Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-02-14 · Civilinė byla Nr. 2S-143-302/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-02-14
Bylos Nr.
2S-143-302/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė (pran.), Algirdas Auruškevičius, Dalia Kačinskienė
Pareiškėjas
K. D.
Suinteresuotas asmuo
V. S., Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Kategorijos
  • 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S50-143/2008Procesinio sprendimo kategorijos 34.5, 128.2
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. vasario 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,kolegijos teisėjų Algirdo Auruškevičiaus ir Dalios Kačinskienės,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla pagal pareiškėjos K. D. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. S. , Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja K. D. 2007-06-11 kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji savo motinos F. S. , mirusios 1996-12-31, palikimą priėmė po jos mirties faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.

Pareiškėja nurodė, kad 1996-12-31 mirė pareiškėjos motina, suinteresuoto asmens V. S. senelė F. S. . F. S. nebuvo sudariusi testamento, todėl vadovaujantis 1964 m. CK 567 str. jos turtas yra paveldimas pagal įstatymą. Mirties dienai ji buvo vienintelė gyva pirmos eilės įstatymine įpėdine, nes kiti pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai, taip pat ir motinos sūnus bei pareiškėjos brolis mirė dar iki palikėjos mirties, t.y. iki 1996-12-31 (b.l. 6, 14-17). Motina F. S. visą laiką gyveno sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), pareiškėja atsikraustė gyventi pas motiną po tėvo F. S. mirties 1990-11-05, ir gyveno kartu su ja iki pat mirties, prižiūrėjo ir rūpinosi savo motina, ją palaidojo. Gyvenant kartu, 1991-06-04 motina pareiškėjai padovanojo šioje sodyboje esančius pastatus - gyvenamąjį namą su ūkio pastatais (b.l. 19 – 23). Po motinos mirties ji ir toliau nepertraukiamai iki šiol gyvena šioje sodyboje, kurioje esančius motinos buitinės technikos bei kitus namų apyvokos daiktus pareiškėja pasiėmė po motinos mirties ir toliau jais naudojosi kaip savo turtu. Tokiu būdu pareiškėja aktyviais veiksmais - per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą priėmė savo mirusios motinos palikimą faktiškai pradėdama valdyti jį sudarantį turtą. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas tam, kad būtų gautas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas dėl turtinės teisės atkurti nuosavybės teisę į 5,76 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausiusį palikėjos tėvui K. M. (b.l. 73 – 90). Palikėjos mirties dienai mirusiojo brolio sūnus (vaikaitis) V. S. buvo antros eilės įpėdinis, todėl jis negali pretenduoti į F. S. palikimą. Į šį palikimą jis negali pretenduoti ir kaip savo tėvo E. S. teisių perėmėjas, kadangi palikimas atsirado jo tėvui mirus iki jis galėjo pretenduoti į F. S. paliekamą turtą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo V. S. su pareiškimu nesutiko, nurodė, kad pareiškimas nesukurs jokių teisinių pasekmių pareiškėjai, kadangi kilnojamieji daiktai, likę po motinos mirties pereina įstatyminiams įpėdiniams. Klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę dar tik bus sprendžiamas, bet ne išspręstas. Vėliau, atsiradus palikimui pareiškėja ir suinteresuotas asmuo turi kreiptis su pareiškimu dėl termino priimti palikimą atstatymo. Pareiškėja nėra vienintelė paveldėtoja. Nurodė, kad pareiškėja, pažeisdama įstatymą, pareiškimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo surašė mirusios F. S. vardu ir už ją pasirašė. Dėl V. S. pretendavimo į nuosavybės atkūrimo teisę 2007-03-26 yra paduoti dokumentai Žemėtvarkos skyriui.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities mokesčių inspekcija nepateikė atsiliepimo į pareiškimą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė.

Teismas, nustatęs, kad pareiškėjos mirusioji motina F. S. nei mirties dienai, nei bylos nagrinėjimo teisme dienai neturėjo ir neturi jokio turto, kuriam paveldėti būtų reikalinga išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, padarė išvadą, kad pareiškimas turėjo būti nepriimtas kaip nenagrinėtinas teisme, nes tokio fakto nustatymas nesukurs teisinių pasekmių. Kadangi toks pareiškimas buvo priimtas – byla nutrauktina. Atsiradus turtui, į kurį galėtų pretenduoti palikėjo įstatyminiai įpėdiniai, galimas kreipimasis į teismą dėl termino atnaujinimo. Teismas nurodė, jog pagal Nekilnojamojo turto atstatymo įstatymą nuosavybės teisė negali būti atstatoma paveldėtojų vardu. Teismas taip pat sprendė, jog pareiškėjai nėra būtinas palikimo priėmimo nustatymas kilnojamiesiems daiktams, likusiems po motinos mirties, valdyti.

Šalies argumentai

Pareiškėja K. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti 2007-12-20 teismo nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismo nutartis nepagrįsta, todėl naikintina. Atskirajame skunde nurodo, jog be kilnojamųjų daiktų, kurių paveldėjimui nereikia nustatyti palikimo priėmimo fakto, palikimo objektu yra ir palikėjos F. S. turtinė teisė atkurti nuosavybės teises į 5,76 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausiusį jos tėvui K. M. . Dėl šios turtinės teisės buvimo ginčo nėra.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad palikimo priėmimo fakto nustatymas pareiškėjai nesukels jokių pasekmių, kadangi pareiškėja įgytų teisę iš notaro reikalauti išduoti ir jai būtų išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas dėl teisės atkurti nuosavybės teises į minėtą žemės sklypą ir atitinkamai tvarkyti su tuo susijusius reikalus.

Teismui nėra pagrindo pasisakyti dėl to, ar pareiškėja yra vienintelė pirmos eilės įpėdinė paveldint motinos turtą, nes byla nutrauktina.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo V. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėjos teisės nėra pažeidžiamos, nuosavybės teisių atkūrimo procesas vyksta. Be to, byloje nėra įrodymų, kad pareiškėja pradėjo rūpintis šia teise per 6 mėnesius po palikimo priėmimo dienos.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo 2007-12-20 teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pareiškėjos motinos mirties dieną neturėjo jokio nekilnojamojo turto, kurį galėtų paveldėti pareiškėja.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo, atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentus, byloje surinktą medžiagą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutraukta civilinė byla, yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta netinkamai taikant materialinės teisės normas, reglamentuojančias paveldėjimo santykius, pažeidžiant procesinės teisės normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą, todėl tai sudaro pagrindą ją panaikinti.

Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė civilinę bylą pagal pareiškėjos K. D. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo konstatavęs, jog tokio fakto nustatymas nesukurs teisinių pasekmių.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja K. D. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą, jog ji savo motinos F. S. , mirusios 1996-12-31, palikimą priėmė po jos mirties faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą. Šį savo reikalavimą ji grindė tuo, kad palikimo priėmimo fakto nustatymas reikalingas tam, kad būtų gautas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas dėl turtinės teisės atkurti nuosavybės teisę į 5,76 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausiusį palikėjos tėvui K. M. (b.l. 73 – 90). Todėl kolegija, sutikdama su atskirojo skundo argumentais, nurodo, jog teismas netinkamai įvertino pareiškėjos nurodytus argumentus, kuriam tikslui yra reikalinga nustatyti palikimo priėmimo faktą, kas sudaro pagrindą laikyti teismo nutartį nepagrįsta, nes teismas turėjo būti aktyvus ypatingosios teisenos byloje bei imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės.

Pareiškėja nurodė aplinkybes, kad motinos mirties dieną motinos palikimą sudarė ne tik kilnojamieji daiktai, kuriems nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą nereikia, bet ir turtinė teisė atkurti nuosavybės teisę į aukščiau minėtą žemės sklypą. Teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjos motina nei mirties dienai, nei bylos nagrinėjimo teisme dienai neturėjo ir neturi jokio turto, kuriam paveldėti būtų reikalinga išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Pagal Civilinio kodekso 5.1 straipsnio 2 dalį paveldimi ne tik materialūs daiktai, bet ir nematerialūs dalykai, o taip pat ir palikėjo turtinės reikalavimo teisės. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą būtent palikėjo turtinei reikalavimo teisei paveldėti, t.y. palikėjo teisei į jai grąžintiną žemę pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Teismo nurodymas, jog pagal šį įstatymą nuosavybės teisė negali būti atstatoma paveldėtojų vardu, t.y. pareiškėjos vardu, neturi reikšmės juridinio fakto nustatymui, kadangi pareiškėjai taikytini paveldėjimo santykiai, o ne nuosavybės atkūrimo santykiai, kurie yra taikomi palikėjai.

Taip pat kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad ta aplinkybė, jog pareiškėja yra vienintelė pirmos eilės paveldėtoja, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad prašomas faktas jai nesukels teisinių pasekmių. Esant ir pirmos eilės paveldėtojai, kad būtų paveldėtas palikėjo paliktas turtas ar turtinės teisės, būtina priimti palikimą vienu iš Civilinio kodekso 5.50 straipsnio numatytų būdų. Pareiškėja siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti (Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 d.).

Kadangi teismas netinkamai aiškino ir taikė tiek procesinės tesės normas – bylos nutraukimą reglamentuojančias normas, tiek nurodytas materialinės teisės normas, nutartis naikintina (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 d., 330 straipsnis) ir byla perduotina nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308, 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 str., kolegija

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.

Kolegijos pirmininkė Romualda JanovičienėKolegijos teisėjai Algirdas AuruškevičiusDalia Kačinskienė