Kauno apygardos teismo nutartis

2012-03-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-228-579-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-21
Bylos Nr.
1A-228-579-2012
Teisminio proceso Nr.
1-52-1-00142-2011-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Gražys (pirm.), Kęstutis Dargužis, Regina Cemnolonskienė
Nuteistasis
P. S.
Nukentėjusysis
K. A.
Advokatai
Georgijus Zavtrakovas
Kategorijos
Teisėja Asta Jakučiūnienė Baudž. byla Nr. 1A-228-579/2012Pranešėjas Evaldas Gražys (Proceso Nr. 1-52-1-00142-2011-0)
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo P. S. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ir tęsti mokslą. Iš P. S., o šiam neišgalint iš jo įstatyminių atstovų Linos J. J. bei G. S., nukentėjusiajam K. A. priteista 390 litų neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo K. A. civilinis ieškinys dėl 15400 litų turtinės ir dalyje dėl 9640 litų neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. S. pagal BK 178 str. 2 d. nuteistas už tai, kad 2011 m. vasario mėn. pradžioje, (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip per tris kartus, su dviem asmenimis, kurie dar neturi amžiaus, reikalingo baudžiamajai atsakomybei atsirasti, išstumdamas pastato vieno lango grotas, įsibrovė į K. A. sandėlį ir pagrobė K. A. turtą: 40 litų vertės mechaninį raktą 32-36 diametro, 10 litų vertės atsuktuvą, 15 litų vertės plaktuką, 2 vnt. kaltų, 1 vnt. vertė 10 litų, bendrai 20 litų sumai, 2 vnt. tekinimo kaltų - peilių, 1 vnt. vertė 25 litų, bendrai 50 litų sumai, 50 litų vertės oblių, kalto laikiklį, kurio vertė 50 litų, peilio laikiklį, kurio vertė 50 litų, 50 litų vertės figūrinį oblių ir 50 litų vertės šviestuvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam K. A. 385 litų turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu P. S. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-12-05 nuosprendį pakeisti dėl neteisingai paskirtos bausmės, taikyti jo atžvilgiu BK 93 str. 1 d. ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės bei pilnai atmesti pareikštą civilinį ieškinį.

Skunde nurodo, kad teismas teisingai išaiškino visas bylos aplinkybes, tačiau jam paskyrė per griežtą bausmę. Nusikaltimą jis padarė be jokių savanaudiškų paskatų, nesuvokęs jam gresiančios atsakomybės. Kam priklauso pastatas, nežinojo, manė, kad pastatas nenaudojamas, apleistas ir pastate esantys daiktai niekam nepriklauso. Į pastatą su draugu pateko norėdami pasidaryti būstą žaidimams ir nieko nenorėjo iš ten imti. Daiktai taip pat buvo paimti tik dėl smalsumo, neturint tikslo praturtėti, galvojo, kad staliaus įrankiai jam gali būti naudingi, nes norėjo išmokti staliaus darbą. Esant tokioms aplinkybėms, teismas galėjo taikyti BK 93 str. 1 d. ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes nusikaltimą padarė pirmą kartą, pilnai pripažino savo kaltę, dėl to gailisi, nėra pagrindo manyti, kad jis nusikals ateityje. Nukentėjusiojo atsiprašė, pilnai atlygino jo padarytą turtinę žalą.

Apeliantas nurodo, kad teismas be pagrindo iš jo priteisė nukentėjusiajam dalį neturtinės žalos, nes K. A. teismo posėdyje pareiškė, kad neturtinė žala jam padaryta tik dėl to, kad patyrė stresą ir pablogėjo sveikata, nes prarado didelės vertės turtą (radiatorių ir pan.). Dėl šio turto praradimo jis niekuo dėtas, visi jo paimti daiktai nukentėjusiajam grąžinti ir jokių pretenzijų dėl jų jam nepareiškė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo P. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai kvalifikavo P. S. padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 178 str. 2 d., paskyrė nuteistajam bausmę, laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir atsižvelgdamas į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus bei teisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą neturtinės žalos dalyje, nepažeisdamas baudžiamojo proceso reikalavimų dėl žalos atlyginimo.

Apeliantas skunde nurodė, jog jam paskirta per griežta bausmė ir prašo jo atžvilgiu taikyti BK 93 str. bei atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, baudžiamojo įstatymo pažeidimų nepadarė ir paskirtoji bausmė yra teisinga. Skiriant bausmę, atsižvelgta į tai, kad padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas, P. S. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, lengvina tai, kad prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kadangi nusikalstamą veiką P. S. padarė būdamas nepilnamečiu, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas baudžiamojo įstatymo reikalavimų, atsižvelgė ir į bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumus: įvertino nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, jį charakterizuojančius duomenis, atsižvelgė į jo jauną amžių, į tai, kad nepilnametis mokosi. Šių aplinkybių visuma duoda pagrindą išvadai, kad apelianto nusikalstamiems polinkiams pakeisti visiškai pakanka bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu. BK 90 str. 3 d. numato, kad bauda gali būti paskirta tik dirbančiam ar savo turto turinčiam nepilnamečiui, todėl teisėjų kolegijos nuomone, P. S. visiškai pagrįstai paskirta BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, o jos dydis ir paskirti įpareigojimai (būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ir tęsti mokslus) yra tinkami bausmės tikslams pasiekti.

Prašydamas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, apeliantas nurodė, kad nusikaltimą padarė pirmą kartą, kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, atlygino jam padarytą turtinę žalą ir nėra pagrindo manyti, kad jis gali nusikalsti ateityje. Pažymėtina, kad apelianto nurodytos aplinkybės buvo vertintos bausmės skyrimo procese ir būtent šios aplinkybės lėmė laisvės apribojimo bausmės paskyrimą. Be to, negalima laikyti, kad P. S. atlygino padarytą žalą, kadangi nukentėjusiajam buvo grąžinti pagrobti daiktai, o tokiais atvejais nelaikoma, kad buvo atlyginta padaryta žala. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nepilnametį, pirmą kartą padariusį baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas gali, bet neprivalo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Šiuo atveju akcentuotinas P. S. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis – padaryta kvalifikuojantį požymį (įsibrovimą į saugomą teritoriją) turinti vagystė, veika padaryta tiesiogine tyčia. Be to, ši veika padaryta į saugomą teritoriją įsibraunant ne mažiau kaip tris kartus, kas rodo ir didesnį asmens pavojingumą. Todėl apelianto atžvilgiu pagrįstai netaikytos BK 93 str. nuostatos. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog į pastatą pateko su tikslu pasidaryti būstą žaidimams, matydami, kad pastatas apleistas, galvojo, jog jis niekam nepriklauso, dėl to nesuvokęs atsakomybės dėl įsibrovimo į pastatą ir vagystės. Tai vertinama kaip nuteistojo gynybinė pozicija, nes apklaustas pirmosios instancijos teisme P. S. nurodė, jog pirtis buvo aptverta tvora, užrakinta, ant langų grotos, kas patvirtina, jog tokiomis priemonėmis turtas buvo saugomas. Skunde P. S. taip pat nurodo, jog daiktai buvo paimti tik dėl smalsumo, neturint tikslo praturtėti, jis galvojo, kad staliaus įrankiai gali būti naudingi, nes norėjo išmokti staliaus darbą. Tuo pačiu apeliantas pats sau prieštarauja. Daiktų paėmimas tikintis jais pasinaudoti rodo savanaudiškumo požymį, norą pasinaudojant svetimu daiktu pagerinti savo padėtį.

Apeliantas nesutinka ir su jam priteistu civiliniu ieškiniu atlyginti nukentėjusiajam 390 litų neturtinę žalą, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, civilinio ieškinio klausimą išsprendė nepažeisdamas BPK 109 str., 111 str. 1 d. ir 115 str. 1 d. reikalavimų, priteisdamas neturinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam K. A., vadovavosi CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, neturtinė žala priteista motyvuotai ir jos dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus.

Žalos dydį civiliniame ieškinyje nurodo asmuo, kuriam padaryta žala, o galutinį žalos dydį įvertina teismas, priimdamas nuosprendį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį 10000 litų neturtinės žalos atlyginimui (1 t., b.l. 51-52). Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo K. A. civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir iš P. S., o jam neišgalint iš jo įstatyminių atstovų Linos J. J. bei G. S., priteisė 390 litų neturtinei žalai atlyginti. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas savo sprendimą motyvavo, įvertino aplinkybes, dėl kurių nukentėjusiajam atsirado neturtinė žala, kuo ji pasireiškė (stresas, sveikatos pablogėjimas), į tai, kad ir paties nukentėjusiojo neatsargus elgesys turėjo įtakos žalai atsirasti, atsižvelgė į nuteistojo tyčinius veiksmus, jo jauną amžių bei turtinę padėtį, kad jis mokosi, yra išlaikomas tėvų. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pažymi, kad įvertinus, jog būtent dėl apelianto neteisėtų veiksmų nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, atsižvelgus į nuteistojo kaltės formą (tiesioginė tyčia), jo socialinę padėtį (tėvų išlaikomas moksleivis), teismų praktiką priteisiant neturtinės žalos dydį tokio pobūdžio bylose, priteistas 390 litų neturtinės žalos dydis atitinka teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo reikalavimus bei neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Pirmosios instancijos teismas atskleidė taikytinų teisinių kriterijų turinį, pateikė argumentus dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, kitų teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo reikalavimus, pažeidimų nenustatyta, todėl skundžiamas nuosprendis civilinio ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

nuteistojo P. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Evaldas GražysTeisėjai : Regina CemnolonskienėKęstutis Dargužis