- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-20
- Bylos Nr.
- 2-1441-503/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Valdas Petraitis
- Pareiškėjas
- J. I.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto banko
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis, sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei, dalyvaujant pareiškėjui J. I., pareiškėjo atstovei G. G., nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui (teismo šaukimas įteiktas tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos), suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovui (teismo šaukimas įteiktas tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. I. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankui dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas pareiškimu prašo nustatyti faktą, kad garažas (boksas) Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtame (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. I., a. k. (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu.
Pareiškėjas pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu jis bei pareiškėjo atstovė papildomai paaiškino, kad 1982-05-12 tuometinio Vilkaviškio miesto LDT VK sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta paskirti žemės sklypą kooperatinio garažo (duomenys neskelbtini) statybai (duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini) gatvėje bei patvirtintas kooperatyvo narių sąrašas. Jo žiniomis, garažai buvo pabaigti statyti 1982 m. Jis buvo šio kooperatyvo narys. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, garažų kooperatyvo (duomenys neskelbtini) nebeliko, o garažų savininkų bendrija įkurta taip pat nebuvo, kadangi įkurti tokią bendriją nėra galimybės, nes niekas iš tuometinio kooperatyvo narių nėra juridiškai įteisinę savo nuosavybės teisių į savo garažus. Šiuo metu visi mokesčiai už sunaudojamą elektros energiją žemės nuomos mokesčiai yra mokami visų garažų naudotojų, tačiau vieno fizinio asmens vardu (jo – J. I. vardu). Nors minėtu statiniu (garažu) jis naudojasi ir jį valdo nuo 1982 m., tačiau jokie šio statinio (garažo) nuosavybės dokumentai iki šiol nėra sutvarkyti. Prieš kurį laiką jis pradėjo tvarkytis šio garažo (jam priklausančio garažų bokso) nuosavybės dokumentus ir kreipėsi į VĮ Registrų centras Marijampolės filialą, kad būtų atlikta šio statinio inventorizacija bei užregistruotos daiktinės teisės į atskirą garažą (boksą) jo vardu, tačiau jam buvo paaiškinta, kad įrašyti minėtą garažų statinį, o tuo pačiu ir jam priklausantį garažo boksą, Nekilnojamojo turto kadastre bei įregistruoti daiktines teises į šį statinį nėra galimybės, kadangi jis negali pateikti jokių nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų. Tokia situacija susidarė ne dėl jo kaltės. Nei tuo metu, kai egzistavo kooperatyvas (duomenys neskelbtini), nei šiuo metu niekam nekyla abejonių, jog garažai priklausė kooperatyvo nariams, tame tarpe ir jam, t. y. niekas niekada jokių pretenzijų dėl šio garažo valdymo neturėjo ir jokių administracinių aktų dėl jo neteisėtumo priimta nebuvo. Mano, jog jo turimi dokumentai (Vilkaviškio miesto LDT VK (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) su priedu kopija, inventorizacinė byla) įrodo, kad jis yra sąžiningas ir teisėtas statinio (garažų bokso) valdytojas ir jį valdo jau daugiau kaip dešimt metų. Visą laiką nuo 1982 m. , t. y. nuo statinio statybos pabaigos iki šiol jo valdymas buvo atviras ir nepertraukiamas. Naudodamasis ir valdydamas visą laiką šį statinį, jis jo savo vardu neįteisino, kadangi nežinojo, jog būtina tai padaryti VĮ Registrų centre, be to, neturėjo jokių su šio garažo įsigijimu susijusių dokumentų, išskyrus dokumentus, patvirtinančius jo buvimą kooperatyvo (duomenys neskelbtini) nariu. Visą šį laiką buvo įsitikinęs, jog niekieno netrukdomai šį statinį (garažo boksą) valdydamas, juo naudodamasis, nekylant jokių tarpusavio ginčų dėl garažo nuosavybės, jis savaime yra šio statinio (garažo bokso) savininkas. Šiuo metu iškilus įvairiems klausimams dėl žemės sklypo prie garažų įteisinimo, mokesčio už atliekų tvarkymą nustatymo ir surinkimo ir kt., iškilo būtinybė įregistruoti daiktines teises į jam priklausantį garažo boksą ir tapo būtina kreiptis į teismą, kad būtų nustatytas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas. 1982 m. kreipėsi, parašė prašymą dėl garažo pasistatymo ir pradėjo statyti, sukūrė kooperatyvą. Išsirinko valdžią – Š., pirmininku V., iždininku D. Atmatavo žemę ir pradėjo statyti. Visa išrinkta kooperatyvo valdžia dingo, nes jiems nepatiko vieta. Kai pasistatė, traukė burtus, kuris garažas kam atiteks. Išsitraukę burtus, susidėjo duris ir visi išsiskirstė. Mokesčius susimokėdavo. 1982 m. vėlyvą rudenį pradėjo valdyti garažą. Po to pirmininkai keitėsi, V. buvo, po to P., jie vieni nuo kitų dokumentus stumdė, kur dabar dokumentai yra neaišku. Nuo 1982 m. niekas jokių pretenzijų nereiškė. Įsiskolinimų už elektros, žemės mokesčius nebuvo. Tais laikais, kai pastatė, garaže laikė motociklą (b. l. 3–4).
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad CK 4.68 - 4.71 straipsniuose yra nustatytos sąlygos, būtinos nuosavybės teisei įgyti įgyjamosios senaties būdu, todėl asmuo, ketinantis įgyti nuosavybę į jo valdomą nekilnojamą daiktą nurodytu būdu, privalo įrodyti visų minėtuose straipsniuose išvardintų sąlygų buvimą, t. y. kad: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (CK 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Pareiškimas galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas anksčiau minėtas sąlygas. Siekiant nustatyti, ar pareiškime nurodytas turtas nėra valstybės nuosavybė, taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso normos. Valstybinę nuosavybę reglamentavo 1964 m. CK devintojo skirsnio, tuo tarpu kolūkių, kitokių kooperatinių organizacijų, jų susivienijimų nuosavybę - dešimtojo skirsnio normos. Kooperatyvai, kaip tokie, buvo nuosavybės teisės subjektai, kuriems priklausė išimtinė teisė disponuoti jų nuosavybe. Valstybės ir kooperatyvo nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą turėtų būti atribotos, t. y. kooperatyvui priklausęs turtas negalėtų būti laikomas valstybės nuosavybės teisės objektu. Tačiau iš pateiktų įrodymų nėra pagrindo spręsti, kad pastatas – Garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra ir garažo boksas Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas ir nuosavybės teise priklausė garažų statybos kooperatyvui (duomenys neskelbtini), taip pat, kad pareiškėjas buvo kooperatyvo nariu ir kad jam buvo paskirtas naudoti garažo boksas Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį prašoma nustatyti nuosavybės teises. Pagal tuo metu galiojusių 1986-07-15 nutarimu Nr. 249 patvirtintų „Garažų statybos kooperatyvo pavyzdinių įstatų“ 4 punktą, rajono, respublikos pavaldumo miesto LDT Vykdomasis komitetas sudarydavo asmenų, norinčių įstoti į garažų statybos kooperatyvą įskaiton, sąrašą ir jį tvirtino. Kooperatyvas įgydavo juridinio asmens teises nuo įstatų įregistravimo dienos. Pavyzdinių įstatų 5 punkte buvo nustatyta, kad asmenys, įtraukti į atitinkamos LDT Vykdomojo komiteto patvirtintą norinčiųjų įstoti į garažų statybos kooperatyvą sąrašą, laikomi to kooperatyvo nariais nuo įstatų įregistravimo dienos. Garažų statybą kooperatyvas galėdavo pradėti tik nustatytąja tvarka patvirtinus projektinę-sąmatinę dokumentaciją, skyrus sklypą, gavus leidimą statyti, įmokėjus lėšas, kiek kainuoja statyba, ir įforminus finansavimą TSRS statybos banko arba TSRS valstybinio banko įstaigose (pavyzdinių įstatų 6 punktas). Pagal pavyzdinių įstatų 7 punktą, prieš pradedant statybą, kiekvienas kooperatyvo narys privalėjo įmokėti į kooperatyvo sąskaitą sumą, atitinkančią vieno bokso (stovėjimo vietos) statybos kainą, o pastačius garažus ir Valstybinei komisijai priėmus juos naudoti, buvo kviečiamas kooperatyvo narių visuotinis (įgaliotinių) susirinkimas dėl boksų kiekvienam kooperatyvo nariui, atsižvelgiant į jo sumokėto pajaus dydį, paskirstymo (pavyzdinių įstatų 9 ir 17 punktai). Nors pareiškėjas yra pateikęs Vilkaviškio miesto LDT VK sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta paskirti žemės sklypą kooperatinio garažo (duomenys neskelbtini) statybai bei minėtu sprendimu patvirtintą kooperatinio garažo (duomenys neskelbtini) statytojų sąrašą, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad garažų statybos kooperatyvo (duomenys neskelbtini) įstatai buvo įregistruoti ir kad pareiškėjas tapo kooperatyvo nariu (pareiškėjo pateiktas kooperatinio garažo (duomenys neskelbtini) statytojų sąrašas buvo sudarytas, nesant patvirtintiems kooperatyvo įstatams, todėl jame nurodyti statytojai nelaikytini kooperatyvo nariais), taip pat, kad teisės aktų nustatyta tvarka buvo išduotas leidimas garažo statybai, kad Valstybinė komisija priėmė garažą naudoti. Pareiškėjas byloje nepateikė įrodymų, kad jis į kooperatyvo sąskaitą yra sumokėjęs pajų, atitinkantį vieno bokso statybos kainą, taip pat nėra įrodymų, kad garažo boksai tuo metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka buvo paskirstyti kiekvienam kooperatyvo nariui, tame tarpe ir pareiškėjui. Nesant pirmiau nurodytų duomenų ir įrodymų, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas ginčo turtą valdė teisėtai. Be to, pareiškėjo pateiktas Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos 2014-10-30 raštas, kuriame nurodomas valstybinės žemės sklypo nuomos mokėtojas, nagrinėjamoje byloje jokios įrodomosios reikšmės neturi, nes pagal Juridinių asmenų registro duomenis, rašte nurodytas juridinis asmuo - garažų eksploatavimo bendrija (duomenys neskelbtini) neegzistuoja. Pareiškėjas pareiškimą grindžia tuo, kad ginčo turtą jis prižiūri, išlaiko nuo 1982 m., tačiau pareiškėjas nepateikė teismui nei vieno, šias aplinkybes pagrindžiančio, įrodymo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, manome, kad nėra teisinio pagrindo juridiniam faktui dėl pareiškėjo nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį nustatyti (b. l. 23-25).
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas S. L. B. parodė, kad kooperatyvo nariai patys statėsi garažus (duomenys neskelbtini)s gatvėje. Jiems davė sklypą statytis, jie surinko žmonių grupę, pasidarė 18 garažų. B. vadovavo statyboms. Statybų pradžia buvo 1981 ar 1982 metais. 1982 m. rudenį baigė statybas. Baigę statybas išsirinko pirmininką, jis ruošė viską, bet po to jį iškėlė, jis dingo, perėmėm kitas – P. P. ilgai pirmininku nebuvo. Jokių dokumentų jiems nedavė, kad jie savininkai. Statė kooperatiniu būdu. Elektra buvo bendra, o į garažus skaitliukai sudėti. Jis buvo atsakingas už elektrą, tai duomenis siųsdavo į Alytų, o iš Alytaus atsiųsdavo sąskaitą už elektrą, po to davė knygeles. Pirmininkas žadėjo, kad visiems tvarkys dokumentus, kad sutvarkyti nuosavybę, bet nieko nepadarė. Kai pirmininkai išsiskirstė, liko be valdžios, tai J. I. prikalbino, jis taip pat buvo kooperatyvo narys, statėsi kartu garažą. Kartu pastatė, kartu pradėjo naudoti. Įmokas už garažo statybas visi įmokėdavo, nupirkdavo medžiagų, tada jie patys statydavo, tada vėl įmokėdavo. Jokių pretenzijų dėl J. I. garažo niekas nereiškė, nes jis ištraukė lapelį su garažo numeriu. Už elektrą J. I. mokėdavo visada. B. buvo miesto pirmininkas, jis buvo atvedęs asmenis garažų apžiūrai.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. K. parodė, kad jie pasistatė garažus. Jis kooperatyvo nariu tapo vėliau nei pareiškėjas, nes pareiškėjas jau buvo pasistatęs, o jų 5 boksai dar buvo likę nebaigti statyti. Jis, kai pradėjo statyti garažą, pareiškėjas jau statėsi duris. Patys statėsi, patys viską pirkosi. J. I. buvo nariu nuo pat pradžių. Gaudavo tik mokesčių dokumentus, kad reikia mokėti už elektrą, už žemę. Pirmininkas skaitliukus patikrinęs, surinkdavo pinigus. Garažų iš viso buvo 18. Jis jokių nuosavybės dokumentų neturėjo, bet pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį ir pardavė savo garažą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas paduotas teisėtai, yra pagrįstas, todėl patenkintinas.
Nustatyta, kad pareiškėjo naudojamas pastatas yra suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas – jam atlikti kadastriniai matavimai, suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 55). Vilkaviškio miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinti autogaražo kooperatyvo (duomenys neskelbtini) įstatai (b. l. 6, 51, 53). Autogaražo kooperatyvo (duomenys neskelbtini) nariu buvo pareiškėjas J. I. ir liudytojai S. L. B. bei R. K. (b. l. 7-8, 51-52, 58). Kooperatinio garažo statybai buvo skirtas žemės sklypas Vilkaviškio mieste, tuometinėje (duomenys neskelbtini) gatvėje (dabartinis gatvės pavadinimas – (duomenys neskelbtini) (b. l. 6, 9-10, 13-15 , 51). Aplinkybė, kad Vilkaviškio miesto LDTVK sprendimu buvo skirtas žemės sklypas kooperatyvui (duomenys neskelbtini) bei liudytojų parodymai paneigia valstybės nuosavybės teises į garažą. Viešojo registro duomenys patvirtina, kad garažas neįregistruotas nei valstybės, nei kito asmens vardu ir nepripažintas savavališka statyba (b. l. 55). Viešame Nekilnojamojo turto registre Negyvenamosios patalpos – garažo (bokso) Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudotoju nuo 1988-02-15 įregistruotas J. I. (b. l. 55). Minėtas garažas (boksas) pradėtas ir baigtas statyti 1982 m. (b. l. 42). Garažą statybos būdu sukūrė autogaražo kooperatyvo (duomenys neskelbtini) nariai. J. I. garažą naudoja ilgiau nei 10 metų, naudojimas buvo nepertraukiamas, atviras ir nesislapstant (išviešintas Nekilnojamojo turto registre). J. I. garažą naudoja savo reikmėms – jame laiko savo transporto priemonę, moka mokesčius už elektrą, žemę, siekė atlikti registraciją VĮ Registrų centre (b. l. 7, 9-12, 52, 54). Tai, kad visą valdymo laiką pareiškėjas garažą valdė kaip savo, suvokdamas, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į šį pastatą, patvirtina pareiškėjo paaiškinimai, liudytojų parodymai bei tai, kad dėl valdymo fakto jam niekas nebuvo pareiškęs pretenzijų, pastato nuosavybės teisės nebandė įteisinti įgyjamosios senaties arba kitais įstatyme nustatytais pagrindais. Pareiškėjas mokėjo įnašus už garažo statybą, vėliau reguliariai mokėjo visus mokesčius, reikalingus garažo išlaikymui, jokių įsiskolinimų nei už garažo statybą nei už jo eksploatavimą nėra, todėl laikytina, kad garažo valdymas yra sąžiningas ir teisėtas. Pareiškėjas paaiškino ir liudytojai patvirtino, kad kooperatyvo narių buvo sutarta bendrai pastatyti garažus, o baigus statyti – burtų keliu išdalinti garažus kooperatyvo nariams, tokiu būdu pareiškėjas įgijo teisę naudotis ir valdyti vieną iš kooperatyvo narių pastatytų garažų.
CK 1.138 straipsnio 1 dalies 1, 5, 8 punktų bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 530 straipsnio normos numato teismui teisę ginti asmens civilinę teisę, nors ir nepažeistą, tačiau oficialiai nepripažintą, nustatant įstatymo numatytus juridiškai reikšmingus faktus, taip pripažįstant civilines teises ir pakeičiant asmens civilinius teisinius santykius su kitais asmenimis.
Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas, 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis), 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis), 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas, 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas, 6) daiktas valdomas nepertraukiamai, 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas), 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos A. T. 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
Pagal pareiškėjo, suinteresuotų asmenų paaiškinimų, liudytojų parodymų ir rašytinių duomenų visumą teismas sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja visos CK 4.68–4.71 straipsniuose numatytos kaip privalomos prašomo fakto nustatymui sąlygos, t. y.:
1) pareiškėjas J. I. nėra įgijęs nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą – negyvenamąją patalpą – garažą (boksą) Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), jokiu kitu CK 4.47 straipsnyje apibrėžtu būdu; 2) daiktinės teisės į šį nekilnojamąjį daiktą nėra įregistruotos viešame registre nei pareiškėjo, nei jokių kitų asmenų, valstybės ar savivaldybės vardu; 3) pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą pradėjo valdyti ir juo naudotis sąžiningai bei neturėjo pagrindo manyti, kad kiti asmenys turi daugiau teisių į nekilnojamąjį daiktą už jį; 4) pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė teisėtai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą pradėjo valdyti per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus; 5) pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ir naudojo atvirai, nesislapstydamas: pastatą naudojo pagal paskirtį, mokėjo mokesčius už elektrą, žemės mokestį, siekė atlikti registraciją VĮ Registrų centre; 6) pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ir naudojo nepertraukiamai: naudoja jį nuo 1982 m. iki dabar; 7) pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė kaip savo, elgėsi kaip jo savininkas: pastatą naudojo pagal paskirtį, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius; 8) nekilnojamąjį daiktą pareiškėjas sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai valdė ilgiau nei įstatymo reikalaujamą dešimties metų laikotarpį – nuo 1982 m.
Šių sąlygų visuma teismui duoda teisinį pagrindą pripažinti, jog pareiškėjas J. I. įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – garažą (boksą) Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties pagrindu (CK 4.47 straipsnio 11 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263, 270, 279, 307, 443, 530-533 straipsniais, teismas
nusprendė:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti faktą, kad nekilnojamasis daiktas – garažas (boksas) Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. I., a. k. (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Vilkaviškio rajono apylinkės teismui.