Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja Jūratė Jakubonienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-619-478/2015

Teisėjas Ričardas Juodis Teisminio proceso Nr. 1-63-1-00626-2013-1

NUTARTIS

2015 m. spalio 19 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Olego Šibkovo, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorėms Linai Laurusevičienei, Aldonai Vitkauskienei, nuteistajam D. K., jo gynėjai advokatei Laimutei Leonavičienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo

D. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 10 MGL (376,60 eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, D. K. į bausmės laiką įskaitytas laikas nuo 2013-01-02 iki 2013-01-03 išbūtas laikinai sulaikius, jį prilyginant 2 MGL (75,32 eurų) baudai.

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos pareikštas civilinis ieškinys tenkintas pilnai. Iš D. K. priteista 258,88 (du šimtai penkiasdešimt aštuoni eurai, 88 ct) eurai žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotas D. K. priklausantis benzopjūklas „Jonsered 2045 Turbo“, saugomas Kaišiadorių rajono policijos komisariate.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 35 straipsniu, 262 straipsniu, nuosprendžiui įsiteisėjus, D. K. iškeltina administracinė byla pagal ATPK 50 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. nuteistas už tai, kad 2013 m. gruodžio 20 d., dienos metu, tiksliai nenustatytu laiku, iš miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio R. D., slapta pagrobė svetimą, R. D. priklausančią, miško produkciją, t. y. 27 baltalksnius, 3 drebules, 3 gluosnius ir 26 ievas, kas iš viso sudaro 7,51 m³ miško produkcijos, kainuojančios bendrai 751 Lt (217,50 Eur), tuo R. D. padarydamas 751 Lt (217,50 Eur) turtinę žalą.

Apelianto nuomone, teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes bylos įrodymai (kaltinamojo, liudytojų parodymai ir kiti rašytiniai įrodymai) buvo ištirti neišsamiai, įvertinti atskirai vienas nuo kito. Be to, visi neaiškumai teismo įvertinti jo nenaudai, o objektyvūs duomenys, patvirtinantys jo parodytas aplinkybes, traktuoti kaip gynybos pozicija. Šie pažeidimai sukliudė teismui priimti teisingą sprendimą. Apkaltinamasis nuosprendis iš esmės grindžiamas faktu, kad nukentėjusysis R. D. kalbėjo telefonu, o jo šeimos nariai neva girdėjo pokalbį, bei įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame apytiksliai nurodoma, kur važiuoti ir kur pasukti. Tačiau įvykio vietos apžiūros protokolas surašytas nesilaikant nustatytos tvarkos, pažeidžiant BPK 179 straipsnio nuostatas: jame nenurodyta, kas atspėjo, jog tai „priekabos“ pėdsakas, o jeigu tai priekabos pėdsakas, tai tuomet kokios (priekabų yra labai įvairių). Dėl to nebuvo galimybių patikrinti įrodymų, kuriais paremtas apkaltinamasis nuosprendis. Įvykio vietos apžiūros protokolo surašymo trūkumai laikytini esminiu BPK pažeidimu ir remiantis BPK 20 straipsnio 4 dalimi, tokie įrodymai turi būti pripažinti niekiniais.

Teismas visiškai neanalizavo įrodymų, susijusių su vagyste. Bylos įrodymai patvirtina tik faktą, kad medžiai buvo išpjauti, tačiau tai neįrodo, kad būtent jis juos išpjovė. Jis pripažintas kaltu už veiką, kuri neįrodyta. Principas „visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai“ taikomas tada, kai yra kažkokių duomenų, o šiuo konkrečiu atveju teismas akivaizdžiai rėmėsi tik prielaidomis.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, nuteisdamas jį - D. K., pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, išsamiai, objektyviai netyrė bylos duomenų, lemiančių tinkamą ir teisingą faktinių aplinkybių nustatymą ir neabejotiną baudžiamojon atsakomybėn patraukto asmens pripažinimą kaltu padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Viską, ką jis yra padaręs, nuo pat pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu ir teisme yra išsamiai paaiškinęs.

Nustatydamas faktines bylos aplinkybes ir darydamas išvadą dėl jo kaltės, teismas rėmėsi nukentėjusiojo R. D. ir jo šeimos narių parodymais bei įvykio vietos apžiūros protokolu. Tačiau iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nukentėjusysis, jo šeimos nariai ir liudytojai nebuvo išsamiai apklausti apie tikslią nusikaltimo padarymo vietą, laiką, aplinkybes. R. D., pamatęs važiuojant jį su traktoriumi ir malkomis 2013-12-20, apie 15 val., dienos metu, niekur nesikreipė, nieko neklausė. Praėjus kelioms dienoms, R. D. jam skambino, jie kalbėjosi apie santechnikos darbus. Dar po kelių dienų jį pasikvietė policijos pareigūnai ir jis paaiškino, iš kur ir ką vežė. Neaišku, ar liudytojai E. P. ir V. M. parodymuose nurodo tą patį miško kvartalą, apie kurį kalba nukentėjusysis R. D..

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis D. K. ir jo gynėja advokatė Laimutė Leonavičienė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė Aldona Vitkauskienė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, atlikusi įrodymų tyrimą, sprendžia, kad nuteistojo D. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde D. K. suformuluotus prašymus, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai D. K. pripažino kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Jo kaltė visiškai įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, visi byloje surinkti duomenys buvo vertinami, tikrinami, atliekant baudžiamojo proceso kodekso numatytus proceso veiksmus, taip pat lyginant juos tarpusavyje, esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai taip pat nepažeisti.

Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir teigia, kad nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje. Apeliantas ginčija savo kaltę, tvirtindamas, kad teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, išsamiai ir objektyviai netyrė bylos duomenų, visiškai neanalizavo įrodymų, susijusių su vagyste, įrodymai nepatvirtina, kad būtent jis išpjovė medžius, teismas, pripažindamas jį kaltu, rėmėsi tik prielaidomis. Pažymėtina, jog pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi, išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumą ar nekaltumą pirmosios instancijos teismas daro vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. Tik toks nuosprendis gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu ar jį išteisinant, todėl vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apelianto subjektyviu įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog nuosprendis neteisėtas ar nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Bet kokiu atveju įrodymai, kuriais grindžiama kaltininko kaltė, turi sudaryti vieningą, vienų kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų visumą, iš jų analizės nuosprendyje logiškai ir įtikinamai turi išplaukti nuteistojo kaltę ar kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios išvados.

Šioje byloje netikėti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nėra pagrindo. Nors nuteistasis D. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo jo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, tvirtindamas, jog jis R. D. turto nepagrobė, tačiau byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo ištirti bei apeliacinės instancijos teismo dar kartą patikrinti įrodymai paneigia apelianto teikiamą versiją. Nepagrįstas yra apeliacinio skundo teiginys, jog darydamas išvadą dėl apelianto kaltės, teismas rėmėsi nukentėjusiojo R. D. ir jo šeimos narių parodymais bei įvykio vietos apžiūros protokolu. Iš teismo nuosprendžio matyti, jog teismas įrodymais pagrįstai pripažino nukentėjusiojo R. D., civilinio ieškovo atstovės D. B., liudytojų V. M., E. P., D. D., A. D., M. R., M. B. parodymus, kurie nuo ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklūs, sutapo tarpusavyje, bei rašytinius bylos dokumentus: įvykio vietos apžiūros protokolus, LR Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarybos 2014-01-27 „Privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažymą“, tarnybinį pranešimą.

Apeliacinės instancijos teisme apklausus liudytoją M. J., jis parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), trasologo specialybės neturi, apžiūrėdamas įvykio vietą, malkas rado pagal transporto priemonės pėdsakus, transporto priemonė buvo nustatyta pagal pėdsakus į sodybą. Jis užfiksavo malkas ir transporto priemonės pėdsakus, nes sekė pagal ten esančius pėdsakus, kurie buvo gana ryškūs. Transporto priemonės pėdsakus nustatė pagal protektoriaus raštą. Apžiūros metu naudojo fotoaparatą Teisėjų kolegija, išanalizavusi liudytojo M. J. parodymus, sprendžia, jog nors liudytojas ir negalėjo identifikuoti transporto priemonės, su kuria buvo vežta mediena, tačiau, vertinant liudytojo parodymus visų byloje surinktų duomenų kontekste, juos patvirtina ir kitos byloje nustatytos aplinkybės.

Apeliantas tvirtina, kad liudytojo V. M. parodymai yra abstraktūs, nesuprantami, jis negali paaiškinti, kur buvo, kokiu laiku buvo, liudytojas E. P. paliudijo, kad begeriant kartu girdėjo, kaip V. M. pasakojo, kad padėjo pakrauti malkas, bet kur, kam, kuo vežė – nežino ir pasakyti negali. Apklaustas pirmos instancijos teismo posėdžio metu liudytojas V. M. paaiškino, kad 2013 metų gruodžio mėnesį (duomenys neskelbtini) kaime prie parduotuvės jis su J. B. sutiko D. K., kuris paprašė po trijų dienų padėti pakrauti malkas. Po trijų dienų apie 9-10 val. jis prie parduotuvės susitiko J. B., nusipirko plastikinius alaus, vyno butelius ir ėjo link S. upės pagrindinius keliu. Juos beeinančius su raudonos spalvos traktoriumi T-40 aplenkė D. K.. Jis kartu su J. B. nuėjo paskui traktorių link S. upės. Atėję miške rado stovintį traktorių ir D. K.. Miške buvo išpjauti medžiai ir supjaustyti į 1 ar 2 metrų gabalus. Jis su J. B. pakrovė vieną priekabą ir D. K. nuvažiavo, o jie liko. Jie miške gėrė vyną, o nuteistasis vėl atvažiavo po pusvalandžio. Po to pakrovė antrą priekabą malkų. Ar buvo kraunama trečia priekaba malkų ir ar D. K. jiems atsilygino už malkų krovimą, neatsimena, nes buvo girtas. 2014 metų sausio 30 dieną jį ir J. B. D. K. vežė į apklausą. Nuteistasis sakė pareigūnams nesakyti tiesos apie malkų krovimą ir sakė sakyti, kad jie apie malkų krovimą nieko nežino. Apklaustas pirmos instancijos teismo posėdžio metu liudytojas E. P. paaiškino, kad 2013 m. gruodžio 23 d. ryte jis susitiko su J. B. namuose pas pažystamą, vardu A.. Ten gėrė alų ir atėjo V. M.. Begeriant J. B. pasakojo, kad kartu su V. M. padėjo D. K. vežti malkas. Sakė, kad D. K. iš miško išvežė tris traktorines priekabas malkų. Miške J. B. ir V. M. išgėrė du butelius vyno. Vėliau kaltinamasis už malkų krovimą J. B. ir V. M. nupirko tris butelius vyno. Begeriant jis girdėjo, kaip V. M. pasakojo, kad kraudamas miške malkas apsidraskė veidą. Vėliau dėl malkų jis buvo apklaustas policijoje. 2014 metų vasarą, dėl duotų parodymų apie miško vagystę, D. K. ir Š. jį sumušė. Nuteistasis D. K. jį kratė elektrošoku, o po to mušė rankomis ir spardė. Kaltinamasis ir Š. mušdami jam sakė, jog jis turi „per ilgą liežuvį“. Dėl sumušimo pareiškimo nerašė, nes buvo išgėręs. Analogiškas aplinkybes liudytojai V. M. ir E. P. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Taigi, kaip matyti iš minėtų liudytojų parodymų, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme liudytojų duoti parodymai buvo nuoseklūs, neprieštaravo vieni kitiems. Šiuos parodymus taip pat patvirtina ir kita bylos medžiaga, t. y. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 16-19, t. 1) patvirtina, kad šių liudytojų nurodytoje vietoje, t. y. nukentėjusiojo R. D. sklype, buvo rasti tušti šių liudytojų gerto alkoholinio gėrimo buteliai, todėl teismas pagrįstai vadovavosi liudytojų parodymais, spręsdamas nuteistojo kaltės klausimą.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto skundo argumentu, kad liudytojų apklausos buvo formalios ir liudytojų parodymų vertinimas neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų. Kaip matyti iš teismo nuosprendžio, teismo posėdžių protokolų, pirmos instancijos teismas pakankamai išsamiai apklausė liudytojus, nuteistąjį, apžiūrėjo bei įvertino rašytinius įrodymus – įvykio vietos apžiūros protokolus, LR Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarybos 2014-01-27 „Privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažymą“, tarnybinį pranešimą, juos aprašė ir išanalizavo nuosprendyje.

Atsižvelgiant į tai, kad visi liudytojų parodymai, išskyrus liudytojo J. B. parodymus, kuriuos pirmos instancijos teismas pagrįstai vertino kritiškai, kaip norą padėti kaltinamajam ir atmetė, dėl to, kad D. K. 2013 m. gruodžio 20 d., dienos metu, tiksliai nenustatytu laiku, iš miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio R. D., slapta pagrobė svetimą, R. D. priklausančią miško produkciją, iš esmės nuoseklūs, tarpusavyje neprieštarauja, vieni kitus papildo, yra pagrįsti byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šie duomenys tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl D. K. padarytos nusikalstamos veikos, todėl teismas pagrįstai laikė šiuos duomenis patikimais ir jais grindė apkaltinamojo nuosprendžio išvadas. Aplinkybių, kurios leistų manyti, jog nukentėjusysis ar liudytojai siektų nepagrįstai apkaltinti apeliantą nebūtos nusikalstamos veikos padarymu, byloje nenustatyta, tokių aplinkybių apeliantas nenurodė ir apeliaciniame skunde. Liudytojų parodymų nesutapimai dėl išgerto alkoholio kiekio ir pan. nedaro šių parodymų niekiniais, kadangi, kaip minėta, esminėse detalėse jie sutapo.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame nuteistajam paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 54 ir 41 straipsniuose nustatytų nuostatų, pareikštų civilinių ieškinių priteisimo klausimas išspręstas taip pat teisingai, dėl jų atskiras ginčas nekilo, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Nuteistojo D. K. apeliacinį skundą atmesti.