Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-06-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-261/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-21
Bylos Nr.
1S-261/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Regina Gaudutienė
Kaltinamasis
R. Č.
Byla Nr. 1S-261/2013
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.16.1.2.1.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 21 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Gaudutienė,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Artūrui Urbeliui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. Č. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. birželio 6 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. Č. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2013 m. liepos 2 d.

Teisėja, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Č. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad nuo 2010 metų rugsėjo mėnesio subūrė organizuotą grupę, kurios nariais buvo jis pats, S. A., G. B., asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas ir kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, sutaręs daryti labai sunkų nusikaltimą – neteisėtai įgyti, laikyti bei platinti psichotropines medžiagas metamfetaminą, siekdamas bendro nusikaltimo rezultato – turtinės naudos sau ir nusikalstamos veikos bendrininkams, organizavo ir koordinavo šios organizuotos grupės nusikalstamą veiką – surado ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis, iš kurių S. A. jo nurodymu, laikotarpyje nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio iki 2011 m. vasario 6 d. įgijo labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 145,493 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino bei davė nurodymus dėl šių medžiagų platinimo, paskirstė vaidmenis, kad jis rūpinsis neteisėtu psichotropinių medžiagų įgijimo šaltinių paieška, neteisėtu atsiskaitymu už psichotropines medžiagas, o S. A. šią psichotropinę medžiagą įgis, gabens, laikys vienas bei kartu su G. B., platins, kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas ieškos kitų asmenų sutinkančių neteisėtai platinti psichotropines medžiagas, jas jiems tieks bei surinks pinigus, gautus už neteisėtai išplatintas psichotropines medžiagas, po to jų dalį – ne mažiau kaip 19 500 Lt, laikotarpyje nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio iki 2011 m. vasario 18 d. S. A. perdavus, R. Č., jis tokiu būdu vadovavo neteisėtam psichotropinių medžiagų įgijimui, pardavimui bei kitokiam platinimui.

R. Č., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, laikinai sulaikytas 2011 m. balandžio 4 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 6 d. nutartimi R. Č. skirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartimi R. Č. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams. Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartimi R. Č. kardomoji priemonė – suėmimas panaikinta, R. Č. iš suėmimo paleistas. 2011 m. gegužės 19 d. prokuroro nutarimu jam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartimi R. Č. kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeistos į kardomąją priemonę – suėmimą, 2011 m. liepos 9 d. teismo nutartimi R. Č. skirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas buvo tęsiamas iki 2011 m. lapkričio 21 d. 2011 m. lapkričio 25 d. prokuroro nutarimu paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi kaltinamajam R. Č. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pakeistos į suėmimą. R. Č., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, vėl laikinai sulaikytas 2013 m. gegužės 2 d. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartimi sprendimas skirti suėmimą paliktas galioti, nustatant dviejų mėnesių suėmimo terminą, kuris baigiasi 2013 m. liepos 2 d.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas 2013 m. birželio 6 d. nutartimi kaltinamajam R. Č. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė dar trims mėnesiams. Teismas, pratęsdamas R. Č. suėmimo terminą, motyvavo tuo, jog švelnesnės kardomosios priemonės neužtikrina R. Č. dalyvavimo procese bei netrukdomo bylos nagrinėjimo, jo neatvykimas į teisiamuosius posėdžius rodo, kad jis slepiasi nuo teismo.

Šalies argumentai

Kaltinamasis R. Č. skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. birželio 6 d. nutartį. Kaltinamasis nurodo, kad suėmimo terminas jam pratęstas šališko teisėjo, kuris kitiems kaltinamiesiems paliko galioti švelnesnes kardomąsias priemones, nors jie pažeidžia jų sąlygas bei neatvyksta į teisiamuosius posėdžius. R. Č. teigimu, toks teismo neobjektyvumas ir šališkumas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, BPK ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas.

Skunde R. Č. tvirtina, kad suėmimo terminą pratęsęs teisėjas neatsižvelgė į tai, kad jis gailisi, jog 2013 m. balandžio 25 d. į teisiamąjį posėdį neatvyko dėl depresijos gydymo psichiatrinėje ligoninėje, teisėjo dėl to atsiprašė, pasižadėjo daugiau nepraleisti posėdžių, nedaryti jokių pažeidimų. Nurodo, kad jis nepažeidė jam taikytos švelnesnės kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, o įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje pažeidė tik kelis kartus dėl pateisinamų priežasčių, kurias patvirtinančius dokumentus jis pateikė teismui. R. Č. skunde nurodo, kad pratęsdamas suėmimo terminą, teismas neatsižvelgė į tai, kad jis saistomas tvirtais socialiniais ryšiais – turi šeimą, mažametį vaiką, pastovią gyvenamąją vietą, niekada nesislapstė. Be to, suimtasis tvirtina, kad jis yra nepagrįstai kaltinamas, remiantis tik kito kaltinamojo melagingais parodymais, nesant juos patvirtinančių įrodymų.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė kaltinamojo R. Č. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. Č. skundas atmetamas.

Panevėžio apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam R. Č. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Sąlygos pratęsti suėmimo terminą R. Č. yra, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, už kurią baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Taip pat nėra duomenų, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai būtų pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis/kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Taip pat nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį (arba išteisinamąjį) nuosprendį. Apeliacinis teismas mano, jog šioje baudžiamojoje byloje yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. Č. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Priešingai, negu teigiama skunde, pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. Č. padarė nurodytas nusikalstamas veikas, leidžia byloje surinktų duomenų visuma: kitų kaltinamųjų ir liudytojų parodymai, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, telefoninių pokalbių išklotinėse esantys duomenys, kita baudžiamosios bylos medžiaga. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Panevėžio apygardos teismas pratęsė R. Č. suėmimo terminą, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą – būdamas laisvėje kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į šio straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Teismų praktikoje nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Suimtasis R. Č. kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik itin griežtą laisvės atėmimo bausmę. Šios aplinkybės iš esmės pakanka tęsti suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Juo labiau, kad pasislėpimo tikimybę sustiprina tai, kad R. Č. kelis kartus pažeidė jam paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės sąlygas – ne vieną kartą neatvyko registruotis į policijos įstaigą (t. 17, b.l. 27, 28, 43, 44), priešingai negu teigiama skunde, byloje nėra dokumentų, patvirtinančių pateisinamas tokių pažeidimų priežastis. Be to, 2013 m. balandžio 3 d. neįvyko teismo posėdis dėl R. Č. sveikatos būklės, iš byloje esančių dokumentų matyti, kad jam konstatuota abstinencijos būklė vartojant alkoholį bei tyčinis apsinuodijimas neuroleptikais (t. 17, b.l. 36). R. Č. ir jo gynėjo prašymu teismo posėdis buvo atidėtas iki 2013 m. balandžio 25 d., tačiau šis posėdis taip pat neįvyko, kadangi į jį R. Č. neatvyko, šaukimas jam buvo įteiktas, apie neatvykimo priežastis teismui nepranešė (t. 17, b.l. 48). Nurodytų aplinkybių visuma leido teismui daryti pagrįstą išvadą, kad R. Č. nedalyvavimas teisiamuosiuose posėdžiuose buvo sąlygotas tyčinio piktnaudžiavimo alkoholiu ir vaistais, kas leidžia manyti, kad būdamas laisvėje jis ir toliau gali slėptis nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šio pagrindo nešalina ir kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės apie jo turimus socialinius ryšius. Skundžiamoje nutartyje teismas teisingai konstatavo, kad švelnesnės kardomosios priemonės neužtikrina kaltinamojo R. Č. dalyvavimo procese bei netrukdomo bylos nagrinėjimo.

Apeliacinis teismas įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuoja, kad suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamojo teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo ir BPK nustatytų reikalavimų, toks suimtojo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas. R. Č. teisių suvaržymas yra pateisinamas ir viešuoju interesu, kuris nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Šiuo atveju viešasis interesas yra netrukdomai ištirti ir teisiškai įvertinti nusikalstamą veiką, susijusią su visuomenei itin pavojingu neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Pusiausvyra tarp galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo nepažeistas.

Nepagrįstas kaltinamojo skundo argumentas dėl teismo neobjektyvumo ir šališkumo. Tai, kad kitiems kaltinamiesiems byloje taikomos švelnesnės nei suėmimas kardomosios priemonės rodo, kad kiekvienu atveju teismas, spręsdamas konkretaus asmens kardomųjų priemonių klausimą, vertina būtent su tuo asmeniu susijusias aplinkybes ir remiantis jomis priima individualų sprendimą.

Dėl šių motyvų skundžiama Panevėžio apygardos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant nei nacionalinių, nei tarptautinių teisės aktų nuostatų, todėl ją naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo R. Č. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Regina Gaudutienė