Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-12-19 · Administracinė byla Nr. eI-1002-279/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-12-19
Bylos Nr.
eI-1002-279/2016
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00012-2016-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dalia Pranckienė, Irena Varžinskienė, Nijolė Čekanauskienė
Pareiškėjas
Vyriausybės atstovo Utenos apskrityje
Atsakovas
Visagino savivaldybės tarybos
Administracinė byla Nr. eI-1002-279/2016Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00012-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1. 17.2., 35.2., 3.21. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 19 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Pranckienės ir Irenos Varžinskienės,

sekretoriaujant Aistei Kuliavcevaitei,dalyvaujant pareiškėjo Vyriausybės atstovo Utenos apskrityje atstovui I.U.,atsakovės Visagino savivaldybės tarybos atstovei N. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Utenos apskrityje pareiškimą atsakovei Visagino savivaldybės tarybai dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas Vyriausybės atstovas Utenos apskrityje (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. vasario 5 d. pareiškimu Nr. 10-19 (2.1.) kreipėsi į teismą ir prašė ištirti:

1) ar Visagino savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) 1 punktu patvirtinto Visagino savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – ir Reglamentas) II skyriaus nuostatos neprieštarauja: Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 11 straipsnio 3 daliai (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 redakcija) ta apimtimi, kiek nenustatyta, kad Reglamente turi būti nustatyti vietos savivaldos principai; bei 16 straipsnio 2 dalies 1 punktui (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 redakcija) ta apimtimi, kad Reglamente turi būti nustatomi pagrindinės bendravimo su gyventojais formos ir būdai, užtikrinantys vietos savivaldos principų ir teisės įgyvendinimą bendruomenės interesais, bet ne patys principai, kurie nustatyti aukštesnės galios teisės akte - Vietos savivaldos įstatyme. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punktui, 7 punktui (2012 m. rugsėjo 18 d. įstatymo Nr. XI-2220 redakcija) ta apimtimi, kad nesilaikoma efektyvumo principo, nes nebuvo įvertinta teisinio reguliavimo alternatyva - nepasirinktas variantas neperrašyti principų, kurie nustatyti aukštesnės galios teisės akte - Vietos savivaldos įstatyme. Yra neveiksminga ir neekonomiška dubliuoti įstatymo normas žemesnės galios teisės akte, nes taip įstatymo imperatyvas netampa labiau įpareigojantis. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 6.5 papunkčiui (2013 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 1R-298 redakcija) ta apimtimi, jog įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose neturi būti dar kartą apibrėžiamos įstatymuose jau apibrėžtos sąvokos, kadangi Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio principai, kuriais grindžiama savivalda jau apibrėžti, o Reglamente, kaip Vietos savivaldos įstatymo dalį nuostatų susijusių su savivaldybės tarybos veiklos būdais ir formomis apibrėžtame teisės akte, neturi būti apibrėžiamos jau apibrėžtos sąvokos. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (2014 m. lapkričio 6 d. įstatymo XII-1301 redakcija) 3 straipsnio 6 punkte įtvirtintam efektyvumo principui, nustatančiam, kad viešojo administravimo subjektas priimdamas ir įgyvendindamas sprendimus, jam skirtus išteklius naudoja ekonomiškai, rezultatų siekia kuo mažesnėmis sąnaudomis ta apimtimi, kad viešojo administravimo subjektas - taryba jos veikai skiriamų išteklių nenaudojo ekonomiškai- nepagrįstai eikvojo laiką ir energiją ar net materialius išteklius - popierių ir spausdinimo priemones, niekam nereikalingų nuostatų rengimui, platinimui ir spausdinimui.

2) ar Visagino savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) 1 punktu patvirtinto Reglamento 52 punkto nuostata: „ ...savivaldybės tarybos nustatyta tvarka ....“ ta apimtimi, kiek joje nenurodyta, todėl nėra aišku, kokiame konkrečiai savivaldybės tarybos sprendime (o priėmimo data, numeris), nustatyta tvarka, neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 6.1. papunkčiui (2013 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 1R-298 redakcija) bei nuostata: „ Kai yra techninės galimybės savivaldybės....“ nenurodant pačioje nuostatoje ar Reglamente ar kitame teisės akte (pateikiant nuorodą į teisės aktą), nėra logiškas ir aiškus, nes nenurodoma, kokios tos techninės galimybės, kam, kur ir kada jos taikomos ir kaip jos susiję su Reglamento 52 punkto nuostata dėl posėdžio transliavimo savivaldybės svetainėje.

3) ar Visagino savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) 1 punktu patvirtinto Reglamento 72 punkto ir 73 punkto nuostatos neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 1 daliai (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 redakcija) ta apimtimi, kad įstatymų leidėjas nenumatė jokių atvejų, kada savivaldybės taryba galėtų svarstyti sprendimų projektus iš anksto neapsvarstytus pačios tarybos sudarytuose komitetuose, o savivaldybės taryba neturi kompetencijos plečiamai aiškinti administracinės teisės nuostatas ir ypač tas, kurios nustato aiškią sprendimų priėmimo procedūrą pagal Vietos savivaldos įstatymą.

4) ar Visagino savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) 1 punktu patvirtinto Reglamento 258.4 papunkčio nuostata ta apimtimi, kiek joje nėra nustatyta kokia tvarka ir terminais informuojami pastabas ir pasiūlymus dėl biudžeto projekto teikę asmenys apie tai, kaip atsižvelgta/neatsižvelgta į jų pasiūlymus, neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 6.1. papunkčiui (2013 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 1R-298 redakcija) ta apimtimi, kad nenustatyta kokiu būdu ir kokiomis priemonėmis gyventojai ir juridiniai asmenys pastabas gali pateikti bei nenustatyta, kaip pastabas ir pasiūlymus pateikę asmenys bus informuojami, ar buvo, o jei buvo - kaip, į jų teiktas pastabas ir pasiūlymus buvo atsižvelgta.

Pareiškėjas 2016 m. birželio 22 d. pateikė teismui pareiškimą Nr. 10-144 dėl 2016 m. vasario 5 d. pareiškimo Nr. 10-19 (2.1.) patikslinimo, kuriuo atsisakė 1-uoju numeriu pažymėto reikalavimo ištirti Visagino savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) 1 punktu patvirtinto Reglamento II skyriaus nuostatų prieštaravimą nurodytoms teisės aktų nuostatoms. Pareiškėjas nurodė, kad Visagino savivaldybės taryba sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Visagino savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Visagino savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ pakeitimo pripažino netekusiu galios Reglamento II skyrių.

Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 29 d. teismo posėdyje iš esmės nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas administracinių teismų kompetencijai nepriskirta tirti savivaldybių administravimo subjektų priimtų norminių aktų atitiktį Lietuvos Respublikos teisingumo ministro priimtiems teisės aktams, nurodė, kad atsisako 2016 m. vasario 5 d. pareiškime Nr. 10-19 (2.1.) 2-uoju ir 4-uoju numeriu pažymėtų reikalavimų ištirti Reglamento 52 punkto ir Reglamento 258.4 papunkčio nuostatų atitiktį Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 6.1. papunkčiui ir galutinai suformulavo prašymą teismui ištirti, ar Visagino savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) 1 punktu patvirtinto Reglamento 72 punkto ir 73 punkto nuostatos neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 1 daliai (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 redakcija) ta apimtimi, kad įstatymų leidėjas nenumatė jokių atvejų, kada savivaldybės taryba galėtų svarstyti sprendimų projektus iš anksto neapsvarstytus pačios tarybos sudarytuose komitetuose, o savivaldybės taryba neturi kompetencijos plečiamai aiškinti administracinės teisės nuostatas ir ypač tas, kurios nustato aiškią sprendimų priėmimo procedūrą pagal Vietos savivaldos įstatymą.

Dėl šio reikalavimo pareiškėjas pareiškime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad Reglamento 72 punkto nuostata, kurioje numatyta, kad tais atvejais, kai už sprendimą turi būti balsuojama slaptai arba, kai savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkėje yra ne daugiau kaip 3 (trys) klausimai (posėdis šaukiamas ne daugiau kaip 3 (trims) klausimams svarstyti), sprendimų projektai gali būti teikiami savivaldybės tarybai be preliminaraus svarstymo komitetuose ir 73 punkto nuostata, numatanti, kad savivaldybės tarybos komiteto, komisijos, tarybos frakcijos ar ne mažiau kaip 1/3 dalyvaujančių posėdyje savivaldybės tarybos narių siūlymu klausimas, kai dėl jo sprendimo projektas įregistruotas ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio pradžios, gali būti svarstomas savivaldybės tarybos posėdyje be preliminaraus svarstymo komitete (komitetuose), jei savivaldybės tarybos nariai dėl to sutinka ir savivaldybės tarybos posėdžio metu tvirtinant darbotvarkę balsuodami patvirtina sutikimą svarstyti klausimą be preliminaraus svarstymo savivaldybės tarybos komitete (komitetuose), prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 1 daliai, kur nustatyta, kad savivaldybės tarybos komitetai sudaromi savivaldybės tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi savivaldybės tarybos, mero sprendimai, todėl visi tarybai teikiami svarstyti klausimai turi būti preliminariai nagrinėjami savivaldybės tarybos komitetuose. Pareiškėjo teigimu, Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostata nesuteikia savivaldybės tarybai teisės pakeisti joje įtvirtintą reglamentavimą ir (ar) daryti šios normos išimtis.

Atsiliepimas

Atsakovė Visagino savivaldybės taryba atsiliepimu ir jos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad nesutinka, kad Reglamento 72 ir 73 punktų nuostatos prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 1 daliai. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 119 straipsnyje nustatyta, kad savivaldos teisė laiduojama įstatymo numatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams. Ji įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas, o 120 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai. Pagal Europos vietos savivaldos chartijos 4 straipsnio 2 dalį, vietinės valdžios organai įstatymų nustatytose ribose turi visišką laisvę vykdyti veiklą, susijusią su klausimais, kurie nėra išbraukti iš jų kompetencijos ar priskirti kitiems valdymo organams. Savivaldybės tarybos komitetų sprendimai pagal Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 5 dalį ir Reglamento 138 punkto nuostatas yra rekomendacinio pobūdžio. Komitetų nariai yra tie patys savivaldybės tarybos nariai, todėl nustatant, kad savivaldybės taryba dalį klausimų gali svarstyti tarybos posėdyje be preliminaraus svarstymo komitetuose, nėra apribojama nei vieno savivaldybės tarybos nario teisė išsamiai išnagrinėti visus savivaldybės tarybai teikiamus klausimus. Teigė, kad bet kuris tam tikrų formalumų ar taisyklių nustatymas nėra ir negali būti savitikslis – formalių reikalavimų nustatymas gali būti pateisinamas tik objektyviu poreikiu. Šiuo atveju objektyvus poreikis – išsamus klausimų, teikiamų savivaldybės tarybai, ir su juo susijusios medžiagos, kitų teisės aktų ir/ar dokumentų įvertinimas ir išnagrinėjimas, pagrįstos nuomonės ir pozicijos nagrinėjamu klausimu su(si)formavimas – patenkinamas, jei savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkėje yra ne daugiau kaip 3 (trys) klausimai (posėdis šaukiamas ne daugiau kaip 3 (trims) klausimams svarstyti. Atkreipė dėmesį, kad Reglamento 73 punkte yra nustatyta papildoma garantija („saugiklis“), užtikrinantis visų tarybos narių teisę preliminariai svarstyti klausimą, priskirtą konkretaus komiteto įgaliojimams, jei tarybos nariai balsuodami nesutinka svarstyti klausimo tarybos posėdyje be preliminaraus svarstymo komitetuose. Taip pat pažymėjo, kad nuostatos dėl klausimų svarstymo tarybos posėdyje be preliminaraus svarstymo komitete taikomos tik teisės taikymo (ne norminiams) aktams. Be to, Visagino savivaldybės tarybos nuomone, Vietos savivaldos įstatyme atvejai, kai už sprendimą (sprendimus) balsuojama slaptai, pvz., mero pavaduotojo, savivaldybės administracijos direktoriaus ir jo pavaduotojo skyrimas į pareigas pirmame savivaldybės tarybos posėdyje, nepriskirtini konkretaus komiteto įgaliojimams arba komitetai Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka dar nėra sudaryti, todėl ne visi savivaldybės tarybos klausimai turi būti ir yra preliminariai nagrinėjami komitetuose. Nurodė, kad pagal susiklosčiusią praktiką su valstybės institucijoms, neretai gaunami prašymai Visagino savivaldybės tarybai deleguoti asmenis (tarybos narius) į įstatymų nustatytas komisijas (tarybas). Tokiais atvejais objektyviai nėra galimybių teikti klausimus preliminariai svarstyti komitetuose.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ, redakcija galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 52 straipsnis numatė pareiškėjo teisę atsisakyti skundo (prašymo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Teisė atsisakyti skundo yra viena iš pareiškėjo išimtinių procesinių teisių administraciniame procese, kurios naudojimosi sąlygas aiškiai apibrėžia ABTĮ. Pareiškėjo atsisakymas nuo 2016 m. vasario 5 d. pareiškime Nr. 10-19 (2.1.) 1-uoju, 2-uoju ir 4-uoju numeriu pažymėtų reikalavimų ištirti Reglamento atitiktį pareiškime nurodytiems teisė aktams priimamas ir administracinės bylos dalis dėl šių reikalavimų nutraukiama, vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 3 punkto nuostatomis. Esant nurodytoms aplinkybėms, byloje sprendžiama dėl pareiškėjo 2016 m. vasario 5 d. pareiškime Nr. 10-19 (2.1.) 3-uoju numeriu išdėstyto reikalavimo.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Visagino savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) 1-uoju punktu patvirtino Reglamento atitinkamų nuostatų teisėtumo ir atitikties aukštesnės galios teisės aktui.

Pagal ABTĮ (akto redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 110 straipsnio 2 dalį pareiškėjas – subjektas, turintis teisę kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu ištirti savivaldybių administravimo subjekto priimtų norminių administracinių aktų atitiktį įstatymams, Vyriausybės norminiams aktams. Pagal ABTĮ 2 straipsnio 13 dalies nuostatas norminis administracinis aktas yra vienas iš norminių teisės aktų rūšių (greta įstatymų ir kitų teisės aktų). Norminis teisės aktas yra teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Teisės aktų priskyrimas norminių teisės aktų grupei administracinių bylų teisenoje lemia jų teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką ir kartu apibrėžia administracinių teismų kompetenciją tiriant konkretaus administracinio akto teisėtumą. Visagino savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) 1-uoju punktu patvirtintas Reglamentas šiuo atveju atitinka norminio administracinio akto požymius: tai daugkartinio taikymo aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei, Vietos savivaldos įstatyme nustatytais atvejais ir apimtimi detalizuojantis savivaldybės tarybos veiklos reglamentavimą, numatytą įstatyme. Pagal jį priėmusį subjektą, akto pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas pripažintinas norminiu teisės aktu ABTĮ prasme.

Pareiškėjas prašo ištirti ar Reglamento 72 punkto nuostata, kurioje numatyta, kad tais atvejais, kai už sprendimą turi būti balsuojama slaptai arba, kai savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkėje yra ne daugiau kaip 3 (trys) klausimai (posėdis šaukiamas ne daugiau kaip 3 (trims) klausimams svarstyti), sprendimų projektai gali būti teikiami savivaldybės tarybai be preliminaraus svarstymo komitetuose ir 73 punkto nuostata, numatanti, kad savivaldybės tarybos komiteto, komisijos, tarybos frakcijos ar ne mažiau kaip 1/3 dalyvaujančių posėdyje savivaldybės tarybos narių siūlymu klausimas, kai dėl jo sprendimo projektas įregistruotas ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio pradžios, gali būti svarstomas savivaldybės tarybos posėdyje be preliminaraus svarstymo komitete (komitetuose), jei savivaldybės tarybos nariai dėl to sutinka ir savivaldybės tarybos posėdžio metu tvirtinant darbotvarkę balsuodami patvirtina sutikimą svarstyti klausimą be preliminaraus svarstymo savivaldybės tarybos komitete (komitetuose), neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 1 daliai, kur nustatyta, kad savivaldybės tarybos komitetai sudaromi savivaldybės tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi savivaldybės tarybos, mero sprendimai, ta apimtimi, kad įstatymų leidėjas nenumatė jokių atvejų, kada savivaldybės taryba galėtų svarstyti sprendimų projektus iš anksto neapsvarstytus pačios tarybos sudarytuose komitetuose, o savivaldybės taryba neturi kompetencijos plečiamai aiškinti administracinės teisės nuostatas ir ypač tas, kurios nustato aiškią sprendimų priėmimo procedūrą pagal Vietos savivaldos įstatymą.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad, kaip yra konstatavęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau - Konstitucinis Teismas), vietos savivalda – tai įstatymo nustatytų valstybės teritorijos administracinių vienetų bendruomenių (t. y. teritorinių, arba vietos, bendruomenių), kurias sudaro šių vienetų nuolatiniai gyventojai (Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai gyventojai), savitvarka ir savaveiksmiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. vasario 9 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai). Savivaldos teisė neatsiejama nuo institucijų, per kurias ši teisė yra įgyvendinama, ir (arba) joms atskaitingų institucijų organizavimo ir veiklos; sąvoka „savivaldos institucijos“ išreiškia administracinių vienetų teritorinių bendruomenių atitinkamų institucijų konstitucinę paskirtį: tai yra institucijos, per kurias įgyvendinama atitinkamų bendruomenių savivaldos teisė (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Įgyvendinti savivaldos teisės neįmanoma be demokratinio atstovavimo. Savivaldybių tarybos – tai institucijos, per kurias įgyvendinama atitinkamų bendruomenių savivaldos teisė, o savivaldybės tarybos nariai yra atitinkamos teritorinės bendruomenės atstovai (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d. nutarimas).

Vietos savivaldos įstatyme įtvirtinta, kad Savivaldybė yra įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomenė turi Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per to valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų išrinktą savivaldybės tarybą, kuri sudaro jai atskaitingas vykdomąją ir kitas savivaldybės institucijas ir įstaigas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti (Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Taigi, savivaldybės taryba yra savivaldos teisę įgyvendinanti institucija, susidedanti iš įstatymų nustatyta tvarka demokratiškai išrinktų savivaldybės bendruomenės atstovų – savivaldybės tarybos narių (Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 1-2 dalys), savo įgaliojimus įgyvendinanti kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose, kuriems klausimai rengiami savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų jų posėdžiuose, savivaldybės tarybos narių frakcijų ir grupių jų pasitarimuose, tarybos narių, savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės mero ir savivaldybės administracijos direktoriaus (Vietos savivaldos įstatymo 11, 12 straipsniai). Savivaldybės taryba svarstomais klausimais priima sprendimus, kurie priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma (Vietos savivaldos įstatymo 12, 13 straipsniai).

Savivaldybių tarybos, įgyvendinančios Konstitucijos laiduojamą savivaldos teisę, gali sudaryti savo vidinius struktūrinius padalinius. Savivaldybių tarybų vidiniai struktūriniai padaliniai inter alia yra savivaldybių tarybų komitetai. Komitetai sudaromi ne mažiau kaip iš 3 tarybos narių savivaldybės tarybos sprendimu. Savivaldybės tarybos komitetai sudaromi savivaldybės tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi savivaldybės tarybos, mero sprendimai (Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalis).

Išanalizavus nurodytų Vietos savivaldos įstatymo 12 -13 straipsnių nuostatas, kuriose nustatytos savivaldybės tarybos posėdžiuose priimamų sprendimų tvarka, klausimų rengimas šiems posėdžiams, atsižvelgus į Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio nuostatas, daroma išvada, kad šiose teisės normose nėra įtvirtinto imperatyvaus reikalavimo visus savivaldybės tarybai teikiamus klausimus preliminariai išnagrinėti savivaldybės tarybos komitetuose. Privalomumas šiems klausimams išnagrinėti savivaldybės tarybos komitetuose nėra įtvirtintas ir tiriamojoje Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatoje. Šios normos analizė leidžia daryti išvadą, kad joje yra įtvirtinta savivaldybės tarybos komitetų paskirtis ir jos kompetencijos ribos.

Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad savivaldybės tarybos veiklos tvarka ir formos nustatytos Vietos savivaldos įstatyme ir savivaldybės tarybos veiklos reglamente. Iš šios teisės normos turinio spręstina, jog savivaldybės taryba, įgyvendindama savivaldos teisę, savo reglamente gali nustatyti ir tokias savo veiklą reglamentuojančias normas, kurios nėra nustatytos Vietos savivaldos įstatymo bei kitokias savo veiklos tvarką reglamentuojančias normas nei numatyta Vietos savivaldos įstatyme, jeigu tokios reglamente nustatytos normos neprieštarauja imperatyviems Vietos savivaldos įstatymo normų reikalavimams. Reglamento tvirtinimas inter alia yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija (Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktas.). Tai suponuoja būtinumą užtikrinti, tokias savivaldybės tarybos veiklos formas, kurios užtikrintų deramą savivaldos teisės įgyvendinimą ir nesudarytų prielaidų savivaldybės tarybų veiklos neefektyvumui. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją savivaldybių tarybų vidiniai struktūriniai padaliniai (pvz., komitetai, kolegijos) turi padėti užtikrinti savivaldybių tarybų darbą teikdami rekomendacijas savivaldybių taryboms jų kompetencijai priskirtais klausimais ir pan., (Konstitucinio Teismo 2010 m. kovo 31 d. nutarimas). Formalus, neefektyvus savivaldybės tarybos veiklos ir jos komitetų veiklos formų nustatymas Reglamente neužtikrintų tinkamos Konstitucijos laiduotos savivaldos teisės, įgyvendinamos per nuolatinių gyventojų išrinktą savivaldybės tarybą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, bei įvertinus tai, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 3 dalį savivaldybės tarybai suteikta diskrecija pačiai nusistatyti savo veiklos tvarką ir formas; atsižvelgus į tai, kad Savivaldybės taryba svarstomais klausimais priima sprendimus, kurie priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma; nesant imperatyvių teisės normų, kurios įpareigotų visus savivaldybės tarybai teikiamus klausimus apsvarstyti savivaldybės tarybos komitetuose, įvertinus tai, kad savivaldybės taryba gali sudaryti savo vidinius struktūrinius padalinius – savivaldybių tarybų komitetus, kurie sudaromi iš savivaldybės tarybos narių ir šie vidiniai struktūriniai vienetai, sudaromi turint tikslą užtikrinti pačios savivaldybės tarybos darbą, daroma išvada, kad Reglamento 72 ir 73 punktų nuostatos, neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 1 daliai, ta apimtimi, kad įstatymų leidėjas nenumatė jokių atvejų, kada savivaldybės taryba galėtų svarstyti sprendimų projektus iš anksto neapsvarstytus pačios tarybos sudarytuose komitetuose, o savivaldybės taryba neturi kompetencijos plečiamai aiškinti administracinės teisės nuostatas ir ypač tas, kurios nustato aiškią sprendimų priėmimo procedūrą pagal Vietos savivaldos įstatymą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu, 114 straipsnio 1 punktu, 115 straipsnio 1 dalies 1 punktu, (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.), 132 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

nutraukti norminės bylos dalį, kuria prašoma ištirti Visagino savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) 1 punktu patvirtinto Visagino savivaldybės tarybos veiklos reglamento II skyriaus nuostatų atitiktį Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 3 daliai (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 redakcija) ta apimtimi, kiek nenustatyta, kad Reglamente turi būti nustatyti vietos savivaldos principai; bei 16 straipsnio 2 dalies 1 punktui (2008m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 redakcija) ta apimtimi, kad Reglamente turi būti nustatomi pagrindinės bendravimo su gyventojais formos ir būdai, užtikrinantys vietos savivaldos principų ir teisės įgyvendinimą bendruomenės interesais, bet ne patys principai, kurie nustatyti aukštesnės galios teisės akte - Vietos savivaldos įstatyme. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punktui, 7 punktui (2012 m. rugsėjo 18 d. įstatymo Nr. XI-2220 redakcija) ta apimtimi, kad nesilaikoma efektyvumo principo, nes nebuvo įvertinta teisinio reguliavimo alternatyva - nepasirinktas variantas neperrašyti principų, kurie nustatyti aukštesnės galios teisės akte - Vietos savivaldos įstatyme. Yra neveiksminga ir neekonomiška dubliuoti įstatymo normas žemesnės galios teisės akte, nes taip įstatymo imperatyvas netampa labiau įpareigojantis. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 6.5 papunkčiui (2013 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 1R-298 redakcija) ta apimtimi, jog įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose neturi būti dar kartą apibrėžiamos įstatymuose jau apibrėžtos sąvokos, kadangi Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio principai, kuriais grindžiama savivalda jau apibrėžti, o Reglamente, kaip Vietos savivaldos įstatymo dalį nuostatų susijusių su savivaldybės tarybos veiklos būdais ir formomis apibrėžtame teisės akte, neturi būti apibrėžiamos jau apibrėžtos sąvokos. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (2014 m. lapkričio 6 d. įstatymo XII-1301 redakcija) 3 straipsnio 6 punkte įtvirtintam efektyvumo principui, nustatančiam, kad viešojo administravimo subjektas priimdamas ir įgyvendindamas sprendimus, jam skirtus išteklius naudoja ekonomiškai, rezultatų siekia kuo mažesnėmis sąnaudomis ta apimtimi, kad viešojo administravimo subjektas - taryba jos veikai skiriamų išteklių nenaudojo ekonomiškai- nepagrįstai eikvojo laiką ir energiją ar net materialius išteklius - popierių ir spausdinimo priemones, niekam nereikalingų nuostatų rengimui, platinimui ir spausdinimui.

Nutraukti norminės bylos dalį, kuria prašoma ištirti, ar Visagino savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) 1 punktu patvirtinto Reglamento 52 punkto nuostata: „ ...savivaldybės tarybos nustatyta tvarka ....“ ta apimtimi, kiek joje nenurodyta, todėl nėra aišku, kokiame konkrečiai savivaldybės tarybos sprendime (o priėmimo data, numeris), nustatyta tvarka, neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 6.1. papunkčiui (2013 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 1R-298 redakcija) bei nuostata: „ Kai yra techninės galimybės savivaldybės....“ nenurodant pačioje nuostatoje ar Reglamente ar kitame teisės akte (pateikiant nuorodą į teisės aktą), nėra logiškas ir aiškus, nes nenurodoma, kokios tos techninės galimybės, kam, kur ir kada jos taikomos ir kaip jos susiję su Reglamento 52 punkto nuostata dėl posėdžio transliavimo savivaldybės svetainėje.

Nutraukti norminės bylos dalį, kuria prašoma ištirti, ar Visagino savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) 1 punktu patvirtinto Reglamento 258.4 papunkčio nuostata ta apimtimi, kiek joje nėra nustatyta kokia tvarka ir terminais informuojami pastabas ir pasiūlymus dėl biudžeto projekto teikę asmenys apie tai, kaip atsižvelgta/neatsižvelgta į jų pasiūlymus, neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 6.1. papunkčiui (2013 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 1R-298 redakcija) ta apimtimi, kad nenustatyta kokiu būdu ir kokiomis priemonėmis gyventojai ir juridiniai asmenys pastabas gali pateikti bei nenustatyta, kaip pastabas ir pasiūlymus pateikę asmenys bus informuojami, ar buvo, o jei buvo - kaip, į jų teiktas pastabas ir pasiūlymus buvo atsižvelgta.

Pripažinti, kad Visagino savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) 1 punktu patvirtinto Reglamento 72 ir 73 punktų nuostatos neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 1 daliai (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 redakcija).

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Nijolė ČekanauskienėDalia PranckienėIrena Varžinskienė