Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Aušra Barškietytė

išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Plungė) prokurorės L. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „Ž. T.“, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis V. M. (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 180 straipsnio 2 dalį, terminuotu laisvės atėmimu 2 metams;

2. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 5 mėnesiams;

3. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimu 4 metams;

4. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. birželio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2024 m. birželio 4 d. apie 21.47 val., jis telefoninio pokalbio metu grasino V. S., sakydamas, kad „tau bus pizda, nebevaikščiosi, sutikęs užmušiu, užlenksiu“ ir po to tęsdamas savo nusikalstamą veiką, IV aukšto koridoriuje, adresu V. M. g. (duomenys neskelbtini), V. S. leidžiantis laiptais žemyn, R. A., kairėje rankoje laikydamas šakutę, puolė V. S. užsimojęs ranka ir tokiu būdu sudarė pagrindą nukentėjusiajam V. S. manyti, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą gali būti įvykdytas.

Šios veikos padarymo aplinkybės nekelia teismui jokių abejonių, kadangi pats R. A., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad su V. S. yra pažįstami apie 5 metus. Jis prieš tai draugavo ir artimus santykius palaikė su jo mama L. J., bet šiuo metu su jo mama yra išsiskyręs. Jie su V. S. nesipyksta, bet kai pavartoja alkoholinių gėrimų, jam suima pyktis ant V. S. dėl to, kad jis yra dykaduonis, niekur nedirba, mama ir jis jį seniau išlaikydavo, todėl turi nuoskaudų dėl jo gyvenimo būdo. 2024 m. birželio 4 d. visą dieną vartojo alkoholinius gėrimus, bet kiek tiksliai buvo išgėręs, negali nurodyti, bet tai buvo didelis kiekis alkoholio. Jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio. Vartodamas alkoholinius gėrimus, sugalvojo V. S. paskambinti telefonu, bet dėl kokių priežasčių jam skambino, pasakyti negali, mano dėl to, kad buvo neblaivus ir jam jautė pyktį. Ką paskambinęs jam sakė, nepamena, bet galėjo žodžiu jam pagrasinti sakydamas, kad užmuš, užlenks, bet to nepamena dėl girtumo. Nepamena, ką V. S. sakė, bet tai buvo pasakyti tik žodžiai, realių grasinančių veiksmų tikrai neplanavo prieš jį naudoti, jo tikrai neplanavo sužaloti ar sutrikdyti jam sveikatą. Taip pat dėl girtumo nelabai pamena apie konfliktą, kuris vyko IV aukšto koridoriuje adresu V. M. (duomenys neskelbtini), tarp jo ir V. S.. Nepamena, ar rankoje turėjo šakutę ir ja puolė ant V. S., to tikrai negali nurodyti. Taip pat nepamena, kad V. S. jam būtų papurškęs ašarinių dujų, šis incidentas jam visiškai yra išnykęs iš atminties, todėl apie jį negali nieko pasakyti. Jeigu V. S. sako, kad prieš jį puolė su šakute, tai gal ir galėjo taip nutikti, bet to momento tikrai nepamena. Kitą dieną atsikėlė ir sužinojo, kad yra kaltinamas grasinimu prieš V. S., nors įvykio aplinkybių nepamena. Nemano, kad realiai galėjo sužaloti V. S., grasinimai buvo pasakyti spontaniškai ir tik žodžiais, bet jeigu V. S. teigia, kad prieš jį puolė, tai gal ir galėjo taip nutikti. Ar aplink buvo kitų asmenų, negali pasakyti, nes nepamena. Jis su M. S. nebendrauja, jis yra V. S. draugas, todėl ir gali prieš jį liudyti. Artimiausiu metu planuoja V. S. atsiprašyti ir pažada, kad ateityje daugiau tai nepasikartos.

Be R. A. prisipažinimo, jo kaltė grindžiama kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teisme ištirta bylos medžiaga.

V. S.

pareiškime užfiksuota, jog 2024m. birželio 4 d. 21.47 val. V. M. g. (duomenys neskelbtini), laiptinėje jį šakute užpuolė buvęs mamos sugyventinis R. A.. Pastarasis jam smūgių šakute suduoti nespėjo, nes jis nuo jo apsigynė panaudodamas ašarines dujas. Prašo užtikrinti, jog R. A. nebekeltų jam grėsmės.

Tarnybinis pranešime užfiksuota, jog 2024 m. birželio 5 d. 21.50 val. gautas pranešimas, jog adresu V. M. g. (duomenys neskelbtini), smurtas artimoje aplinkoje. Dabar mamos buvęs sugyventinis norėjo padurti pranešėją šakute, pranešėjas vyrui pripurškė ašarinių dujų. Sugyventinis guli laiptinėje prie (duomenys neskelbtini) buto durų, prašo paskubėti. Nuvykus nurodytu adresu apie 23.58 val. buvo bendrauta su pranešėju V. S., kuris nurodė, kad daugiabučio namo laiptinėje kilo konfliktas su jo mamos buvusiu sugyventiniu R. A.. Konflikto metu R. A., rankoje laikydamas šakutę, bandė pulti jį, tačiau jis smūgio išvengė ir gindamasis R. A. į akis papurškė ašarinių dujų. V. S. nurodė, kad įvykio metu sužalotas nebuvo, fizinio skausmo nepatyrė. R. A., rankoje laikydamas šakutę, jokių grasinimų jo atžvilgiu neišreiškė. V. S. nurodė, kad R. A. jau apie 4 mėnesius yra išsiskyręs su jo mama, todėl jų jokie artimi ryšiai nesieja. Konfliktai tarp jų kyla ne pirmą kartą, dėl neprognozuojamo R. A. elgesio jis bijo dėl savo draugės ir dukros saugumo.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog įvykio vieta yra V. M. g. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo laiptinėje, erdvė tarp penktojo ir šeštojo aukšto. Apžiūrint įvykio vietą, jokių grumtynių ar kitokių pėdsakų, reikšmingų tyrimui, nepastebėta.

Apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro garso įrašas, kuriame girdisi bendrojo pagalbos centro darbuotojos ir vyriškio balsas. Vyriškis prisistatė V. S.. Garso įraše girdisi, kaip V. S. nurodo, kad V. M. g. (duomenys neskelbtini), žmogus yra gavęs dujų ir nori pasišalinti iš įvykio vietos, nežino ką daryti. Bendrojo pagalbos telefono darbuotoja prašo patikslinti, kas įvyko, V. S. nurodo, kad jį bandė padurti šakute, o jis panaudojo dujas.

Iš nukentėjusiojo V. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad 2024 m. birželio 4 d. apie 20 val. kažkas pradėjo spardyti jo buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris. Priėjęs prie durų išgirdo R. A. balsą, kuris buvo laiptinėje prie jo buto durų ir šaukė „išeik piderase, mentams dirbi, tau bus pizda, užmušiu“. Tuo metu namuose buvo jo sugyventinė S. T. ir jų mažametė dukra Amelija. Kadangi sugyventinė laukiasi antro vaiko, tai dėl to labai išsigando, jis ją pradėjo raminti ir pasakė nekreipti į tai dėmesio. Tada jis durų neatidarė ir R. A. nieko nesakė, tiesiog ignoravo, nes suprato, kad A. yra neblaivus, nes būdamas blaivus niekada nekonfliktuoja. Mano, kad R. A. prie jo buto durų buvo vienas, nes tik jo balsas buvo girdėti. Prie durų žiūrėti nėjo, nes per durų akutę nieko nesimato, išskyrus priešais esančias kaimynų buto duris. Praėjus pusvalandžiui, jam į telefoną paskambino nepažįstamas numeris. Atsiliepęs į skambutį suprato, kad jam skambina R. A. draugas Robertas, pavardės nežino. Iš Roberto balso suprato, jog ir jis yra neblaivus. P. R., jog paliktų jį ramybėje, baigė pokalbį. Iš minėto telefono numerio skambinėjo dar keletą kartų, bet jis vis atmesdavo skambučius, tik į paskutinį skambutį atsiliepė ir su juo tada jau kalbėjo neblaivus R. A.. Tik atsiliepus, R. A. pradėjo grasinti, kad jam bus „pizda, nebevaikščiosi, sutikęs užmušiu, užlenksiu“. Pasakęs, kodėl jis, kai yra blaivus, neišsako visko į akis, o kai prigeria jau yra drąsus, baigė pokalbį. Po paskutinio skambučio praėjus apie pusvalandžiui, apie 21.40 val. jis ėjo į lauką parūkyti. Laiptinėje jokių garsų ar A. balso nesigirdėjo. Vos tik išėjęs į laiptinę link laiptų, pamatė iš penkto aukšto laiptais žemyn lipantį R. A., kuriam iš paskos ėjo M. S.. A. savo kairėje rankoje laikė šakutę ir jį pamatęs puolė užsimojęs šakute prieš jį. Kadangi ne kartą iš A. buvo sulaukęs grasinimų susidoroti bei dėl to yra rašęs pareiškimą Plungės policijoje, tai po paskutinio grasinimo yra nusipirkęs sau ir savo draugei po dujų balionėlį, kurį nešiojasi visada su savimi, nes žino iš anksčiau, kad R. A. visada su savimi nešiojasi peilį ar šakutę. Eidamas į lauką parūkyti, dėl viso pikto pasiėmė su savimi dujų balionėlį. Kai R. A. pradėjo su šakute pulti ant jo, jis greitai išsitraukė iš kišenės dujų balionėlį ir papurškė juo R. A. į veidą. R. A. dar agresyviau pradėjo mojuoti prieš jį šakute, dėl to papurškė jam dujas antrą kartą ir greitai pradėjo leistis laiptais žemyn, norėdamas išvengti R. A.. Pastarasis pradėjo jį vytis ir bėgdamas laiptais su šakute rankoje, ant laiptų pargriuvo. R. A. pargriuvo apie metro atstumu nuo jo, jam iš rankų iškrito šakutė, kurią jis nuspyrė laiptais žemyn. Tada R. A., stodamasis nuo laiptų, kumščiais pradėjo jam daužyti kojas. Tada jis, koja prispaudęs R. A. prie žemės, tuoj pat pradėjo skambinti bendrosios pagalbos telefonu 112, kur jam buvo liepta laukti policijos. Kadangi viskas vyko greitai, tai jis tiksliai neprisimena, kaip paleido R. A., lyg tai BPC jam pasakė atsitraukti nuo asmens. Jis, paleidęs R. A., nusileido laiptais žemyn į lauką, jam iš paskos į lauką išėjo ir R. A., kuris atsisėdo lauke ant žemės, matomai blogai pradėjo jaustis nuo papurkštų dujų. Matydamas, kad R. A. yra blogai, dar kartą paskambino 112 , informavo, kad reikalinga ir greitoji pagalba. R. A. ir toliau jam grasino, kad jam bus „pizda“, taip duodamas suprasti, kad su juo susidoros fiziškai. R. A., išgirdęs, kad jis iškvietė greitąją, atsistojo ir ėjo link V. M. (duomenys neskelbtini) namo, nelaukdamas kol atvyks greitoji. Kadangi jis pats buvo iškvietęs greitąją, tai jam, kaip žmogui, širdis skaudėjo, kad kas neatsitiktų R. A. dėl pripurkštų dujų, tad jam sekė iš paskos, kad galėtų nukreipti atvykusią greitąją pagalbą. Užėjus už (duomenys neskelbtini) bendrabučio, prie vaikų darželio, R. A., pamatęs, kad jis eina jam iš paskos, vėl pradėjo ant jo pulti. A. dėl girtumo stipriai svirduliavo ir bėgdamas priekiu trenkėsi į bendrabučio laiptus. Visą tai matė tuo metu ant šių laiptų rūkiusi bendrabučio gyventoja, kurios jis nepažįsta. N. R. A. atsisėdo ant laiptų ir, įsikibęs į laiptų turėklą, pradėjo į jį daužyti savo galvą ir šaukti, kad „mane S. V. muša“. Visa tai matė rūkiusi moteris, matė, kad jis nė pirštu R. A. nelietė. R. A. palikęs prie bendrabučio, grįžo į namus laukti policijos. Policijos pareigūnai atvyko tik apie 12 valandą nakties. Atvykusiems pareigūnams viską paaiškino apie įvykį. Visą šį įvykį matė M. S.. Iš pradžių manė, kad A. su M. S. buvo kartu, bet žinant, kad jie abu tarpusavyje nesutaria, tai tikrai mano, jog tai buvo tik sutapimas pamatyti M. S. einant iš paskos R. A.. S. su A. nesutaria dėl to, kad abu buvo jo mamos sugyventiniai. Įvykio metu jis fiziškai nenukentėjo, tik išsigando, kai R. A. pradėjo su šakute pulti ant jo. Dėl šio įvykio buvo išsigandusi ir jo sugyventinė. R. A. su juo susidoroti grasina jau nebe pirmą kartą ir šį kartą jam grasino puldamas prieš jį su šakute rankoje, todėl mano, kad jo grasinimai yra realūs ir kada nors jis tai gali įvykdyti. R. A. buvo jo mamos L. J. sugyventinis. Dėl nesutarimų su jo mama, R. A. buvo iškraustytas iš buto, gal dėl to jis ant jo laiko pyktį. Dėl šio įvykio prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir įpareigoti R. A. nesiartinti prie jo ir jo šeimos.

N. V. S. papildomos apklausos protokole užfiksuota, kad su R. A. buvo susitikęs, jis jo atsiprašė, pažadėjo, kad ateityje prie jo ir jo šeimos nesiartins, todėl šiai dienai juo tiki. Neprieštarautų, jei ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu ir R. A. būtų skirtas laisvės apribojimas ir tam tikrą laiką negalėtų vartoti alkoholinių gėrimų.

Apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrima šakutė, kuri savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo metu paimta iš nukentėjusiojo V. S.. Šakutė aliuminė, pilkos spalvos. Jos kotas sulenktas, ant koto nubraižyti įvairūs raštai. Šakutės vidinė pusė lygi, matosi užrašas STAINLESS STELL MADE IN JAPAN.

L. M. S. apklausos protokole užfiksuota, jog nepamena, ką veikė 2024 m. birželio 4 d. dieną ir negali tiksliai nurodyti, ar tą dieną buvo V. M. g. (duomenys neskelbtini) mieste. Kas vyko tarp V. S. ir R. A., nieko nežino ir nematė.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Įstatymas nenustato, kokiomis priemonėmis turi būti išreikštas grasinimas, taigi jis gali būti išreiškiamas įvairiomis formomis, pvz., žodžiu, raštu, pasitelkiant elektronines ryšio priemones, konkliudentiniais veiksmais. Grasinimas – tai bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas; grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Grasinimas turi būti realus. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010).

Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2007).

K. R. A. padaryta nusikalstama veika pasireiškė aktyviais veiksmais – telefoninio pokalbio metu grasinant nužudyti bei šį ketinimą bandant realizuoti puolant nukentėjusįjį šakute. Taigi, savo veiksmais kaltinamasis pažeidė BK 145 straipsnio saugomas vertybes, todėl ši veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

K. R. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei būdamas recidyvistu.

K. R. A. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutiko su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi ir dydžiu.

Atsižvelgiant į BK 41 straipsnyje apibrėžtus bausmės tikslus, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę (teistas, baustas administracine tvarka, dirba) R. A. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, jo dydį nustatant mažesnį nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis.

Baudžiamąją bylą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

R. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintina. R. A. laikinai sulaikytas nebuvo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – šakutę, supakuotą voke bei saugomą Klaipėdos apskrities VPK, sunaikinti.

Civilinio ieškinio ir kitų priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą tą laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę R. A. sumažinti 1/3 ir nustatyti jam galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą tą laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo teismo įsakymo gavimo bausmės vykdymą prižiūrinčioje institucijoje dienos.

R. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – šakutę, supakuotą voke bei saugomą Klaipėdos apskrities VPK, sunaikinti.

I. R. A., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.