- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-29
- Bylos Nr.
- ATP-672-557/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00618-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo, kuriuo B. B. nubaustas pagal ATPK 126 str. 4 d. 2000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 10 mėnesių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu B. B. nubaustas pagal ATPK 126 str. 4 d. už tai, kad 2014-07-26 apie 19.13 val. Vyšnių g. Derceklių k. Klaipėdos r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus, vairavo automobilį „Nissan Almera Tino“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (jam nustatytas 1,78 promilės girtumas). B. B. už šį pažeidimą skirta 2000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 10 mėnesių.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuras prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą, paskiriant B. B. pagal ATPK 126 str. 4 d. 2000 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėnesių laikotarpiui. Nurodo, jog B. B. padarė grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą - vairavo automobilį būdamas neblaivus, tuo sukeldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Tuo pačiu įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu. ATPK 20 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda - atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti ir auklėti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nors apeliaciniu skundu prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą ir priimti naują nutarimą, tačiau iš apeliacinio skundo turinio apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, apeliantas nesutinka su ATPK 30¹ str. nuostatų taikymu B. B. atžvilgiu. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu B. B. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 126 str. 4 d. inter alia įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis, užtraukia baudą vairuotojams nuo 2000 Lt iki 3000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas B. B. nuobaudą, pažymėjo, jog B. B. padarė grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas vidutinio girtumo laipsnio, tokiu elgesiu sukeldamas grėsmę kitiems eismo dalyviams, ir tik atsitiktinumo dėka išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Jis anksčiau 2006 m. ir 2007 m. baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam. Kita vertus, jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą pažeidimą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, yra pensininkas, neįgalus (be vienos kojos), kas akivaizdžiai riboja jam judėjimo laisvę. Nepaisant to, vairuotojas turi numatyti galimas savo neteisėto elgesio pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pripažino, kad yra pagrindas B. B. taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4 d., padarymą paskirti sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą, t. y. 2000 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 10 mėnesių. Tačiau su tokiu apylinkės teismo sprendimu apeliacinės instancijos teismas sutikti negali.
ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d. (t. y. padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę), taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan., t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2014).
Pagrindiniai argumentai, nulėmę apylinkės teismo sprendimą B. B. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir teisę vairuoti transporto priemones atimti trumpesniam, negu įstatymas numato terminui,, buvo tai, kad B. B. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą pažeidimą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, yra pensininkas, neįgalus (be vienos kojos), kas riboja jam judėjimo laisvę. Tačiau šios aplinkybės nagrinėjamu atveju nelaikytinos tiek išskirtinėmis, kad duotų pagrindą B. B. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.
B. B. automobilį vairavo būdamas vidutinio neblaivumo laipsnio. Nors jo veiksmais žala niekam nebuvo padaryta, pripažįstama, kad jo elgesys buvo labai rizikingas ir lengvabūdiškas, jis, būdamas pensininkas, neįgalus (be vienos kojos), sėdo už vairo būdamas neblaivus, tokiu savo elgesiu keldamas didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams. B. B. už vairavimą esant neblaiviam baudžiamas nebe pirmą kartą. Apylinkės teismas pažymėjo, jog B. B. už vairavimą esant neblaiviam buvo baustas 2006 m. ir 2007 m., tačiau, kaip matyti iš pažymos apie asmens baustumą (b. l. 12-14), B. B. už vairavimą esant neblaiviam buvo baustas dar ir 2004 m. Šie jo anksčiau padaryti analogiško pobūdžio pažeidimai B. B. asmenybę charakterizuoja itin neigiamai, leidžia daryti išvadą, jog jam anksčiau skirtos griežtos nuobaudos jo nepataisė, ATPK 20 str. numatytas administracinės nuobaudos tikslas – auklėti, kad nepadarytų naujų teisės pažeidimų - nebuvo pasiektas. B. B. žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam, lygiai kaip ir neįgaliai jo sutuoktinei, reikalinga patogesniam judėjimui dėl jų neįgalumo, tačiau to nepaisė, girtavo ir sėdo už vairo neblaivus. Tokie B. B. veiksmai rodo jo ypatingai neatsakingą požiūrį į pasekmes, eismo saugumą, pavojų kitų asmenų turtui, sveikatai ar netgi gyvybei. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, B. B., kuris yra linkęs sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisykles (jis be vairavimo esant neblaiviam taip pat 2010 m. du kartus buvo baustas už nustatyto greičio viršijimą), administracinė nuobauda - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 10 mėnesių - nebus pakankama ATPK 20 str. numatytiems nuobaudos tikslams pasiekti (nubausti bei auklėti, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad nepadarytų naujų teisės pažeidimų). Paskyrus švelnesnę nuobaudą, jis ir ateityje tikėsis išvengti griežtų nuobaudų.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai B. B. atžvilgiu pritaikė ATPK 30¹ str. ir skyrė pernelyg švelnią vieną iš ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatytų nuobaudos sudedamųjų dalių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 10 mėnesių, kuri yra per švelni, neproporcinga padarytam pažeidimui ir neatitinkanti nuobaudai keliamų tikslų, todėl neteisinga. Tuo būdu apylinkės teismo nutarimas keistinas dėl netinkamo ATPK 30¹ str. taikymo ir B. B. už pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - dėl pažeidimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), yra pensininkas, neįgalus, kas taip pat laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.), taip pat į apelianto prašymą, didinamas iki minimalaus ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatyto termino - dviejų metų.
Kartu atkreiptinas pažeidėjo B. B. dėmesys, jog praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laiko, jeigu teisės atėmimo laikotarpiu nebus padaręs jokio teisės pažeidimo, o taip pat bus gavęs Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, jis, remdamasis ATPK 329 str. nuostatomis, turės teisę su prašymu kreiptis į apylinkės teismą, kad būtų sutrumpintas specialiosios teisės atėmimo terminas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą pakeisti, ir B. B. už pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., paskirtos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo - terminą padidinti iki dvejų metų.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.