai spręsti socialinių problemų, yra visiškai priklausomas nuo kitu asmenų.

Iš 2019 m. lapkričio 29 d. – gruodžio 2 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 matyti, kad V. J. diagnozuota demencija, sergant kitur klasifikuojamomis ligomis (įgyta silpnaprotystė dėl patirtos galvos smegenų traumos). Dėl ryškių pažintinių funkcijų sutrikimų, išreikštų įgytos silpnaprotystės reiškinių negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. V. J. negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti savo turtinių santykių srityse bei savo asmeninių neturtinių santykių srityse. Pagal sveikatos būklę V. J. negali būti pilnavertis proceso dalyvis ir negali duoti paaiškinimų apie savo sveikatą. Teismo psichiatrijos ekspertizės metu nustatyta, kad V. J. negali suteikti jokios informacijos apie save, stebimi asmenybės regreso ir intelektinės veiklos smukimo požymiai., pažintinių funkcijų smukimas tyrimo metu siekia sunkaus pažinimo sutrikimo lygį, tiriamajam nebeprieinamas savarankiškas savo kasdieninių poreikių išreiškimas, patenkinimas bei sprendimų priėmimas, alternatyvų, pasekmių nustatymas.

Teismo psichiatro eksperto D. T. ir teismo psichologės ekspertės I. K.-K. išvada motyvuota, neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, ja abejoti nėra pagrindo (CPK 218 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis).

Teismas sprendime nustato baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas visiškai neveiksniu, sąrašą (CPK 468 straipsnio 2 dalis, 473 straipsnio 2 dalis). Tik tais atvejais, kai teismui kyla abejonių dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje tikslingumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje naudai ir visais atvejais turi būti taikomos kuo mažiau asmens veiksnumą ribojančios priemonės. Asmens veiksnumo ribojimas gali būti pripažintas neproporcingu tik tada, kai teismui kyla abejonių ar asmuo iš tikrųjų yra visiškai neveiksnus, kai įvertinus teisinius neveiksnumo kriterijus, teismas nusprendžia, kad tam tikrose santykių srityse asmuo gali suprasti tam tikrų savo veiksmų prasmę ir juos valdyti. Jei iš byloje pateiktų įrodymų aišku, kad asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti visose srityse, teismas sprendimu gali pripažinti asmenį neveiksniu visose srityse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019).

Visiško neveiksnumo poreikį patvirtino ir teismo posėdyje apklausti V. J. šeimos nariai žmona, dukra ir sūnus. Įvertinus teismo posėdžio metu pareiškėjos K. J., suinteresuotų asmenų E. J., V. Š. paaiškinimais nustatytas aplinkybes, jog V. J. visiškai negali savimi pasirūpinti, atsižvelgiant į psichiatrijos ekspertizės akto išvadas, į išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, į V. J. sveikatos būklę, jog dėl ligos jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, bei esant aplinkybėms, numatytoms CK 2.10 straipsnyje, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti V. J. neveiksniu visose pareiškėjos nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, kurios atitinka išvardytas Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtintame Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos apraše (CPK 265 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 1 dalis), įtraukiant ir paveldėjimo santykius.

V. J. pripažinus neveiksniu turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, jam nustatoma globa (CK 3.277 straipsnio 1 dalis). V. J. sutuoktinė K. J. sutinka būti savo vyro globėja, administracine tvarka nebausta, pagal sveikatos būklę gali būti globėja. Atsižvelgiant į globos institucijos išvadą, į tai, jog nenustatyta kliūčių, dėl kurių K. J. negalėtų būti globėja, V. J. globėja skiriama K. J. Ši sprendimo dalis vykdoma skubiai (CPK 496 straipsnis).

Iš pareiškimo duomenų nustatyta bei teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad jos sutuoktinis turi nekilnojamojo turto, todėl, nagrinėjant bylą, sprendžiamas klausimas dėl V. J. turto administravimo (CK 3.245 straipsnis, CPK 493 straipsnis). Įvertinus byloje esančią medžiagą bei atsižvelgus į proceso šalių paaiškinimus, K. J. skiriama V. J. turto administratore, nustatant visišką turto administravimą (CK 4.236-4.252 straipsniai). Turto administratorei išaiškinamos jos teisės ir pareigos (CK 4.240–4.244 straipsniai, CPK 508 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 468 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Pripažinti V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksniu ir nustatyti sričių, kuriose jis pripažįstamas neveiksniu, sąrašą:

- turtinių santykių sritys: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas); 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; 3) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir pan.); 4) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); 5) paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);

asmeninių neturtinių santykių sritys: 1) savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra); 2) sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikių įvertinimas ir pan.)

Nustatyti V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą.

V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globėja ir turto administratore paskirti K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimą dalyje dėl globos nustatymo ir globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.