Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–8) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Vadovybės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) darbo užmokesčio nepriemoką – 503,23 Eur už 2013 m. lapkričio mėn. – 2014 m. gruodžio mėn. laikotarpiu ir 2016 m. sausio, vasario mėnesiais dirbtą viršvalandinį darbą.

Pareiškėjas nurodė, kad dirba Departamente Pastatų apsaugos skyriaus specialisto pareigose. Mano, kad atsakovas 2013 m. lapkričio mėn. – 2014 m. gruodžio mėn. laikotarpiu bei 2016 m. sausio, vasario mėnesiais pažeidė jo teisę į teisingą apmokėjimą už atliktą darbą, t. y. netinkamai taikė ir aiškino teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias darbo laiką, dėl ko netinkamai atliko darbo laiko apskaitą – neapskaitė viršvalandinio darbo ir atitinkamai neapmokėjo už viršvalandinį darbą. Pažymėjo, kad Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 29 str. 3 d. įtvirtinta, kad nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančiose vidaus reikalų įstaigose tam tikras pareigas einantiems pareigūnams, dirbantiems pamainomis, vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo sprendimu gali būti nustatyta ne ilgesnė kaip 24 valandų pamainos trukmė, viršijanti šio straipsnio 1 d. nustatytą 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normą, bet ne ilgesnė kaip 48 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma. Šių pareigūnų darbas, kiekvieną savaitę (7 dienų laikotarpį) neviršijantis 48 valandų darbo laiko normos, nelaikomas viršvalandiniu. Šioje dalyje nurodytų pareigūnų pareigybių sąrašą bei šių pareigūnų darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumus nustato Vyriausybė. Pareiškėjo manymu, jo atveju egzistuoja visos įstatymu nustatytos sąlygos 48 valandų per savaitę darbo laiko normai taikyti, t.y. įstaigoje nustatytos funkcijos nepertraukiamai vykdomos, dirbama pamainomis, pareigybė įrašyta Vyriausybės patvirtintame sąraše, yra įstaigos vadovo sprendimas. Ginčas kyla dėl 7 dienų laikotarpio ir kaip šis laikotarpis, per kurį pareigūnas gali dirbti iki 48 valandų ir tai nelaikoma viršvalandiniu darbu, turi būti skaičiuojamas. Pareiškėjo nuomone, 7 dienų laikotarpis, atsižvelgiant į tai, kad nustatytos funkcijos vykdomos nepertraukiamai ir yra nustatytos darbo pamainos, nebūtinai turi sutapti su savaitės dienomis pirmadieniu – sekmadieniu. 7 dienų laikotarpio arba darbo savaitės atskaitos taškas turi būti savaitės nepertraukiamasis poilsis. Atsakovas darbo laiko apskaitą vykdo 7 dienų laikotarpį visada tapatindamas su savaitės dienomis, visiškai neatsižvelgdamas į savaitės nepertraukiamo poilsio laiką. Kadangi nei Statutas, nei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja poilsio laiko, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – ir DK) įtvirtintu teisiniu reguliavimu.

Pasak pareiškėjo, DK 160 str. 1 d. nustatyta, kad kasdieninio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip vienuolika valandų iš eilės. 2003 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 1150 patvirtino Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis, pareigybių sąrašą ir Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis, darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumus (toliau – ir Apskaitos ypatumai). Apskaitos ypatumų 6 p. nustatyta, kad kasdieninio nepertraukiamo poilsio tarp pamainų trukmė pareigūnams, dirbantiems 12 valandų trukmės pamainomis, negali būti trumpesnė kaip 12 valandų, pareigūnams, dirbantiems 24 valandų trukmės pamainomis, – 24 valandos. Poilsio dienos suteikiamos pamainų grafikuose nustatytu laiku. Apskaitos ypatumų 8 p. taip pat numato blanketinį DK nuostatų taikymą. DK 161 str. 3 d. nustato, kad įmonėse ir organizacijose, kuriose negalima sustabdyti darbo dėl techninių gamybos sąlygų arba dėl to, kad reikia nuolat nepertraukiamai aptarnauti gyventojus, taip pat kitose nepertraukiamos gamybos įmonėse poilsio dienos suteikiamos kitomis savaitės dienomis iš eilės kiekvienai darbuotojų grupei pagal darbo (pamainų) grafikus. Jie sudaromi ir tvirtinami šio kodekso 147 str. nustatyta tvarka. To paties straipsnio 5 d. nustato, kad savaitės nepertraukiamasis poilsis turi trukti ne mažiau kaip trisdešimt penkias valandas. Šio straipsnio 2, 3 ir 4 d. nustatytais atvejais abi poilsio dienos turi būti suteikiamos iš eilės. Pareiškėjo teigimu, vadovaujantis minėtu reglamentavimu, darbo savaitė arba 7 dienų laikotarpis, esant nepertraukiamam funkcijų vykdymui, turėtų būti tapatinamas su savaitės nepertraukiamu poilsiu, o ne su savaitės dienomis pirmadieniu – sekmadieniu. Net vizualiai vertinant atsakovo rengiamus darbo laiko apskaitos žiniaraščius, matyti, kad darbo savaitė (7 dienų laikotarpis) realiai nesutampa su savaitės dienomis pirmadieniu – sekmadieniu, nes 7 dienų laikotarpį išskiria savaitės nepertraukiamo poilsio laikas (2 poilsio dienos). Pabrėžė, jog 7 dienų laikotarpio tapatinimą su savaitės dienomis netinkamu laiko ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.