Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laura Spalvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovams A. D. ir B. S. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas prašo priteisti solidariai iš atsakovų A. D. ir B. S. 117,61 Eur žalos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovams nepateikus atsiliepimų į pareikštą ieškinį, prašo priimti sprendimą už akių.

Atsakovui B. S. ieškinys su priedais įteiktas 2017-09-20 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (broliui D. S.), o atsakovui A. D. ieškinys su priedais taip pat laikytinas įteiktas tinkamai CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (palikus pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus atsakovo deklaruotoje gyvenamoje vietoje). Atsakovai per teismo nustatytą terminą nepateikė teismui atsiliepimų į ieškinį, jokių prieštaravimų ieškinio reikalavimams ar prašymų teismui neteikė, bylos procesui buvo abejingi. Atsakovams įteiktame pranešime dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo buvo išaiškinta, kad nepateikus atsiliepimo į ieškinį, gali būti priimtas sprendimas už akių. Vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsnio 1 dalimi, nesant atsakovų prašymams nepriimti sprendimo už akių, o ieškovui prašant priimti tokį sprendimą, priimtinas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Remiantis ieškovo pateiktais dokumentais nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 25 d. 20.30 val. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas S. S. kartu su vyresniuoju specialistu R. S. ir M. P. vykdė aplinkosauginį reidą, kurio metu nustatė, kad A. D. ir B. S. neteisėtai žvejojo draudžiamu būdu, draudžiamais žvejybos įrankiais - 2 vnt. tinkliniais samčiais, kurių skersmuo 110 cm ir 100 cm., tinklo akies dydis (akytumas) 8 mm. ir 14 mm., draudžiamoje žvejoti vietoje Vilhelmo kanale nuo šliuzo, Lankupių kaime, Klaipėdos r. Neteisėtos žvejybos metu Atsakovai iš viso turėjo sugavę 12 vnt. upinių nėgių. Dėl šių neteisėtų veiksmų atsakovai buvo patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 87 str. 3 d. Atsakovai nutarimo administracinių teisės pažeidimų byloje neskundė.

Žalą ieškovas apskaičiavo vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-12-29 įsakymu Nr. Dl-1076 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-05-21 įsakymo Nr. Dl-280 „Dėl padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo, padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo bazinių įkainių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-06-25 įsakymo Nr. 320 „Dėl hidrobiontams padarytos žalos skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ pakeitimo“. Žala žuvų ištekliams 2016 metais indeksuojama koeficientu 1,089. Ieškovo paskaičiavimu atsakovų padaryta žala žuvų ištekliams sudaro 117,61 Eur. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.245 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 6.246 ir 6.247 straipsniais bei Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsniu atsakovams buvo pateiktos 2017-01-17 pretenzijos Nr. (5)-LV4-145 bei pasiūlyta geranoriškai atlyginti padarytą žalą žuvų ištekliams. Žala nebuvo atlyginta.

Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punkte įtvirtinta „žalos“ sąvoka. Žala aplinkai - tai tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugias teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas. To paties įstatymo 32 straispnio 1 ir 4 punktai reglamentuota, jog pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei ir/ar kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms), kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas - tai institucija, kuriai teisės aktais yra pavesta užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos srityje ir vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, privalo kontroliuoti, ar fiziniai ir juridiniai asmenys vykdo aplinkos apsaugą reglamentuojančiuose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

CK 6.6 str. 3 d. nustatyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, kai prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Analogiškas teisinis reglamentavimas nustatytas ir CK 6.279 str. 1 d. - bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Taigi, solidarioji prievolė yra nedali - skolininkų pareigai esant solidariai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai. Be to, bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 str. 4, 5, 6 d.). Kadangi nagrinėjamu atveju žala gamtai padaryta bendrais atsakovų veiksmais, todėl jų atsakomybė yra solidari.

Bendroji žalos atlyginimo taisyklė, įtvirtinta CK 6.251 straipsnio 1 dalyje skelbia, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Deliktinės atsakomybės atveju galimybę mažinti žalos atlyginimą numato CK 6.282 straipsnis, kurio 3 dalyje numatyta teismo galimybė mažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgiant į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Atsakovai žalos dydžio neginčijo, neprašė sumažinti, be to jų žala gamtai padaryta tyčiniais veiksmais – administraciniu teisės pažeidimu, kuris gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai, valstybei solidariai iš atsakovų priteisina 117,61 Eur gamtai padarytai žalai atlyginti.

Iš atsakovų valstybei taip pat priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.1 d.).

Patenkinus ieškinį iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovas buvo atleistas, t.y. po 7,50 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 str. 1 d.).

Iš atsakovų valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos, nes neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių (CPK 92 str., 93 str.).

Teismas, remdamasis išdėstytu ir CPK 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Priteisti valstybei (į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)) solidariai iš atsakovų A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ir B. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 117,61 Eur (vieną šimtą septyniolika eurų, 61 centą) žalos, padarytos gamtai, atlyginimui bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą 117,61 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2017 m. rugpjūčio 28 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovų A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ir B. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 7,50 Eur (septynis eurus, 50 centų) žyminio mokesčio.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.