Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Vytauto Masioko ir pranešėjo Tomo Šeškausko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. P. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. P. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalį, 2 dalies 2 punktą, 3 dalies 1 punktą, nuteista šešeriems metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš R. P. G. V. priteista 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiosios G. V. civilinis ieškinys dėl 2 700 Lt turtinės žalos atlyginimo atmestas.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartis, kuria nuteistosios R. P. apeliacinis skundas atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. nuteista už tai, kad 2008 m. sausio 1 d., apie 2.00 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tai turint įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buto, esančio Alytuje, (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tarpusavio konflikto su savo sugyventiniu T. V. metu tyčia vieną kartą dūrė virtuviniu peiliu jam į krūtinės sritį, taip padarydama durtinę–pjautinę kiauryminę kairės pusės krūtinės ląstos žaizdą su pjautiniu kairės pusės VI šonkaulio viršutinio krašto pažeidimu, kiauriniu durtiniu-pjautiniu širdiplėvės pažeidimu dešinio širdies skilvelio srityje, kiauriniu durtiniu-pjautiniu dešinio širdies skilvelio pažeidimu, kairio diafragmos kupolo kiauriniu durtiniu-pjautiniu pažeidimu, ūmiu nukraujavimu į krūtinės ląstos ertmę, todėl T. V. nuo durtinio-pjautinio kiauryminio kairės pusės krūtinės ląstos ertmės sužalojimo mirė.

Skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė, kodėl R. P. negalima pritaikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 3 dalies 3 punkto nuostatų ir paskirti bausmės, nesusijusios su realiu laisvės atėmimu. Teismas nagrinėdamas bylą pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes neišnagrinėjo apeliacinio skundo argumentų ir nevertino pateiktų duomenų: išrašo iš L. R. medicinos dokumentų, iš kurių matyti, kad jai reikalinga priežiūra, kurią užtikrina R. P., nukentėjusiosios G. V. paaiškinimų dėl pirmosios instancijos teisme jos duotų parodymų apie nuteistajai skirtiną bausmę, nukentėjusiųjų teismui pateikto prašymo sušvelninti nuteistosios teisinę padėtį, iš kurio matyti jų noras susitaikyti su kaltininke ir visos padarytos žalos atlyginimo faktas.

Apeliacinės instancijos teismui nutartyje pasisakius dėl bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, neturtinės žalos atlyginimą papildomai vertinti kaip naują lengvinančią aplinkybę nebuvo teisinio pagrindo, nes pirmosios instancijos teismas turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiesiems jau buvo įvertinęs atsakomybę lengvinančia aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį. Be to, prokuroras pažymi, kad BK 59 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismas pagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe abejonių keliantį pačios R. P. paduotą nukentėjusiųjų prašymą susitaikyti nu nuteistąja bei priėmė teisingą sprendimą nekeisti nuosprendžio dalies dėl priteisto civilinio ieškinio.

Atsižvelgiant į tai, kad R. P. padarė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, pagal nustatytas aplinkybes įvykio metu galėjo teisingai suvokti aplinką ir savo veiksmus, durdama peiliu veikė tikslingai, didelio susijaudinimo nenustatyta. Todėl jai paskirta švelnesnė, nei įstatyme numatyta, bausmės rūšis būtų neproporcinga padarytai veikai ir nerealizuotų baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės paskirties.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BPK reikalavimų taikymo apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant nuteistosios R. P. apeliacinį skundą

Švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas yra ne bausmės skyrimo taisyklė, bet išimtis – švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę teismas gali skirti tik esant ypatingoms sąlygoms, į kurias neatsižvelgus įstatyme nustatyta bausmė, jeigu ji būtų paskirta, būtų akivaizdžiai neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas).Teismas gali, tačiau neprivalo skirti švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę, tačiau nustatęs pagrindus, leidžiančius taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, privalo švelnesnės bausmės skyrimo galimybę apsvarstyti ir parinkti tokią valstybės prievartos priemonę, kuri būtų adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir atitiktų šiame straipsnyje esančias sąlygas, nurodančias į kaltininko asmenybės mažesnį pavojingumą. BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose nurodytų alternatyvių aplinkybių nustatymas ir tinkamas įvertinimas yra vienas iš klausimų, svarstytinų nustatant bausmės rūšį ir jos dydį.

Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į baudžiamosios bylos aplinkybių visumą, kuri mažina padaryto nužudymo pavojingumą, kaltininkės asmenybės pavojingumą parodančius požymius, po to – į kitas byloje nustatytas BK 62 straipsnio taikymo sąlygas, padarė išvadą, kad R. P. išlaiko mažametę dukterį, kurios dėl ilgalaikės įstatyme numatytos bausmės paskyrimo nebūtų kam prižiūrėti, ir jai skirtina vieneriais metais mažesnė bausmė negu BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės minimumas.

Apeliacinės instancijos teismas dėl nuteistosios skundžiamos šios apkaltinamojo nuosprendžio dalies padarė išvadą, kad BK 62 straipsnyje esančios švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo išimtinė taisyklė R. P. yra pritaikyta tinkamai. Tačiau prieidamas prie tokios išvados šis teismas į esminius nuteistosios skundo argumentus paskirti jai švelnesnės bausmės rūšį neatsakė, tokios bausmės paskyrimo galimybės nesvarstė.

Nuteistosios apeliacinio skundo pagrindinis prašymas buvo paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje, t. y. atsižvelgus į visas sąlygas, esančias BK 62 straipsnio 2 dalyje, pritaikyti BK 62 straipsnio 3 dalies 3 punktą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad šį savo prašymą R. P. grindė dviem esminėmis aplinkybėmis : 1) nuteistoji vienintelė išlaiko mažametę dukrą O., gimusią 2008 m. liepos 11 d., kurios dėl paskirtos šešerių metų laisvės atėmimo bausmės nebus kam prižiūrėti; 2) nuteistoji prižiūri ir visapusiškai rūpinasi invalide, nusenusia, reikalinga pastovios priežiūros, senele L. R.. Taigi nuteistoji skunde nurodė BK 62 straipsnyje numatytas aplinkybes, kurių pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas privalėjo patikrinti ir įvertinti. Tačiau atlikto įrodymų tyrimo metu aplinkybės dėl močiutės priežiūros nebuvo patikrintos ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje nebuvo įvertinta, ar teisinga teismo išvada, kad laisvės atėmimo bausmė yra tinkamiausia priemonė kriminalinės bausmės paskirčiai realizuoti, ar dėl jos paskyrimo nenukentės vienerių metų neturinčios mažametės dukters priežiūra ir nuteistosios skunde nurodomo nusenusio, sergančio, taip pat priežiūros reikalaujančio asmens interesai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistoji prie apeliacinio skundo pridėjo išrašą iš medicininių dokumentų apie L. R., gimusios 1935 metais, sveikatos būklę ir priežiūros jai būtinumą, tačiau ši bylos medžiaga nebuvo ištirta, L. R. sveikatos būklės, išlaikymo ir priežiūros aplinkybės nebuvo tikrinamos. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal BPK 324 straipsnio 5 dalyje esančias taisykles teismui pateikta papildoma medžiaga privalo būti perskaitoma ir perduodama susipažinti proceso dalyviams, jeigu šie to prašo, tačiau byloje esantis išrašas iš L. R. medicininių dokumentų ir nukentėjusiosios G. V. prašymas dėl bausmės švelninimo, civilinio ieškinio atlyginimo nebuvo ištirti ir įvertinti.

Nuteistosios kasaciniame skunde pagrįstai nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka bendrąsias nuostatas, ne iki galo išnagrinėjo apeliacinio skundo medžiagą, neįvertino motyvų, ir tai sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Kasacinės instancijos teismas negali pats patikrinti kvestionuojamų aplinkybių ir padaryti išvadų dėl BK 62 straipsnio 3 dalies 3 punkto taikymo galimybių, nes šis teismas byloje neištirtų ir neįvertintų duomenų nevertina, nesprendžia jų pripažinimo įrodymais klausimo, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja.

Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Šis teismas privalo ištirti esančius apeliaciniame skunde motyvus ir savo sprendime aptarti esminius apelianto argumentus ir juos motyvuotai atmesti arba pagrįsti, t. y. išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Tokias motyvuotas išvadas, kurios numatytos BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalyse, šis teismas gali pagrįsti pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais arba pats atlikti įrodymų tyrimą, jeigu pirmosios instancijos teismas tam tikrų aplinkybių netyrė (BPK 324 straipsnio 6 dalis). Nesant motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo esminių motyvų, laikoma, kad apeliacinis skundas neišnagrinėtas.

Išdėstyti motyvai kolegijai leidžia daryti išvadą, kad teismas apeliacinį skundą išnagrinėjo nepakankamai išsamiai, nesilaikė papildomos bylos medžiagos patikrinimo procesinių taisyklių, nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, nepateikė motyvuotų bei visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu pagrįstų išvadų ir taip padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 324 straipsnio 5 dalis, 332 straipsnio 3 ir 5 dalys). Apeliacinės instancijos teismo padaryti BPK pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 383 straipsnis, 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis). Tą konstatavus, apeliacinio teismo priimto sprendimo trūkumai negali būti ištaisomi priimant sprendimus, numatytus BPK 382 straipsnio 1–4 ir 6 punktuose. Todėl byla grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, taip sudarant galimybę išnagrinėti visus reikšmingus bylos klausimus, kurie keliami nuteistosios apeliaciniame skunde ir yra pakartoti kasaciniame skunde.

Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas privalo patikrinti ir įvertinti prie apeliacinio skundo pridėtuose dokumentuose esančias aplinkybes, išnagrinėti apeliaciniame skunde nurodytus ir neišnagrinėtus argumentus ir patikrinti, ar teisingai R. P. parinkta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmės rūšis ir jos dydis.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.