- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-22
- Bylos Nr.
- 2-2289-813/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01920-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Darius Kantaravičius
- Atsakovas
- L. K., R. K.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, sekretoriaujant Inai Jankulskaitei, dalyvaujant vertėjai Marinai Sidorovič, dalyvaujant atsakovams L. K. (L. K.), R. K., nedalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams L. K. (L. K.), R. K. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų L. K. (L. K.), R. K. 13 300 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovui atsisakius ieškinio dalyje R. K. atžvilgiu, teismo 2012-10-04 nutartimi šis ieškinio dalies atsisakymas priimtas ir byla R. K. atžvilgiu nutraukta, nustatyta jos procesinė padėtis – liudytoja.
Šalies argumentai
Ieškovas teismui pateiktame ieškinyje nurodė, kad 2010-08-01 dėl L. K., vairavusio R. K. priklausančią transporto priemonę BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta G. G. priklausanti transporto priemonė BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėto eismo įvykio metu L. K. civilinė atsakomybė, vairuojant transporto priemonę BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, dėl minėto įvykio metu patirtos žalos atlyginimo buvo kreiptasi į ieškovą. AB „Lietuvos Draudimas“, vykdydama Paslaugų teikimo sutarties Nr. 1 nuostatas bei veikdama ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo ir atlygino G. G. transporto priemone BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą žalą, išmokėdama 13 300 Lt dydžio draudimo išmoką. Tuo tarpu ieškovas, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3. p. nuostatas, AB „Lietuvos Draudimas“ kompensavo išmokėtą 13 300 Lt draudimo išmoką. Pagal LR CK 6.280 str. bei Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 2 d., 23 str. 1 d., ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiems autoavarijos metu asmenims, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą transporto priemonės vairuotoją arba jos savininką. Ieškovas, kaip asmuo, atlyginęs žalą, padarytą kito asmens, pretenzijomis kreipėsi į bendraatsakovius dėl nuostolių atlyginimo, tačiau jie iki šiol patirtų nuostolių neatlygino.
Procese ieškovas atsisakė ieškinio reikalavimų atsakovės R. K. atžvilgiu, o teismas šį atsisakymą priėmė ir R. K. atžvilgiu bylą nutraukė.
Atsiliepimas
Atsakovas L. K. atsiliepimu į ieškinį su juo sutiko iš dalies. Sutiko sumokėti ieškovo reikalaujamą nuostolių 13 300 Lt sumą, ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nesutiko ieškovui mokėti 5 proc. metines procesines palūkanas. Atsakovas nurodė ir teismo pasėdyje paaiškino, kad apie ieškovo pretenzijas sužinojo tik gavęs ieškinį, iki tol jokių pretenzijų negavo, nes ieškovo nurodytu adresu jau nuo 2010 m. gruodžio mėn. negyveno, o ieškovui kito adresu nenurodė, kito adreso neišviešino ir jo niekur nedeklaravo. Prašo teismo priteistą sumą išdėstyti per 1 metus, nes dėl savo sunkios turtinės padėties jos atlyginti negalės.
Liudytoja R. K. teismo posėdyje paaiškino, kad ji 2010-07-31 pardavė automobilį atsakovui L. K.. Iš jo netrukus sužinojo, jog atsakovas padarė eismo įvykį. Po įvykio liudytoja matė tik L. K. automobilį, o nukentėjusio asmens automobilio nematė. Liudytoja nežino, kad L. K. buvo apsidraudęs atsakomybę privalomuoju draudimu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai – 2010-08-26 pažyma Nr. 61R-411605-10 „Dėl informacijos apie eismo įvykį Nr. 07-10-5296979“, 2010-08-01 išrašas apie transporto priemonę, 2010-08-02 pranešimas apie eismo įvykį, 2002-03-29 paslaugų teikimo sutartis Nr. 1 ir 2003-01-02 jos pakeitimas, 2010-08-04 transporto priemonės techninės apžiūros ir 2010-08-06 papildomos apžiūros protokolai, fotonuotraukos, 2010-08-11 transporto priemonės remonto vertės sąmata, 2010-08-06 PVM sąskaita faktūra serija A Nr. 0001155, 2010-08-02 pinigų priėmimo kvitas serija BUH Nr. 3796720, išvada apie transporto priemonės likutinę vertę, 2010-10-25 prašymas išmokėti draudimo išmoką, 2010-12-06 mokėjimo nurodymas Nr. 10270000, 2012-08-10 pažyma apie draudimo išmokos kompensavimą Nr. 08-1749-7954, 2011-04-14 pretenzija Nr. 08-1749-3584, 2011-12-08 pretenzija Nr. 08-1749-12088, išrašas apie asmenį, 2012-08-13 vietinio mokėjimo nurodymas patvirtina ieškinyje minimas faktines aplinkybes.
Nustatyta, kad 2010-08-01 dėl L. K., vairavusio jam pačiam priklausančią transporto priemonę BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta G. G. priklausanti transporto priemonė BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėto eismo įvykio metu L. K. civilinė atsakomybė, vairuojant transporto priemonę BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, dėl minėto įvykio metu patirtos žalos atlyginimo buvo kreiptasi į ieškovą. AB „Lietuvos draudimas“, vykdydama 2002-03-29 Paslaugų teikimo sutarties Nr. 1 nuostatas bei veikdama ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo ir atlygino G. G. transporto priemone BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą žalą, išmokėdama 13 300 Lt dydžio draudimo išmoką.
Ieškovas atgręžtinio reikalavimo teise ne kartą su pretenzijomis kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas atlyginti jo patirtus nuostolius. Tačiau atsakovas gera valia ieškovo patirtų nuostolių neatlygino. Kadangi atsakovo L. K. civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta, padarytą žalą atlygino ieškovas, todėl įgyvendindamas atgręžtinio reikalavimo teisę prašo šią sumą priteisti iš žalą padariusio asmens ir transporto priemonės savininko, kurie šiuo atveju sutampa.
Transporto priemonių, skirtų važiuoti žeme, taip pat mopedų, priekabų ir puspriekabių, išskyrus bėgines transporto priemones, valdytojų civilinės atsakomybės draudimas reglamentuojamas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau – Įstatymas). Šio įstatymo tikslas – nustatyti pirmiau išvardytų transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Vienas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo bruožų yra jo privalomumas. Šiuo draudimu siekiama užtikrinti tiek nukentėjusiųjų nuo transporto priemonių, tiek asmenų, naudojančių jas, turtines teises ir interesus. Aiškinant įstatymo normas, reglamentuojančias sausumos transporto priemonių draudimą, būtina atsižvelgti į tai, kad naudojamos transporto priemonės yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams (CK 6.270 straipsnis). Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams, lemia jos valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir atitinkamus reikalavimus jas eksploatuojant.
Privalomai draudžiama kiekviena privaloma registruoti motorinė transporto priemonė, skirta važiuoti žeme, taip pat mopedai, priekabos ir puspriekabės, išskyrus bėgines transporto priemones. Įstatyme nustatyta ir išimčių, kai transporto priemonės gali būti nedraudžiamos (Įstatymo 1 straipsnio 3 dalis). Pagal Įstatyme įtvirtintą teisinį reglamentavimą tuo atveju, kai žala padaroma neapdrausta transporto priemone, draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmoka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Naudojama transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota (Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nustatyta, kad sudaryti draudimo sutartį yra transporto priemonės savininko pareiga.
Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Šioje normoje nustatyta maksimali transporto priemonės savininko ar valdytojo atsakomybė Biurui tuo atveju, kai šis sumoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims. Biuras, pareiškęs reikalavimą kaltam dėl eismo įvykio asmeniui, kuris padarė žalos, valdydamas neapdraustą transporto priemonę, ir negavęs visos išmokėtos išmokos grąžinimo, turi teisę pareikšti reikalavimą asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį. Teismas prieina prie išvados, kad Įstatyme suteikta Biurui teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Teismas konstatuoja, kad atsakovas L. K. yra kaltas dėl eismo įvykio ir jo metu buvo automobilio savininku, todėl turėjo pareigą įstatymų nustatyta tvarka savo civilinę atsakomybę apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tai reiškia, kad L. K. yra atsakingas Biurui pagal byloje jam pareikštą ieškinį. Atsakovas neginčijo reikalaujamų atlyginti nuostolių dydžio ir teismui nepateikė jokių šį dydį paneigiančių įrodymų (CPK 178 str.).
Ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Konstatavus, kad atsakovas L. K. turi atsakyti pagal ieškinį, tai šios procesinės palūkanos iš jo priteistinos. LR CK 6.37 str. numato, jog skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi atsakovas L. K. priteistinos ieškovo reikalaujamos atlyginti žalos nekompensavo, iš jo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-08-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. ir 6.210 str.). Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės atsakovo argumentai apie ikiteisminių pretenzijų dėl nuostolių atlyginimo negavimo, nes apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą atsakovas ieškovui nepranešė, savo naujos gyvenamosios vietos adreso neišviešino ir jos nedeklaravo. Be to, atsakovas, būdamas kaltas dėl eismo įvykio ir būdamas automobilio savininku bei neapdraudęs savo civilinės atsakomybės, turėjo numatyti ir žinoti neigiamas turtines pasekmes, taigi turėjo dėti pastangas pats bendradarbiauti su ieškovu ar jo atstovu dėl žalos atlyginimo, tačiau to nepadarė.
Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, tai iš atsakovo ieškovui priteistinos jo bylinėjimosi išlaidos: 399 Lt žyminio mokesčio ir 423 Lt susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, viso 822 Lt (LR CPK 93 str. 1 d.).
Remiantis CPK 96 str., iš bylą pralaimėjusio atsakovo priteistina valstybei 17,28 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Atsakovo teismo posėdyje išreikštas prašymas teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti 1 metų laikotarpiui šioje proceso stadijoje negali būti nagrinėjamas, nes atsakovas teismui nepateikė jokių savo turtinę padėtį apibūdinančių įrodymų, teismui nežinoma ir ieškovo pozicija šiuo klausimu. Todėl atsakovui išaiškinama, kad jis šį prašymą turi teisę pateikti po sprendimo priėmimo CPK 284 str. nustatyta tvarka, prie prašymo būtinai pridėdamas išsamius duomenis ir juos patvirtinančius įrodymus apie savo turtinę padėtį.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo L. K. (L. K.), a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, juridinio asmens kodas 125709291, Algirdo g. 38, Vilnius, a.s Nr. LT967044060001558518, AB SEB bankas, banko kodas 70440, naudai 13 300 Lt (trylika tūkstančių tris šimtus litų) nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-08-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 822 Lt (aštuonis šimtus dvidešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo L. K. (L. K.), a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 17,28 Lt (septyniolika litų 28 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Vadovaujantis CPK 150 str. 3 d., Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-08-21 nutartimi L. K. atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo, išskyrus CPK 147 str. 6 d. numatytą atvejį.
Sprendimas per 30 nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.