- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-30
- Bylos Nr.
- I-8291-629/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02121-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
A. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2013 m. rugpjūčio 13 d. iki 2014 m. vasario 14 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose netinkamomis sąlygomis. Pažymėjo, kad kamerose nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis erdvės plotas, kamerose buvo daug tarakonų ir žiurkių. Tokiose kamerose kalinimo sąlygos tapdavo nepakeliamos, nes nebuvo galimybės pajudėti ar prasimankštinti, trūko oro, dėl ko skaudėjo galvą, nebuvo įmanoma normaliai išsimiegoti. Be to, kameros buvo netinkamai įrengtos: netinkamai atitvertas tualetas, neįrengta atskira oro šalinimo sistema. Kameroje esantis stalas per mažas naudotis kameroje esančiam asmenų skaičiui, todėl tekdavo valgyti sėdint lovoje ir rankose laikant karštus indus. Dėl šių veiksnių, pasak pareiškėjo, buvo žeminamas jo orumas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, pareiškėjas tapo dirglus, jautė padidėjusią baimę aplinkai, sumažėjo jo bendravimo galimybės. Pareiškėjo teigimu, į Lukiškių TI-K administraciją dėl gyvenimo sąlygų nesikreipė, nes bijojo susidorojimo.
Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad kamerose nėra užtikrinamas tinkamas patalpos apšvietimas. Natūrali šviesa labai silpnai patenka į patalpas ir jų visai neapšviečia. Langai nevalomi, dėl esamų grotų patiems išvalyti langų nėra galimybės, nes ant langų įrengtos grotos. Kamerose įrengtas elektrinis apšvietimas yra labai stiprus, nuo šviesos skauda akis ir galvą, išjungti šviesos galimybių nėra, nes kamerose neįrengti šviesos jungikliai. Be to, kadangi ventiliacija kamerose neveikia, ten yra drėgna ir tamsu, čiužiniai pūva, veisiasi parazitai, metalinės lovos rūdija. Kameroje yra rūkoma, todėl visi priversti kvėpuoti dūmais, o kameroje yra tik vienas nedidelis langas, kuris neužtikrina tinkamos ventiliacijos. Kameroje neįrengta atskira tualeto ventiliacija, be to, tualeto erdvė yra bendra su gyvenamąja patalpa, todėl tualeto ir kanalizacijos kvapas nuolat tvyro kameroje. Oro kokybė kameroje yra tokia, kad kyla pavojus sveikatai, nuolat jaučiamas nemalonus kvapas, kuris slegia, ir veikia kameroje laikomų žmonių psichiką. Pasak pareiškėjo, oro temperatūra kamerose taip pat neatitinka nustatytų reikalavimų.
Atsiliepimas
Lukiškių TI-K atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 9–14).
Nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 13–14 d., 2013 m. rugpjūčio 20 d., 2013 m. rugsėjo 17–18 d., 2013 m. spalio 23–25 d., 2013 m. lapkričio 14 d., 2013 m. lapkričio 20 d., 2013 m. lapkričio 22 d., 2013 m. gruodžio 1–3 d., 2013 m. gruodžio 23–24 d., 2014 m. sausio 9–10 d., 2014 m. sausio 13 d., 2014 m. vasario 11–14 d., 2014 m. vasario 20 d. vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus, o nuo 2013 m. rugsėjo 10 d. iki 2013 m. rugsėjo 17 d., nuo 2013 m. spalio 15 d. iki 2013 m. spalio 22 d., nuo 2013 m. gruodžio 17 d. iki 2013 m. gruodžio 23 d. ir nuo 2014 m. vasario 4 d. iki 2014 m. vasario 11 d. pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K, kadangi jis buvo išvykęs.
Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 8 str. nustato asmenų pristatymą į tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems yra paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Taip pat pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys yra perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Pažymėjo, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Taip pat paaiškino, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.
Atkreipė dėmesį, jog įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius visą laiką yra išduodami į kameras. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013 m. gruodžio 30 d. Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
Lukiškių TI-K paaiškino kad kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan., todėl visiškai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą.
Pažymėjo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnyje yra nurodytas tardymo izoliatorių kamerų įrengimas. To paties skirsnio 14.6 p. nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui sudėti, higienos reikmenims sudėti, tačiau, kadangi kamerų plotas yra pakankamai mažas, ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.
Lukiškių TI-K teigimu HN 76:2010 taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakyme Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ nėra nurodyta, kad kamerose turi būti veidrodis. Taip pat pažymėjo, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų, t. y. HN 76:2010 reikalavimus.
Lukiškių TI-K taip pat paaiškino, kad Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.
Lukiškių TI-K nuomone, pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretūs. Be to, pareiškėjo buvimo laikotarpis Lukiškių TI-K yra pakankamai neilgas. Tam tikras suimtųjų nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita, taip pat pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju nėra būtinų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.
Teismo posėdyje pareiškėjas, atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 89, 88).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pasak pareiškėjo, žala kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 13 d. iki 2014 m. vasario 14 d.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.
CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 2 d. nurodyta, kad žmogaus orumą gina įstatymas, o šio straipsnio 3 d. nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.
Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą bei jose laikytų asmenų skaičių, nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 13 d. iki 2014 m. vasario 14 d. (186 paros) buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K nuo 2013 m. rugsėjo 10 d. iki 2013 m. rugsėjo 17 d., nuo 2013 m. spalio 15 d. iki 2013 m. spalio 22 d., nuo 2013 m. gruodžio 17 d. iki 2013 m. gruodžio 23 d. ir nuo 2014 m. vasario 4 d. iki 2014 m. vasario 11 d. (iš viso 26 paros), taigi pareiškėjas minėtu laikotarpiu Lukiškių TI-K praleido 160 parų. Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje atitiko nustatytus reikalavimus nuo 2013 m. rugpjūčio 13–14 d., 2013 m. rugpjūčio 20 d., 2013 m. rugsėjo 17–18 d., 2013 m. spalio 23–25 d., 2013 m. lapkričio 14 d., 2013 m. lapkričio 20 d., 2013 m. lapkričio 22 d., 2013 m. gruodžio 1–3 d., 2013 m. gruodžio 23–24 d., 2014 m. sausio 9–10 d., 2014 m. sausio 13 d., 2014 m. vasario 11–14 d. (iš viso 23 paras), tuo tarpu kitomis dienomis vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje buvo mažesnis nei 3,6 kv. m. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad tinkamas plotas laikotarpiu 2013 m. rugpjūčio 13 d. iki 2014 m. vasario 14 d. Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjui nebuvo užtikrintas iš viso 137 paras, taigi pažeidimo faktas laikytinas nustatytu.
Teismo vertinimu, Lukiškių TI-K argumentai, kad jis negali daryti įtakos suimtųjų ir / ar nuteistųjų asmenų skaičiui, šiuo atveju nereikšmingi, kadangi pagal CK 6.271 str. žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, todėl Lukiškių TI-K administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d. (pavyzdžiui, administracinės bylos Nr. A662-410/2013, A525-113/2013). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į tinkamo dydžio gyvenamąjį plotą, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad neturtinė žala jam kilo ir dėl tarakonų bei graužikų buvimo kameroje, netinkamo tualeto įrengimo, per mažo stalo, apšvietimo, temperatūros ir vėdinimo reikalavimų nesilaikymo.
Iš bylos duomenų matyti, kad, siekiant išvengti buitinių kenkėjų, ginčui aktualiu laikotarpiu tarp Lukiškių TI-K ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, o vėliau su UAB „Dezinfa“ buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis (b. l. 103–115). Tuo tarpu kameras tvarkytis privalo patys nuteistieji bei suimtieji, kuriems yra išduodamas reikalingas inventorius ir valymo priemonės, taigi Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų dėl galimo tarakonų buvimo kamerose nenustatyta.
Dėl tualeto įrengimo reikalavimų teismas pažymi, jog Lukiškių TI-K nurodė, jog kamerose tualetų atitvarinių sienelių aukštis siekia 1,5 m, taigi tai atitinka Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 p. reikalavimus. Nors pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) 21 p. sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą, tačiau ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (HN 76:2010 2 p.). Taigi darytina išvada, kad minėtas HN 76:2010 21 p. nustatytas reikalavimas nagrinėjamu atveju netaikytinas. Be to, HN 76:2010 24 p. įtvirtinta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose langai vėdinimui buvo pritaikyti, išskyrus kamerą Nr. 194 (b. l. 32). Taigi teismas sprendžia, kad teisės aktų reikalavimai, susiję su sanitarinio mazgo įrengimu bei kamerų vėdinimu nebuvo pažeisti, išskyrus kamerą Nr. 194, tačiau joje pareiškėjas praleido tik 2 dienas, todėl toks trumpalaikis buvimas kameroje su išimtu langu negalėjo sukelti tokios žalos, kuri būtų atlyginama pinigais.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad kamerose įrengti per maži stalai. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose nustatyta, kad Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpose privalo būti vienas stalas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.6 p. taip pat nustato, jog tardymo izoliatoriaus kameroje privalo būti stalas. Stalo dydis minėtuose teisės aktuose nėra reglamentuotas. Taigi pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nepažeidžia aukščiau minėtų teisės aktų reikalavimų, todėl, be kita ko, atsižvelgiant ir į pakankamai mažą kamerų plotą, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą šiuo aspektu.
Ginčo laikotarpiu pareiškėjas gyveno Lukiškių TI-K kamerose Nr. 177, 118, 194, 105, 124, 344, 131, 372, 285, 112A, 184, 184, 377 (b. l. 9–10).
Pagal HN 76:2010 22 p. gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Pagal HN 76:2010 26 p. gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra šiltuoju periodu turėtų būti 18–28 °C, drėgmė – 35–65 %, oro judėjimo greitis – 0,15–0,25 m/s, o šaltuoju periodu oro temperatūra turėtų būti 18–22 °C, drėgmė – 35–60 %, oro judėjimo greitis –0,05–0,15 m/s. Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai (b. l. 17–71) nepaneigia pareiškėjo nurodomų pažeidimų, nes pastaruosiuose daugiausiai aptariama kamerų, kuriose pareiškėjas nebuvo laikomas, atitiktis HN 76:2010 reikalavimams arba patikrinimo aktai neatitinka laikotarpių, kuriais pareiškėjas buvo laikomas atitinkamose kamerose, taigi pažeidimo faktas kamerų apšvietimo ir temperatūros aspektais laikomas nustatytu, išskyrus kamerą Nr. 372 (b. l. 53–55). Pažymėtina, kad pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai.
Pagal CK 6.250 str. nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą už pareiškėjo laikymą perpildytose, HN 76:2010 22, 26 p. nuostatų neatitinkančiose kamerose pinigais, kadangi vien pažeidimo pripažinimo, įvertinus jo trukmę, nepakanka pažeistai teisei apginti. Tačiau, nors kalinimo perpildytose kamerose laikotarpis sukėlė pareiškėjui rimtą diskomfortą ir psichologinę kančią, nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 str. taikymo bei į anksčiau konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą, jo trukmę, pažeidimo mastą bei intensyvumą, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog Lukiškių TI-K sąmoningai būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 700 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. S. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui A. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinės žalos.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.