- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-23
- Bylos Nr.
- AN2-315-993/2025
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Indrė Averkienė
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti S. B. atstovo advokato padėjėjo P. M. skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija) 2025 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir skundas grąžintas jį padavusiam asmeniui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Institucijos 2025 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) S. B. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 505 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 1 170 Eur bauda.
Šalies argumentai
2. 2025 m. liepos 11 d. Institucijoje gautas S. B. atstovo advokato padėjėjo P. M. skundas dėl Institucijos 2025 m. gegužės 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)). Skunde prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą ir atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi atsisakė priimti šį skundą ir jį grąžino skundą padavusiam asmeniui. Savo sprendimą motyvavo tuo, kad Institucijos 2025 m. gegužės 9 d. nutarimas 2025 m. gegužės 12 d. buvo išsiųstas pareiškėjai elektroniniu paštu, kaip tai reglamentuoja ANK 573 straipsnis, vienu iš įstatyme numatytų ir leistinų būdų ir tai atitinka tinkamą šio procesinio sprendimo įteikimą. Skundas Institucijai pateiktas 2025 m. liepos 11 d., tai yra praleidus ANK nustatytą dvidešimties kalendorinių dienų jo apskundimo terminą.
Šalies argumentai
4. S. B., nesutikdama su Kauno apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi, pateikė skundą apygardos teismui, kuriame prašo šią nutartį panaikinti. Savo skundą grindžia šiais argumentais.
Žemesnės instancijos teismas
4.1. Teismas nurodė, kad atstovas pateikė skundą nurodydamas, kad nutarimą gavo tik 2025 m. liepos 11 d., tačiau prie skundo nepridedami šias aplinkybes patvirtinantys dokumentai. Pažymima, kad S. B. atstovas 2025 m. liepos 11 d. pateikė skundą, prie kurio pridėjo Institucijos 2025 m. liepos 10 d. raštą, kuriuo Institucija informavo ją apie paskirtą baudą ir įteikė 2025 m. gegužės 9 d. nutarimą skirti 1 170 eurų baudą. Todėl, priešingai nei nustatė teismas, jos atstovas skunde pagrįstai prašė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, pridėdamas dokumentus, kurie patvirtina, kad apskundimo terminas buvo praleistas dėl svarbių, nuo asmens valios nepriklausiusių priežasčių – pareiškėjai nebuvo įteiktas nutarimas, todėl teismas turėjo pagrindą šį terminą pareiškėjos prašymu rašytinio proceso tvarka atnaujinti (ANK 623 straipsnis).
4.2. Teismas, įvertinęs, jog skundžiamas nutarimas pareiškėjai buvo išsiųstas ANK 573 straipsnyje nustatyta tvarka elektroninio pašto adresu, sprendė, jog nėra pagrindo atnaujinti skundo padavimo terminą. Su šiais motyvais nesutinka, nes skundžiamo nutarimo išsiuntimas el. pašto adresu, apie kurio priklausymą S. B. nėra jokių duomenų, nėra laikomas tinkamu skundžiamo nutarimo įteikimu. Skunde ji aiškiai nurodė, kad jai nėra įteikti Inspekcijos 2025 m. vasario 25 d. ir 2025 m. kovo 14 d. nurodymai nei el. paštu, nei jokiu kitu adresu, nors Institucija, siųsdama dokumentus elektroninio ryšio priemonėmis, privalo įsitikinti, kad dokumentas ne tik išsiųstas ir teisingu adresu, bet ir tai, kad ji juos iš tikro gavo, kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinėje byloje Nr. 2AT-24-719/2024, nurodydamas, kad analizuojant teismų praktiką, susijusią su tinkamu dokumentų įteikimu baudžiamosiose bylose, matyti, kad įstatymu įtvirtintas reikalavimas neapsiriboja formaliu dokumento išsiuntimu, o reiškia faktą, kad asmuo yra tinkamai informuotas, ir garantijas, kad jis galės pasinaudoti savo teisėmis. Tad, nors BPK ir nustato galimybę asmeniui apie teismo posėdį pranešti ne šaukimu, o pranešimu, teismas turi įsitikinti, jog asmeniui apie teismo posėdį pranešta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K 13-654/2023). EŽTT taip pat yra pažymėjęs, kad formalus pranešimo išsiuntimas, neįsitikinus, kad jis pasieks pareiškėją tinkamu laiku, negali būti laikomas tinkamu pranešimu (2016 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Buterlevičiūtė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 42139/08).
4.3. Be to Inspekcijos nurodymai ir skundžiamas nutarimas buvo siunčiami lietuvių kalba, kurios ji nesupranta, todėl negalėjo būti baudžiama už jai nesuprantamų nurodymų nevykdymą. Nurodymo ir nutarimo vertimo į jai suprantamą kalbą neįteikimas ir vertimo į suprantamą kalbą neužtikrinimas ikiteisminio tyrimo metu pažeidė jos teises į sąžiningą ir teisingą procesą. Neužtikrinus tinkamo vertimo į kaltinamo asmens gimtąją kalbą, buvo iš esmės pažeidžiamas sąžiningo proceso reikalavimas, garantuotas tiek Administracinių nusižengimų kodekse, tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Toks reikalavimas ne kartą atskleistas ir Europos žmogaus teisių teismo praktikoje, konkrečiai, 1989 gruodžio 19 d. sprendime byloje Kamasinski prieš Austriją (pareiškimo Nr. 9783/82), kitose EŽTT bylose, konkrečiai, Čonka prieš Belgiją (pareiškimo Nr. 51564/99, 2002 m. vasario 05 d. sprendimas), Rahimi prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 8687/08, 2011 m. liepos 05 d. sprendimas), Amer prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 25720/02, 2009 m. sausio 13 d. sprendimas), Osmani and Others v. FYROM (pareiškimo Nr. 50841/99, 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas). Pastarasis sprendimas yra itin reikšmingas, kadangi jame pasisakyta, kad vertimas turi būti kvalifikuotas ir kokybiškas, o to neužtikrinus, yra pažeidžiama persekiojamo asmens teisė j tinkamą ir sąžiningą procesą. Dar labiau aktualus ir faktinės fabulos požiūriu analogiškas pažeidimas buvo konstatuotas Europos Žmogaus Teisių Teismo 2018 m. rugpjūčio 18 d. sprendime byloje Vizgirda prieš Slovėniją (pareiškimo Nr. 59868/08), kurioje Lietuvos Respublikos piliečiui p. D. V. nebuvo užtikrintas tinkamas vertimas į jo gimtąją lietuvių kalbą, o verčiama buvo į rusų kalbą, kuri pareiškėjui D. V. nėra gimtoji, nors jis ir neneigė tam tikro (tačiau nepakankamo) rusų kalbos mokėjimo lygmens. Nuo minėtos EŽTT praktikos buvo esmingai nukrypta, o toks procesas, koks vyko nuteistojo atžvilgiu, pažeidžiant kalbos taisyklę, tuo pačiu yra ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies bei 6 straipsnio 3 dalies „e“ punkto pažeidimas.
Atsiliepimas
5. Institucija atsiliepime į S. B. skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartį. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais.
5.1. Institucija yra įsitikinusi, kad teismas priėmė teisingą sprendimą atsisakyti priimti S. B. atstovo skundą dėl 2025 m. gegužės 9 d. nutarimo, motyvus išdėstė pakankamai. Teismas konstatavo, kad skundžiamas Institucijos 2025 m. gegužės 9 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje, 2025 m. gegužės 12 d. buvo išsiųstas pareiškėjai el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Esant tokiai situacijai, nutarimas, kaip tai reglamentuoja ANK 573 straipsnis, 2025 m. gegužės 12 d. buvo išsiųstas vienu iš įstatyme numatytų ir leistinų būdų ir tai atitinka tinkamą šio sprendimo įteikimą minėto ANK 573 straipsnio prasme. Byla išnagrinėta visapusiškai, pateikta teisinė kvalifikacija, teisinis pagrindas bei išdėstyti motyvai, todėl tenkinti atskirojo skundo nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
S. B. atskirasis skundas tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis (ANK 656 straipsnio 2 dalis). ANK 623 straipsnis numato, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos.
7. Pagal ANK 637 straipsnio 2 dalies nuostatas, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą žodinio proceso tvarka, asmeniui, dėl kurio šis nutarimas (nutartis) priimtas, ir nukentėjusiajam išduodamos nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašai). Jeigu šie asmenys nedalyvavo skelbiant nutarimą (nutartį), nutarimo (nutarties) kopijos (nuorašai) jiems išsiunčiamos ANK 573 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka per tris darbo dienas nuo nutarimo (nutarties) paskelbimo. Vadovaujantis ANK 573 straipsnio nuostatomis, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti.
8. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų, Institucijos 2025 m. gegužės 9 d. nutarimas, priimtas administracinio nusižengimo byloje, 2025 m. gegužės 12 d. buvo išsiųstas S. B. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 35). Byloje nėra duomenų, kad šis elektroninio pašto yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kaip to reikalauja ANK 573 straipsnis.
9. Pažymėtina, kad tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek ir nutarime nurodoma, kad S. B. yra (duomenys neskelbtini) pilietė. Duomenų, kad ji supranta lietuvių kalbą nėra, skunde nurodoma, kad Institucija dokumentus jai siuntė lietuvių kalba. Nutarimas, išverstas į S. B. suprantamą kalbą iš viso jai neišsiųstas.
10. Pagal ANK 568 straipsnį, Lietuvos Respublikoje administracinių nusižengimų teisena vyksta lietuvių kalba. Dalyvaujančiam byloje asmeniui, nemokančiam lietuvių kalbos, užtikrinama teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis. ANK 577 straipsnio 2 dalyje yra nustatytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, kurios 7 punkte yra įtvirtinta šio asmens teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos. Paskirti vertėją lietuvių kalbos nemokančiam asmeniui yra būtina, nes jo nesuteikus asmens konstitucinė teisė į gynybą būtų pažeista. Procesinės kalbos užtikrinimas yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau ir – Konstitucija) garantuojamos teisės į gynybą, įtvirtintos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje, sudedamoji dalis. Ši Konstitucijos garantuojama teisė yra susijusi su Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įvirtintu sąžiningo bylos nagrinėjimo proceso užtikrinimo reikalavimu, kai Konstitucijos 31 straipsnis nėra straipsnis sietinas išimtinai tik su baudžiamuoju procesu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 117 straipsnio 2 dalimi, procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba, o pagal to paties straipsnio 3 dalį asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, garantuojama teisė dalyvauti tardymo ir teisminiuose veiksmuose per vertėją. Tokia teisė įtvirtinta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies e punkte, pagal kurį kaltinamam nusikaltimo padarymu asmeniui, kuris nemoka teismo procese vartojamos kalbos, garantuojama teisė nemokamai naudotis vertėjo pagalba apima visus dokumentus ar pasisakymus baudžiamajame procese, kuriuos kaltinamam nusikaltimo padarymu asmeniui būtina suprasti arba perteikti proceso kalba, siekiant pasinaudoti teise į teisingą bylos nagrinėjimą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese; administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos teisės, kurios Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje garantuojamos kaltinamajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintose administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. Nr. 2AT-11-2015).
11. Nors atskirasis skundas apygardos teismui pateiktas iš to paties elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini), kaip ir buvo siųstas Institucijos 2025 m. gegužės 9 d. nutarimas, tačiau, kaip jau minėta įvertinus tai, jog byloje nėra duomenų, kad šis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens el. pašto adresas įtrauktas į valstybės registrus ir atsižvelgiant į aptartą teismų praktiką, kad dokumentai asmeniui turi būti pateikiami suprantama kalba, apygardos teismas sprendžia, kad nutarimo išsiuntimo asmeniui nesuprantama kalba nepakanka jo teisės apskųsti šį nutarimą nustatytu terminu įgyvendinimui. Visgi, asmuo, gavęs el. laišku jam siųstą nutarimą, neturi pats imtis veiksmų tam, kad suprastų jo turinį. Taigi konstatuotina, kad institucija, priimdama nutarimą, privalo asmeniui pateikti jį suprantama kalba. Iš to seka, jog terminas kalbos nesuprantančiam administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turi būti skaičiuotinas nuo nutarimo vertimo į jam suprantamą kalbą išsiuntimo ar išdavimo dienos.
12. Šiuo atveju skundą 2025 m. liepos 11 d. Institucijai pateikė S. B. atstovas advokato padėjėjas P. M. Byloje yra 2024 m. spalio 2 d. atstovavimo sutartis, kuria advokato padėjėjui P. M. pavedama atstovauti ir ginti S. B., tačiau duomenų, kad Institucijos nutarimas buvo pateiktas atstovui ir šis skundą pateikė praleidęs terminą, nėra.
13. Pažymėtina, kad teisingumas negali būti vykdomas formaliai, nes formalus įstatymo taikymas gali pažeisti asmens teises ir interesus. Iš teismų praktikos baudžiamosiose bylose matyti, kad terminas skundui paduoti, kai proceso dalyvis nekalba lietuviškai, turi būti skaičiuojamas nuo nuorašo vertimo jam suprantama kalba išsiuntimo dienos, tačiau, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nemoka lietuvių kalbos. Nėra teisinga spręsti, jog lietuvių kalba surašyto nutarimo išsiuntimas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra tinkamai užtikrinama jo teisė nustatytu terminu paduoti skundą. Nubausto asmens teisės apskųsti jam nepalankų procesinį sprendimą garantavimas turi užtikrinti asmens konstitucinę teisę, jog jo bylą teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas, bei pašalinti bet kokias abejones dėl priimto tokio procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Procesinio sprendimo apskundimo teisė yra viena iš esminių. Iš bylos duomenų nenustatyta, jog nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukta S. B. piktnaudžiautų suteikiamomis teisėmis ar elgtųsi nesąžiningai.
14. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina, terminas skundui paduoti atnaujintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui skundui dėl Institucijos nutarimo išnagrinėti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 3 punktu,
nutaria:
S. B. atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ir atnaujinti terminą skundui dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija) 2025 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) paduoti.
Bylą grąžinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams iš esmės nagrinėti skundą dėl Institucijos nutarimo.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.