Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas, rašytinio proceso tvarka nagrinėjo pareiškėjo J. L. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2025 m. vasario 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-4977-1138/2025 patvirtino pareiškėjų J. L. ir D. B. 2025 m. vasario 17 d. sudarytą taikos sutartį.

2. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose 2025 m. gegužės 19 d. gautas pareiškėjo prašymas išduoti vykdomąjį raštą, kuriame nurodė, kad atsakovė nesilaiko sutartos bendravimo su vaikais tvarkos.

3. Teismas 2025 m. gegužės 20 d. nutartimi nutarė išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2SP-4977-1138/2025 pagal 2025 m. vasario 26 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties nuostatas dalyje dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo (11-12 taikos sutarties punktai).

4. 2025 m. gegužės 29 d. nutartimi, gavus pareiškėjos D. B. atskirąjį skundą, teismas nutarė panaikinti 2025 m. gegužės 20 d. nutartį, kuria teismas nutarė išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2SP-4977-1138/2025 pagal 2025 m. vasario 26 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties nuostatas dalyje dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo (11-12 taikos sutarties punktai), o taip pat klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo iš naujo nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.

5. Teismo posėdžio metu pareiškėjas J. L. prašymą palaikė. Nurodė, kad su vaikais mažai įmanoma bendrauti, kadangi vaikų mama neatsiliepia, neatrašo. Jis nežino, kur vaikai praleidžia šventes, norėtų, kad bent su mažuoju išeitų ryšį išlaikyti. Skambina, kartais parašo SMS ar elektroninį laišką. Jis nėra informuojamas apie vaikų ekskursijas, gydymosi įstaigose sužinoti apie vaikus būtų per didelis darbas. Įrodymus būtų pateikęs, tačiau operatoriai pasakė, kad SMS žinučių neviešina. Kaip bendrauti nežino, niekas jo neinformuoja. Jeigu negalima, nevažiuos į darželį.

6. Teismo posėdžio metu pareiškėja D. B. prašė vykdomojo rašto neišduoti. Nurodė, kad vaikai patys nenori bendrauti su tėvu. Kad pasiims mažąjį vaiką pareiškėjas nurodo tik prieš pusvalandį. Pareiškėjas neišreiškė pageidavimo pasiimti vaikus. Tėvo ir vaikų santykis anksčiau nebuvo normalus. Apie vaikų mokymąsi gali sužinoti, turi prisijungimus. Pareiškėjas skambina, nors prieš dvylika valandų turi parašyti žinutę. Jos artimieji taip pat neturi pareigos bendrauti su pareiškėju. Bendrauti su vaikais netrukdo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

7. Pažymėtina, kad taikos sutartis – tai šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.983 straipsnis). Teismo sprendimu patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią. Įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta taikos sutartis CK 6.189 straipsnio prasme šalims turi įstatymo galią ir tokia taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 646 straipsnio 3 dalis).

8. Įstatymas numato, kad teismas dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

9. Teismo posėdžio metu išklausius pareiškėjų poziciją, teismas pažymi, kad neturi pagrindo daryti pakankamo tikėtinumo išvados, jog pareiškėjas J. L. SMS žinute ne vėliau kaip prieš dvylika valandų informuoja D. B. apie numatomą susitikimą su vaikais, kaip taip numato šalių sudarytos taikos sutarties 12 punktas, taip pat jog ji riboja galimybę susitikti ir bendrauti su vaikais. Viena vertus, pats pareiškėjas tokių įrodymų neteikė, kita vertus pats pripažino, jog pareiškėjai skambina, rašo ir elektroninius laiškus, o iš šalių paaiškinimų, galima spręsti, kad apie ketinimą bendrauti su vaikais pranešama mažiau nei prieš dvylika valandų, kas neatitinka sutarties nuostatų. Teismas taip pat sprendžia, kad nagrinėjamu atveju negali spręsti, kad pareiškėja D. B. daro kitokias sąmoningas kliūtis bendrauti su vaikais, tokių įrodymų byloje nėra.

10. Teismas taip pat pažymi, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjas J. L. ar pareiškėja D. B. mano, kad bendravimo tvarka nėra tiksli ar tinkama, turi teisę susitarti dėl detalesnės ar jiems labiau tinkamos bendravimo tvarkos nustatymo arba inicijuoti teisminius ginčus (nepasiekus abi puses tenkinančio susitarimo), siekiant nustatyti tiek jų, tiek ir vaikų interesus atitinkančią bendravimo su vaikais tvarką.

11. Teismas pareiškėjui J. L. išaiškina, kad atsisakymas šiuo metu išduoti vykdomąjį raštą nekliudo kreiptis į teismą ateityje, tuo atveju, jeigu teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nebūtų vykdomos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 646 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo J. L. prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.