Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams K. B. ir Ė. L. dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo dokumentinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

12. Byloje esantys įrodymai: nuotraukos (b. l. 37–42, 51–52), daiktų paėmimo protokolai (b. l. 32), greitai gendančio turto aprašymai (b. l. 34), turto pripažinimo atliekomis aktai (b. l. 35–36,), 2022 m. lapkričio 30 d. administracinio nusižengimo protokolai (b. l. 30–31, 48–49), 2022 m. gruodžio 21 d. nutarimai administracinio nusižengimo byloje patvirtina, kad atsakovai pripažinti kaltais padarę administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 291 straipsnio 4 dalyje už tai, kad 2022 m .lapkričio 29 d. apie 17.00 val. Vilniaus r. Neries upėje (geografinės koordinatės 54,832522-24,899611) K. B. ir Ė. L. iš guminės valties žvejojo draudžiamu būdu, ne mėgėjų žvejybos įrankiais – dviem statomais tinklais – ir sugavo devynias lašišas, pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 patvirtintų Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 9.1, 10.2 punktų reikalavimus (b. l. 44–45, 54–55). Nutarimai įsiteisėję, todėl daroma išvada administracinio nusižengimo byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovai sugavo devynias lašišas turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 3 punktu) ir jų nereikia įrodinėti.

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nesilaikęs asmuo pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį privalo visiškai atlyginti žalą. Iš esmės analogiška norma yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnyje, pagal kurią piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 63 straipsnio 1 dalimi fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos žuvų ištekliams, privalo ją atlyginti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Padarytos žalos žuvų ištekliams vidaus vandenyse apskaičiavimo tvarką nustato aplinkos ministras (Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 63 straipsnio 2 dalis). Prievolę atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą taip pat numato ir Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktas, kuriame nustatyta, kad asmenys, užsiimantys mėgėjų žvejyba, privalo atlyginti savo neteisėtais veiksmais žuvų ištekliams padarytą žalą. Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. D1-27, reglamentuoja žuvų ištekliams padarytos žalos nustatymo ir jos atlyginimo dydžio apskaičiavimo tvarką. Minėto aprašo 9 punktas numato, kad kai padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo bazinis įkainis tam tikrai žuvų rūšiai nustatytas už vienetus, žalos atlyginimo dydis skaičiuojamas sumuojant atskiroms žuvų rūšims padarytos žalos atlyginimo dydį pagal formulę: N = Σ D × q1 (N – padarytos žalos žuvims atlyginimo dydis (Eur); D – neteisėtai sugautų, sunaikintų ar pažeistų tam tikros rūšies žuvų kiekis (vnt.); q1 – padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo bazinis įkainis, nustatytas tam tikrai žuvų rūšiai vidaus vandenyse (Eur/vnt.)). Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo bazinis įkainis už lašišą yra 970 Eur, atitinkamai tai reiškia, kad, sugavus devynias lašišas, žuvų ištekliams padaryta žala yra 8 730 Eur (t. y. 9 × 970 Eur = 8 730 Eur). Žalos aplinkai paskaičiavime nurodoma, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. D1-27 partvirtintu Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašu, buvo padaryta 8 730 Eur žala žuvų ištekliams padaryta (b. l. 33, 50). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovams neteisėtai sužvejojus devynias lašišas buvo padaryta 8 730 Eur žala gamtai, daroma išvada, kad nustatytos visos atsakovų atsakomybės sąlygos (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246–6.249 straipsniai). Nesant duomenų, kad atsakovai būtų atlyginę žalą (CPK 178 straipsnis), teismas konstatuoja, kad ieškovo reikalavimas dėl 8 730 Eur žalos atlyginimo yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas.

14. Pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalį bendrai žalos padarę asmenys atsako solidariai, be to, CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad skolininkų pareiga yra solidarioji, jeigu prievolė yra susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu, todėl nagrinėjamu atveju nustačius, kad abu atsakovai bendrais aktyviais veiksmais padarė žalos gamtai, daroma išvada, kad gamtai padarytą žalą turi atlyginti abu atsakovai solidariai.

15. Teismas pažymi, kad vadovaujantis CK 6.6 straipsnio 4 dalimi, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius (šiuo atveju – ieškovas) turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų (t. y. žalą atlygintų) tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-489/2022, 58 punktas), toks teisinis reguliavimas įtvirtintas siekiant užtikrinti nukentėjusio asmens teisę į žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-1075/2022, 47 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Atlyginęs kelių asmenų bendrai padarytą žalą asmuo turi teisę iš bendraskolių reikalauti žalos atlyginimo dalies, proporcingos kiekvieno jų kaltei (CK 6.9 straipsnis, 6.279 straipsnio 2 dalis), o kai neįmanoma nustatyti kiekvieno iš žalą padariusių asmenų kaltės dydžio, laikoma, kad jie žalą turi atlyginti lygiomis dalimis (6.280 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021, 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-611/2021, 23–27 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

16. 2023 m. balandžio 26 d. teismo rūmuose gautas atsakovo Ė. L. prašymas leisti 8 730 Eur sumą mokėti dalimis, mokant po maždaug 100 Eur per mėnesį (DOK-27205), teismo posėdžio metu abu atsakovai prašė leisti žalą atlyginti dalimi, todėl atsakovų prašymas vertintinas kaip prašymas išdėstyti sprendimo įvykdymą. Ieškovas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. D1-105 patvirtinto Pasiūlymų gera valia atlyginti žalą aplinkai ir (ar) kitų susijusių nuostolių atlyginimo teikimo tvarkos aprašo 9 punktą asmens, kuriam pateiktas pasiūlymas, motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu sutinka su žalos aplinkai apskaičiuotu dydžiu, bet dėl objektyvių priežasčių negali per pasiūlyme nurodytą laikotarpį atlyginti žalos aplinkai ir (ar) kitų susijusių nuostolių, žalos aplinkai ar kitų susijusių nuostolių mokėjimas išdėstomas dalimis per prašyme nurodytą laikotarpį, ne ilgesnį kaip 24 mėnesiai. Teismas pažymi, kad šio aprašo nuostatos taikomos tuomet, kai asmenys sutinka sudaryti žalos atlyginimo susitarimą, o ne tais atvejais, kai žalos atlygino klausimas yra sprendžiamas teisme.

17. CPK 284 straipsnyje numatyta, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su atsakovo, tiek su ieškovo interesais, tuo pačiu būtina nagrinėti ir kitas aplinkybes, kuriomis remiasi šalys. Ši teismo teisė vertinama kaip teisė nustatyti atsakovo lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią atsakovas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Teismų praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, jog sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-3782015). Teismas taip pat turi įvertinti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-420-467/2023). Teismas pažymi, kad leidus žalos atlyginimą mokėti dalimis po 100 Eur per mėnesį, tokiu atveju žala būtų atlyginta po daugiau nei septynerių metų. Itin ilgas žalos atlyginimo terminas nesuderinamas su suteiktų nepagrįstą pranašumą atsakovams, kurie savo neteisėtais veiksmais padarė žalos gamtai, tačiau įvertinus atsakovų turtinę padėtį (atsakovas K. B. niekur nedirba (b. l. 121), 2018 m. yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 131), nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. jam buvo 219,80 Eur dydžio socialinė išmoka, 112,39 Eur dydžio šildymo išlaidų tikslinė kompensacija (b. l. 132), turi skolų, kurių išieškojimą vykdo antstoliai (b. l. 148–165), nors jo vardu yra registruoti trys automobiliai, tačiau atsakovo teigimu, du yra paduoti, o kitas yra netinkamas naudoti, atsakovas Ė. L. iki 2023 m. balandžio 15 d. dirbo (b. l. 119–120), kaip pats paaiškino teismo posėdžio metu, jo darbas buvo sezoninis, todėl pasibaigus šaltajam metų laikui jo darbo santykiai nutrūko, turi mažametį vaiką (b. l. 18), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 126), jo vardu registruotos dvi transporto priemonės, tačiau, jo teigimu, jis turi tik automobilį „Audi“, o kitą pardavė, bet neišregistravo, po senelio mirties paveldėjo 1/3 dalį nebaigtos statybos namo su žemės sklypu), atsakovai nevengdami žalos atlyginimo prašo leisto ją mokėti dalimis), teismas pripažįsta, kad visos 8 730 Eur dydžio žalos atlyginti atsakovai neturi galimybės, todėl žalos atlyginimas išdėstytinas 36 mėnesių terminui, įpareigojant kas mėnesį mokėti po 242,50 Eur.

18. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Preziumuojama, kad CK 6.210 straipsnyje numatyti palūkanų dydžiui yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai patiriami dėl negalėjimo naudotis pinigais, kurių ieškovas neprivalo įrodinėti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad prasidėjus teismo procesas skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007 ir kt.). Pažymėtina, kad kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei, jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai neatlygino žalos gamtai, todėl tenkintinas ieškovės reikalavimas iš atsakovų priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2023 m. vasario 13 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

19. Nors vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, byloje mokėtinas žyminis mokestis yra 197 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktu), todėl ieškinį tenkinus, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi iš atsakovų priteistina po 98,50 Eur žyminio mokesčio.

20. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 26,56 Eur (4 laiškai po 6,64 Eur) sumą. Tai viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 ir 6 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 178 straipsniu, 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268–271 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 304766622, solidariai iš atsakovų K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Ė. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8 730 Eur (aštuonis tūkstančius septynis šimtus trisdešimt eurų) žalos gamtai atlyginimo, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2023 m. vasario 13 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Išdėstyti 8 730 Eur (aštuonių tūkstančių septynių šimtų trisdešimties eurų) žalos atlyginimo mokėjimo dalimis per 36 (trisdešimt šešis) mėnesius, įpareigojant solidariai atsakovus K. B. ir Ė. L. kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti po 242,50 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus 50 ct) sumą.

Priteisti valstybei iš atsakovų K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Ė. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 98,50 Eur (devyniasdešimt aštuonis eurus 50 ct) žyminio mokesčio. Išaiškintina, kad žyminis mokestis mokas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovų K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Ė. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Išaiškintina, kad bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5662

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.