- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-16
- Bylos Nr.
- 2S-1234-56/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kačinskienė Tatajana Žukauskienė
- Ieškovas
- H. Č., I. Č.
- Atsakovas
- R. J.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Petro Jaržemskio
kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės Tatajanos Žukauskienės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų
H. Č. ir I. Č. (įstatyminė atstovė R. J.), atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-07-08 nutarties, kuria tenkintas atsakovės R. J. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ieškovas įpareigotas sudaryti salygas atsakovei R. J. ir ginčo šalių dukrai Laimai I. Č. patekti į butą bei netrukdyti jame gyventi iki teismo sprendimo priėmimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas H. Č. su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė nutraukti santuoką sudaryta su 2003-08-02 su atsakove R. J., Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 1846), dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo ginčo šalims palikti iki santuokos turėtas pavardes; Linos I. Č. gim. 1999-12-24 gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu H. Č. jo bute adresu (duomenys neskelbtini); Iš atsakovės dukros išlaikymui priteisti po 500 Lt kas mėnesį iki dukros pilnametystės; Nustatyti netrukdomą motinos dalyvavimą dukros auklėjime, atsižvelgiant į poreikius; Išlaikymo iš sutuoktinės nepriteisti; Nustatyti, kad ginčo šalys turtą yra pasidalinę 2008-10-14 povedybine sutartimi, patvirtinta notaro; Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ginčo šalys kaip sutuoktiniai negyvena nuo 2005 metų. Atsakovė iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas, todėl bendras gyvenimas tapo negalimas. Tarp šalių atsirado psichologinis nesuderinamumas, kas neigiamai veikia ne tik šalis bet ir jų nepilnametį vaiką. Kadangi atsakovė savo santykių su kitu vyriškiu neslepia, tai demonstruoja nepilnametei dukrai, kuriai tai yra nepriimtina, todėl santuoka turi būti nutraukta dėl atsakovės kaltės. Ieškovas dukrai skiria daugiau laiko ir dėmesio nei atsakovė, butas adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui, kuris dukros vienos naktį ar svetimiems žmonėms nepalieka. Mokyklą kuria lanko dukra yra netoli ieškovui priklausančio buto. Atsakovė gyvenamojo ploto neturi, o ieškovo bute negalės gyventi, dėl priežasčių, kurios paskatino ieškovą pradėti teismo procesą. Turtinių ginčų tarp šalių nėra, kadangi turtas padalintas 2008-10-14 notariškai patvirtinta povedybine sutartimi. Susitaikyti šalims galimybių nėra.
Atsiliepimas
Atsakovė R. J. pateikė priešieškinį kuriame prašė ieškinį atmesti; Taikyti laikinąsias apsaugos priemones-įrašą VĮ ,,Registrų centras“ nekilnojamojo turto registre dėl buto adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo; santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; Po santuoks nutraukimo šalims palikti iki santuokos turėtas pavardes; Išlaikymo iš ieškovo nepriteisti; Dukros Linos I. Č. gim. 1999-12-24 gyvenamąją vietą nustatyti su motina R. J.; Leisti ieškovui netrukdomai dalyvauti dukros auklėjime; Nustatyti užufruktą, teisę atsakovui kartu su dukra gyventi bute adresu (duomenys neskelbtini), iki dukros pilnametystės; Priteisti po 500 Lt išlaikymą nepilnametei dukrai, mokamomis kiekvieną mėnesį iki dukros pilnametystės; R. J. priteisti automobilį Hyundai XG30, 2002 metų laidos, v/n (duomenys neskelbtini) Ieškovui priteisti automobilį Honda Shuttle, 1998 metų laidos v/n (duomenys neskelbtini) Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovo nurodomi santuokos nutraukimo, esant vieno sutuoktinio kaltei, pagrindai nepagrįsti. Santuoka iširo dėl sutuoktinio sunkaus charakterio, grubaus ir šiurkštaus elgesio su atsakove. Ieškovo keliamas reikalavimas dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo su juo, prieštarauja vaiko gyvenamosios vietos nustatymo principams, nes vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant į vaiko norą gyventi su vienu iš tėvų, be to nustačius gyvenamąją vietą jos adresas negali būti nurodomas. Kadangi ieškovas keletą dienų per savaitę dirba Alytuje, o dukra labiau prisirišusi prie motinos, jos gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su motina, atsakove. Butas esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra šeimos turtas, nes tai abiejų sutuoktinių ir jų dukros gyvenamoji vieta. Atsakovė ir dukra kitos gyvenamosios vietos neturi. Vadovaudamasi Civilinio kodekso 3.71 straipsniu, nurodė, kad teismas turi pagrindą nustatyti atsakovės ir nepilnametės dukros gyvenamąją vietą pas ieškovą (uzufruktą). Atsižvelgdama į tai, kad dukros gyvenamoji vieta nustatytina su motina iš ieškovo, nepilnametės dukros išlaikymui priteistina 500 Lt suma. Ginčo dėl dalyvavimo auklėjant vaiką tarp šalių nėra. Nurodė, kad prašomi padalinti automobiliai, nors ir esant patvirtintai povedybinei sutarčiai turi būti padalinti, kadangi jie įgyti po santuokos sudarymo. Be to už automobilį Hyundai XG30, 2002 metų laidos, v/n (duomenys neskelbtini) atsakovė sumokėjo savo lėšomis ir juo naudojasi išimtinai pati. Automobilis yra būtinas atsakovei tiek vykstant į darbą, tiek iš jo, vežiojant dukrą, todėl turi būti priteistas atsakovei. Prašė teismo taikyti liakinąją apsaugos priemonę, įrašą VĮ ,,Registrų centras“, kuriuo būtų uždrausta perleisti butą adresu (duomenys neskelbtini) trečiųjų asmenų nuosavybėn, tokiu būdu yra tikimybė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.
Teismo posėdžio metu 2009-07-08 atsakovės atstovas prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę- įpareigoti atsakovą sudaryti sąlygas patekti į butą, kuriame šeima gyveno, paaiškino, kad ieškovei išvykus atostogauti, atsakovas pakeitė spyną ir atsakovė su dukra negali pateikti į gyvenamąją patalpą.
Atsiliepimas
Atsakovas su prašymu nesutiko, paaiškino, kad atsakovė iš buto išvežė dalį baldų ir kitų daiktų, todėl atsakovės noras patekti į butą yra noras papildomai išgabenti daiktus.
Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę, paaiškino, kad tėvų pareiga aprūpinti vaiką gyvenamuoju plotu.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-07-08 nutartimi atsakovės atstovo prašymas buvo patenkintas ir ieškovas įpareigotas sudaryti sąlygas atsakovei R. J. ir šalių dukrai Laimai I. Č. patekti į butą, netrukdyti jame gyventi adresu (duomenys neskelbtini) iki sprendimo priėmimo.
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 144 str. 1 d. teismas konstatavo, kad gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Teismas sprendė, kad Civilinio kodekso 3.65 straipsnis suteikia teisę teismui, atsižvelgiant į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Išklausius šalis posėdžio metu, teismas turėjo pagrindą padaryti išvadą, jog siekiant nepažeisti nepilnamečio vaiko interesų, tikslinga įpareigoti ieškovą netrukdyti atsakovei su vaiku patekti į butą adresu (duomenys neskelbtini) ir jame gyventi.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Ieškovas H. Č. atskiruoju skundu prašo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinti.
Nurodo, kad ieškovas niekada netaikė draudimo dukrai gyventi jo bute. Vadovaujantis Civilinio kodekso 3.71 straipsnio 1 dalimi, 3.86 straipsnio 2 dalimi uzufruktas nustatomas tam šeimos nariui, su kuriuo lieka gyventi vaikas kadangi teismo sprendimas nėra priimtas, tai uzufrukto nustatymui nėra teisinio pagrindo. Nagrinėjamu atveju atsakovė turi kur gyventi, nes prieš santuokos nutraukimą ji buvo išsikėlusi ir kurį laiką gyveno kitur bei į naują gyvenamąją vietą išsivežė dalį bute buvusių, ieškovui priklausančių daiktų. Nurodytos aplikybės patvirtina, kad atsakovė turi kitą gyvenamąją vietą, todėl taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra teisinio pagrindo. Atsakovei išvežus daiktus ieškovas kreipėsi į antstolius bei policiją, tačiau teismas pateikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nepriėmė, taip pat atsisakė priimti policijos dokumentus. Be to, atsakovė dalį daiktų iš buto išvežė, todėl jos įkeldinimas į butą keltų grėsmę ieškovo ir jo nepilnametės dukros normaliam gyvenimui, o durų spynos būvo pakeistos siekiant apsaugoti turimą turtą nuo neprognozuoamų atsakovės veiksmų bei buto baldų išvežimo. Uzufruktas nustatomas išimtinai vaiko interesais, ta aplinkybe rėmėsi ir teismas, tačiau normaliam vaiko vystymuisi reikalinga saugi, antistresinė aplinka, todėl akivaizdu, kad visai šeimai gyvenant vieno kambario bute vaikas turėtų gyventi nuolatinėje įtampoje ir strese. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio nuostatų, todėl nėra pagrindo manyti, kad teismo sprendimas gali būti neįgyvendintas. Taip pat nurodo, kad atsakovė iš ieškovui priklausančio buto išsiveždama baldus, kartu prieš dukros valią išsivežė ir ją taip atskirdama dukrą nuo tėvo ir pažeisdama ieškovo teises. Dukra nori bendrauti su tėvu, bet atsakovė tai daryti draudžia, o toks draudimas pažeidžia Jungtinių tautų Organizacijos Vaiko teisių apsaugos konvencijos 9 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Atsiliepimas
Atsakovė R. J. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
Nurodo, kad ieškovas dukrą palieka namuose vieną, be buto raktų. Minėta aplinkybė jau užfiksuota pareiškime policijai. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad teismas nustatė uzufruktą butui adresu (duomenys neskelbtini), kadangi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą uzufrukto nustatymo klausimas nagrinėjamas nebuvo. Minėtas butas yra šeimos turtas ir sutuoktinių gyvenamoji vieta, kitos gyvenamosios vietos atsakovė neturi, todėl atsakovė iki teismo sprendimo priėmimo turi teisę su dukra patekti į butą ir jame gyventi. Ieškovo nurodoma aplinkybė, kad atsakovė turi kitą gyvenamąją vietą neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes skyrybų pradžioje ji atostogavo ir su dukra ilsėjosi kaimo sodyboje. Nepagrįsti ieškovo argumentai dėl rūpesčio dukra, nes prašydamas panaikinti visą teismo nutartį, tame tarpe ir dėl nevaržomo dukters patekimo į butą, ieškovas prieštarauja savo nuostatoms dėl rūpesčio dukra.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo nutartis yra pagrįsta (CPK 263 str.) ir naikinti jos atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Įstatyme įtvirtintas teisingumo principas (CPK 6 str.) reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas Civilinio kodekso 3.65 ir Civilinio proceso kodekso 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Santuokos nutraukimo bylose teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas Civilinio kodekso 3.65 straipsnyje. Šios priemonės taikomos, kai yra reali grėsmė vaiko ar sutuoktinio turtiniams ir asmeniniams neturtiniams interesams, jų taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t.y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pagrindas taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaikų ar vieno sutuoktinio teisės ir interesai. Sutinkamai su CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punktu teismui suteikta teisė nustatyti vieno iš sutuoktinių gyvenamąją vietą skyrium nuo šeimos iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Minėta laikinoji apsaugos priemonė taikoma, nustačius, kad kitas sutuoktinis turi kitą gyvenamąją vietą, ją nuomoja ar jo finansinė padėtis leidžia nuomotis kitą būstą.
Byloje nustatyta, kad ginčo šalys gyvena ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu Kalvarijų g. 33-4, Vilniuje. Kartu gyvena nepilnametė duktė Laima I. Č.. Ieškovas stengdamasis išvengti priešiškų atsakovės veiksmų, galimo dalies baldų išvežimo iš buto, pakeitė durų spyną, tuo apribodamas atsakovės galimybes patekti į gyvenamąją patalpą bei matytis su dukra.
Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium,bendrauti su giminaičias, jei tai nekenkia vaiko interesams. Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis nustato, kad išskirti vaiką su tėvais ar kitais teisėtais jo atstovais prieš vaiko, taip pat tėvų (teisėtų jo atstovų) valią galima tik išimtiniais įstatymų numatytais atvejais bei nustatyta tvarka, vadovaujantis teismo sprendimu (nuosprendžiu) ir kai toks išskyrimas vaikui yra būtinas (siekiama išvengti pavojaus vaiko gyvybei, sveikatai, būtina pasirūpinti jo priežiūra, auklėjimu, apsaugoti kitus svarbius vaiko interesus).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas nagrinėjantis šeimos bylas privalo atsižvelgti į vaikų interesus, įstatymas imperatyviai nustato, kad vaiko su motina priverstinai išskirti negalima, tokie veiksmai galimi tik esant teismo sprendimui. Ieškovas iki teismo sprendimo byloje priėmimo, apribodamas atsakovės teisę patekti į butą bei apribodamas atsakovės teisę rūpintis dukros priežiūra bei auklėjimu, neatsižvelgė į nepilnametės dukros interesus, be to byloje nepateikti duomenys galintys suformuoti teismo įsitikinimą tuo, kad iki teismo sprendimo byloje priėmimo, šalims gyvenant kartu gali kilti grėsmė vaiko ar vieno iš sutuoktinių turtiniams bei neturtiniams interesams, todėl pirmos instancijos teismas nustatęs, kad nepriėmus teismo sprendimo, ieškovas trukdo atsakovei patekti į gyvenamąją patalpą bei riboja atsakovės teises auklėti ir tinkamai prižiūrėti savo nepilnametę dukrą turėjo teisinį pagrindą tenkinti atsakovės prašymą ir iki teismo sprendimo byloje priėmimo, įpareigoti ieškovą sudaryti salygas atsakovei patekti į butą bei rūpintis dukra.
Atskirajame skunde ieškovas nurodo, kad atsakovė turi kitą gyvenamąją patalpą, nes prieš skyrybas buvo išsikėlusi gyventi kitur. Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka įrodinėti nereikia. Nagrinėjant šeimos bylas teismas yra aktyvus ir įstatymas teismui suteikia teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 str.). Nei iš į bylą pateiktų duomenų, nei VšĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje duomenų apie tai, kad atsakovė turėtų kitą gyvenamąją patalpą bei galėtų gyventi skyrium nuo ieškovo iki teismo sprendimo priėmimo byloje nėra, todėl teisėjų kolegija atmeta ieškovo argumentą kai nepagrįstą.
Ieškovas su atskiruoju skundu pateikė 2009-06-22 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 40/09/362, kuriame nurodoma, kad atliekant apžiūra buvo nustatyta, jog bute esančiame (duomenys neskelbtini), išmontuoti baldai, ant virtuvės lango palangės sukrauti indai, mikro bangų krosnelė, vonos patalpoje matomos grežimo žymės dvejomis eilėmis, ant grindų sukrauti daiktai, tačiau pateikatas įrodymas nepagrindžia ieškovo argumento, kad atsakovė turi kitą gyvenamąją vietą, o įrodo tik aplinkybę, kad tam tikrų baldų ieškovo namuose nėra, todėl pateiktas fatinių aplinkybių konstatvimo protokolas negali būti laikomas tinkamu įrodymu nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
Nurodytais argumentais atskirasis skundas atmestinas.
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu iš ieškovo H. Č. a.k. (duomenys neskelbtini) priteistinos 11,20 Lt bylinėjimosi išlaidos valsybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. p., kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-07-08 nutartį civilinėje byloje Nr. N2-5646-55/2009 palikti nepakeistą, o ieškovo H. Č. a.k. (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą atmesti.
Priteisti iš ieškovo H. Č. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 11,20 Lt bylinėjimosi išlaidas.