- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2015-03-06
- Bylos Nr.
- 2S-763-480/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-24255-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Atsakovas
- R. M., E. M.
- Ieškovas
- A. M.
- Advokatai
- Diana Višinskienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų R. M. ir E. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2826-638/2015 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams R. M. ir E. M. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas 2014 m. gruodžio 19 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas atidalinti jį iš bendrosios dalinės nuosavybės, jam asmeninės nuosavybės tiese priteisiant žemės sklypą su pastatu - sodo nameliu, esančius (duomenys neskelbtini), ir negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini) o atsakovams R. M. ir E. M. nuosavybės teise priteisiant po ½ dalį buto/patalpos - buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, kad šiuo metu šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po 1/3 dalį žemės sklypo, sodo namelio garažo ir buto.
2014 m. gruodžio 31 d. Kauno apylinkės teismui pateiktas šalių prašymas patvirtinti jų 2014 m. gruodžio 29 d. sudarytą taikos sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. sausio 7 d. nutartimi prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo atmetė; atsisakė tvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį; nustatė ieškovui terminą per 7 dienas nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos patikslinti ieškinio pagrindą ir dalyką, nurodant kieno ir kokią pažeistą teisę prašo ginti; įspėjo, kad trūkumų nepašalinus ieškinys bus paliktas nenagrinėtu. Teismas nurodė, kad ieškovas pateikė ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. CK 4.80 str. apibrėžia atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės sąvoką kaip tam tikros dalies atskyrimą nuo pirminio daikto ir naujo turinio daikto/vieneto suformavimą. Naujasis vienetas įregistruojamas kaip atskiras daiktas ir tokiu būdu baigiasi bendroji dalinė nuosavybė. Tačiau iš pateiktos taikos sutarties (kaip ir iš ieškinio) turinio matyti, kad jokia dalis iš bendro daikto (daiktų) nėra atskiriama siekiant suformuoti naują daiktą, o bendraturčiai faktiškai vykdo savo turimų dalių mainus tokiu būdu, kad vienam tektų žemės sklypas su nameliu ir garažu, o kitiems dviem – butas. Iš esmės šalys sudaro ne atidalinimo, o turto mainų sutartį. Mainų ir kitos turto perleidimo sutartys yra sudaromos notarine tvarka. Teismas, nors ir vykdydamas apsauginę funkciją, negali pakeisti notaro, atliekančio jam įstatymo priskirtas funkcijas, tarp jų – notarinių sandorių tvirtinimą (Notariato įstatymo 2, 26, 45 str.). Ta aplinkybė, kad šalys po ieškinio pateikimo per dvi darbo dienas sudarė taikos sutartį, rodo, kad šalys kreipiasi į teismą iš esmės siekdamos, kad teismas patvirtintų jų turto mainų sutartį. Patvirtindamas šalių pateiktą taikos sutartį teismas pakeistų notarą, atliekantį jam įstatymo priskirtas funkcijas, tarp jų ir notarinių sandorių tvirtinimą. CK 4.80 straipsnyje numatytas turto atidalinimas yra galimas taip pat šalių sutarimu, ir tik esant ginčui šis klausimas nagrinėjamas teisme. Ieškinys teisme gautas 2014 m. gruodžio 19 d., o 2014 m. gruodžio 29 d. šalys pasirašė taikos sutartį, t. y. taikos sutartis pasirašyta praėjus dviem darbo dienoms po ieškinio teisme pateikimo. Todėl teismas laikė, kad iš esmės ginčo tarp šalių dėl atidalijimo/pasidalinimo nėra. Paaiškėjus naujai aplinkybei, jog tarp šalių ginčo dėl atsidalijimo nėra, o turto mainų sandorį šalys gali sudaryti pas notarą, paaiškėjo, kad ieškinys yra priimtas su esminiu trūkumu – nesant pažeistos teisės. Todėl teismas šalims pasiūlė patikslinti ieškinio pagrindą ir dalyką, nurodyti, kieno ir kokią pažeistą teisę yra prašoma ginti teisme.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovai R. M. ir E. M. atskiruoju skundu (b. l. 61-65) prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - A. M., R. M. ir E. M. sudarytą 2014 m. gruodžio 29 d. taikos sutartį patvirtinti ir nutraukti civilinę bylą dėl atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Apeliantai nurodo šiuos argumentus:
1.Teismo nutartis nepagrįsta, prieštaraujanti CPK 42 straipsnyje numatytoms taikos sutarties netvirtinimo sąlygoms bei civilinėje teisėje galiojančiam dispozityvumo principui. Teismas nenurodė jokių imperatyvių įstatymų nuostatų, viešojo intereso ar trečiųjų asmenų interesų, kurie būtų pažeidžiami šalių pasirašyta taikos sutartimi. Atidalijimo institutą sudarančios teisės normos yra dispozityvios, todėl remdamosi sutarties laisvės principu šalys gali pačios nustatyti, kokiu būdu jos atidalys bendrąją nuosavybę.
2. Neegzistuoja jokia imperatyvi teisės norma, kurią taikos sutartimi šalys pažeidžia ir kuri galėtų būti teisiniu pagrindu teismui netvirtinti šalių pasirašytos taikos sutarties. Ieškovas, reikšdamas ieškinį siekė atidalyti jam priklausančią 1/3 dalį nekilnojamojo turto iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant jam nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą su sodo pastatu ir garažu) natūra. Jeigu šalims būtų priklausęs tik minėtas nekilnojamasis turtas - ieškovas būtų reiškęs tokį ieškinio reikalavimą, kuriuo būtų įsipareigojęs už atsakovams priklausančias 2/3 dalis žemės sklypo su sodo pastatu ir garažu išmokėti piniginę kompensaciją, tačiau, esant dar vienam nekilnojamajam turtui - butui, ieškovas nurodė reikalaujantis jį priteisti natūra atsakovams. Taigi, ieškinys pareikštas siekiant pabaigti ieškovą ir atsakovus siejančius bendrosios dalinės nuosavybės santykius.
3. Teismas nepagrįstai nurodo, kad taikos sutarties pasirašymas praėjus 10 dienų nuo ieškinio pareiškimo teismui (2 darbo dienoms) patvirtina, kad tarp šalių nėra ginčo, taigi, nėra ir pažeistos teisės, kurią reikėtų ginti. Tokia teismo pozicija prieštarauja CPK 140 str. 3 d. Ginčą tarp šalių patvirtina pats faktas, jog ieškovas apeliantams buvo atsiuntęs pasiūlymus dėl atidalijimo būdo, tačiau jie iš pradžių su tokiu padalijimo būdu nesutiko. Tik iš ieškovo gavę ieškinio egzempliorių, įvertinę faktą, kad patenkinus ieškovo ieškinį apeliantams tektų atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, jie nusprendė abipusių nuolaidų būdu pasirašyti taikos sutartį. Akivaizdu, jog iki taikos sutarties pasirašymo dienos ginčas dėl disponavimo bendra daline nuosavybe egzistavo, juo labiau, kad šalys nesutarė dėl buto išlaikymo klausimų.
Atsiliepimas
Ieškovas A. M. atsiliepime į atskirąjį skundą (b. l. 67-69) prašo tenkinti atskirąjį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartį panaikinti. Ieškovas pritaria atskirojo skundo motyvams, kad skundžiama nutartis prieštarauja CPK 42 str. numatytoms taikos sutarties netvirtinimo sąlygoms, dispozityvumo principui bei CPK 140 str. 3 d. nuostatoms. Nuo pat nekilnojamojo turto paveldėjimo tarp ieškovo ir atsakovų kilo nesutarimai dėl naudojimosi bendru turtu. Ieškovas kreipėsi į advokatę Dianą Višinskienę, 2014 m. rugpjūčio 20 d. buvo sudaryta sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo. Ieškovas, siekdamas nustatyti tikslią turto rinkos kainą, kreipėsi į turto vertintoją UAB „Nidulus appraistal“, buvo atliktas nekilnojamojo turto - sodo namelio ir žemės sklypo, vertinimas. Iš pradžių nesutarimus tarp ieškovo ir atsakovų buvo bandyta spręsti taikiai, neteisminiu keliu - 2014 m. rugsėjo 5 d. ieškovės atstovė Diana Višinskienė atsakovams registruota pašto siunta išsiuntė pasiūlymą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčių sutarimu. Kadangi atsakovai į pasiūlymą neatsakė, ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą. Švenčių laikotarpiu, laikinai grįžus į Lietuvą atsakovui E. M., šalys buvo susitikę, šalims pavyko susitarti dėl taikos sutarties sudarymo bei šią sutartį pasirašyti. Atsakovai sutiko pasirašyti taikos sutartį tik susitarus, jog ieškovas iš jų nereikalaus patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir sumokėtų komunalinių mokesčių dalies už buto išlaikymą. Todėl visiškai sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad teismo motyvai, jog iš esmės ginčo tarp šalių dėl atidalijimo/pasidalijimo nėra, yra nepagrįsti, priimti netinkamai vertinant bylos faktines aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
CK 6.983 straipsnyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje. Taigi taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Kilęs teisminis ginčas, t. y. kai teisme dėl ginčo iškelta civilinė byla, proceso šalių taikos sutartimi gali būti išsprendžiamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu teismas tokią sutartį patvirtina pagal CPK 140 str. nuostatas ir bylą nutraukia (CPK 293 str. 5 p.). Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu susitarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Jeigu bylos šalių taikos sutartyje yra sąlygos, kurios prieštarauja įstatymui ar viešajam interesui, pažeidžia trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus, teismas privalo atsisakyti tvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį (CPK 42 str. 3 d.).
Byloje nustatyta, kad ieškovui A. M. ir apeliantams (atsakovams) R. M. ir E. M. 2014-01-03 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po 1/3 dalį turto: buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini).; garažo (bokso), esančio (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ir sodo namelio, esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas atidalyti jam priklausančią 1/3 dalį nekilnojamojo turto iš bendrosios dalinės nuosavybės, jam asmeninės nuosavybės tiese priteisiant žemės sklypą su sodo nameliu, vidutinė rinkos vertė 30000 Lt, esančius(duomenys neskelbtini), ir garažą (boksą), vidutinė rinkos vertė 6030 Lt, esantį (duomenys neskelbtini) o atsakovams R. M. ir E. M. nuosavybės teise priteisiant po ½ dalį buto su rūsiu, kiekvienos dalies rinkos vertė 35650 Lt, esančio (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu šalys sudarė taikos sutartį, pateikė teismui prašymą ją patvirtinti ir bylą nutraukti (b. l. 54-56). Taikos sutartimi šalys susitarė dėl minėto turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo, kad ieškovui A. M. asmeninės nuosavybės teise tenka žemės sklypas su sodo nameliu, esantis (duomenys neskelbtini), ir garažas (boksas), esantis (duomenys neskelbtini) o atsakovams R. M. ir E. M. asmeninės nuosavybės teise tenka po ½ dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2015 m. sausio 7 d. nutartimi atsisakė tvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį; nustatė ieškovui terminą per 7 dienas nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos patikslinti ieškinio pagrindą ir dalyką, nurodant kieno ir kokią pažeistą teisę prašo ginti. Teismas konstatavo, kad taikos sutartimi jokia dalis iš bendro daikto (daiktų) nėra atskiriama siekiant suformuoti naują daiktą, bendraturčiai faktiškai sudarė ne turto atidalinimo, o turto mainų sutartį; ginčo tarp šalių dėl atidalijimo/pasidalinimo nėra, o turto mainų sandorį šalys gali sudaryti pas notarą; ieškinys yra priimtas nesant pažeistos teisės.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį.
CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jiems nesutarus dėl atidalijimo būdo, jį gali nustatyti teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį. Bendraturčiui ieškiniu teismo prašant atidalyti natūra turimą daikto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalies taisykles daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitu atveju vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. CK 6.432 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal mainų sutartį viena šalis įsispareigoja perduoti kitai šaliai nuosavybės teise vieną daiktą mainais už kitą daiktą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas, siekdamas nustatyti šalių paveldėto turto rinkos kainą, kreipėsi į turto vertintoją UAB „Nidulus appraistal“, ieškovo atstovė 2014 m. rugsėjo 5 d. apeliantams registruota pašto siunta išsiuntė pasiūlymą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčių sutarimu (b. l. 45-48). Apeliantams per pasiūlyme nustatytą terminą nepateikus atsakymo į ieškovo pateiktą pasiūlymą, ieškovas 2014-12-19 pateikė teismui ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina ginčo tarp šalių dėl turto atidalinimo buvimo faktą, todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ginčo tarp šalių nėra ir ieškinys pareikštas nesant pažeistos teisės. Pažymėtina, kad taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas (CK 6.156 str.). Šalys gali pasirinkti, kokias tarpusavio nuolaidas taikys, kokiu būdu ir apimtimi išspręs kilusį teisminį ginčą, taip pat kurioje proceso stadijoje tai padarys (CPK 140 str. 3 d.). Todėl pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad šalys po ieškinio pateikimo per dvi darbo dienas sudarė taikos sutartį, rodo, kad šalys kreipiasi į teismą iš esmės siekdamos, kad teismas patvirtintų jų turto mainų sutartį, yra nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs pateiktos taikos sutarties turinį, sprendžia, kad šalių pateikta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė ją patvirtinti (CPK 42 str. 2 d., 140 str. 1, 3 d.).
Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas patvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį, netinkamai taikė materialiosios ir procesinės teisės normas, todėl atskirasis skundas tenkintinas, Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo A. M. ir apeliantų (atsakovų) R. M. ir E. M. 2014 m. gruodžio 29 d. sudaryta taikos sutartis tvirtintina (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, šalims sudarius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus, yra grąžinama 75 proc. pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti ieškovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) ir atsakovų R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), toliau šioje sutartyje kartu vadinamos šalimis, o kiekviena jų atskirai - šalimi, 2014 m. gruodžio 29 d. sudarytą šią taikos sutartį:
Šalys susitaria atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės tokiu būdu:asmeninės nuosavybės teise priteisiant A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su pastatu - sodo nameliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir negyvenamąją patalpą - garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);asmeninės nuosavybės teise priteisiant R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ½ (vieną antrąją) dalį buto/patalpos - buto su rūsiu 5,54 kv. m., pažymėtu R-55, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).;asmeninės nuosavybės teise priteisiant E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ½ (vieną antrąją) dalį buto/patalpos - buto su rūsiu 5,54 kv. m., pažymėtu R-55, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).Vadovaujantis LR CPK 87 str. 2 d., šalys prašo grąžinti 75 procentus už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio sumos. Šalys šia Taikos sutartimi patvirtina, kad viena iš kitos bylinėjimosi išlaidų padengimo nereikalauja. Šalys susitaria, kad išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų civilinėje byloje siuntimu bei įteikimu, valstybei sumokės ieškovas. Šalys pareiškia, kad joms yra žinomos Taikos sutarties sudarymo, jos patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės, numatytos LR CPK 293 str., 294 str., t.y. šalims yra žinoma, kad Teismui patvirtinus Taikos sutartį bei nutraukus bylą, šalys nebegalės pakartotinai kreiptis į Teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu ir kad Teismo patvirtinta Taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią bei yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Šalys pareiškia, kad Taikos sutartis atitinka šalių interesus, sudaryta gera valia ir neprieštarauja geros moralės principams. Šalys prašo patvirtinti Taikos sutartį ir nutraukti civilinę bylą dėl atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Taikos sutartis šalių perskaityta, suprasta ir pasirašyta, sudaryta keturiais egzemplioriais, kurių vienas prijungiamas prie civilinės bylos, o kiti - įteikiami šalims.
Kauno apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-2826-638/2015 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams R. M. ir E. M. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nutraukti.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 31,06 Eur (107,25 Lt) žyminio mokesčio, sumokėto pagal 2014-12-19 mokėjimo nurodymą pervesti įmoką Lietuvos pašte.