- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-16
- Bylos Nr.
- e2-160-1000/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Šarūnė Butkuvienė
- Ieškovas
- L. K.
- Atsakovas
- K. T.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei K. T., atsakovės K. T. priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei L. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė teismui pateiktu patikslintu ieškiniu prašo: 1) a) atidalinti ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, t. y. žemės sklypą, kurio plotas 8,2876 ha, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tokia tvarka: priteisti natūra ieškovei visą žemės sklypą (projektinis Nr. 84-2), kurio plotas 8,2876 ha, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); b) nustatyti tokią naudojimosi tvarką naujai suformuotam žemės sklypui (projektinis Nr. 84-1), kurio plotas 13,8845 ha, konkrečiai: ieškovei naudojimuisi priskirti 31871/138845 dalis žemės sklypo, UAB „Geoksis“ parengtame plane pažymėtu indeksu „A“, o atsakovei naudojimuisi priskirti 106974/138845 dalis žemės sklypo, UAB „Geoksis“ parengtame plane pažymėtu indeksu „B“; 2) teismui nusprendus, kad ieškovės siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka, kurio plotas 13,8845 ha, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), yra netinkama, - tokiu atveju ieškovė prašo atidalinti šį ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą tokia tvarka: priteisti natūra atsakovei asmeninės nuosavybės teise ieškovei priklausančio 1138/2199 dalį žemės sklypo, kurio plotas 13,8845 ha, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), o iš atsakovės priteisti ieškovei 13 230 Eur dydžio piniginę kompensaciją. Taip pat prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė patikslintame ieškinyje, jos atstovas teismo posėdyje nurodė, jog ieškovė ir atsakovė bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 21,9900 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas). Šalys 2018 m. rugsėjo 7 d. pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Pasvalio rajono skyriui prašymą patikrinti žemės sklypo, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą, pagal UAB „Geoksis“ matininko parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. NŽT Pasvalio skyriaus vedėjas savo 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. 24SK-1405-(14.24.110.) patvirtino UAB „Geoksis“ matininko 2018 m. rugpjūčio 20 d. parengtas žemės sklypų kadastrų bylas (kurios yra neatskiriamos sprendimo dalys), t.y.: žemės sklypo (projektinis Nr. 84-1), kurio plotas 13,8845 ha, kadastro duomenis; žemės sklypo (projektinis Nr. 84-2), kurio plotas 8,2876 ha, kadastro duomenis. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovei ir atsakovei priklausantis žemės sklypas, dėl įsiterpusio bendrojo naudojimo kelio, buvo performuotas į du atskirus žemės sklypus, pakeičiant kadastro duomenis naujai suformuotam žemės sklypui. Ieškovė kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ Šalčininkų padalinį dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo įregistravimo, tačiau VĮ „Registrų centras“ atsisakė šią paslaugą suteikti motyvuojant tuo, kad nėra pateiktas visų žemės sklypo bendraturčių prašymas, t. y. nėra atsakovės sutikimo (prašymo), taip pat akcentuojant, kad VĮ „Registrų centras“ nėra pateiktas notaro patvirtintas bendraturčių sutikimas dėl naudojimosi tvarkos. Norėdama geranoriškai išspręsti klausimus susijusius su nuosavybės teisių tinkamu įforminimu, ieškovė 2019 m. gegužės 14 d. notariniu pareiškimu kreipėsi į atsakovę, kuriuo pasiūlė atsakovei pasirašyti sutartį (susitarimą) dėl ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio minėto žemės sklypo performavimo, kadastro duomenų pakeitimo suformuojant du atskirus žemės sklypus bei naudojimosi tvarkos nustatymo pagal planą, t. y. žemės sklypo (projektinis Nr. 84-1), kurio plotas 13,8845 ha, 31871/138845 dalis atitenka L. K. asmeninės nuosavybės teise ir 106974/138845 dalis atitenka K. T. asmeninės nuosavybes teise; žemės sklypo (projektinis Nr. 84-2), kurio plotas 8,2876 ha, atitenka L. K. asmeninės nuosavybės teise; siūloma nustatyti tokią naudojimosi tvarką naujai suformuotam žemės sklypui (projektinis Nr. 84-1), kurio plotas 13,8845 ha: L. K. naudojimuisi atitenka 31871/138845 dalis žemės sklypo, pridedamame plane pažymėtu indeksu „A“; o K. T. atitenka 106974/138845 dalis žemės sklypo, pridedamame plane pažymėtu indeksu „B“. Tačiau atsakovė iki nustatyto termino (2019-07-01) jokio konkretaus atsakymo ieškovei nepateikė, todėl ieškovė pateikė Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmams ieškinį, kuris 2019-08-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7781-1000/2019 buvo priimtas nagrinėti. Tik po ieškinio byloje priėmimo, ieškovei iš VĮ „Registrų centro“ 2019-08-07 pateikto atsiliepimo į pareikštą ieškinį tapo žinoma, kad atsakovė 2019-06-28 kreipėsi į VĮ „Registrų centrą“ su prašymu dėl juridinio fakto išregistravimo ir naujų duomenų įregistravimo. Tuo pagrindu buvo įregistruota atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės teisė į 1061/2199 dalį žemės sklypo, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1061/2199 dalį žemės sklypo, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovė apie šiuos savo minėtus veiksmus neinformavo ieškovės, nors kaip bendraturtė turėjo pareigą bendradarbiauti. VĮ „Registrų centro“ į bylą pateikti Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad ieškovės ir atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padalintas ir buvo suformuoti du atskiri žemės sklypai, kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), 1061/2199 dalis priklauso atsakovei, o 1138/2199 dalis priklauso ieškovei. Žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), 1061/2199 dalis priklauso atsakovei, o 1138/2199 dalis priklauso ieškovei. Po minėtų dviejų atskirų žemės sklypų suformavimo ir įregistravimo, ieškovė ir toliau (kaip ir anksčiau) naudojasi 8,2876 ha žemės sklypu (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 3,1871 ha žemės sklypu (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) - ši žemė yra prižiūrima ieškovės ir nuomojama ūkininkui. Ieškovė prižiūri, rūpinasi savo žemės dalimis jau seniai, tą patvirtina teismui teikiamos 2003, 2006 bei 2012 m. žemės nuomos sutartys, sudarytos su ūkininku A. J.. Ieškovės turimais duomenimis, atsakovė niekada neprižiūrėjo savo žemės sklypo (jokios dalies). Be to, niekada neginčijo nusistovėjusios žemės naudojimosi tvarkos, pagal kurią ieškovė nuomojo savo žemės dalį, nepateikė ieškovei jokių rašytinių pretenzijų ar reikalavimų, neginčijo ieškovės teisės nuomoti ieškovei priklausančios žemės dalį. Tačiau tik tuomet, kai ieškovė kreipėsi į teismą, atsakovė byloje pateiktu atsiliepimu į ieškinį pradėjo reikšti savo pasiūlymus dėl priklausančio turto naudojimosi tvarkos, turėdama tikslą pasipelnyti ieškovės sąskaita, t. y. įgyti teisę naudotis žemės dalimi, kurią visuomet prižiūrėjo ir nuomojo ieškovė. Tokie atsakovės veiksmai laikytini nesąžiningais. Atsižvelgiant į tai, kad tarp proceso šalių yra ginčas, taip pat į tai, kad ieškovė su atsakove negali surasti jokio protingo kompromiso dėl atsakovės nebendradarbiavimo, ieškovė prašo teismo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės visą žemės sklypą, kurio plotas 8,2876 ha, registro Nr. (duomenys neskelbtini), šį sklypą priskiriant asmeninei ieškovės nuosavybei, tokiu būdu ieškovė įgyvendins savo nuosavybės teisę į jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, kuriuo ilgai faktiškai naudojasi pagal tarp proceso šalių nusistovėjusią tvarką, bei bus išvengta konfliktinių situacijų ateityje, o atsakovės interesai nenukentės, kadangi atsakovė minimu žemės sklypu niekada nesinaudojo ir neprižiūrėjo. Ieškovė taip pat prašo nustatyti UAB „Geoksis“ parengtą naudojimosi tvarką žemės sklypui, kurio plotas 13,8845 ha, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį ieškovės naudojimuisi atitektų 31871/138845 dalis žemės sklypo, ieškovės pateiktame plane pažymėto indeksu „A“, o atsakovei atitektų 106974/138845 dalis žemės sklypo, plane pažymėto indeksu „B“. Ši naudojimosi žemės sklypu tvarka yra protinga, racionali, labiausiai atitinka abiejų šalių interesus ir nepažeidžia atsakovės teisėtų interesų, ji yra parengta pagal ilgalaikę tarp šalių nusistovėjusią naudojimosi tvarką, kuri atsakovei puikiai žinoma. Tuo atveju, jei nebūtų tenkintas reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, ieškovė prašo teismo atidalinti ieškovei ir atsakovei šiai dienai bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 13,8845 ha ploto žemės sklypą tokia tvarka: - priteisti natūra 1138/2199 dalį žemės sklypo, kurio plotas 13,8845 ha (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) atsakovei asmeninės nuosavybės teise, o ieškovei iš atsakovės priteisti 13 230 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jai faktiškai natūra tenkanti visą žemės sklypą, kurio plotas 13,8845 ha (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini)). Išsprendus tarp šalių kilusį ginčą šiuo būdu, tarp šalių objektyviai negalėtų kilti konfliktai ar barniai ateityje, t. y. ieškovė savarankiškai asmeninės nuosavybės teise turėtų ir naudotųsi žemės sklypu, kurio plotas 8,2876 ha, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), o atsakovė savarankiškai asmeninės nuosavybės teise turėtų ir naudotųsi visu žemės sklypu, kurio plotas 13,8845 ha (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ir ieškovei būtų priteista piniginė kompensacija iš atsakovės, tokiu būdu būtų užtikrinta teisinga pusiausvyra tarp proceso šalių.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė nesutinka su ieškinio reikalavimais ir prašo juos atmesti, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus. Pirma, priešingai, nei teigia ieškovė, atsakovė niekada neprieštaravo, jog būtų įregistruoti bendru šalių susitarimu atliktų bendrosios dalinės nuosavybės teises priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenys viešame registre, ką patvirtina ir tas faktas, jog dar 2019 m. birželio 28 d. (iki ieškinio pateikimo teismui dienos) atsakovė kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ su prašymu dėl juridinio fakto išregistravimo ir naujų duomenų įregistravimo. Kai tuo tarpu pati ieškovė nesikreipė į VĮ „Registrų centras“ su prašymu perregistruoti bendrąją dalinę nuosavybės teisę į atskirus žemės sklypus, suformuotus atlikus žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį skiria kelias, kadastrinius matavimus. Tai rodo, jog būtent ieškovė, o ne atsakovė, neatliko atitinkamų veiksmų, susijusių su pasikeitusių duomenų apie nekilnojamąjį turtą įregistravimu viešame registre, todėl teiginiai, kad dėl atsakovės kaltės ir neveikimo neva yra pažeidžiamos ieškovės, kaip bendrasavininkės, teisės ir teisėti interesai, neatitinka tikrovės. Antra, 2019 m. gegužės 14 d. ieškovės atsakovei siųstame notariniame pareiškime/ pasiūlyme ieškovė neprašė kartu kreiptis/ pateikti atsakovės, kaip bendraturtės, prašymą VĮ „Registrų centras“ dėl pasikeitusių bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinių duomenų, t. y. ieškovė tik siūlė performuoti žemės sklypą taip, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise atitektų visas 8,2876 ha ploto atskirai suformuotas žemės sklypas, atitinkamai 31871/138845 dalis kito atskirai suformuoto 13,8845 ha ploto žemės sklypo, bei sudaryti susitarimą dėl bendro turto (13,8845 ha ploto žemės sklypo) naudojimosi tvarkos. Todėl ieškinyje išdėstyti priešingi teiginiai neatitinka tikrovės ir yra nepagrįsti. Trečia, ieškovės teiginiai, kad ji ne kartą tiek žodžiu, tiek raštu kreipėsi į atsakovę dėl sutikimo performuoti joms priklausantį žemės sklypą, įregistruoti kadastro duomenis bei nustatyti naujojo žemės sklypo naudojimosi tvarką, tačiau atsakovė nemotyvuotai atsisakė tą padaryti, nebendradarbiauja su ieškove, atsakovė nesirūpina savo žemės sklypo dalimi, nurodo, kad jai tai neaktualu, neatitinka tikrovės. Iš tiesų su atsakove buvo kalbėta dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovei ir atsakovei priklausančio žemės sklypo (dabar jau performuoto į du atskirus žemės sklypus) naudojimosi tvarkos nustatymo (nors iki 2018 m. gegužės mėn. ieškovė visiškai nekėlė klausimo dėl žemės naudojimo ir jos tvarkos), tačiau atsakovei iki pat 2019 m. gegužės mėn. nebuvo pasiūlytas joks konkretus naudojimosi tvarkos planas, todėl ir konkrečiau kalbėti nebuvo apie ką. 2019 m. gegužės - birželio mėn. laikotarpiu atsakovė turėjo asmeninių sveikatos problemų (sunkiai sirgo) ir ekstremalių buitinių rūpesčių (turėjo rūpintis jos sodyboje netikėtai po audros sugriuvusia daržine), atsakovė yra garbaus amžiaus, viena pati gyvena su negalią turinčiu sūnumi, apie ką telefoninių pokalbių metu informavo tiek ieškovę, tiek ieškovės atstovą, nurodydama, kad ji turi didesnių rūpesčių ir dėl pateisinamų priežasčių bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymas gali šiek tiek palaukti. Atsakovė prašė atidėti šio klausimo svarstymą, kol ji pasveiks ir bent dalinai apsitvarkys buitį, tačiau niekada nesakė, kad jai tas klausimas apskritai yra neaktualus ir neįdomus. Ieškovė, užuot žmogiškai įvertinusi sudėtingą atsakovės situaciją ir palaukusi, veikė nesąžiningai ir pateikė ieškinį teismui. Ketvirta, ieškovės teiginiai, kad atsakovė nesirūpina jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, jo neprižiūri ir pan., yra visiškai nepagristi. Pabrėžia, kad iki pat šiol nėra nustatyta, kuria konkrečia žemės sklypo (šiai dienai jau dviejų atskirai suformuotų žemės sklypų) dalimi gali naudotis/ naudojasi kiekviena iš bendraturčių, todėl teigti, kad atsakovė nesirūpina jai priklausančia žemės sklypo dalimi, nėra pagrindo. Pažymi, jog po to, kai atsakovė ir ieškovės velionis sutuoktinis M. K. įgijo nuosavybės teisę į atitinkamą 21,99 ha ploto žemės sklypą (1996 m. sausio 19 d.), visą šį žemės sklypą atsakovė ir jos giminaitis M. K., kaip žemės sklypo bendraturčiai, 1996 m. vasario 21 d. Privačios žemės (miško) sklypo nuomos sutarties Nr. N67/96-0189 pagrindu atlygintinai išnuomojo Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovei „Pušalotas“ (iki jos išregistravimo 1997 m. gruodžio 22 d.). Tai rodo, jog nuo pat pradžių žemės sklypo bendrasavininkiai (K. T. ir M. K.) bendrai valdė (nuomojo tretiesiems asmenims ar kitaip naudojo) šį nekilnojamąjį turtą ir jokių nesklandumų tarp jų nekildavo. Vėliau apie 2000 m. atsakovė susirgo sunkia liga ((duomenys neskelbtini)), kuri jai buvo diagnozuota tik 2006 m., o dėl ligos sukeltų fizinės sveikatos sutrikimų 2000-20006 m. laikotarpiu ne taip aktyviai veikė jai priklausančio nekilnojamojo turto atžvilgiu, kuo galimai pasinaudojant, vietinis ūkininkas A. J., žinodamas atsakovės situaciją, turėdamas tik vieno iš bendraturčių pritarimą, užėmė visą dar neatskirto 21,99 ha ploto žemės sklypo ariamos žemės plotą (apie 11 ha), kurį be atsakovės, kaip žemės sklypo (-ų) bendrasavininkės, sutikimo, savo ūkio reikmėms naudoja iki pat šiol. Atsakovė ne kartą bandė išsiaiškinti susiklosčiusią situaciją dėl jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neteisėto naudojimo ir valdymo, kreipėsi į NŽT Pasvalio skyrių, policiją, Pasvalio rajono savivaldybės administraciją, kurie į situaciją pažiūrėdavo formaliai ir faktiškai ignoruodavo atsakovės skundus, o ieškovė apskritai nekreipė dėmesio į atsakovę. Ieškovė nurodo, kad ji labai seniai naudojasi šiai dienai jau atskiru 8,2876 ha ploto žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir neva 3,1866 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalimi, žemės plotą prižiūri, nuomoja ūkininkui. Pabrėžia, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio (-ių) žemės sklypo (-ų) dalies, kai nenustatyta bendro turto naudojimosi tvarka, nuoma ūkininkui (dar ir be kito bendrasavininkio sutikimo/ leidimo) negali būti laikoma ar pripažįstama tokio turto priežiūra iš ieškovės pusės, kadangi, akivaizdu, jog toks turtas ne tik kad neprižiūrimas pačios ieškovės, kaip bendraturtės, sąskaita ir lėšomis, priešingai - tokį turtą naudoja ūkininkas, kuris gauna atitinkamą turtinę naudą iš žemės sklypuose vykdomos žemės ūkio veiklos, atitinkamai kuris moka nuomos mokestį ieškovei (tik pastaroji gauna pajamas iš tokio turto, atsakovė jokių pajamų iš jo negauna). Tai, kad ieškovė be atsakovės sutikimo/ leidimo faktiškai savavališkai naudojasi (ne pati dirba, bet nuomoja ariamos žemės plotą ūkininkui) bendrosios dalinės nuosavybės teise su atsakovei priklausančiais šiai dienai jau atskirais žemės sklypais (visu žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi), nesuteikia jai pirmenybės teisės į atitinkamas žemės ploto dalis, atidalijant turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atitinkamai ir tai, kad atsakovė nereiškė rašytinių pretenzijų ieškovei dėl jos faktinio savavaldžiavimo bendro turto atžvilgiu, kai realiai buvo ir yra pažeidžiamos jos nuosavybės teisės (be jos sutikimo ūkininkui A. J. išnuomota visa ariama žemė, ji negauna jokios nuomos mokesčio dalies ir pan.), negali paneigti jos bendrosios dalinės nuosavybės teisės į abu žemės sklypus. Be to, ieškovės pateiktos žemės nuomos sutartys yra pasirašytos tik vienos iš žemės sklypo (-ų) bendrasavininkių ir nėra įregistruotos viešame registre įstatymų nustatyta tvarka, todėl tokių sutarčių faktas negali būti naudojamas, atitinkamai įrodinėjamos teisės prieš trečiuosius asmenis. Ieškovės pateikti įrodymai, kad ji/ jos velionis sutuoktinis mokėjo ir moka žemės mokestį už šiai dienai jai priklausančio (paveldėto) turto dalį, t. y. vykdo privalomą mokestinę prievolę, neturi jokios įrodomosios reikšmės šioje ginčo situacijoje, juolab, neįrodo didesnio ieškovės rūpinimosi jai bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove priklausančiu turtu, kadangi atsakovė lygiai taip pat vykdo analogišką mokestinę prievolę už jai priklausančio nekilnojamojo turto dalį nuo pat nuosavybės teisės įgijimo momento (įrodymai pridedami). Penkta, pateiktu ieškiniu ieškovė prašo teismo atidalinti jos dalį (51,75 proc. arba 11,47 ha iš bendro žemės ploto) iš bendrosios dalinės nuosavybės teise su atsakove priklausančių atskirai suformuotų žemės sklypų tokiu būdu, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise atitektų visas 8,2876 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o 13,8845 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčių būtų naudojamas bendrai pagal ieškovės nurodytą tvarką - ieškovė naudotų 3,1871 ha ploto šio žemės sklypo dalį (ariamos žemės plotą), o atsakovei atitektų naudoti likusi 10,6974 ha šio žemės sklypo dalis (pievos, tame tarpe, ir užliejamos pievos/ šlapynė, bei miškas/ krūmai, su eile žemės sklypo naudojimosi apribojimų). Atsakovė kategoriškai nesutinka su tokiais ieškovės reikalavimais, kadangi jie yra nepagrįsti, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, be to, tokiu būdu yra pažeidžiama atsakovės nuosavybės teisė į bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą. Pagal viešo registro duomenis atsakovei priklauso 1061/2199 dalis 13,8845 ha bendro ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1061/2199 dalis 8,2876 ha bendro ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl akivaizdu, kad teismas negali patenkinti ieškovės ieškinio reikalavimų ir priteisti ieškovės naudai asmeninės nuosavybės teise visą šiai dienai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (juolab, atsakovei prieštaraujant tokiam atidalijimo būdui, o ieškovei nesiūlant atsakovei išmokėti atitinkamo dydžio piniginę kompensaciją už atidalijamą turtą), kadangi tokiu būdu būtų apskritai (be jokio kompensacinio mechanizmo) panaikinta atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės teisės į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, abu žemės sklypai, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys ieškovei ir atsakovei, ieškovei siekiant atidalinti savo turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, gali abiem bendraturčiams būti atidalinti natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, kadangi abu žemės sklypai yra pakankamai didelio ploto, todėl galimas realus žemės sklypų atidalijimas natūra ir racionalus jų valdymas po atidalijimo, nepadarant jokios žalos žemės sklypų paskirčiai, juolab, kad tiek ieškovei, tiek atsakovei priklauso maždaug panašios žemės sklypų dalys. Kadangi yra galimas realus ieškovei ir atsakovei priklausančių žemės sklypų (kiekvieno iš jų) atidalijimas pagal ieškovės ir atsakovės turimas nuosavybės dalis natūra, nėra pagrindo spręsti dėl kitokio bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdo (piniginės kompensacijos iš atsakovės ieškovei priteisimo). Pagal kasacinio teismo praktiką, priteisti kompensaciją be savininko sutikimo atsidalijamam bendraturčiui galima, kai išnaudotos visos galimybės, parenkant atidalijimo būdus, siekiant padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to padaryti negalima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai. Šiuo atveju padalyti abu žemės sklypus natūra pagal šalims tenkančias dalis yra absoliučiai įmanoma, todėl kompensacinis mechanizmas apskritai neturėtų būti taikomas, be to, su kompensacijos priteisimu ieškovei iš atsakovės pastaroji nesutinka, kadangi neturi pakankamai finansinių galimybių sumokėti jokių piniginių kompensacijų ieškovei, o atsakovės įpareigojimas tą padaryti panaikintų jos galimybę išsaugoti atitinkamą nekilnojamąjį turtą (būtų priversta jį parduoti, kad sumokėti pinginę kompensaciją ieškovei), tokiu būdu nepagrįstai panaikinant jos nuosavybės teisę.
Šalies argumentai
4. Atsakovė teismui pateiktu priešieškiniu prašo: atidalinti ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pagal bendraturtėms nuosavybės teise priklausančias žemės sklypų dalis natūra tokiu būdu pagal IĮ „Graida“ matininko 2019 m. rugpjūčio 29 d. parengtą planą: - priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise 42889 kv. m. ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, plane pažymėtą raide „B“, o atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 39987 kv. m. ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, plane pažymėtą raide „A“; - priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise 71853 kv. m. ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, plane pažymėtą raide „B“, o atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 66992 kv. m. ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, plane pažymėtą raide „A“. Toks siūlomas turto dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra variantas yra protingas, racionalus bei atitinka abiejų šalių interesus, užkerta kelią šalių ginčams ir konfliktams ateityje, todėl teismas, spręsdamas ginčo klausimą, turėtų atsižvelgti būtent į tokį atsakovės siūlomą planą, priešingu atveju, atidalijus turto dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovės siūlomą variantą (vieną sklypą priteisiant ieškovei natūra, o kitą sklypą atsakovei natūra, įpareigojant atsakovę sumokėti ieškovei piniginę kompensaciją už jai tenkantį didesnės vertės turtą, arba paliekant didesnį sklypą neatidalintą, tačiau nustatant atitinkamą naudojimosi tvarką) nebūtų išspręstas tarp šalių kylantis ginčas iš esmės, atitinkamai būtų pažeistos atsakovės, kaip bendrasavininkės, teisės ir teisėti interesai, taip pat neužtikrintas bendrasavininkių interesų pusiausvyros principas.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į priešieškinį ieškovė nesutinka su priešieškinio reikalavimais, atsižvelgiant į nurodytus argumentus. Pirma, ieškovė ir atsakovė anksčiau bendrosios dalinės nuosavybės teise valdė 21,9900 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (toliau - žemės sklypas), kuris buvo padalintas ir buvo suformuoti du atskiri žemės sklypai, kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), 1061/2199 dalis priklauso atsakovei, o 1138/2199 dalis priklauso ieškovei. Žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), 1061/2199 dalis priklauso atsakovei, o 1138/2199 dalis priklauso ieškovei. Šios aplinkybės patvirtina, kad vienas bendras, bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovei ir atsakovei priklausantis žemės sklypas, buvo padalintas ir buvo suformuoti du atskiri žemės sklypai, todėl atsakovės argumentai, kad ieškovės prašomas atidalijimo būdas (priteisti ieškovės naudai asmeninės nuosavybės teise visą šiai dienai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) panaikina atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės teisę į šį žemės sklypą - yra nepagrįsti. Antra, po minėtų dviejų atskirų žemės sklypų suformavimo ir įregistravimo, ieškovė ir toliau (kaip ir anksčiau) naudojasi 8,2876 ha žemės sklypu (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 3,1871 ha žemės sklypu (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) - ši žemė yra prižiūrima ieškovės ir nuomojama ūkininkui, kai tuo tarpu ieškovės turimais duomenimis, atsakovė niekada neprižiūrėjo savo žemės sklypo (jokios dalies), be to, niekada neginčijo nusistovėjusios žemės naudojimosi tvarkos pagal kurią ieškovė nuomojo savo žemės dalį. Atsakovė tik po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, pradėjo reikšti savo pasiūlymus dėl priklausančio turto naudojimosi tvarkos, turėdama tikslą pasipelnyti ieškovės sąskaita, t. y. įgyti teisę naudotis žemės dalimi, kurią visuomet prižiūrėjo ir nuomojo ieškovė. Tokie atsakovės veiksmai laikytini nesąžiningais. Trečia, joks siūlymas ir/ar planas iš atsakovės pusės ieškovei nebuvo pateiktas iki šios bylos inicijavimo ir nagrinėjimo teisme. Ieškovė pati viena ieškojosi pagalbos, surado ir kreipėsi į UAB „Geoksis“. Atsakovė buvo supažindinta su šios įmonės atstovais, ji neprieštaravo, kad UAB „Geoksis“ parengtų visus reikiamus dokumentus, ieškovė apmokėjo už paslaugas UAB „Geoksis“, todėl atsakovės nesutikimas su UAB „Geoksis“ parengtu planu rodo jos nesąžiningumą ir akivaizdų nebendradarbiavimą su kitu bendraturčiu, t. y. ieškove. Prašo priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
6. Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, jog ji ir atsakovė turi bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą turtą – žemės sklypą, kuris buvo performuotas ir šiuo metu suformuoti du žemės sklypai. Ji siekia atsidalinti jai priklausantį žemės sklypą tokiu būdu, kaip nurodyta ieškinyje pagal UAB „Geoksis“ parengta planą. Paaiškino, kad dar jos sutuoktiniui būnant gyvam, tarp abiejų savininkų buvo susiformavusi žemės naudojimo tvarka. Nors ši tvarka nebuvo įregistruota, tačiau tiek ieškovei, tiek ir atsakovei ji buvo puikiai žinoma. Ieškovė, savo naudojamą žemės dalį prižiūrėjo, t. y. buvo ir šiuo metu yra sudariusi žemės nuomos sutartis, kuriomis išnuomojo savo naudojamą žemę dirbti ūkininkui A. J.. Atsakovė jokių pretenzijų dėl to nereiškė. Tik tuomet, kai ji kreipėsi į atsakovę, kad būti atidalintos jų valdomo žemės sklypo dalys ir pateikė jai geodezinių matavimų bylas, atsakovė nurodė, kad jai neįdomu, kokia dalimi ieškovė faktiškai naudojasi, nenorėjo tvarkyti jokių dokumentų. Prašo ieškinį tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
7. Atsakovė teismo posėdyje paaiškino, jog jai ir pusbroliui M. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę. Jie kartu valdė tą žemę, faktiškai buvo sutarę, kuris kurią dalį žemės naudos, tačiau naudojimosi tvarka nebuvo nustatyta ir įregistruota. Iki 2010-2013 m. ji savo naudojamą sklypo dalį nuomojo ūkininkui V. P., anksčiau dar augino gyvulius ir taip prižiūrėjo žemę. Apie tai, kad ieškovė nuomoja žemę ūkininkui A. J., ji sužinojo gal 2009 m., tačiau jokių pretenzijų nereiškė, nors ieškovė su ja nesitarė ir nederino klausimų dėl žemės nuomos. 2018 m., kai buvo atliekami žemės sklypo matavimai, kalbėjo su A. J., jis žadėjo mokėti nuomos mokestį, tačiau nemoka jai jokių pinigų. 2018 m. pas ją atvyko ieškovė su UAB „Geoksis“ atliktais matavimais, liepė jai pasirašyti dokumentuose. Ji pasirašė, tačiau jai nepaliko dokumentų antro egzemplioriaus ar kopijos, todėl ji kreipėsi pareiškimu į policiją, kad būtų atšauktas jos parašas dokumentuose. Vėliau ji gavo pranešimą iš notaro dėl žemės sklypo atidalijimo, tačiau ji pati nieko ieškovei nepranešė ir nederino. Buvo kreiptasi į IĮ „Graida“, kuri parengė žemės sklypų planus, atidalijimo tvarką, prašo tenkinti jos priešieškinio reikalavimus.
8. Liudytojas A. J. teismo posėdyje parodė, jog iš ieškovės nuomojasi žemę. Žemę išsinuomojo dar tuo metu, kai buvo gyvas ieškovės sutuoktinis M. K., būtent jis parodė, kurią dalį jis naudoja, sukalė kuolus. Per visą nuomos laikotarpį faktinė padėtis nepasikeitė. Visus reikalus dėl žemės nuomos derino tik su K. ir jiems mokėti žemės nuomos mokestį, nors žinojo, kad žemė priklauso tiek ieškovei, tiek atsakovei. Nuomos sutartis parengė jis pats pagal standartinę formą, sutartys nebuvo įregistruotos. Žino, kad šiuo metu yra suformuoti du atskiri žemės sklypai, tačiau pats žemės sklypo plotas nesikeitė, buvo performuota į du žemės sklypus dėl to, kad sklypą kerta kelias. Ta dalis, kuria naudojasi atsakovė, šiuo metu nedirbama, žemė apaugusi krūmais. Jis yra minėjęs atsakovei, kad galėtų dirbti ir jos žemės dalį, tačiau ji į tai jam nieko nesakė. Nors šiuo metu atsakovės naudojama žemė apaugusi krūmais, tačiau ją dar galima išdirbti, jei tik atsakovė norėtų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmetamas, priešieškinis tenkinamas.
9. Byloje nustatyta, kad ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 13,8845 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 8,2876 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), t. y. ieškovei priklauso 1138/2199 dalys kiekvieno iš minėtų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, o atsakovei - 1061/2199 dalys iš minėtų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų.
10. Šalys siekia atidalinti savo turto dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės. Patikslintu ieškiniu ieškovė reikalauja pagal UAB „Geoksis“ parengtą planą priteisti natūra jai visą žemės sklypą (projektinis Nr. 84-2), kurio plotas 8,2876 ha, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bei nustatyti naudojimosi tvarką suformuotu žemės sklypu (projektinis Nr. 84-1), kurio plotas 13,8845 ha, konkrečiai: ieškovei naudojimuisi priskirti 31871/138845 dalis žemės sklypo, plane pažymėtu indeksu „A“, o atsakovei naudojimuisi priskirti 106974/138845 dalis žemės sklypo, plane pažymėtu indeksu „B“. Netenkinus ieškovės prašymo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, ieškovė reikalauja atidalinti šį ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą tokia tvarka: priteisti natūra atsakovei asmeninės nuosavybės teise ieškovei priklausančio 1138/2199 dalį žemės sklypo, kurio plotas 13,8845 ha, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), o iš atsakovės priteisti ieškovei 13 230 Eur dydžio piniginę kompensaciją.
11. Atsakovė neprieštarauja, kad ieškovės ir atsakovės turto dalys būtų atidalintos, tačiau nesutinka su ieškovės ieškinyje siūlomu atidalinimo principu bei tvarka, bei prašo atidalinti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus pagal IĮ „Graida“ parengtą planą: priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise 42889 kv. m ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, plane pažymėtą raide „B“, o atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 39987 kv. m ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, plane pažymėtą raide „A“; - priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise 71853 kv. m ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, plane pažymėtą raide „B“, o atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 66992 kv. m ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, plane pažymėtą raide „A“.
12. Taigi ieškovė prašo tiek atidalinti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (dėl mažesniojo sklypo – 8,2876 ha ploto, kurį visą prašo priteisti ieškovei), tiek ir nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką (dėl didesniojo sklypo – 13,8845 ha), o netenkinus prašymo dėl naudojimosi tvarkos, prašo atidalinti žemės sklypą, atsakovei priteisiant visą didesnįjį žemės sklypą, o ieškovei iš atsakovės priteisiant kompensaciją pinigais. Tuo tarpu atsakovė prašo atidalinti abu šalims priklausančius žemės sklypus natūra, pagal joms priklausančias žemės sklypų dalis.
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo būdų. Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio susitarimu arba kai bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo būdo, teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011).
14. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymas yra savarankiški bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, besiskiriantys savo turiniu, tikslais, padariniais, sprendžiant ginčą – įrodinėjimo dalyku byloje ir kt. Šiuos skirtumus būtina įvertinti sprendžiant bendraturčių ginčus dėl atidalijimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014).
15. Ieškovė, siekdama jos pateikto atsidalijimo varianto argumentuoja tuo, jog tokia žemės sklypų naudojimo tvarka buvo nusistovėjusi pagal faktiškai šalių naudojamas žemės sklypo dalis, t. y. dar tada, kai buvo gyvas ieškovės sutuoktinis M. K., jis ir atsakovė susitarė, kurios žemės sklypo dalys bus naudojamos kiekvieno iš jų ir tokia tvarka faktiškai buvo naudojama. Pažymėjo, jog ieškovės sutuoktinis savo naudojamą žemės sklypo dalį prižiūrėjo – išnuomojo ūkininkui A. J. pagal žemės nuomos sutartis, o ūkininkas išnuomotą žemę dirbo, augino pasėlius, po M. K. mirties ieškovė ir toliau nuomojo minėtą žemę ūkininkui, iki pat 2018 m. iš atsakovės nebuvo gauta jokių pretenzijų. Tačiau byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog tuo metu, kai atsakovė ir ieškovės sutuoktinis M. K. įgijo nuosavybės teises į 21,99 ha ploto žemės sklypą (1996-01-19), visą šį žemės sklypą jie, kaip žemės sklypo bendraturčiai, Privačios žemės (miško) sklypo nuomos 1996-02-21 sutarties Nr. N67/96-0189 pagrindu atlygintinai išnuomojo Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovei „Pušalotas“, kol ji buvo išregistruota. Todėl teigti, jog nuo pat pradžių buvo nusistovėjusi žemės sklypo naudojimo tvarka tarp bendraturčių, nėra pagrindo. Be to, teismas pažymi, jog žemės sklypo naudojimosi tvarka bendraturčių raštišku pareiškimu nebuvo ir nėra nustatyta bei įregistruota. Vien faktas, kad ieškovė dalį žemės nuomoja ūkininkui, nesudaro pagrindo būtent tą dalį priteisti ieškovei. Be to, sutartys, pagal kurias ieškovės sutuoktinis, vėliau pati ieškovė nuomojo (nuomoja) žemę ūkininkui, teisės aktų nustatyta tvarka neregistruotos, todėl negali būti naudojamos prieš trečiuosius asmenis (CK 1.75 straipsnio 2 dalis, 6.478 straipsnio 2 dalis). Taip pat teismas atkreipia dėmesį, jog minėtas sutartis K. (iš pradžių M. K., vėliau ieškovė) sudarė su ūkininku be atsakovės žinios, neturėdami jos sutikimo, nors CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Byloje esantys dokumentai patvirtina, jog tiek ieškovė, tiek ir atsakovė tinkamai vykdo mokestinę prievolę valstybei, moka žemės mokestį pagal pateiktas žemės mokesčio deklaracijas, todėl teigti, jog ieškovė daugiau prižiūri savo žemės sklypą, nėra pagrindo.
16. Minėta, jog pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai – 8,2876 ha ploto ir 13,8845 ha ploto žemės sklypai, t. y. ieškovei priklauso 1138/2199 dalys kiekvieno iš minėtų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, o atsakovei – 1061/2199 dalys iš minėtų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų. Todėl ieškovei priteisti visą 8,2876 ha žemės sklypą, kaip ji to reikalauja, nenustatant jokio kompensacinio mechanizmo už šį žemės sklypą atsakovei, nėra pagrįsta. Nors ieškovės atstovas tvirtina, jog tik naujai performavus ir įregistravus kadastrinių matavimų duomenis, atsirado du atskiri žemės sklypai, tačiau faktinė situacija nepakito, ieškovė ir toliau naudojasi visu 8,2876 ha žemės sklypu ir dalimi 13,8845 ha žemės sklypo, ir todėl atsakovei nebūtų atimta nuosavybės teisė į šį žemės sklypą. Tačiau teismas su tokiu vertinimu nesutinka, nes, kaip minėta, tiek ieškovei, tiek ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po atitinkamas dalis abiejų žemės sklypų, t. y. jos yra abiejų žemės sklypų bendraturtės ir turi nuosavybės teisę į abu žemės sklypus. Be to, ieškovė siūlo kitą žemės sklypą (13,8845 ha ploto) ne atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės po atitinkamas šio sklypo dalis kiekvienai iš bendraturčių, o nustatyti naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarką, ir tik netenkinus tokio reikalavimo, - priteisti visą minėtą žemės sklypą atsakovei, o ieškovei iš atsakovės priteisti piniginę kompensaciją. Minėta, jog pagal kasacinio teismo praktiką, jei vienas iš bendraturčių siekia atidalinti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti naudojimosi daiktu tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės, o ne naudojimosi tvarkos nustatymui. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog abu žemės sklypai, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys ieškovei ir atsakovei, atsakovei siekiant atidalinti savo turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, gali abiem bendraturtėms būti atidalinti natūra pagal joms tenkančias dalis, kadangi abu žemės sklypai yra pakankamai didelio ploto, todėl galimas realus žemės sklypų atidalijimas natūra ir racionalus jų valdymas po atidalijimo, nepadarant jokios žalos žemės sklypų paskirčiai. Be kita ko, kad tiek ieškovei, tiek atsakovei priklauso maždaug panašios žemės sklypų dalys.
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad kompensacija pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį už turėtą dalį bendrojoje nuosavybėje, nesant bendraturčio sutikimo, galima tik išimtiniais atvejais, kai: a) išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to padaryti negalima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; b) kompensacija paprastai priteisiama atsidalijimo siekiančiam bendraturčiui; c) faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441-378/2015, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556-687/2016 ir kt.). Tai reiškia, kad atidalijimas išmokant kompensaciją pinigais yra subsidiarus atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra.
18. Kaip minėta aukščiau, bendraturtėms priklausantys žemės sklypai yra pakankamai didelio ploto, jų dalys bendrojoje nuosavybėje skiriasi nežymiai, byloje nenustatyta, kad būtų negalimas žemės sklypų atidalijimas natūra, todėl spręsti dėl kompensacijos priteisimo, be kita ko, vienai iš bendraturčių nesutinkant, nėra pagrįsta. Teismo vertinimu, byloje pateiktas IĮ „Graida“ žemės sklypų atidalijimo planas yra racionalus bei atitinka abiejų šalių interesus, kiekvienai iš bendraturčių atidalijamos žemės sklypų dalys atitinka jų turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, tiek ieškovei, tiek ir atsakovei atitektų ir ariamos žemės plotai, ir pievos bei krūmai. Nors ieškovė ir jos atstovas prieštaravo tokiam atidalijimo variantui, teigdami, jog būtent ieškovės ir jos velionio vyro dėka buvo sudarytos žemės nuomos sutartys su ūkininku ir pastarasis jiems priklausančią žemę dirbo, tuo tarpu atsakovė visiškai neprižiūrėjo savo žemės dalies ir todėl ji yra apleista, apaugusi krūmais ir pan., tačiau byloje pačios ieškovės iškviestas liudytojas ūkininkas A. J. patvirtino, jog žemės dalis, kuri šiuo metu yra nedirbama, nėra taip apleista, kad jos negalima būtų vėl išdirbti, be to, jei jam būtų nuomojama ir daugiau žemės, jis ją sutiktų dirbti. Tokiu būdu vertinama, jog IĮ „Graida“ parengtas žemės sklypų atidalijimo planas yra sąžiningas ir protingas, atitinka abiejų bendraturčių teisių ir interesų pusiausvyros principą. Tuo tarpu atidalijus šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus pagal ieškovės siūlomą variantą (vieną sklypą priteisiant ieškovei natūra, o kitą sklypą atsakovei natūra, įpareigojant atsakovę sumokėti ieškovei piniginę kompensaciją už jai tenkantį didesnės vertės turtą, arba paliekant didesnį sklypą neatidalintą, tačiau nustatant atitinkamą naudojimosi tvarką) nebūtų išspręstas tarp šalių kilęs ginčas iš esmės, atitinkamai būtų pažeistos atsakovės, kaip bendraturtės, teisės ir teisėti interesai, ir toliau liktų tikimybė ginčams kilti ateityje.
19. Ieškovės atstovo argumentai, kad atsakovė ilgą laiką nebendradarbiavo su ieškove, nesiūlė, kaip būtų galima atidalinti joms priklausančius žemės sklypus, todėl turėtų būti tenkinami ieškovės ieškinio reikalavimai, niekaip nepaneigia, kad atsakovės pateiktas IĮ „Graida“ parengtas žemės sklypų atidalijimo planas yra netinkamas. Be to, ieškovei kreipusis ieškiniu į teismą, atsakovė kartu su atsiliepimu, vėliau ir priešieškiniu, nurodė, kokiu būdu ji siūlo atidalinti šalims priklausančius žemės sklypus, taip įgyvendino savo teisę pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį nekilnojamojo daikto atidalijimo projektą.
20. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, jog atsakovės pateiktas žemės sklypų atidalijimo būdas yra geriausias ir tinkamiausias abiem bendraturtėms, tokiu būdu bus užtikrintas racionalus nekilnojamojo turto valdymas ir naudojimas, taip pat abiejų bendraturčių teisės ir teisėti interesai, todėl priešieškinis tenkinamas, o ieškinio reikalavimai atmetami kaip negarįsti.
21. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
22. Atsakovė prašo priteisti iš atsakovės šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateikia šias išlaidas patvirtinančius dokumentus, iš kurių matyti jog, atsakovė sumokėjo 24,38 Eur už pažymas VĮ „Registrų centras“, 181,50 Eur IĮ „Graida“ už parengtą žemės sklypo planą, 75 Eur žyminį mokestį už priešieškinį byloje, taip pat 500 Eur už suteiktą teisinę pagalbą (procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teisme). Atsakovė iš viso patyrė 780,88 Eur bylinėjimosi išlaidas, šios išlaidos pagrįstos, pateikti išlaidas pagrindžiantys dokumentai, patirtos išlaidos nelaikomos per didelėmis, atsižvelgiant į bylos apimtį ir sudėtingumą, bylos eigą, todėl priteisiamos atsakovei iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Valstybei iš ieškovės taip pat priteisiamos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279, 285, 286, 287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti. Priešieškinį tenkinti.
Atidalinti ieškovei L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovei K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pagal bendraturtėms nuosavybės teise priklausančias žemės sklypų dalis natūra tokiu būdu:
- priteisti ieškovei L. K. asmeninės nuosavybės teise 42889 kv. m ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, IĮ „Graida“ matininko 2019 m. rugpjūčio 29 d. parengtame žemės sklypo plane pažymėtą raide „B“, o atsakovei K. T. asmeninės nuosavybės teise priteisti 39987 kv. m ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, IĮ „Graida“ matininko 2019 m. rugpjūčio 29 d. parengtame žemės sklypo plane pažymėtą raide „A“;
- priteisti ieškovei L. K. asmeninės nuosavybės teise 71853 kv. m ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, IĮ „Graida“ matininko 2019 m. rugpjūčio 29 d. parengtame žemės sklypo plane pažymėtą raide „B“, o atsakovei K. T. asmeninės nuosavybės teise priteisti 66992 kv. m ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, IĮ „Graida“ matininko 2019 m. rugpjūčio 29 d. parengtame žemės sklypo plane pažymėtą raide „A“.
Priteisti iš ieškovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 780,88 Eur (septynių šimtų aštuoniasdešimties eurų 88 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš ieškovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20,90 Eur (dvidešimties eurų 90 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5660.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.