- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-22
- Bylos Nr.
- 2A-268-520/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- I. B.
- Ieškovas
- AB Rytų skirstomųjų tinklų, AB Rytų
- Kategorijos
- 45.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje dėl skolos priteisimo pagal ieškovo AB Rytų skirstomųjų tinklų (dabar AB „LESTO“) ieškinį atsakovei I. B.,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB Rytų skirstomieji tinklai (dabar AB „LESTO“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, ir prašė priteisti jam iš atsakovės I. B. 3227,63 Lt skolos už suvartotą elektros energiją, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad jis nuo 1998 m. tiekė elektros energiją atsakovei I. B. nuosavybės teise priklausančiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini). 2003-02-24 šiam gyvenamajam namui buvo atjungtas elektros energijos tiekimas ir užfiksuoti elektros energijos skaitiklio rodmenys – 12147 kWh. Patikrinus atsakovės mokėjimus už suvartotą elektros energiją paaiškėjo, kad paskutinį kartą atsakovė mokėjo 2005-04-09 ir už laikotarpį nuo 1998-04-02 iki 2003-02-24 susidarė 4124,39 Lt įsiskolinimas už 11147 kWh. Nors rašytinė elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis su atsakove sudaryta nebuvo, tačiau vadovaujantis Ūkio ministro 2005-10-17 įsakymu Nr. 4-350, 45.1 p., CK 6.2 str., elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą privalėjo inicijuoti atsakovė, tokios sutarties nebuvimas nepanaikina atsakovės prievolės atsiskaityti už suvartotą elektros energiją.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino, t. y. priteisė ieškovui AB Rytų skirstomiesiems tinklams (dabar AB „LESTO“) iš atsakovės I. B. 3227,63 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2009-02-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nustatė, kad pagal 2000-11-20 elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovės, ieškovas tiekė atsakovei nuosavybės teise priklausiančiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), elektros energiją, atsakovė netinkamai vykdė Sutarties 3, 6 p. prisiimtus įsipareigojimus atsiskaityti su ieškovu, nesikreipė į ieškovą dėl rodmenų deklaravimo ar apmokėjimo už elektros energiją tvarkos pakeitimo dėl galimo nesinaudojimo elektra. Teismas pripažino sunkiai tikėtina aplinkybe, kad tik iškėlus bylą teisme ieškovei tapo žinoma apie tai, kad 2003 m. atsakovei priklausančiam gyvenamajam namui buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas, nes atsakovė 2004-05-27, 2004-10-02, 2005-04-09 sumokėjo ieškovui 289,49 Lt, lankydavosi sodyboje. Teismas nurodė, kad atsakovės veiksmai, kai ji nežinia kokiu pagrindu mokėjo apytikslias sumas už elektros energiją, nėra nuoseklūs ir labiau patvirtina, nei paneigia aplinkybę, kad skola susidarė būtent dėl atsakovės veiksmų. Teismas, vadovaudamasis Sutarties 8.2 p., atsižvelgdamas į tai, kad 2003-02-24 buvo nustatytas 12147 kWh suvartotas ir neapmokėtas kiekis, pripažino, kad ieškovas pagrįstai prašo iš atsakovės priteisti 3227,63 Lt skolą, taikant 0,29 ct tarifą. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus dėl ieškovo darbuotojų, fiksavusių atsakovės elektros skaitiklio rodmenis, galimo suinteresuotumo, atsakovės, kaip vartotojos, gynimo, kadangi bylos duomenys nepatvirtina, kad atsakovė su ieškovu elektros energijos vartojimo – tiekimo sutartį sudarė išimtinai sau nenaudingomis sąlygomis arba jos sudaro akivaizdų ieškovo pranašumą. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 str. 2 d., CK 6.210 str. 1 d., priteisė iš atsakovės ieškovui 5 proc. dydžio metines palūkanas.
Šalies argumentai
Atsakovė I. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų atmestas. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, ydingai atsisakė įgyvendinti bendruosius teisės principus, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 185 str., nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo suformuotos teismų praktikos, todėl priėmė neteisėtą ir naikintiną sprendimą. Ieškovas dėl nežinomų priežasčių atjungė elektros energijos tiekimą jai ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), neinformavęs jos nuėmė elektros energijos apskaitos prietaisą. Ieškovo pateikta 2009-01-08 užduotis sudaryta ieškovo darbuotojų jai ir jos atstovui nedalyvaujant ir nieko apie tai nežinant, todėl akivaizdu, kad ieškovo darbuotojai, nuėmę elektros apskaitos prietaisą ir fiksuodami jo rodmenis, turėjo galimybę ir suinteresuotumą užfiksuoti didesnius rodmenis, nei buvo iš tiesų. Be to, kyla abejonių dėl dokumento sudarymo datos, kuri aiškiai buvo taisyta. Tačiau teismas šių abejonių ir aplinkybių nevertino, todėl nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas pagrindė reikalavimo dydį. Ji neteigia, kad nėra skolinga ieškovui, tačiau ieškovas nepateikė neginčijamų įrodymų, patvirtinančių elektros energijos matavimo prietaiso rodmenis jos tiekimo nutraukimo dieną. Tai reiškia, kad ieškovas neįrodė reikalavimo dydžio. Iš pradžių ieškovas prašė priteisti didesnę sumą, nes skaičiavo žymiai didesnius tarifus už 1 kWh, ši aplinkybė patvirtina nesąžiningą ieškovo elgesį ir siekį nepagrįstai praturtėti. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Ūkio ministro 2001-01-29 įsakymu „Dėl elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių (toliau apeliaciniame skunde nurodoma Taisyklės) 83.3 p., Ūkio ministro 2005-10-07 įsakymu „Dėl elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių (toliau apeliaciniame skunde nurodoma Naujos taisyklės) 47 p., kurie numato būtiną sąlygą ieškovui, siekiančiam vienašališkai nutraukti elektros energijos tiekimą, informuoti vartotoją; Taisyklių 45, 63, 76 p., Naujų taisyklių 92 p. Teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, t. y. negynė jos, kaip vartotojos, interesų, nors elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis yra vartojimo sutartis. Teismas turėjo ex officio įvertinti jos ir ieškovo 2000-11-20 sudarytos elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas pagal CK 6.188 str. įtvirtintus sąžiningumo kriterijus, pripažinti sutarties 8.2 p., numatančiu, kad ieškovas gali vienašališkai be atskiro įspėjimo nutraukti elektros energijos tiekimą, jei už suvartotą elektrą nemokama daugiau kaip 3 mėn. ir skola prilygsta vidutiniam 3 mėn. elektros suvartojimo dydžiui, nesąžiningu, tačiau to nepadarė. Sprendimas yra panaikintinas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, kadangi teismas nusprendė dėl į bylą neįtraukto asmens teisių ir pareigų, t. y. dėl jos sutuoktinio, nes gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso jai ir sutuoktiniui.
Atsiliepimas
Ieškovas AB Rytų skirstomieji tinklai (dabar AB „LESTO“) atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad 2003-02-24 nutraukiant elektros energijos tiekimą atsakovei priklausančiam namui, ieškovė apie tai buvo įspėta telefonu. Jo darbuotojai neturi jokio suinteresuotumo fiksuoti didesnius elektros energijos rodmenis, taip pat neturi galimybių fiksuoti kitokių rodmenų nei skaitiklis rodo jo nuėmimo metu, nes priduodant skaitiklį į sandėlį yra tikrinama, su kokiais rodmenimis skaitiklis pateikiamas į sandėlį. Apeliantės argumentai, kad jo darbuotojai buvo suinteresuoti padidinti skaitiklio rodmenis, yra tik apeliantės prielaidos, nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių šias prielaidas. Teismas teisingai nustatė, kad jis nepažeidė teisės normų, nutraukdamas elektros energijos tiekimą atsakovei nuosavybės teise priklausančiam gyvenamajam namui, nes 2000-11-20 elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties 8.2 p. suteikia jam teisę nutraukti elektros energijos tiekimą be įspėjimo, nors jis informavo ieškovę apie tai telefonu. Apeliantės nurodyti Taisyklių 45, 63, 76 p. nesusiję su šia byla, kadangi tos Taisyklių nuostatos taikomos tuomet, kai elektros energija vartojama nesant elektros energijos apskaitos prietaiso. Atsakovė nepaneigė jo reikalavimo, nepagrindė ir neįrodė atsikirtimų į ieškinį pagrįstumo, nepaneigė skolininkės kaltės prezumpcijos. Atsakovė neginčijo elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties, todėl ši sutartis yra privaloma abiems asmenims, atsakovė nenurodė, kokiems Taisyklių punktams prieštarauja sutarties 8.2 p. Nepagrįsti yra apeliantės argumentai dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, kadangi atsakovė neprašė į bylą bendraatsakoviu įtraukti sutuoktinio, neinformavo, kad namas įsigytas santuokoje, Nekilnojamojo turto registre namas yra įregistruotas atsakovės vardu, atsakovė nepateikė įrodymų, kad namas buvo įsigytas ar iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, o ne iš atsakovės asmeninių lėšų.
Apeliacinės instancijos teisme buvo nustatyta, ieškovas AB Rytų skirstomieji tinklai buvo reorganizuotas ir jo teises ir pareigas perėmė AB „LESTO“.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesiaiškino aplinkybių, susijusių su atsakovės I. B. prievole pagal ieškovo AB Rytų skirstomųjų tinklų, kurio teises ir pareigas perėmė AB „LESTO“, pareikštą ieškinį pobūdžiu, ir dėl to nepagrįstai nustatė, kad yra atsakinga vien tik atsakovė. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad į bylos nagrinėjimą turėjo būti įtrauktas ir jos sutuoktinis, ir kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 str. 2 d. 2 p., pripažintini pagrįstais.
Byloje buvo pateikti įrodymai, kad tuo metu, kai ieškovas kreipėsi į teismą Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota, jog atsakovei I. B. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas esantis(duomenys neskelbtini), 1998-04-02 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, 2004-09-02 išduotas statybos leidimas. Iš atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo-pažymėjimo matyti, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso nebaigtas statyti pastatas-gyvenamasis namas, kurio statybos pradžios metai yra 2004 m. Ieškovas ieškinį grindė tuo, kad nuo 1998 m. tiekė elektros energiją namui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei I. B., ir kad 2003-02-24 atsakovei nuosavybės teise priklausančiam namui buvo atjungtas elektros energijos tiekimas. Kadangi byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad namas nuosavybės teise iki 2003-02-24 priklausė vien atsakovei, pirmosios instancijos teismas turėjo aiškintis aplinkybę, ar elektros energijos vartotoja nuo 1998 m. buvo vien tik atsakovė tuo pagrindu, kad tik jai nuosavybės teise priklausė namas. Pažymėtina, kad byloje iš viso nebuvo pateikti įrodymai, kad ieškovei iki buvo išduotas leidimas statyti nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas. Ieškovas ieškinio 2000-11-20 elektros energijos tiekimo-vartojimo (pardavimo-pirkimo) sutartimi, sudaryta su atsakove, negrindė. Priešingai, ieškinyje nurodė, kad su atsakove rašytinė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Atsakovė pateikė įrodymą, kad ji 1988-12-03 yra susituokusi su R. B., ir nurodė, kad turtas yra įgytas gyvenant santuokoje, t. y. turtas yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis ir su šeimos ūkio išlaikymu. Kadangi galioja prezumpcija, jog santuokoje įgytas turtas yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d. 1 p., 2 d.), prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis ir su šeimos namų ūkio išlaikymu, yra vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d. 2, 3 p.), ieškovas ieškinio negrindė rašytine elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartimi, todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad į bylos nagrinėjimą turėjo būti įtrauktas jos sutuoktinis, yra pagrįsti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesija 2010-05-20 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, išaiškino, kad teismas, nustatęs, jog nagrinėjamas ginčas tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių), privalo identifikuoti kreditoriaus pareikštą reikalavimą – reikalavimas reiškiamas vienam ar abiem sutuoktiniams, kaip bendraskoliams pagal CK 3.109 str. Teismas, nustatęs, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos ir kitų asmenų pareigoms, gali juos savo iniciatyva įtraukti į bylą dalyvauti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų (CPK 47 str.). Atsižvelgdamas į dispozityvumo principą, teismas neturi teisės traukti į procesą kito atsakovo savo iniciatyva (CPK 43 str. 2 d.). Nustatęs įstatyminį (materialųjį) atsakovų (sutuoktinių) bendrininkavimą, teismas turi pasiūlyti ieškovui įtraukti į procesą ir kitą sutuoktinį bendraatsakoviu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2008-02-15 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2008, pažymėjo, kad pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 43 str. 1 d. 1 p., CK 3.109 str. 1 d.), kad tuo atveju, kai civilinė atsakomybė pagal prievolės prigimtį tenka abiem sutuoktiniams kaip solidariesiems skolininkams ir prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, tai šios prievolės išieškojimo teismo procese turi dalyvauti abu sutuoktiniai, į bylą turi būti traukiami bendraatsakoviais tie asmenys, į kurių turtą pagal prievolės prigimtį gali būti nukreiptas išieškojimas.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 str. 2 d. 2 p., nes pagal pateiktus duomenis apie atsakovės turtą yra faktinis ir teisinis pagrindas teigti, kad už ieškovo tiektos (parduotos) elektros energijos apmokėjimą pagal ieškovo šioje byloje pareikštą ieškinį yra atsakinga ne tik atsakovė, bet ir jos sutuoktinis, kuris į bylos nagrinėjimą nebuvo įtrauktas. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo atmesti ieškovo ieškinį, tačiau byloje esantys įrodymai neleidžia daryti išvados, kad ieškovas neturi teisės reikalauti, jog jam būtų apmokėta už jo tiektą elektros energiją, nes byloje nėra ginčo, jog elektra buvo tiekiama, kad už elektros energiją nebuvo apmokama reguliariai pagal elektros skaitiklio rodmenis. Tai, kad elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog už patiektą elektros energiją neturi būti apmokama, nes ieškovui neapmokėjus už jo patiektą elektros energiją asmenys, kurie naudojo elektros energiją, nepagrįstai praturtėtų. CK 6.383 str. įtvirtina pareiga apmokėti už patiektą energiją. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovė turėjo stebėti elektros skaitiklio rodmenis ir juos fiksuoti, tačiau vien šios pareigos nevykdymas nesudaro pagrindo nenagrinėti aplinkybių, susijusių su tuo, ar ieškovo nurodomi skaitiklio rodmenys yra teisingi, nes iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2003-02-24 nutraukiant elektros energijos tiekimą, 2009-01-08 nuimant skaitiklį nedalyvavo gyvenamojo namo savininkai ar jų įgaliotas asmuo, t. y. skaitiklio duomenys buvo užfiksuoti vienašališkai, atsakovė pirmosios instancijos teisme kėlė klausimą dėl skaitiklio rodmenų tikslumo. Ieškovas nurodė, kad elektros skaitiklis yra ieškovo sandėlyje ir jis gali būti pateiktas ekspertizei, todėl buvo pagrindas skaitiklį apžiūrėti teisme, esant reikalui skirti ekspertizę, kad būtų išnagrinėtos šalių nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia reikalavimą, atsakovė grindžia atsikirtimus į ieškovo reikalavimą.
Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, todėl vadovaujantis CPK 87 str. 1 d. 7 p. atsakovei grąžintinas žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nuta r i a:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 7 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.
Grąžinti atsakovei I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 97 Lt žyminio mokesčio, sumokėto AB Swedbank 2010-05-07. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.