Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. B. pripažintas kaltu: dėl nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirta jam bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams;

dėl nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirta jam bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis iš dalies sudedant subendrintos šiuo nuosprendžiu D. B. paskirtos bausmės ir paskirta jam subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu D. B. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta jam galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas D. B. laikino sulaikymo laikas nuo 2013-03-12 08.40 val. iki 2013-03-14 11.00 val. (atitinka dvi laisvės atėmimo dienas).

Taip pat į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikas, kurį D. B. išbuvo suėmime nuo 2016-07-09 iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir šia dalimi sumažinta jam paskirta laisvės atėmimo bausmė.

Nukentėjusiojo S. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš D. B. priteista S. G. naudai 837,68 (aštuoni šimtai trisdešimt septyni eurai, 68 centai) eurai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš D. B. priteista Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 10,85 (dešimt eurų, 85 centai) eurų patirtai turtinei žalai atlyginti.

Pripažinta baudžiamojo proceso išlaidomis 2181,82 (du tūkstančiai vienas šimtas aštuoniasdešimt vienas euras, 82 centai) eurų ekstradicijos išlaidos ir priteistos jos Lietuvos Respublikai iš D. B., lėšas sumokant Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio rezoliucinė patikslinta, išdėstant, kad vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, iš dalies sudedant subendrintos šiuo nuosprendžiu D. B. paskirtos bausmės ir paskirta jam subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė, gabeno psichotropinę medžiagą, neturėdamas tikslo platinti:

jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 0,870 g. psichotropinės medžiagos 4-metil-N-etilkatinono (4-MEC), kurią laikė su savimi iki 2013-01-19 apie 22 val. 25 min. Linkmenų gatvėje, Vilniuje pas jį policijos pareigūnai rado ir išėmė 0,870 g. psichotropinės medžiagos 4-metil-N-etilkatinono (4-MEC).

Šiais savo veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Be to kaltinamasis D. B. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą:

jis, 2013-03-01 14:00 val. įsėdęs į automobilį VW PAEETON, valst. nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį Ozo g. 14, Vilniuje, papurškė nukentėjusiajam S. G. dujų, tuo padarydamas pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį pirmojo laipsnio abiejų akių ragenos ir junginės nudegimu, ir tokiu būdu atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis pagrobė S. G. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 4S“, kurio vertė 637,16 eurų (2200 litų), tuo padarydamas nukentėjusiajam 637,16 eurų (2200 litų) turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. B. prašo skirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimo bausme; pritaikyti jo atžvilgiu BK 75 str. arba skirti kuo mažesnę laisvės atėmimo bausmę. Taip pat nuteistasis prašo įskaičiuoti į bausmę laiką – praleistą Anglijos kalėjime, tai yra, nuo 2016-06-11 iki 2016-07-09. Nuteistasis nurodo, jog dėl padarytų veikų prisipažino, todėl jo manymu, teismas skyrė per griežtą bausmę. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis D. B. dėl padarytų veikų labai gailisi, nusikalstamos veikos buvo padarytos, kai buvo sunki materialinė padėtis, nuteistasis vartojo narkotikus. Atkreipiamas dėmesys, kad Anglijoje nuteistasis legaliai dirba, turi sugyventinę, kuri šiuo metu laukiasi, nebevartoja narkotikų, nuo nusikaltimų padarymo praėjo 3,5 metų, o nuteistasis nepadarė naujų nusikalstamų veikų. Nuteistasis pažymi, kad apie tai, jog paskelbta jo paieška, jis sužinojo būdamas Anglijoje, tačiau sutarė su sugyventine, kad kai ji pagimdys, tada jis gris į Lietuvą prisiimti atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas. Nuteistasis nurodo, jog paskyrus bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, jis galėtų išlaikyti šeimą, atlyginti nukentėjusiajam žalą bei apmokėti ekstradicijos išlaidas.

Teismo posėdyje nuteistasis D. B. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo D. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nuosprendis keistinas, dėl netinkamai išspręsto D. B. laikinajame sulaikyme (suėmime) išbūto laiko įskaitymo į bausmę, klausimo (BPK 328 str. 4 d.).

Nuteistasis D. B. neginčija kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jų kvalifikacijos, tačiau kelia bausmės individualizavimo klausimą, prašo paskirti švelnesnę su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, pritaikyti jo atžvilgiu BK 75 str. Nors nuteistasis D. B. ginčija jam paskirtą bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, paskirta bausmė yra teisinga, todėl jos švelninti ar keisti nėra pagrindo.

Pažymėtina, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.). Pažymėtina ir tai, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės bylos Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011 ir kt.). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, jų buvimą ar nebuvimą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas D. B. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę, kuri vadovaujantis BK 64¹ str. pagrindu sumažinta vienu trečdaliu.

Skundžiamu nuosprendžiu D. B. nuteistas už tyčinių nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymą (BK 11 str. 3, 4 d.). Šiuos nusikaltimus D. B. padarė būdamas praeityje teistas 4 kartus, kas leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis iš ankstesnių teistumų ir skirtų švelnesnių bausmių teigiamų išvadų nedaro, nesistengia keistis ir yra linkęs nusikalsti. Teismas įvertino, kad D. B. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ką pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę, į tai, kad D. B. administracine tvarka anksčiau baustas; VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė; VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas; Vilniaus priklausomybės ligų centre 2007-10-05 ir 2013-01-20 buvo pristatytas į apsvaigimo nustatymo med. apžiūros kabinetą (išvada: apsvaigęs, vartodamas amfetaminą, kanabinoidus, opijatus ir etilo alkoholį). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia D. B. paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė užtikrins BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus – ne tik nubausti D. B. bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teisėjų kolegijos nuomone valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas nuteistojo daromų veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o nesudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Konstatuojama, kad bausmė D. B. individualizuota tinkamai.

Nuteistasis D. B. prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 str. nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokį prašymą vertina kritiškai ir jis yra netenkintinas.

Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal formuojamą teismų praktiką nepritartina tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą.

Tuo tarpu svarstant taikymo LR BK 75 str. instituto galimybes nuteistojo D. B. atžvilgiu negalima neatsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Kaip jau buvo minėta, D. B. praeityje teistas, jam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kuris buvo panaikintas ir nuteistasis pasiųstas atlikti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę (t 1 b.l. 160-162). Taigi nuteistasis D. B. iš ankstesnių teistumų teigiamų išvadų nepadarė, kas rodo, jog jis nepateisina lūkesčių, nelinkęs keisti nusikalstamo gyvenimo būdo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pritaikius BK 75 str. nuostatas ir atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, bausmės tikslai nebus pasiekti. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos ir nuteistąjį apibūdinančios neigiamos aplinkybės nėra pakankamos išvadai, kad paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl teisėjų kolegija mano, kad apylinkės teismas paskirdamas realią laisvės atėmimo bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė. Vis tik iš bylos duomenų, nuteistojo asmenybės matyti, kad kitokiais būdais nėra galimybės pasiekti bausmės tikslų. Be to negalima neatsižvelgti ir į tai, kad po padarytų nusikaltimų nuteistasis pasislėpė, jo atžvilgiu buvo paskelbta paieška, jis buvo surastas Jungtinėje Karalystėje. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir vertina teigiamai tai, kad dėl padaryto nusikaltimo nuteistasis D. B. prisipažino, labai gailisi, Anglijoje legaliai dirba, nebevartoja narkotikų, nuo nusikaltimų padarymo nepadarė naujų nusikalstamų veikų, tačiau pažymi, kad tai nepakankamas pagrindas švelninti tinkamai individualizuotą bausmę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas įvykdytas teisės pažeidimas yra susijęs su tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimu, visuomenės interesų pažeidimu, už kurį nusikaltęs asmuo turi būti teisingai ir pagrįstai nubaustas pagal galiojančias teisės normas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, bausmės vykdymo atidėjimo institute humaniškumo principo reikalavimai derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007).

Nuteistasis D. B. taip pat prašo įskaičiuoti į bausmę laiką – praleistą Anglijos kalėjime, tai yra, nuo 2016-06-11 iki 2016-07-09. Šis nuteistojo prašymas pagrįstas, todėl tenkintinas, apylinkės nuosprendis keistinas (BPK 328 str. 4.).

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos įtariamajam D. B. neatvykstant į apklausas, šeimos nariams nežinant jo gyvenamosios vietos, 2013-09-20 priimtas nutarimas skelbti įtariamojo D. B. paiešką (1 t., b.l. 113). D. B. pagal Lietuvos Respublikos išduotą Europos arešto orderį buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje 2016-06-11 22.30 val. (t 1 b.l. 135). 2016-07-08 D. B. iš Jungtinės Karalystės buvo konvojuotas į Lietuvos Respubliką (t 1 b.l. 139). 2016-07-09 D. B. buvo sulaikytas ir uždarytas į Vilniaus apskr. VPK VTV AKS areštinę (t 1 b.l. 136). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-10 D. B. paliktas galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-25 nutartimi paskirtas suėmimas ir nustatytas 3 mėnesių kardomosios priemonės – suėmimo terminas, terminą skaičiuojant nuo 2016-07-09. Skundžiamu nuosprendžiu į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas D. B. laikino sulaikymo laikas nuo 2013-03-12 08.40 val. iki 2013-03-14 11.00 val. bei įskaitytas laikas, kurį D. B. išbuvo suėmime nuo 2016-07-09 iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Tačiau skundžiamu nuosprendžiu nebuvo įskaitytas D. B. sulaikymo laikas Jungtinėje Karalystėje nuo 2016-06-11 iki 2016-07-08. BK 66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Dėl šios priežasties skundžiamas nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu, įskaitant D. B. į paskirtą bausmę laiką, išbūtą sulaikyme (suėmime) Jungtinėje Karalystėje nuo 2016-06-11 iki 2016-07-09.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nuosprendį pakeisti ir į nuteistajam D. B. paskirtą bausmę įskaityti Jungtinėje Karalystėje sulaikyme (suėmime) išbūtą laiką nuo 2016 m. birželio 11 d. iki 2016 m. liepos 9 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.