- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-05
- Bylos Nr.
- eI3-573-596/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00925-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė (pirm.), Vita Valeckaitė, Saulius Jakaitis
- Atsakovas
- Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- Vilniaus rajono savivaldybės administracija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos patikslintą skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Vilniaus rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2020 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. KV-135 (10.6.1E) bei įpareigoti Agentūrą pareiškėjos 2019 m. lapkričio 28 d. pateiktą mokėjimo prašymą (duomenys neskelbtini) (toliau – Mokėjimo prašymas) išnagrinėti iš naujo.
Paaiškina, kad 2018 m. gruodžio 31 d. su Agentūra pasirašė paramos sutartį (duomenys neskelbtini) (toliau – Paramos sutartis), pagal kurią įsipareigojo įvykdyti vietos projektą „Privažiuojamo kelio Nr. VL3515 prie sodybos nuo kelio 5213 Medininkai – Laibiškės – Turgeliai ir privažiuojamo kelio VL3516 prie Juozapinės nuo kelio Nr. VL3515 rekonstravimas“ (toliau – Projektas), finansuojamą 80 proc. intensyvumu Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtros ir Lietuvos valstybės biudžeto ir 20 proc. Vilniaus rajono savivaldybės biudžeto lėšomis. Pažymi, kad pagal Paramos sutartį už lėšų iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtros ir Lietuvos valstybės biudžeto skyrimą ir administravimą atsakinga Agentūra.
Nurodo, kad vykdydama Projekto veiklas 2019 m. rugsėjo 24 d. sudarė Projekto rangos sutartį (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) (toliau – Rangos sutartis). Rangos sutartis prašymo padavimo metu buvo vykdoma, todėl už ją tapo privalu sumokėti Paramos sutartyje nustatyta tvarka ir sutarta kaina. Pareiškėja, vadovaudamasi Paramos sutarties nuostatomis, pateikė Agentūrai Projekto Mokėjimo prašymą.
Agentūra 2020 m. vasario 14 d. Sprendimu nesuteikė pareiškėjai 15 488 Eur (su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM)) Projektui įgyvendinti skirtų paramos lėšų pagal Paramos sutartį motyvuodama tuo, kad darbo projektas turi būti priskiriamas prie bendrųjų išlaidų kategorijos.
Šalies argumentai
Pareiškėja paaiškina, kad vykdydama Projekto rangos darbų veiklas pagal Rangos sutartį atliko rangos darbų viešųjų pirkimų procedūras, sudarė bendros sumos tipo rangos sutartis. Atkreipia dėmesį, kad bendros sumos sutartyse kaina apima visas paslaugas, darbus ir prekes (gaminius), susijusius su sutartimi. Pažymi, kad šioje situacijoje Rangos sutarties kaina skaičiuojama remiantis bendros kainos išskaidymu, įkainojant kiekvieną atskirą veiklą. Pareiškėjos duomenimis, nėra kitų teisės aktų, taisyklių, kurios draustų sudaryti minėto tipo rangos sutartis, kurių vykdymo išlaidos yra iš dalies finansuojamos Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimų vietovėse“ lėšomis.
Nurodo, kad vykdant Projekto pirkimą, pirkimo objektai nebuvo skaidomi į atskiras dalis, todėl Rangos sutarties objekto skaidymas į atskirus objektus negalimas. Atkreipia dėmesį į tai, kad Agentūros Sprendime pateikiamas teiginys, jog Mokėjimo prašyme nurodytos patirtos darbo projekto parengimo išlaidos priskiriamos prie bendrųjų išlaidų kategorijos, yra neteisingas ir klaidinantis, nes remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos nuostatomis teigiama, kad nustatant darbų pirkimo vertę įskaitomos ir numatomo projektavimo bei kitų kartu perkamų paslaugų vertės ir darbams atlikti reikalingų prekių, kurias rangovui pateikia perkančioji organizacija.
Teigia, kad priimdama Rangos sutarčių rezultatus, priėmė sutarčių objektus – rangos darbus, nes kitaip priimti rangos sutarčių objektų galimybių nėra. Nurodo, kad Sprendime išdėstyta Agentūros nuomonė bei priimti sprendimai dėl rangos darbų atskirų darbų išlaidų priskyrimo bendrųjų išlaidų kategorijai neturi pagrindo, todėl tokia nuomonė neteisinga.
Pareiškėja nurodo nekvestionuojanti Sprendime pateiktų teisės aktų nuostatų pagrįstumo, teisingumo ir teisėtumo bei darbo projekto parengimo išlaidų priskyrimo bendrųjų išlaidų kategorijai, jeigu darbo projektas ir kita dokumentacija būtų rengiama pagal atskirą paslaugų sutartį. Pažymi, kad teisės aktuose nėra reglamentuojama, kad darbo projekto dokumentacijos ir kitos dokumentacijos rengimas yra užsakovo prerogatyva. Taip pat pažymi, kad darbo projektas – tai darbai, tiesiogiai susiję su konkrečios projekte numatytos veiklos įgyvendinimu, be jų rangovai negalėtų tinkamai įgyvendinti statybos rangos sutarties.
Pareiškėja patvirtina, kad vykdydama Projektą nepatyrė jokių kitų bendrųjų išlaidų kategorijai priskirtų išlaidų, negu tai buvo numatyta Projekto vykdymo sutartyje, todėl mano, kad Agentūros nuomonė dėl paramos sutarčių vykdymo pažeidimo yra klaidinga.
Atsiliepimas
Atsakovė Agentūra atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad 2019 m. gruodžio 30 d. susitarime Nr. 4 „Dėl 2018 m. gruodžio 31 d. paramos sutarties (duomenys neskelbtini) pakeitimo“ nurodyta, kad antra paramos dalis iki 79 735,22 Eur skirta rangos darbams. Nurodo, kad Agentūra negalėjo skirti paramos išlaidoms, kurios nebuvo numatytos Paraiškoje ir Paramos sutartyje.
Pažymi, kad pareiškėja pripažįsta, jog vadovavosi vienu iš teismo sprendimų, todėl ji sąmoningai darė pažeidimą, jai buvo žinomos galimos kilti neigiamos pasekmės, tačiau pareiškėja savo valia, naudodamasi palankiu teismo sprendimu konkrečiu buvusiu atveju, teikdama Mokėjimo prašymą deklaravo projekto parengimo išlaidas, kurios nebuvo numatytos Paraiškoje ir Paramos sutartyje. Taigi tokiu būdu pareiškėja nesivadovavo protingumo principu, pati sąmoningai padarė pažeidimą, tačiau lengvabūdiškai tikisi, kad už jį nebus skiriama sankcija.
Agentūra, nesutikdama su pareiškėjos teiginiu, kad pirkimų objektai nebuvo skaidomi į dalis, rangos sutarčių objektų skaidymas į atskirus objektus taip pat nėra galimas, teigia, jog pirkimų objekto skaidymas yra susijęs su atskirų viešojo pirkimo sutarčių sudarymu. Nurodo, kad šiuo atveju atskirų rangos sutarčių sudarymo klausimas nėra keliamas, kaip ir klausimas dėl rangos sutarties objekto suskirstymo į atskirus objektus. Pareiškėjos skunde pateikti argumentai dėl rangos sutarties objekto negali pateisinti pareiškėjos sąmoningai padaryto pažeidimo – Paraiškoje ir Paramos sutartyje nenumatytų išlaidų deklaravimo Mokėjimo prašyme. Pažymi, kad investicijų išvardinimas paramos sutartyse padeda užtikrinti tinkamą projektų įgyvendinimo priežiūrą, paramos administravimo proceso skaidrumą. Paaiškina, kad siekdama apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto lėšas vertindama mokėjimo prašymus, Agentūra privalo vertinti, ar mokėjimo prašymuose deklaruotos išlaidos buvo numatytos Paraiškoje ir Paramos sutartyje, kad išmokos nebūtų skiriamos nepagrįstai, kad skirta parama būtų naudojama pagal tikslinę paskirtį. Taigi, jei išlaidos nebūtų priskiriamos atitinkamoms išlaidų kategorijoms, padidėtų netinkamo lėšų panaudojimo rizika.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad nėra teisės aktų, draudžiančių sudaryti bendros sumos tipo rangos sutartis, kurių vykdymo išlaidos yra iš dalies finansuojamos Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 m. programos priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ lėšomis. Agentūra pažymi, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos sričių „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą“ ir „Parama investicijoms į kaimo kultūros ir gamtos paveldą, kraštovaizdį“ įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 3D-403 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos sričių „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą“ ir „Parama investicijoms į kaimo kultūros ir gamtos paveldą, kraštovaizdį“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. 3D-42 redakcija) (toliau – Įgyvendinimo taisyklės) yra aiškiai numatyta, kas priskiriama bendrosioms išlaidoms, todėl būtent šiuo teisės aktu ir reikia vadovautis priskiriant išlaidas atitinkamoms kategorijoms.
Teigia, kad vertindama Mokėjimo prašymą vadovavosi lygiateisiškumo principu. Paaiškina, kad Agentūra negali išmokėti paramos lėšų už išlaidas, kurios nebuvo numatytos nei Paraiškoje, nei Paramos sutartyje, nes tai būtų neteisinga kitų pareiškėjų atžvilgiu. Agentūra nurodo, kad tinkamai įvertino Mokėjimo prašymą bei priėmė pagrįstą Sprendimą dėl Mokėjimo prašyme deklaruotų išlaidų tinkamumo finansuoti ir pareiškėjai mokėtinos paramos dydžio, o pareiškėja sąmoningai teikė Mokėjimo prašymą nesivadovaudama Įgyvendinimo taisyklėmis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. KV-135 (10.6.1E) teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovės įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos Mokėjimo prašymą išnagrinėti iš naujo.
Rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad pareiškėja 2017 m. spalio 2 d. pateikė paraišką Paramos sutarčiai gauti.
2018 m. gruodžio 31 d. buvo pasirašyta Paramos sutartis, kuria pareiškėja tapo paramos gavėja ir įsipareigojo įgyvendinti Projektą.
2019 m. gegužės 30 d. pareiškėja pateikė mokėjimo prašymą (duomenys neskelbtini), kuriuo prašė kompensuoti Projekto viešinimo, projektavimo paslaugų ir ekspertizės išlaidas. Įvertinus minėtą prašymą, pareiškėjai buvo išmokėta 5 950,71 Eur paramos suma.
2019 m. rugsėjo 24 d. pareiškėja sudarė Projekto Rangos sutartį su (duomenys neskelbtini).
2019 m. lapkričio 28 d. pareiškėja pateikė Agentūrai Mokėjimo prašymą, kuriuo prašė kompensuoti rangos darbų išlaidas. Agentūra įvertino Mokėjimo prašymą ir pareiškėjai išmokėjo 64 247,22 Eur paramos sumą, vietoje pareiškėjos prašytos 79 735,22 Eur paramos sumos. Nustačius pažeidimus pareiškėjai buvo nesuteikta 15 488 Eur.
Vertindama Mokėjimo prašymą Agentūra nustatė, kad pareiškėja deklaravo ir prašė kompensuoti 19 360 Eur darbo projekto parengimo išlaidų, kurios nebuvo numatytos Paraiškoje bei Paramos sutartyje.
2020 m. sausio 20 d. pareiškėja Agentūrai pateikė raštą Nr. A33(1)-435-(21.1) „Dėl projekto Nr. 20KI-KV-17-2-02642-PR001 patikslinimo“ (toliau – ir Raštas), kuriame nurodė, jog darbo projekto parengimo išlaidos yra priskiriamos rangos darbų išlaidoms, todėl neturėjo pagrindo numatyti šių išlaidų bendrųjų išlaidų kategorijoje, be to, siekdama bendradarbiavimo įgyvendinant Projektą, atsižvelgiant į tai, kad rangos darbų kaina yra didesnė negu galima gauti paramos suma, pareiškėja neprašė finansuoti darbo projekto išlaidų, o prašė patikslinti Paramos sutartį – perskirstyti paramos lėšas tarp paramos dalių.
2020 m. vasario 14 d. Agentūra pareiškėjai pateikė Sprendimą, kuriame nurodė, kad remiantis Įgyvendinimo taisyklių 118 punktu, pareiškėjos rašte prašomas lėšų perskirstymas tarp paramos dalių (mokėjimo prašymų) pateikus Mokėjimo prašymą, kuriame prašoma išmokėti paramos suma nurodoma su darbo projekto parengimo išlaidomis (Mokėjimo prašyme deklaruojama tinkamų finansuoti išlaidų suma yra 99 669,03 Eur, prašoma išmokėti 79 735,22 Eur paramos suma), yra negalimas, nes pateiktas Mokėjimo prašymas nėra laikomas prašymu keisti paramos sumą tarp paramos dalių. Sprendime pažymėta ir tai, kad į raštą nebus atsižvelgta ir jis nebus administruojamas, kadangi pateiktas po Mokėjimo prašymo pateikimo. Sprendime taip pat nurodyta, kad vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 4.11. 21.1, 21.7, 23.1 papunkčiais ir 118, 126 punktais, Administravimo taisyklių 11.8, 243.1, 243.2 papunkčiais, 123, 188, 189 punktais, netinkama finansuoti pripažinta 19 360 Eur suma. Pritaikius paramos intensyvumą nekompensuota 15 488 Eur paramos suma.
Mokėjimo prašymo vertinimo metu Agentūra nustatė, jog pareiškėja deklaravo ir prašė kompensuoti 19 360 Eur darbo projekto parengimo išlaidų, kurios nebuvo numatytos nei Paraiškoje, nei Paramos sutartyje. Pareiškėja Rašte į tai nurodė, kad darbo projekto parengimo išlaidos yra priskiriamos rangos darbų išlaidoms, todėl neturėjo pagrindo numatyti minėtų išlaidų bendrųjų išlaidų kategorijoje. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėja neprašė finansuoti darbo projekto išlaidų, o prašė patikslinti Paramos sutartį.
Įgyvendinimo taisyklių 118 punkte įtvirtinta, kad jeigu paramos gavėjas dėl pateisinamų priežasčių nori pratęsti mokėjimo prašymo teikimo terminą ar numatyti mažesnę paramos objektų paskirstymo tarp paramos dalių paramos sumą, nei nurodyta mokėjimo prašyme, jis iki paramos sutartyje nustatyto mokėjimo prašymo pateikimo termino pabaigos turi Agentūrai pateikti argumentuotą prašymą. Jei argumentuotas prašymas pakeisti paramos objektų paskirstymą tarp paramos dalių nepateiktas iki mokėjimo prašymo pateikimo, Agentūra pateiktą mokėjimo prašymą laiko prašymu keisti paramos objektų paskirstymo tarp paramos dalių paramos sumą bei kreipiasi į paramos gavėją, prašydama pateikti argumentus ir paramos gavėjui suteikdama 10 darbo dienų terminą. Jeigu Paramos gavėjas nori padidinti paramos objektų pasiskirstymo tarp paramos dalių atitinkamame mokėjimo prašyme prašomą paramos sumą (sumažinęs paramos sumą atitinkama suma kitame (-uose) mokėjimo prašyme (-uose), pritarimą tokiam keitimui iš Agentūros (paramos sutarties pakeitimą) jis turi gauti iki atitinkamo mokėjimo prašymo pateikimo dienos. Agentūrai priėmus sprendimą atidėti mokėjimo prašymo teikimo terminą ar pakeisti paramos objektų paskirstymą tarp paramos dalių, Administravimo taisyklėse nustatyta tvarka keičiama paramos sutartis.
Agentūra Sprendime nurodė, kad remiantis aukščiau išdėstytu Įgyvendinimo taisyklių punktu, pareiškėjos pateiktame Rašte prašomas lėšų perskirstymas tarp paramos dalių pateikus Mokėjimo prašymą, kuriame prašoma išmokėti paramos sumą, yra negalimas, nes pateiktas Mokėjimo prašymas nėra laikomas prašymu keisti paramos sumą tarp paramos dalių. Teisėjų kolegija sutinka su šia Agentūros pozicija, pažymėdama, kad pareiškėja pateikė Mokėjimo prašymą, kuriuo deklaravo ir prašė kompensuoti darbo projekto parengimo išlaidų sumą, kurios nebuvo numatytos nei Paraiškoje, nei Paramos sutartyje. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad pareiškėja nepateikė Agentūrai argumentuoto prašymo prieš Mokėjimo prašymo pateikimą, kaip tai nurodyta Įgyvendinimo taisyklių 118 punkte. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Agentūros priimtas Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
Administravimo taisyklių 11.8 papunktyje nustatyta, kad agentūra atlieka projektų, kuriems buvo skirta parama, priežiūrą, atlieka patikras vietoje, vertina projektų rizikingumą, priima ir registruoja pateiktus mokėjimo prašymus ir kasmetinius prašymus, tikrina paramos gavėjų mokėjimo prašymuose ir kasmetiniuose prašymuose pateiktos informacijos teisingumą ir nurodytų išlaidų arba prašomos paramos tinkamumą finansuoti, tiria pažeidimus, vertina projektų įgyvendinimo eigą bei galutinę projekto įgyvendinimo ir užbaigto projekto metinę ataskaitas, tikrina paramos gavėjų atitiktį projekto priežiūros rodikliams, prireikus taiko priemones, skirtas paramos gavėjų atitikčiai projekto priežiūros rodikliams gerinti, prižiūri ir kontroliuoja šių priemonių įgyvendinimo eigą, užtikrina, kad visi patikrinimai, nustatyti ES ir Lietuvos teisės aktuose, būtų atlikti ir tinkamai dokumentuoti. Agentūra vadovaudamasi Administravimo taisyklių 243.2 papunkčiu, gali nustatyti pažeidimą, kai paramos gavėjas nesilaiko su skirta parama susijusių įsipareigojimų, nepasiekia priežiūros rodiklių, nepasiekia arba neišlaiko atitikties atrankos kriterijams ir (arba) tinkamumo sąlygoms.
Administravimo taisyklių 243.1 papunktyje įtvirtina, kad Agentūra pažeidimą gali nustatyti ir tuomet, kai paramos gavėjas teikdamas paramos paraišką, mokėjimo prašymą, kasmetinį prašymą, projekto ataskaitą ar kitus dokumentus, pateikia melagingą informaciją arba dėl aplaidumo nepateikia būtinos informacijos, turinčios reikšmės sprendimo suteikti paramą ir (arba) išmokėti paramos lėšas priėmimui arba tinkamai paramos paraiškos ir projekto kontrolei vykdyti;
Įgyvendinimo taisyklių 21 punktas nustato tinkamomis finansuoti pripažįstamas išlaidas. 21.1 papunktyje nustatyta, kad būtinos projektui įgyvendinti, realiai suplanuotos, pagrįstos, numatytos paramos paraiškoje, neviršijančios nustatyto paramos dydžio, intensyvumo ir vidutinių rinkoje egzistuojančių kainų. Administravimo taisyklių 4.30 papunktyje numatyta, kad tinkamos finansuoti išlaidos yra realiai suplanuotos, pagrįstos, projektui įgyvendinti būtinos.
Įgyvendinimo taisyklių 23.1 papunktyje nustatyta, kad netinkamos finansuoti išlaidos yra nenumatytos projekte, nesusijusios su projektu ir remiama veikla, neatitinkančios šių taisyklių 21 punkte išlaidoms nustatytų reikalavimų ir neįvardytos šių taisyklių 22 punkte.
Įgyvendinimo taisyklių 4.11 papunktis įtvirtina projekto bendrąsias išlaidas, kuriame numatyta, kad rengiant ir įgyvendinant projektą patiriamos išlaidos: atlyginimas architektams, inžinieriams ir konsultantams už konsultaciją, susijusias su aplinkosauginiu ir ekonominiu tvarumu, įskaitant dokumentų rengimą, kai šios išlaidos susijusios su nekilnojamojo turto statyba ir (arba) gerinimu, teritorijų ir viešųjų kultūros paveldo objektų tvarkymu, naujų įrenginių ir (arba) įrangos pirkimu, taip pat šio projekto viešinimo išlaidos. 21.7 papunktyje nustatyta, kad bendrosios išlaidos, kurios yra tiesiogiai susijusios su projekto parengimu ir administravimu ir kurios yra patirtos ne anksčiau kaip prieš 1 metus iki paramos paraiškos pateikimo dienos, tačiau, jei parama projektui neskiriama arba jei pirkimai atlikti nesilaikant pirkimų procedūrų, nustatytų Viešųjų pirkimų įstatyme, nefinansuojamos.
Agentūra nurodė, kad Įgyvendinimo taisyklių 4.11 ir 21.7 papunkčiai leidžia teigti, jog pareiškėjos pateiktame Mokėjimo prašyme nurodytos patirtos projekto parengimo išlaidos yra priskiriamos bendrosioms išlaidoms. Teismas sutinka su šia atsakovės pozicija.
Įgyvendinimo taisyklių 21.2 papunktyje nurodoma, kad viena iš tinkamų finansuoti išlaidų kategorijų yra projekte numatytai veiklai vykdyti skirto nekilnojamojo turto statybos ir (arba) gerinimo, įskaitant teritorijų tvarkymą, viešųjų kultūros paveldo objektų tvarkybą išlaidos. Nagrinėjamoje situacijoje Mokėjimo prašyme nurodytos išlaidos yra patirtos dėl rangos darbų ir yra susijusios su nekilnojamojo turto statybos ir (arba) gerinimo, įskaitant teritorijų tvarkymą, viešųjų kultūros paveldo objektų tvarkybą išlaidomis.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja 2019 m. gruodžio 30 d. susitarime Nr. 4 „Dėl 2018 m. gruodžio 31 d. paramos sutarties (duomenys neskelbtini) pakeitimo“, kurią pasirašė 2018 m. gruodžio 31 d. ir įsipareigojo įgyvendinti Projektą, antros Paramos dalies sumą nurodė iki 79 735,22 Eur, kuri turėjo būti skirta rangos darbams, tačiau pažymėtina, kad minėtos išlaidos nebuvo numatytos pareiškėjos pateiktoje Paraiškoje ir Paramos sutartyje. Konstatuojama, kad Agentūra, neskirdama Paraiškoje ir Paramos sutartyje nenumatytų paramos lėšų, priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad anksčiau teisme buvo nagrinėjamas panašaus pobūdžio ginčas pagal pareiškėjos skundą (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-7490-244/2015). Minėtoje byloje ginčas buvo kilęs dėl Agentūros sprendimo, kuriuo Agentūra nusprendė nesuteikti pareiškėjai paramos dėl to, kad išlaidos nebuvo numatytos sutartyse, neišskaidytos ir neteisingai priskirtos ne bendrųjų išlaidų kategorijoje. Minėtoje byloje pareiškėjos skundas buvo tenkintas iš dalies, nes pažeidimas nebuvo pripažintas sunkiu ir vienareikšmiškai lemiantis sankcijos taikymą.
Teismo vertinimu, pareiškėjos atliekami darbai yra pakankamai sudėtinga veikla, kurios vykdymo metu pirmenybė atiduodama tiesioginiam darbui, o formalieji aspektai yra ne retai atidedami, nenumatant galinčių kilti neigiamų pasekmių. Tokie veiksmai be abejo nėra toleruotini, tačiau kiekviena situacija yra skirtinga ir vertintina pagal konkrečias aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos padarytas pažeidimas nėra sunkus ir yra labiau formalus, tačiau atsižvelgtina į tai, kad pareiškėja jau buvo susidūrusi su panašia situacija, o kilęs ginčas nagrinėtas teisme. Taigi pareiškėja turėjo ir galėjo elgtis apdairiai, siekdama išvengti panašios situacijos. Teismas konstatuoja, kad pareiškėja turėjo žinoti, kad daro panašaus pobūdžio pažeidimą, tačiau jį pakartojo. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad Agentūra priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Netenkinus skundo reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl Agentūros įpareigojimo pareiškėjos Mokėjimo prašymą išnagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.