- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-09-23
- Bylos Nr.
- N1-1559-716/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-17-1-00325-2012-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Kaltinamasis
- J. J., K. Ž., M. S., D. V.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas M. S., sekretoriaujant V. M., dalyvaujant prokurorei J. K., kaltinamųjų gynėjams advokatui S. K., advokatei K. K., advokatui A. G., advokatui L. B., advokatui P. P., atstovams pagal įstatymą A. L., A. D., M. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, „(duomenys neskelbtini)“ jaunimo mokyklos moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d., J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. 1996-01-05 Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, 6 klasių išsilavinimo, gyv. Širvintų g. 5-1, Vilniuje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., 180 str. 2 d., 187 str. 3 d. ir 284 str. 1 d., K. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 7 klasių išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2012-12-17 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 str. 1 d. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2) 2013-01-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., 2 d., 4 d. – galutinė bausmė laisvės atėmimas 10 mėnesių, vadovaujantis BK 92 str. 1 d. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 4 d., 180 str. 1 d., 180 str. 2 d. ir 187 str. 1 d., M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., 180 str. 1 d., 180 str. 2 d. ir 187 str. 1 d., D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, gyv. S. S. g. 8-27, Vilniuje, teistas: 1) 2006-04-03 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 180 str. 2 d., 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. - 2 m. laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 92 str. paskirtos bausmės vykdymą atidėtas 2 metams; 2) 2007-08-14 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 2d. - galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 m. 4 mėn.; 3) 2007-10-09 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1d., 302 str. 1d. - galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 m. 9 mėn.; 4) 2008-05-06 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d. - galutinė bausmė terminuotas laisvės atėmimas 3 m., teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. J. ir J. J. veikdami bendrininkų grupėje įsibrovus į patalpą pagrobė svetimą turtą bei sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. jie 2012-02-04 laikotarpyje nuo 1.00 val. iki 8.00 val., veikdami kartu su K. Ž., g. 1998-02-28, tikslu pagrobti svetimą turtą atvyko prie prekybos kiosko, S. S. g. 47, Vilniuje, priklausančio V. B., kur J. J., J. J. ir K. Ž. išlaužė minėto kiosko apsaugines žaliuzes, 130 Lt vertės, K. Ž. turėtu plaktuku išdaužė 2 vitrininius langus, 100 Lt vertės kiekvienas, bendrai sumai 200 Lt, sudaužė 4-ias stiklines vitrinos lentynas, 5 Lt vertės kiekviena, bendrai sumai 20 Lt, po ko visi kartu iš minėto kiosko pavogė 5 pakelius cigarečių „Glamur Vanil“, 8.00 Lt vertės kiekvienas, bendrai sumai 40.00 Lt, 2 pakelius cigarečių „Pall Mall Blue“, 7.80 Lt vertės kiekvienas, bendrai sumai 15.60 Lt, 3 pakelius cigarečių „Bond Slim Mentol“, 7.40 Lt vertės kiekvienas, bendrai sumai 22.20 Lt, 2 pakelius cigarečių „Bond Slim Silver“, 7.40 Lt vertės kiekvienas, bendrai sumai 14.80 Lt, 1 pakelį cigarečių „George Blue“, 6.59 Lt vertės, 9 pakelius cigarečių „Camel Blue, Silver“, 8.40 Lt vertės kiekvienas, bendrai sumai 75.60 Lt, 5 pakelius cigarečių „Partner“, 5.40 Lt vertės kiekvienas, bendrai sumai 27.00 Lt, 8 pakelius cigarečių „RW Fin Special“, 6.99 Lt vertės kiekvienas, bendrai sumai 55.92 Lt, 22 pakelius cigarečių „KENT“, 8.90 Lt vertės kiekvienas, bendrai sumai 195.80 Lt, 18 pakelių cigarečių „Winston“, 7.99 Lt vertės kiekvienas, bendrai sumai 143.82 Lt, 9 pakelius cigarečių „LM“, 7.99 Lt vertės kiekvienas, bendrai sumai 71.91 Lt, 3 pakelius cigarečių „Bond Blue“, 7.30 Lt vertės kiekvienas, bendrai sumai 21.90 Lt, 9 pakelius cigarečių „Marlboro“, 8.90 Lt vertės kiekvienas, bendrai sumai 80.10 Lt, 4 pakelius cigarečių „W/STR“, 6.59 Lt vertės kiekvienas, bendrai sumai 26.36 Lt, 4 pakelius cigarečių „Partner Blu, red“, 6.59 Lt vertės kiekvienas, bendrai sumai 26.36 Lt, 4 pakelius cigarečių „Kastytis red“, 6.59 Lt vertės kiekvienas, bendrai sumai 26.36 Lt, 16 pakelių cigarečių „More blu, silver, one“, 6.79 Lt vertės kiekvienas, bendrai sumai 108.64 Lt, 3 pakelius cigarečių „Parlament aqua blue“, 9.90 Lt vertės kiekvienas, bendrai sumai 29.70 Lt, 2 pakelius cigarečių „Rockets 40fin“, 13.80 Lt vertės kiekvienas, bendrai sumai 27.80 Lt, 1 pakelį cigarilių, 5.40 Lt vertės, 47 vnt. žiebtuvėlių, 1.00 Lt vertės kiekvienas, bendrai sumai 47.00 Lt, 2 vnt. dujų balionėlių, 2.80 Lt vertės kiekvienas, bendrai sumai 5.60 Lt, 82 vnt. kramtomosios gumos „Rudedudes“, 0.10 Lt vertės kiekviena, bendrai sumai 8.20 Lt, 28 vnt. kramtomosios gumos „Blong“, 0.25 Lt vertės kiekviena, bendrai sumai 7.00 Lt, 12 vnt. kramtomosios gumos „Orbit“, 1.60 Lt vertės kiekviena, bendrai sumai 19.20 Lt, 4 vnt. sausainių „Disko“, 2.50 Lt vertės kiekviena, bendrai sumai 10.00 Lt, 4 vnt. sausainių „Kremali“, 1.00 Lt vertės kiekviena, bendrai sumai 4.00 Lt, 1 pakelį kavos „Jacobs“, 5.40 Lt vertės, 4 pakelius vaflių, 1.20 Lt vertės kiekviena, bendrai sumai 4.80 Lt, 135 vnt. saldainių „TNT“, 0.10 Lt vertės kiekvienas, bendrai sumai 13.50 Lt, 43 vnt. želė juostelių, 0.25 Lt vertės kiekviena, bendrai sumai 10.75 Lt, 132 vnt. saldžių pagaliukų, 0.25 Lt vertės kiekviena, bendrai sumai 33.00 Lt, 3 vnt. šokolado „Karūna“, 3.30 Lt vertės kiekviena, bendrai sumai 9.90 Lt, 4 vnt. šokoladinių vafliukų, 0.45 Lt vertės kiekvienas, bendrai sumai 1.80 Lt, iš viso prekių 1201, 81 Lt sumai, po ko kartu iš įvykio vietos pabėgo, tokiu būdu pagrobdami V. B. turtą 1201,81 Lt sumai ir sugadindamas V. B. turtą 350 Lt sumai.
Be to, J. J. padedant K. Ž. atvirai pagrobė svetimą turtą, t. y. jie 2012-03-10 apie 13.15 val., būdami netoliese Taikos g. 142-ojo namo laiptinės, Vilniuje, veikdami kartu, iš nugaros pusės pribėgo prie nuketėjusiosios M. M., K. Ž. staiga griebė ant žemės padėtą pastarosios polietileninį maišelį, kuriame buvo 2 pakeliai miltų, žurnalas su kryžiažodžiais, bendrai 10 Lt vertės, juodos spalvos piniginė, 20 Lt vertės, kurioje buvo 50 litų grynųjų pinigų, „TELE MAXIMA“ papildymas, 10 Lt vertės, M. M. vardu išduotas pensininko pažymėjimas, neįvertintas dėl mažareikšmiškumo, „M. A.“ nuolaidų kortelė, „SWEDBANK“ mokėjimo kortelė, neįvertintos dėl mažareikšmiškumo, J. J. stovėjo šalia ir stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų daryti nusikalstamos veikos, po ko kartu abu iš įvykio vietos pabėgo, tokiu būdu atvirai pagrobė M. M. turtą 90 Lt sumai, tuo padarydami nukentėjusiajai M. M. 90 Lt turtinę žalą.
Be to, J. J. ir K. Ž. pagrobė svetimą turtą panaudodami smurtą, t. y. jie 2012-03-18 apie 18.00 val., būdami netoliese Ukmergės g. 173, Vilniuje, veikdami kartu, tuomet kai K. Ž. priėjęs prie nukentėjusiųjų M. Š., g. 1996, ir J. M., g. 1996, ir abiejų pareikalavo pinigų, nukentėjusiajam J. M. atsakius, kad pinigų neturi, o nukentėjusiajam M. Š. atsisakius duoti pinigų, K. Ž. turėta lazda sudavė nukentėjusiajam M. Š. 2 smūgius per petį ir 2 smūgius į šoną, po ko nukentėjusysis M. Š. atidavė K. Ž. turėtus 15 litų, po ko K. Ž. pradėjus reikalauti nukentėjusiųjų J. M. ir M. Š. parodyti mobiliojo ryšio telefonus ir nukentėjusiajam M. Š. išsigandus ir ištraukus turėtą mobiliojo ryšio telefoną „SAMSUNG S5570“, K. Ž. iš nukentėjusiojo M. Š. rankų staiga pagriebė mobiliojo ryšio telefoną „SAMSUNG S5570“ IMEI Nr. 356921040632355, 550 Lt vertės su SIM kortele 867709722, priklausantį G. Š., J. J. stovėjo šalia ir stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų daryti nusikalstamos veikos, o K. Ž. laikant minėtą mobiliojo ryšio telefoną savo rankose, J. J. pagriebė minėtą mobiliojo ryšio telefoną iš K. Ž. rankų ir iš įvykio vietos pabėgo, tokiu būdu pagrobė G. Š. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „SAMSUNG S5570“ IMEI Nr. 356921040632355, 550 Lt vertės su SIM kortele 867709722 bei 15 Lt grynųjų pinigų, tuo padarydami nukentėjusiajam G. Š. 565 Lt turtinę žalą.
Be to, J. J. ir K. Ž. pagrobė svetimą turtą panaudodami smurtą, t. y. jie 2012-03-20 apie 8.40 val., būdami netoliese Medeinos g. 8, Vilniuje, veikdami bendrininkų grupėje, J. J. stovėjo šalia ir stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų daryti nusikalstamos veikos, tokiu būdu atimdamas nukentėjusiajam galimybę priešintis, tuomet kai K. Ž. priėjo prie mažamečio nukentėjusiojo M. L., g. 2000, paėmė pastarąjį už peties ir taip jį laikydamas, pareikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, nukentėjusiajam M. L. išsigandus ir perdavus K. Ž. turėtą mobiliojo ryšio telefoną „SAMSUNG GALAXY“ IMEI Nr.359763039948351, 615 Lt vertės su SIM kortele (duomenys neskelbtini), 10 Lt vertės, priklausantį D. L., K. Ž. surinkus telefono numerį, nukentėjusysis M. L. tuomet iš K. Ž. rankos paėmė minėtą telefoną, tada K. Ž. pasakė nukentėjusiajam, kad kelnių kišenėje turi peilį ir pagrasino papjauti ir sulaužyti nosį, jeigu D. L. neatiduos telefono, po ko pastarajam išsigandus bei atidavus K. Ž. minėtą mobiliojo ryšio telefoną o K. Ž. pagrasinus mažamečiui nukentėjusiajam M. L. fiziniu susidorojimu jeigu pastarasis kam nors pasiskųs, po ko jie kartu iš įvykio vietos pabėgo, tokiu būdu pagrobė D. L. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „SAMSUNG GALAXY“ IMEI Nr.359763039948351, 615 Lt vertės su SIM kortele (duomenys neskelbtini), 10 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam D. L. 625 Lt turinę žalą.
Be to, J. J. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą mažametei, t. y. jis 2012-04-16 apie 21.40 val. netoliese namo, Taikos g. 8, Vilniuje, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į veido kairę pusę mažametei V. R., g. 1998-06-17, tuo tyčia sukeldamas V. R. fizinį skausmą bei padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairiame skruoste.
Be to, K. Ž. pagrobė svetimą turtą panaudodamas fizinį smurtą, t. y. 2012-04-16 apie 8.30 val., būdamas netoliese Medeinos g. 8, Vilniuje, priėjo prie nukentėjusiojo A. K., g. 1997, pareikalavo parodyti mobiliojo ryšio telefoną, nukentėjusiajam A. K. išsigandus ir vykdant visus jo įsakymus, perdavė jam turėtą mobiliojo ryšio telefoną „HUAWEI“, priklausantį L. K., jis apžiūrėjęs minėtą telefoną, gražino telefoną nukentėjusiajam A. K. pareikšdamas, kad telefonas nieko nevertas, po to pareikalavo parodyti piniginę, nukentėjusiajam A. K. perdavus jam turėtą piniginę, jis iš A. K. piniginės ištraukė 60 Lt grynųjų pinigų, o piniginę grąžino A. K. ir grasindamas fiziniu susidorojimu iš įvykio vietos pabėgo, tokiu būdu pagrobė L. K. pinigus 60 Lt sumoje, tuo padarydamas nukentėjusiajai L. K. 60 Lt turinę žalą.
Be to, J. J., K. Ž. ir M. S. pagrobė svetimą turtą panaudojus peilį, t. y. jie 2012-04-16 apie 16.00 val., būdami netoliese Medeinos g. 9, Vilniuje, veikdami bendrininkų grupėje, J. J. ir M. S. stovint šalia ir stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų daryti nusikalstamos veikos, tokiu būdu atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis, K. Ž. priėjo prie nukentėjusiojo Ž. Š., g. 1996, pareikalavo duoti dviratį, o nukentėjusiajam Ž. Š. išsigandus ir perdavus šiam turėtą dviratį, K. Ž. pasivažinėjo dviračiu, po ko pasakė nukentėjusiajam Ž. Š., kad grąžins dviratį jeigu šis duos paskambinti mobiliojo ryšio telefonu, ir Ž. Š. išsigandus ir perdavus K. Ž. turėtą mobiliojo ryšio telefoną „SAMSUNG GALAXY MINI“, IMEI Nr. 358883049489385, 479 Lt vertės su SIM kortele, 15 Lt vertės, priklausantį A. Š., K. Ž. pasakė, kad telefono negrąžins, pastūmė nukentėjusįjį Ž. Š., nuo ko pastarasis nugriuvo, tada K. Ž. iš kelnių kišenės ištraukė peilį ir laikydamas peilį rankoje pagrasino nukentėjusiajam Ž. Š. fiziniu susidorojimu jeigu pastarasis kur nors bėgs arba šauks pagalbos, po ko visi kartu iš įvykio vietos pabėgo, tokiu būdu pagrobė A. Š. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „SAMSUNG GALAXY MINI“ IMEI Nr. 358883049489385, 479 Lt vertės su SIM kortele (duomenys neskelbtini), 15 Lt vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam A. Š. 494 Lt turinę žalą.
Be to, K. Ž. ir M. S. pagrobė svetimą turtą panaudodami fizinį smurtą, t. y. jie 2012-05-28 apie 15.00 val., būdami Čiobiškio gatvėje, Vilniuje, veikdami kartu, K. Ž. bendraudamas su nukentėjusiuoju M. N., g. 1997, paprašė pastarojo paskambinti mobiliojo ryšio telefonu, nukentėjusiajam M. N. perdavus turėtą mobiliojo ryšio telefoną „SAMSUNG S5660“ “ IMEI Nr. 357331040351718, 690 Lt vertės, su SIM kortele ir 8 GB atminties kortele, 50 Lt vertės, priklausantį I. N., o vėliau paprašius grąžinti minėtą mobiliojo ryšio telefoną, K. Ž. pasakė, kad telefoną grąžins, jeigu M. N. ką nors jam duos, ir nukentėjusiajam M. N. pasiūlius litų, K. Ž. paėmė iš M. N. 11 litų, tačiau minėto telefono negrąžino, tuomet M. S. pagrasino nukentėjusiajam M. N. suduoti kumščiu, po ko abu iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu pagrobdami I. N. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „SAMSUNG S5660“ IMEI Nr. 357331040351718, 690 Lt vertės, su 8 GB atminties kortele, 50 Lt vertės, ir 11 litų grynųjų pinigų, tuo padarydami nukentėjusiajam I. N. 751 Lt turinę žalą.
Be to, K. Ž. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. jis 2012-06-25 laikotarpyje nuo 14.30 val. iki 15.30 val., būdamas svečiuose pas pažįstamą E. M., g. 1997, bute Justiniškių g. 109-107, Vilniuje, pavogė V. R. priklausantį grotuvą „IPode 2 Apple“, 150 Lt vertės, po ko iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu pagrobdamas V. R. priklausantį grotuvą „IPode 2 Apple“, 250 Lt vertės, ir padarydamas 250 Lt turinę žalą.
Be to, K. Ž. pagrobė svetimą turtą grasindamas peiliu, t. y. 2012-06-26 apie 18.00 val., būdamas prie Gabijos g. 43-ojo namo, Vilniuje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kuris miręs, priėjo prie mažamečio nukentėjusiojo M. A., g. 1999, ir nukentėjusiojo E. J., g. 1997, bendraudamas su šiais sugriebė E. J. už dešinio peties, sugriebė M. A. turėto dviračio rankenas ir liepė atiduoti mobiliojo ryšio telefonus, tuomet kitas asmuo stovėjo šalia ir šiam iškrito peilis, kurį šis pakelė nuo žemės ir paslėpė po marškinėliais, tokiu būdu atimdamas nukentėjusiesiems galimybę priešintis, po ko K. Ž. pakartotinai pareikalavo M. A. ir E. J. atiduoti mobiliojo ryšio telefonus, pagarsinęs durti peiliu, jeigu pastarieji šauks ir nevykdys jo reikalavimo, nukentėjusiesiems M. A. ir E. J. išsigandus, nukentėjusysis E.J akovlev atidavė jam savo turėtą mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA X3“ Nr. 357387047159462, 300 Lt vertės, su SIM kortele, 15 Lt vertės, ir atminties kortele, 15 Lt vertės, priklausantį Z. J., o jis perdavė minėtą mobiliojo ryšio telefoną kitam asmeniui, kuris paėmęs telefoną iš įvykio vietos nubėgo, po ko M. A. atidavė jam savo turėtą mobiliojo ryšio telefoną „SONY ERICSSON“ IMEI Nr. 012382008958801, 400 Lt vertės, priklausantį V. A., ir grotuvą „IPod“, 500 Lt vertės, po ko K. Ž. pagrasino, kad nukentėjusiesiems bus blogai, jeigu kam nors pasiskųs, ir iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu pagrobdamas Z. J. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA X3“ IMEI Nr. 357387047159462, 300 Lt vertės, su SIM kortele, 15 Lt vertės, ir atminties kortele, 15 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai Z. J. 330 Lt turtinę žalą ir V. A. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „SONY ERICSSON“ IMEI Nr. 012382008958801, 400 Lt vertės, ir grotuvą „IPod“, 500 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai V. A. 400 Lt turinę žalą.
Be to, K. Ž. pagrobė svetimą turtą, t.y. jis 2012-06-27 laikotarpyje nuo 23.00 val. iki 24.00 val., būdamas prie Šeškinės g. 55B, Vilniuje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kuris miręs, iš automobilio „Audi“, v/n (duomenys neskelbtini) priklausančio Č. K., pagrobė akumuliatorių „REBOXX“, 120 Lt vertės, po ko kartu su kitu asmeniu iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu pargobdamas nukentėjusiojo Č. K. turtą 120 Lt vertės ir tuo padarydamas nukentėjusiajam Č. K. 120 Lt turtinę žalą.
Be to, K. Ž. ir M. S. pagrobė ir sugadino svetimą turtą, t. y. jie 2012-08-13 apie 2.00 val. būdami Perkūnkiemio g. 15-ojo namo kieme, Vilniuje, veikdami bendrininkų grupėje, nukirpo motorolerio „KYMCO“ Agility 50, valst. Nr. 58ARA, priklausančio P. S., trosinę spyną, 20 Lt vertės, pagrobė P. S. priklausantį motorolerį „KYMCO“ Agility 50, valst. Nr. 58ARA, 1700 Lt vertės, po ko nutempė minėtą motorolerį į požeminę automobilių stovėjome aikštelę, Eitminų g. 20, Vilniuje, kur kartu bandydami užvesti motorolerį, suplėšė motorolerio sėdynę 484 Lt vertės, sulaužė priekinę apdailos panelę, 399 Lt vertės, sulaužė apdailos plastmasinę detalę prie uždegimo spynos, 109 Lt vertės, sugadino uždegimo spynelę, 100 Lt vertės, iš viso sugadino P. S. 1112 Lt vertės turtą, tokiu būdu pagrobė P. S. priklausantį motorolerį „KYMCO“ Agility 50, turtą, 1700 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam P. S. 1700 Lt turtinę žalą.
Be to, J. J. ir D. V. pažeidė viešąją tvarką, t. y. 2013-01-02 apie 18.35 val. būdami parduotuvėje „Kubas“, S. S. g. 32A, Vilniuje, veikdami bendrininkų grupėje, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams žodinio konflikto su nukentėjusiuoju A. I. metu be jokios pateisinamos priežasties D. V. tyčia sudavė pastarajam galva vieną smūgį į galvą, po ko J. J. sudavė A. I. vieną smūgį į galvą, po ko D. V. su J. J. kartu tyčia sudavė A. I. rankomis ir kojomis apie 16 smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, kairio smilkinio priekinėje dalyje, dalinai 11, 32 dantų vainikų lūžimais, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Dėl V. B. turto grobimo ir nedidelės vertės turto sugadinimo
J. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad susirašinėjo su J. V., turėjo su ja susitikti. Buvo Kristijonas ir Jaroslavas, kai ėjo su ja susitikti. Užėjo pas J. V.. Kristijonas su Jaroslavu kažką tarėsi. Jis nieko nežino, negirdėjo. Jie visi išėjo į lauką. Stovėjo su Jurgita prie laiptinės. Kiti atėjo, turėjo cigarečių. Jis buvo pasimetęs. Jam siūlė paimti cigaretes, jis paėmė. Atnešus daiktus buvo cigaretės, sausainiai, žiebtuvėliai. Nepamena, kas pasiūlė išeiti. Jie išėjo tam, kad kažkas kioską apiplėštų. Apie kioską pradėjo kalbą K. Ž.. Jis prie kiosko neėjo, buvo pasilikęs su Jurgita. Vieną kartą Jaroslavas ėjo į tą kioską. Jam nekilo pagunda į tą kioską eiti, kai jis jau atidarytas buvo. Pas Jurgą daug visko buvo.
J. J. kaltu prisipažino ir parodė, kad nepamena kada, jis susitiko su Kristijonu. Tada jis susirašė su Julium, susitiko. Tada pradėjo su Jurga susirašinėti, nuėjo pas ją į namus. Kristijonas pasiūlė apvogti kioską. Niekas neprieštaravo. Kristijonas susirado plaktuką ir nuėjo visi į lauką. Nuėjo prie kiosko. Jurgita liko prie laiptinės. Jie trise nuėjo prie kiosko, pakėlė grotas. Kristijonas pradėjo su Juliumi viską imti, prisikišo po striukėmis visko. Viską iškrovė pas Jurgitą, kur sėdėjo iki ryto. Buvo cigarečių, žiebtuvėlių. Jis nieko iš kiosko neėmė. Apvogti ėjo ir stebėjo, ką kiti ten daro. Tiesiog žiūrėjo. Kartu palaikyti kompaniją nuėjo. I. K., abu su Julium traukė iš kiosko prekes. Du kartus prie kiosko visi ėjo. Antrą kartą vėliau ėjo. Dar kartą nesitarė, visi trys nuėjo. Tada jis nieko neėmė. Ėmė tik Julius ir Kristijonas. Jurgita antrą kartą prie laiptinės liko. Jurgita laikė duris laiptinės.
Savo tyrimo metu duotus parodymus J. J. tvirtino parodymų patikrinimo vietoje (t. 1, b. l. 142-145).
K. Ž. kaltu prisipažino ir parodė, kad susitiko su Juliumi. Dieną nutarė susitikti su Jaroslavu, nutarė kažką paveikti. Parašė žinutę J. V.. Ši pasakė, kad gali susitikti, pasakė, kad pas ją nieko namie nėra, kad gali pas ją ateiti. Jie atėjo. Jis pasiūlė išeiti į lauką pasivaikščioti. Visi apsirengė, išėjo. Pamatė kioską. Tada jie neturėjo nei pinigų, nei rūkyti. Užėjus namo pasiūlė apiplėšti kioską. Jurgitos paklausė, ar turi plaktuką. Ši surado, padavė. Išėjo į lauką. Jurgita turėjo raktus, bet nežinojo kodo. Jie visi trys nuėjo prie kiosko, pakėlė grotas. Grotos į šoną pasviro. Jaroslavas nuėjo prie kiosko, o jis atsidarė langelį. Krovėsi cigaretes į kišenes, po to mėtė į maišą. Cigaretes parnešė namo. Po to visi kartu nusprendė sugrįžti atgal prie kiosko. Pamatė žiebtuvėlius, sausainius ir dar tris pakelius cigarečių. Grįžo namo. Langelį išdaužė jis, o kaip lentynos dužo - nepamena. Buvo visokių garsų, daug kas krito, tuo pačiu galėjo kristi ir lentynos. Jaroslavas nuėjo šį šoną ir sėdėjo ant žolės. Viskas buvo greitai ir spontaniškai. Iš kiosko Jaroslavas prekių neėmė, bet kai nešė atgal į namus, padėjo jas atnešti. Keli pakeliai iškrito cigarečių, Jaroslavas paėmė. J. J. savo rankom prekes ėmė. Dėl kai kurių daiktų nepripažįsta, nepamena, kad būtų ėmę kavos ir lazdelių. J. V. neturėjo raktų, todėl ir laikė duris. Jie išėjo į lauką, pamatė tą kioską, lauke susitarė šį apiplėšti. Žaliuzes pakėlė visi.
Nukentėjusioji V. B. parodė, kad buvo sausio pabaigoje ar vasario pradžioje. Atėjo kaimynė ir pasakė, kad išlaužtas jų kioskas. Iškvietus policiją, rado išdaužtus langus, sugadintus, išlaužytus rėmus, žaliuzes išlaužtas. Prekės išmėtytos, cigaretės pavogtos visos beveik. Daug daiktų susigadino, kai krito lentynos stiklinės. Darė inventorizaciją. Žinojo, kas padarė, nes vietoje gyveno, šitie visi jaunuoliai ateidavo į kioską. Ji žinojo, kad K. Ž. įlindo į jos kioską, apie kitus nieko negirdėjo. Dėl žalos atlyginimo apie pusantro tūkstančio litų reikalavimą pareiškė. Buvo sugadintos žaliuzės, kainavo stiklų pakeitimas. Jie tą kioską susitvarkė. Be to, ji dar patyrė žalą, nes neturėjo jokių pajamų. Yra buhalterijoje susegti visi dokumentai. Už žaliuzių pataisymą apie 200 litų, už langus 150 litų. Dėl sutaisymo niekas jai nieko nesakė, kad reikia dokumentus pateikti. Prašo priteisti nurodytą žalą. Ji neprirašė trūkumo.
Liudytoja J. V. teisme parodė, kad tai buvo labai seniai ir ji ne viską atsimena labai nuosekliai. Jie susitiko maždaug apie 22 valandą. Susitiko su Kristijonu ir jo trim draugais. Jarka buvo, Juliukas ir Romka atrodo. Tuomet jie nuėjo į kaimynų butą, kurį tvarkė jis mama, šiai buvo duoti raktai. Kažkuris iš jų trijų pasiūlė nueiti į lauką. Grįžo atgal su visais tais daiktais: cigaretėm, saldainiais ir kitais. Cigaretes pasidalino, saldainius suvalgė. Kažkuris pasiūlė nueiti dar kartą. Ji su Jarka pasiliko buto viduje, o Juliukas su Kristijonu išėjo. Tuomet jie grįžo po kokių 10-15 minučių ir buvo išėję dar du ar vieną kartą iš buto. Pasėdėjo iki ryto ir išsiskirstė. Ji kažkiek cigarečių pasiėmė. Cigaretės, saldainiai, saulėgrąžos, žiebtuvėliai buvo iš kiosko. Jai atrodo, kad gumos buvo, vaflius valgė. Kava buvo iš kaimynų buto. Jie išėjo visi trys, kadangi kodinės durys, ji laikė duris. Kristijonas buvo prie perėjos. Kitus kartus ji nėjo. Romka tik buvo atėjęs kažkuriam laikui, gal būt parūkė ir išėjo, prie kiosko nebuvo. Prie kiosko buvo tik jie trys. Jarka ir Juliukas, kai pirmą kart ėjo, buvo prie kiosko. Kitus kartus ji nebuvo lauke, buvo bute kartu su Jarka. Prekes parsinešė ir Kristijonas, ir Juliukas. Prekes kišenėse, kelnėse, rankose, striukėse atsinešė. Visur kur telpa. Kas pasiūlė apvogti kioską, ji nepamena.
Savo parodymus tyrimo metu J. V. tvirtino parodymų patikrinimo vietoje (t. 1, b. l. 90-97).
Liudytojas R. Š. teisme parodė, kad Kristijonas buvo pardėjęs girtis, kad apvogė kioską su Julium, ar su kažkuo. Sakė, kad cigaretes ėmė.
Iš apžiūros protokolo matyti įvykio vietos aplinkos požymiai (t. 1, b. l. 62).
Iš V. B. pateikto akto ir patikrinimo akto matyti vagystės metu padarytos žalos dydis (t. 1, b. l. 66) ir trūkstamų prekių vertė bei skaičius (t. 1, b. l. 68-69).
Teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus dėl įsibrovimo į patalpą, V. B. turto užvaldymo ir nedidelės vertės turto sugadinimo nustatė, kad J. J., J. J. ir K. Ž. veikdami bendrai atėję prie prekybos kiosko, priklausančio nukentėjusiai V. B., išlaužė minėto kiosko apsaugines žaliuzes, sugadino kitą turtą ir pagrobė įvairius daiktus (prekes). Tokią išvadą ir tiesą byloje be kaltinamųjų J. J. ir K. Ž. prisipažinimo patvirtina nukentėjusiosios V. B. ir liudytojos J. V. parodymai, minėtuose ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose ir dokumentuose užfiksuoti duomenys.
J. J. teisme neigė savo kaltė ir teigė prekių iš kiosko neėmė, tačiau tokius jo parodymus paneigė tiek kaltinamieji J. J. ir K. Ž., tiek liudytojo J. V. nurodydami, kad prie kiosko kartu su kitais buvo ir prekes iš kiosko ėmė ir J. J..
Tokiu būdu visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, gauti ir surinkti teisėtu būdu, jų visuma pakankama J. J. ir J. J. padarytai nusikalstamai veikai įrodyti ir kaltei pagrįsti. Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji patvirtino pagrobtų prekių faktą ir nurodė, kad tyrimo metu teisingai nustatė pagrobtų prekių skaičių ir rūšį, prekių trūkumo dėl vagystės neprirašinėjo, kuo remiantis teismas visus kaltininkams inkriminuotus daiktus pripažįsta kaip pagrobtą turtą.
K. Ž. šios nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo 14 metų, t. y. privalomo amžiaus nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė, todėl kaltinimai jam dėl šios nusikalstamos veikos pagrįstai nebuvo pareikšti. Kita vertus, nusikalstamos veikos padarymo metu J. J. buvo 16 metų, J. J. 14 metų amžiaus, todėl jų veiksmai įvertinus nusikalstamą tikslą, neteisėtai užvaldyto svetimo turto vertę ir būdą įsibraunant į patalpą atitinka nusikalstamą veiką, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d.
Įvertinus tai, kad grobiant daiktus buvo sugadintas nedidelės vertės, t. y. 3 MGL dydžio neviršijantis, turtas, J. J. veika šioje dalyje atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 3 d., sudėties požymius. Tuo tarpu įvertinus J. J. amžių įvykio metu, dėl šio kaltinimo jis išteisintinas nenustačius šio nusikaltimo sudėties, o būtent būtino subjekto požymių.
Dėl M. M. turto grobimo
J. J. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad susitikęs su Kristijonu vaikščiojo po Justiniškes. Ėjo močiutė, nešėsi maišą. Priėjusi prie laiptinės, maišą padėjo, vedė kodą durų. Kristijonas griebė maišą ir pabėgo. Jis pats nieko nedarė. Nepamena, ką rado piniginėje. Paėmė pinigus, visą kitą išmetė. Užėjo kažkas. Nepamena, kas pasiūlė užsidirbti tokiu būdu pinigų. Jam nebuvo baisu seną žmogų apiplėšti.
Pagarsinus tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 33-34), J. J. parodė, kad viskas taip apytiksliai ir buvo.
K. Ž. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad susitiko su Jaroslavu, nuvažiavo į Justiniškes pas draugus. Nusipirko atsigerti, sėdėjo ant spintelės. Jis skambino draugei, išėjo link jos namų. Ėjo link moteriškė, kuri padėjo maišelį prie laiptinės. Jis priėjo, tą maišelį paėmė ir kartu su Jaroslavu pabėgo. Kai bėgo, iškrito iš maišelio miltai. Jis ištraukė piniginę, numetė maišelį. Nubėgo prie rūsio, paėmė 50 litų, Jaroslavas paėmė talonėlius ir toliau nubėgo. Pinigus kartu išleido parduotuvėje.
Pagarsinus K. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 45-46), jis patvirtino, kad viskas taip galėjo būti.
Nukentėjusioji M. M. teisme parodė, kad pirko prekes „Maximoje“, Taikos g. Matė du jaunuolius, apsigaubusius gaubtais, kurie sėdėjo ant lentynos, kur žmonės deda prekes. Jai renkant durų kodą, paėmė jos paketą prekių su pinigine. Matė jaunuolį bėgantį su jos paketu ir pinigine. Vijosi, bet jaunuolis pabėgo. Po to ji susivokė ir paskambino pagalbos telefonu. Greitai atvyko policija, gaudė jaunuolius, bet pasirodė, kad ne tuos pagavo. Maišelyje buvo du pakeliai miltų po du kilogramus, jie buvo išmesti į balą. Nusikaltėliai nieko negrąžino. Jai surado piniginę einant į rūsį išmestą. Joje nebuvo pinigų. Buvo telefono papildymas, talonai, pinigai, viskas buvo paimta. Buvo du pakeliai miltų po du kilogramus, lyg tai buvo žurnalas. Jai niekas negrąžinta, tegu negrąžina ir daugiau niekas nepuola. Atsisako civilinio ieškinio. Nesitiki, kad bus grąžinta.
Iš apžiūros protokolo matyti įvykio vietos požymiai (t. 2, b. l. 9).
Iš apžiūros protokolų matyti apžiūrėti rasti iš M. M. pagrobti daiktai: polietileninis maišelis, pakelis miltų, juodos spalvos piniginė, M. M. vardu išduotas pensininko pažymėjimas, „SWEDBANK“ mokėjimo kortelė, kurie po apžiūros pagal pakvitavimą grąžinti nukentėjusiajai M. M. (t. 2, b. l. 14, 15-20).
Vertindamas šioje dalyje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, teismas pripažįsta, kad K. Ž. ir J. J. iš anksto susitarę, t. y. veikdami bendrai, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, iš nukentėjusiosios M. M. užvaldė polietileninį maišelį su jame buvusiais daiktais, ir taip pagrobė nukentėjusiai priklausantį turtą. Tokią tiesą byloje, taip pat įvykio faktines aplinkybes patvirtina kaltinamųjų K. Ž. ir J. J., taip pat nukentėjusiosios parodymai, kuriuos atitinka apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys.
K. Ž. veiksmai įvertinus nusikalstamą tikslą, neteisėtai užvaldytą svetimą turtą atviro grobimo būdu, užvaldyto turto vertę, atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., sudėtį. Tuo tarpu įvertinus tai, kad J. J. nusikalstamos veikos nedarė, o tik saugojo aplinką ir tokiu būdu šalindamas kliūtis veikė kaip K. Ž. padėjėjas, jo veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 124 str. 6 d. ir 178 str. 2 d.
Teismas šalina iš kaltinimo tai, kad nusikalstama veika įvykdyta bendrininkų grupėje, nes Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 str. 2 d. numato, kad bendrininkų grupė yra tik tuomet, kai joje veikia bent du vykdytojai. Šiuo atveju nusikalstamė veiką vykdė K. Ž., o J. J. veikė kaip padėjėjas.
Dėl M. Š. ir J. M. plėšimo
K. Ž. kaltu prisipažino ir parodė, kad susitiko su Jaroslavu ir dar kažkur penkiais asmenimis, bet nepamena tiksliai, kas ten buvo. Ėjo link „McDonaldo“, pamatė du pažįstamus asmenis. Priėjo prie jų, paklausė, kiek valandų. Pamatė telefonus. Paprašė dviračio, nuvairavo prie kompanijos, pasakė, kad telefonas pas vieną neblogas. Kažkas pasakė, kad imt, nepamena kas, kad pinigų gaus. Jis paėmė pagalį, privažiavo prie jų, paprašė parodyti telefoną. Pabaksnojo pagaliu. Kažkas paskambino, Jis pasakė, kad nekeltų telefono, kad duotų jam. Paėmė telefoną. Tada paprašė, kad paskolintų pinigų. Pasakė, kad grąžins, kad nori atsigerti. Vaikinas padavė pinigų. Jaroslavas pasakė, kad einam, paėmė iš jo rankų telefoną, jie nubėgo. Kai priėjo Jaroslavas, telefonas buvo pas jį rankose. Su lazda nesudavė, tik baksnojo į rankas, į kojas, per dviratį. Galėjo būti, kad baksnojo per petį. Nešnekėjo prie tų vaikinų, kad ims telefoną.
Pagarsinus tyrimo duotus parodymus (t. II, b.l. 98), K. Ž. nurodė, kad kažkas sakė iš grupės nueiti pažiūrėti, kokie telefonai.
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad K. Ž. nurodė vietą, Ukmergės g. 173, Vilniuje, kur jis 2012-03-18 apie 18.00 val. bendravo su 2 vaikinais ir iš vieno jų paėmė 15 litų,o J. J. atėmė iš minėto vaikino mobiliojo ryšio telefoną. Vėliau K. Ž. nurodė lombardą, prie Kalvarijų turgavietės, į kurį buvo priduotas pavogtas mobilioji ryšio telefonas (t. 2, b. l. 99-101).
J. J. kaltu prisipažino ir parodė, kad buvo su Kristijonu, dar su kitais draugais. Kristijonas pasakė, kad tuoj jie prisivažinės. Priėjo prie vaikino su dviračiais. Jis stovėjo su draugais. Po to Kristijonas atvažiavo su dviračiu. Kažkas iš draugų pasakė, kad paprastas telefonas. Kristijonas nuvažiavo. Jam nusibodo laukti, nuėjau prie Kristijono pasiimti kažko. Tada davė jam į rankas telefoną. Jis paėmė telefoną iš Kristijono rankų ir pabėgo abudu. Telefoną sugalvojo parduoti. Nelabai suprato, kieno tai telefonas. Kristijonas pasakė, kieno tai telefonas, kai jie važiavo į lombardą.
Pagarsinus J. J. tyrimo duotus parodymus (t. II, b. l. 108) jis nurodė, kad viskas teisingai parašyta, galima laikyti nuoširdžiais parodymais.
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir jo priedų matyti, kad J. J. nurodė vietą- Ukmergės g. 173, Vilniuje, kur jis 2012-03-18 apie 18.00 val. kartu su Ž. Ž. atėmė iš vaikino mobiliojo ryšio telefoną (t. 2, b.l. 109-111).
Apklaustas teisme G. Š. parodė, kad paskambino sūnaus draugo telefonu jam ir pranešė, kad sūnus yra apiplėštas, atimtas mobilus telefonas. Bandė ieškoti, šiaip ne taip sūnų rado. Atvažiavo draugo tėvai. Buvo paskambinta policijai. Iš sūnaus buvo atimtas mobilus telefonas ir 15 litų. Telefonas priklauso jam, markė „Samsung S 5570“, aparato vertė 550 litų. Sūnus važinėjosi su draugu, iš matymo pažįstamas vaikinas sustabdė, paprašė parodyti telefoną, nes tuo metu kažkam skambino. Telefoną paėmė. Sūnus prašė, kad grąžintų, tai dar pagrasino kažkokia stalo lazda, mojavo lazda prieš nosį. Suduota iš karto nebuvo, tačiau Marius turėjo pora mėlynių. Ne smūgis, bet pabaksnota buvo. Prašo priteisti 565 litų.
Nukentėjusysis M. Š. teisme parodė, kad važinėjo su draugu dviračiais, sustojo atsisveikinti. Persimetė keliais žodžiais, tuo metu einantis vaikinas pamojavo, paprašė palaukti. Pasirodė matytas žmogus. Pradėjo šnekėti, buvo draugo pažįstamas. Šis vėliau paprašė pinigų. Atsisakius buvo pagrasinta lazda. Kelis kartus sudavė. Jis jam davė 15 litų. Vėliau buvo paprašyta parodyti kokį turi telefoną. Jis atsisakė. Jam paskambino į mobilų telefoną draugo mama. Telefonas iš rankų buvo atimtas. K. Ž. kurį laiką laikė telefoną rankose. Vėliau davė draugui. Draugas jam telefoną perdavė. Vėl buvo vėliau paprašyta telefono. Buvo pasakyta, kad jei kreipsis į policiją, turėsi problemų. Vėliau telefoną paėmė, perdavė draugui ir jie pabėgo. Iš pradžių bendravo tik su K. Ž.. Tačiau po kelių minučių vienas iš draugų atsiskyrė ir priėjo prie jų. Jis pinigus atidavė, nes buvo grasinama, nenorėjo, kad grasinimai būtų įvykdyti. Nepamena kiek kartų buvo suduota į rankas, į kojas, į dviračio padangas. Buvo suduota į petį, į kojas ir šonus.
Nukentėjusysis J. M. teisme parodė, kad kovo mėnesio pabaigoje su draugu M. Š. važinėjo dviračiais. Atsisveikino, persimetė keliais žodžiais. Juos pašaukė, kad palauktų. Tai buvo K. Ž.. Jie palaukė. Priėjus pastebėjo lazdą. Viskas prasidėjo nuo pokalbio, kad atseit jie padarė žalą kažkokiam tai išsivaizduojamam draugui. Po kiek laiko K. Ž. paprašė parodyti pinigines ir ta lazda erzinančiai baksnojo. Jis atidavė 4 litus, tai viskas, kas pas jį buvo. Šiam pasirodė maža, ir pokalbis tęsėsi toliau. Tuo metu praėjo pro šalį grupelė iš 10-15 žmonių, perėjo per gatvę ir atsistojo kitoje kelio pusėje. O nuo jų atsiskyrė vienas draugas ir priėjo prie jų. Jie jau buvo dviese. K. Ž., laikydamas dviračio priekinį ratą, neleido niekur išvažiuoti, paprašė pavažinėti dviračius. Jis paėmęs dviratį apvažiavo kelis ratus. Nuvažiavo prie draugų grupės, parodė dviratį, dviratis netiko jiems ir dviratį jis grąžino. Po to jis paprašė parodyti telefonus. Dviese lygino, kuris telefonas geresnis. Paėmęs Mariaus telefoną davė kitam ir liepė telefono negrąžinti, tačiau šis Mariui grąžino. Marius telefoną laikė lyg ir pasislėpęs. Tuomet K. Ž. pagrasino antrą kartą, kad atiduotų telefonus, kitaip bus nemalonumų. M. Š. telefonas pasirodė gražesnis ir jis davė telefoną savo bendrininkui, jie pasileido bėgti. Jie bėgo iš paskos, tačiau sustojo. Iš jo telefono paskambino policijai, tada Šiaučiulio tėčiui ir jo mamai. Nuo 20 iki 21 valandos įvykis vyko. Mano, kad antro asmens funkcija buvo kaip apsauginio, kad jie nesugalvotų priešintis fiziškai. Šis gan tvirtai sudėtas, tai kaip apsauga. Jis atėjo padėti draugui, visą laiką buvo už jo. Veiksmų jis neatliko, tik stovėjo. Jie šnekėjo tarpusavyje. Jie abu telefonus paėmė. Jo telefoną grąžino, nes jiems pasirodė prastas. Iš rankų pagrobė telefoną Mariaus. Nustojo persekioti, nes jam atrodė per didelė rizika ir nubėgo per toli. Pretenzijų dėl 4 litų nepareiškė.
Liudytojas R. Š. teisme parodė, kad buvo draugai su kaltinamaisiais, šiuo metu su Žižiu susipykęs. Jis, K. Ž., J. J. ėjo pro McDonaldą. Kristijonas nuėjo prie dviratininkų. „Jarka“ nuėjo pažiūrėti kodėl jis neateina. Jis nuėjo link stotelės. Kristijonas ir Juchnevičius po to patys atėjo. Jis nieko nematė, tik matė, kad Kristijonas buvo pribėgęs prie paauglių. Ką kalbėjo, jis nežino. Telefoną buvo pavogęs Kristijonas iš tų dviratininkų. Sužinojo, kai pridavė į lombardą ir gavo pinigų. Jie po to atvažiavo ir jis susitiko su jais.
Liudytojas R. Z. teisme parodė, kad visus kaltinamuosius pažįsta. Kiek girdėjo, tai daugiausiai girdavosi Kristijonas, kad kažką pridarydavo. Ką pridarydavo, tai tiksliai nepamena,vagystės ir taip toliau..
Iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo matyti, kad M. Š. atpažino K. Ž. kaip vaikiną, kuris yra labai panašus į tą vaikiną, kuris 2012-03-18 netoliese Ukmergės g.173, Vilniuje buvo priėjęs prie jo ir pareikalavo pinigų, o jam atsisakius duoti pinigų, šis turėta lazda sudavė 2 smūgius per petį ir 2 smūgius į šoną, po ko šiam atidavė 15 litų, o šis iš jo rankų pagriebė turėtą mobiliojo ryšio telefoną , perdavė tą telefoną kartu su šiuo buvusiam vaikinui ir kartu su pastaruoju iš tos vietos pabėgo. Šis labai panašus pagal ūgį, veido bruožus, išraišką, pagal bendrą išvaizdą (t. 2, b.l. 69-71).
Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad Marius atpažino J. J. kaip vaikiną, kuris 2012-03-18 netoliese Ukmergės g.173, Vilniuje, po to kai kitas vaikinas, kurį atpažino ankščiau, iš šio rankų pagriebė jo turėtą mobiliojo ryšio telefoną, tai šitas griebė iš to pirmo vaikino jo telefoną, po ko iš tos vietos pabėgo. Šis labai panašus pagal ūgį, veido bruožus, išraišką, pagal bendrą išvaizdą ( t.2, b.l. 72-74).
Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad J. M. atpažino J. J. kaip vaikiną, kuris 2012-03-18 netoliese Ukmergės g.173, Vilniuje, po to kai kitas vaikinas iš M. Š. rankų pagriebė jo turėtą mobiliojo ryšio telefoną, šitas griebė iš pirmo vaikino rankų jo telefoną, po ko iš tos vietos pabėgo (t. 2, b. l. 85-87).
Vertindamas šioje dalyje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, teismas pripažįsta, kad K. Ž. ir J. J. veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami smurtą, t. y. K. Ž. lazda sudavus smūgius nukentėjusiajam M. Š., o J. J. būnant šalia ir taip palaužiant nukentėjusiųjų norą priešintis, bendrais veiksmais pagrobė svetimą turtą, t. y. mobiliojo ryšio telefoną ir pinigus. Tokią išvadą, K. Ž. bei J. J. kaltę byloje patvirtina kaltinamųjų parodymai, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai, kaltininkų atpažinimas tyrimo metu nurodant turto užvaldymo aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamųjų veika atitinka nusikaltimą, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, kadangi svetimas turtas neteisėtai buvo užvaldytas prieš nukentėjusiųjų valią, K. Ž. panaudojus fizinį, J. J. kitokio pobūdžio smurtą, t. y. turtą pagrobiant plėšimo būdu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pagal pateiktą sutartį ir nurodytus G. Š. duomenis tikslina pagrobto mobilaus ryšio telefono markę, kurią nustatė kaip buvusią „SAMSUNG S5570“.
Dėl M. L. plėšimo
K. Ž. kaltu prisipažino ir parodė, kad buvo su Jaroslavu prie parduotuvės „Rimi“. Pamatė grupę nepilnamečių ir tada paklausė, kiek valandų. Vienas ištraukė telefoną, Tada jis pasakė, kad ateitų pasikalbėti. Šis atėjo. Jaroslavas buvo su draugais. Jis prašė, kad duotų telefoną pažiūrėti. Nelabai pamenu, bet galiausiai paėmė telefoną ir pabėgo.
Pagarsinus K. Ž. tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 193) jis nurodė, kad tiksliai nepamena, kas ką sakė. Pradžioje jis įkalbinėjo, po to Jaroslavas. Nelabai įstrigo frazė, kad bus blogai. Tuomet gal ir turėjo tikslo fantazuoti. Šiandien jo parodymai svaresni.
J. J. teisme kaltę pripažino ir parodė, kad buvo susitikę su Kristijonu, vaikščiojo Pašilaičiuose. Kristijonas sakė nueis pasikalbėti. Kalbėjosi, vaikai paskui išėjo, vienas tik liko. Kristijonas priėjo po to su svetimu telefonu, pasakė, kad pavogė. Jis nebuvo priėjęs prie tų vaikų, kaip paėmė telefoną nematė. Jis kartu su Kristijonu būdamas neėmė telefono. Kažkiek ir kaltas, kad buvo netoliese.
Nukentėjusysis D. L. teisme parodė, kad paskambino socialinė darbuotoja ir pasakė, kad sūnų užpuolė ir atėmė telefoną. Davė Mantą, šis buvo susijaudinęs labai. Paklausė, ar nieko su sveikata neatsitiko. Dėl telefono vertės turi sutartį. Su sūnumi susitiko po pamokų. Papasakojo. kaip paėmė telefoną. Sakė priėjo dviese, pasakė, kad jis kažką sumušė ir reikia paskambinti. Jį laikė už pakarpos. Sakė, kad kišenėje turėjo kažkokį tai daiktą. Peilio rankeną pamatė, sūnui taip atrodė. Jam teko pirkti tokį pat telefoną.
Nukentėjusysis M. L. teisme parodė, kad nebuvo pirmos pamokos, todėl nuėjo prie „Rimi“. Su juo buvo J. U., D. C. ir R. K.. Prie jų priėjo du jaunuoliai, paklausė, iš kokios mokyklos. Jis pasakė, kad iš Žemynos progimnazijos. Vienas pasakė, kad šie sumušė kažkokį berniuką, reikia išsiaiškinti. Tas jaunuolis pasakė, kad jo draugams reikia nueiti į mokyklą, kad netrukdytų pokalbiui. Prie jo stovėjo dar vienas žmogus, jis stebėjo aplinką. Tas, kuris kalbėjo, jį paėmė už pečių ir pasakė, kad duotų telefoną. Jis pranešė savo draugams, kad reikia pagalbos. Šie tada paskambino policijai. Policija nepatikėjusi pasakė, kad negalima žaist su policija. Tada jis atidavė telefoną. Nubėgo į mokyklą, pranešė socialinei darbuotojai. Tada ieškojo jaunuolių, bet nerado. Telefonas buvo „Samsung Galaxy“. Tėtis nupirko šį telefoną. Jaunuolis kažką turėjo kišenėje, buvo minčių, kad tai peilis. Sakė, kad jeigu norės bėgti, tai gali nosį sulaužyti ir jeigu kvies pagalbą, tai žino kurioje mokykloje mokosi ir jį suras. Antras jaunuolis stovėjo pora metrų atstumu. Jis tiesiog stebėjo aplinką. Jaunuoliai kartu atėjo ir kartu išėjo. Telefone buvo tik kortelė. Viskas vyko prie „Rimi“ sūpynių, Medeinos gatvėje. Jis norėjo bėgti, tačiau jam pagrasino, kad nosį sulaužys, jis išsigando. Jį laikė, kai grasino.
Liudytojas D. C. parodė, kad ryte buvo su draugais prie sūpynių, kalbėjosi. Priėjo du jaunuoliai, paklausė kiek valandų. Mantas išsitraukė telefoną ir pasakė laiką. Jie nusivedė Mantą toliau, pradėjo kalbinti, grasino. Jis suprato, kad kažkas blogo vyksta, su R. K. nubėgo į mokyklą pranešti. Telefoną jau buvo paėmę iš Manto. Mantas jam sakė, kad atėmė telefoną, kad grasino papjauti. Peilio jis nematė. Atrodo, kad Robertas skambino policijai.
Liudytojas J. U. parodė, kad priėjo du jaunuoliai, paklausė kiek yra laiko. Tada paklausė iš kokios mokyklos. Tai įtartina buvo. Mantą pasiėmė už parankės ir nusivedė į šalį. 15 metrų spinduliu jie buvo nutolę, žiūrėjo. Robertas su Luku nubėgo į mokyklą iškviesti pagalbos, o jie su Deividu liko, kad nieko blogo neatsitiktų. Mantas pargriuvo ant žemės. Verkė, sakė, kad paėmė telefoną. Nelabai jiems buvo aišku ką jie ten šnekėjo. Mantas sakė, kad grasino peiliu. Sakė, kad papjaus ir sakė, kad atėmė iš jo telefoną. Peilio jis nematė. Vienas kalbėjosi, o kitas tiesiog stovėjo ir vaikščiojo ratais. Tie vaikinai buvo netoliese vienas kito, pažįstami buvo, abu atėjo. Tik vienas kalbėjo, kitas nieko nekalbėjo. Mantą nusivedė kitas, kuris pastoviai su Mantu ir kalbėjo. Mantą paėmė už striukės ir tempė. Kažkur ties raktikauliu, pečio srityje paėmė už striukės. Nusivedęs kartais laikė, kartais paleisdavo. Mantas sakė, kad laikė peilį ir jam grasino.
Liudytojas L. R. parodė, kad buvo prie „Rimi“ parduotuvės. Pirmos pamokos nebuvo. Prie jų priėjo du berniukai, paklausė kiek valandų. Paskui pradėjo kabinėtis prie Manto. Jie norėjo paparašyti pagalbos, bet žmonių nebuvo, pasidarė neramu. Jie nuėjo į mokyklą ir papasakojo auklėtojai. Vienas prie Manto liko. Kitas stovėjo ir žiūrėjo. Gal ir buvo, kad sakė eiti ir netrukdyti. Tas, kuris lindo buvo arti Manto – apie metro atstumu. Kitas vaikinas žvalgėsi, kad žmonių nebūtų.
Iš apžiūros protokolo matyti įvykio vietos požymiai (t. 2, b. l. 117).
Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad M. L. iš jam parodytų trijų vaikinų, nurodė vaikiną su lentele Nr. 1- K. Ž., kuris 2012-03-20 ryte, netoli Medeinos g. 8, Vilniuje, atėmė iš jo mobiliojo ryšio telefoną (t. 2, b.l. 129-131).
Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad D. C. nurodė vaikiną J. J., kuris 2012-03-20 ryte, prie sūpynių, esančių netoliese parduotuvės „RIMI“ Medeinos g., Vilniuje, tuomet kai kitas vaikinas priėjo prie jo draugo M. L., pradėjo kalbėtis su šiuo, po to paėmė šį už peties ir taip laikydamas, pareikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, o jam ir jo draugams liepė iš ten išeiti, tai šitas stovėjo ir vaikščiojo šalia ir stebėjo kas vyksta. Šį atpažįsta pagal ūgį, veido bruožus, išraišką, pagal bendrą išvaizdą (t. 2, b.l. 152-154).
Iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo matyti, kad D. C. atpažino K. Ž. kaip vaikiną, kuris iš M. L. atėmė mobiliojo ryšio telefoną (t. 2 , b.l. 148-151).
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti tyrimo metu pateikto lombardo pasklos kvito duomenys (t. 2, b. l. 137-138).
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad K. Ž. tyrimo metu nurodė vietą - Medeinos gatvėje, netoli namo Nr.8, kur jis 2012-03-20 apie 8.40 val., veikdamas kartu su J. J. priėjo prie vaikino ir atėmė iš jo telefoną (t. 2, b.l. 174-176).
Iš įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir jo priedų matyti, kad J. J. nurodė vietą- Medeinos gatvėje, netoli namo Nr. 8, kur jis 2012-03-20 apie 08.40 val. kartu su Ž. Ž. atėmė iš vaikino mobiliojo ryšio telefoną (t. 2, b.l. 183-185).
Vertindamas šioje dalyje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, teismas pripažįsta, kad kaltinamieji K. Ž. ir J. J. veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami smurtą, t. y. K. Ž. priėjus prie M. L. ir suėmus jį už peties bei laikant, pareikalavus atiduoti telefoną, vėliau grasinant, kad turi peilį, o J. J. būnant šalia ir taip atimant nukentėjusiajam M. L. galimybę priešintis, bendrais veiksmais pagrobė svetimą turtą, t. y. nukentėjusiajam D. L. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną ir pinigus. Iš nukentėjusiojo M. L. ir liudytojų parodymų teismas nustatė, kad K. Ž. ir J. J. veiksmai buvo suprantami kaip vykdomi veiksmai, dėl ko nekilo noras priešintis, todėl teismas pripažįsta, kad nusikalstamam tikslui pasiekti buvo panaudota tiek K. Ž., tiek J. J. veika, ir jie nusikalstamą veiką įvykdė veikdami bendrininkų grupėje.
Kaltinamųjų nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje sudėtį, kadangi jie svetimą turtą neteisėtai užvaldė prieš nukentėjusiuosius panaudoję smurtą, t. y. turtą pagrobė plėšimo būdu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pagal D. L. pateiktos sutarties duomenis (t. 8, b. l. 1) tikslina pagrobto mobilaus ryšio telefono vertę, jai nurodant kaip 615 Lt, bei dėl to padarytą nukentėjusiajam D. L. bendrą 625 Lt turinę žalą.
Dėl V. Ruzgaitės nežymaus sveikatos sutrikdymo
J. J. teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad nepažįsta V. R.. Jis nieko neprisimena, kas įvyko su merginom.
Nukentėjusioji V. R. teisme parodė, kad viskas vyko gal prieš pusantrų metų. Ji važiavo iš Operos ir baleto teatro po repeticijos. Važiavo su Juste. S. J.. Jaroslavas jas lydėjo iki namų. Kai buvo prie namų, Jaroslavas pasakė, kad nori pasikalbėti. Ji pasakė, kad vėlu. Jis primygtinai reikalavo pasikalbėti. Jiedu nuėjo į bromą. Atėjo Justė, kurią Jaroslavas pastūmė. Ji paklausė, ką šis daro. Jaroslavas jai trenkė į kairę veido pusę ir nuėjo. Ji parkrito ant žemės. Buvo sužalota kairė veido pusė: nosis ir akis prie smilkinio. Jai trenkė alkūne, neaiškino, dėl ko.
Apklaustas teisme R. R. parodė, kad praeitų metų balandžio mėnesį 21-22 val. sugrįžo namo dukra su mėlyne kairėje veido pusėje. Ji pasakė, kad ją sumušė prie pat namų. Jie važiavo į 6 komisariatą rašyti pareiškimo, tada vyko į gydymo įstaigą apžiūrai. Dukra nenorėjo kalbėti. Santariškėse, vaikų traumatologiniame nieko baisaus nenustatė. Tomogramą darė, nerado didelių pažeidimų, sakė stebėti. Buvo veido sumušimas.
Liudytoja J. P. parodė, kad tada buvo vakaras, ėjo namo. Vaikinas (nurodė į J. J.) norėjo pašnekėti su Vismante. Šie nuėjo toliau. Ji priartėjo, vaikinas ją stumtelėjo. Ji nuėjo namo, suprato, kad čia jai ne vieta. Eidama išgirdo, kaip jos draugė parklupo. Atsisukusi pamatė Vismantę. Jai nėra žinoma, ką šie norėjo aiškintis. Vėliau draugė pasakė, kad tai šantažas. Ji jokių pasekmių nepatyrė.
Iš apžiūros protokolo matyti įvykio vietos požymiai (t. 3, b. l. 5).
Iš specialisto išvados matyti, kad V. R. buvo padaryta poodinė kraujosruva kairiame skruoste. Sužalojimas kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 3, b. l. 12-13 ).
Vertindamas šioje dalyje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, teismas pripažįsta, kad kaltinamasis J. J. panaudojo prieš mažametę V. R. fizinį smurtą, t. y. trenkdamas jai kumščiu į kairę veido pusę, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai sužalojimą, kuris atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Nors kaltinamasis savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo nepripažino, tačiau jo kaltę įvykdžius nusikalstamą veiką patvirtina nukentėjusiosios V. R. ir kartu buvusios ir įvykį mačiusios liudytojos J. P. parodymai, kuriuos atitinka liudytojo R. R. parodymai apie dukters išsakytas aplinkybes ir pastebėtus sužalojimus. Visi šie duomenys atitinka tarpusavyje, jais netikėti teismas neturi pagrindo, tai yra pakankamas J. J. neteisėtų veiksmų ir jo kaltės įrodymas.
J. J. tyčiniai veiksmai prieš mažametį asmenį, įvertinus smurtinį veiksmų pobūdį, asmenines paskatas ir dėl jų atsiradusius padarinius, atitinka nuosprendžio priėmimo metu galiojantį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, pagal kurią teismas kvalifikuoja kaltininko veiksmus, nes ankstesnė veikos padarymo metu galiojusi 2003-07-04 d. įstatymu Nr. IX-1706 patvirtinta baudžiamojo kodekso 140 str. redakcija yra nebegaliojanti ir nėra švelninanti ar kitaip lengvinanti teisiamojo J. J. teisinę padėties, todėl netaikytina.
Dėl A. K. plėšimo
K. Ž. kaltu prisipažino ir parodė, kad tą dieną susitiko su Jaroslavu ir Mantu, nuvažiavo prie parduotuvės. Pamatė einantį vaiką. Jis ėjo link parduotuvės, turėjo su savimi piniginę. Jis paprašė pinigų. Jaroslavas su Mantu atsisėdo prie kioskelio. Paklausė kiek valandų, jis pasakė. Paklausė ar turi pinigų. Jis išsitraukė piniginę, bet sakė, kad namo turi parnešti. Tada jis paėmė piniginę ir pinigus paėmė. Nurodė, kad nepamena ar ėmė telefoną į rankas. Pamena, kad jis atgal jį įsidėjo. Rytas buvo. 60 litų rado piniginėje, jei neklysta. Pinigus iš rankų ištraukė. Jis turėjo piniginę, atsidarė, parodė. Vaikas norėjo atgal pinigus atsiimti. Jis pasakė „ne“ ir nubėgo.
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad K. Ž. nurodė vietą - Medeinos gatvėje, netoli namo Nr.8, kur jis 2012-04-16 apie 08.30 val., veikdamas kartu su M. S. priėjo prie vaikino ir atėmė iš jo 60 litų (t. 3, b.l. 61-63).
N. L. Kučinskienė teisme parodė, kad jai sūnus telefonu pranešė, kad buvo apvogtas, kad atėmė iš piniginės pinigus. Kadangi dirbo, tai tik kitą dieną pranešė policijai. Sūnus 60 ar 40 litų grynųjų pinigų turėjo. Šiaip jis tuos pinigus turėjo palikti namuose. Sūnus sakė, kad vienas vaikinas buvo. Jis išsigando, nes galvojo, kad kažkur šalia buvo kiti.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. K. parodė, kad tą dieną ėjo į mokyklą. Prie jo pribėgo K. Ž., paklausė kiek valandų. Jis atsakė. Po to šis paprašė jo telefono. Jis išsigando ir parodė jam telefoną. K. Ž. pasakė, kad negaus už telefoną daug pinigų, tuomet paprašė parodyti piniginę. Jis parodė piniginę, piniginėje buvo 60 litų. Jį gąsdino, kad jei kreipsis į policiją, jis turi draugų, kurietį nuskriaus. Tuo metu, kai jiedu kalbėjo, K. Ž. žiūrėjo kažkur tai tolyn, ir jis pagalvojo, kad kažkur tai slėpėsi draugai. Telefoną K. Ž. grąžino. Kai sakė parodyti piniginę, jis atsakė, kad ten pinigų nėra, bet K. Ž. grasino. Sakė, kad geriau parodyti, nes bus blogiau. Jis parodė ir pasitraukė. Jautė baimę, kad su juo fiziškai kažkas susidoros. Baimė atsirado dėl žodžių, kad ateis draugai ir primuš. K. Ž. ištraukė pinigus iš piniginės, 60 litų popierinės kupiūros. Piniginę K. Ž. paskui atidavė. Susigrąžinti pinigų jis nebandė. Paėmęs pinigus K. Ž. grasino, sakė, kad nesikreiptų į policiją, nes jį suras jo draugai ir primuš. Viskas vyko prie parduotuvės Rimi, Pašilaičiuose, apie 9 valandą ryto.
Iš apžiūros protokolo matyti įvykio vietos požymiai (t. 3, b. l. 35-35).
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad tuyrimo metu A. K. pateikė telefoną „Huawei“ su SIM kortele ir piniginę „XTREME“ (t. 3, b. l. 45), kurie buvo apžiūrėti apžiūros protokolu ir grąžinti nukentėjusiajam (t. 3, b. l. 46-48, 49).
Iš asmens parodymo atpažinti protokolų matyti, kad A. K. atpažino K. Ž. kaip vaikiną, kuris 2012-04-16 ryte, netoliese Medeinos g. 8, Vilniuje, priėjo prie jo, pareikalavo parodyti mobiliojo ryšio telefoną, o po to atėmė 60 Lt grynųjų pinigų, pagrasino susidoroti ir iš ten pabėgo. Atpažįsta pagal ūgį, veido bruožus, išraišką, pagal bendrą išvaizdą (t. 3, b.l. 50, 53-55).
Vertindamas šioje dalyje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, teismas pripažįsta, kad K. Ž. iš nukentėjusiojo A. K. paėmė pinigus grasindamas susidorojimu iš įvykio vietos pasišalino. Tokią išvadą ir tiesą byloje, taip pat įvykio faktines aplinkybes patvirtina teisme apklaustų asmenų parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys, atitinkantys kaltinamojo ir nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes.
Iš nukentėjusiųjų parodymų teismas nustatė, kad A. K. buvo įbaugintas K. Ž., paėmus pinigus jų susigrąžinti nebandė, nes bijojo fizinio susidorojimo. Teismų praktika psichinio ar fizinio smurto naudojimą siekiant išlaikyti neteisėtu būtu užvaldytą, t. y. pagrobtą turtą, pripažįsta plėšimo nusikaltimais. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad K. Ž. nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje sudėtį.
Dėl Ž. Š. plėšimo
K. Ž. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad buvo su M. S. ir J. J., ėjo į Justiniškes. Važiavo dviračiu pro šalį iš matymo pažįstamas vaikinas. Jis įkalbėjo vaikiną duoti dviratį pavairuoti, pavažinėjo su dviračiu. Paklausė vaikino, ar turi telefoną. Šis pasakė, kad taip, išsitraukė. Jis paėmė telefoną jam iš rankų. Vaikinas pasakė, kad atiduotų. Vaikinas leido paskambinti, bet sakė atiduoti telefoną. Jis vaikinui pamelavo, kad skambino, kad turi perskambinti. Vaikinas atsisėdo ant dviračio, pabandė paimti telefoną. Jis vaikiną pastūmė, šis nugriuvo. Tada visi nuėjo iki bromo. Jis dar kartą paprašė dviračio, avažiavo dviračiu aplink namą. Tada padanga susprogo. Kiti dar juokėsi iš jo. Tada jis pasakė, kad telefono neatiduos ir pabėgo. Peilio jis neturėjo. Gali būti, kad grasino, kad turi peilį. bet peilio neturėjo. Jaroslavas ir Mantas stovėjo kartu. Ką šie darė, kai jis važinėjosi, nematė. Jaroslavas ir Mantas žiūrėjo telefoną, buvo įdėję kortelę. Mantas arba iš Jaroslavo, arba iš jo buvo paėmęs telefoną. Padanga sprogo, kai jis važiavo nuo bordiūro su dviračiu.
J. J. prisipažino iš dalies ir parodė, kad vaikščiojant Justiniškėse važiavo kažkoks vaikinas su dviračiu. Kristijonas pasisveikino, kalbėjosi, paprašė pasivažinėti dviračiu, važinėjosi, dviratį grąžino. Tada Kristijonas paprašė telefono paskambinti. Vaikinas davė telefoną, o Kristijonas jo neatidavė. Važinėjo dviračiu Kristijonas ir atvažiavo su pradurta padanga. Jam nežinoma, kaip Kristijonas pradūrė padangą. Peilio pas nieką jis nematė. Jis stovėjo su Mantu, kai Kristijonas paėmė telefoną. Nežino, kodėl nesustabdė Kristijono. K. Ž. pastūmė tą vaikiną. Tas vaikinas kažką pradėjo aiškinti. Prašė grąžinti dviratį ar telefoną. Kristijonas pasakė, kad pasivažinės. Telefono pasakė, kad negrąžins. Telefoną į lombardą kažkoks žmogus pridavė. Jie lyg važiavo priduoti telefono. M. S. galėjo važiuoti telefono priduoti. Kartu su Kristijonu važiavo priduoti telefono. Kristijonas pasiėmė pinigus. Kristijonas nerodė peilio. Mantas ir jis neturėjo peilio. Iki sutinkant tą vaiką, buvo sutarę apvogti, apiplėšti, kad gauti pinigų.
M. S. prisipažino iš dalies ir parodė, kad Kristijonas pamatė tą vaikinuką, pasivažinėjo dviračiu, paskui telefoną paėmė. Iš pradžių pasiėmė dviratį, pasivažinėjo ir pasakė, kad jei nori atgauti dviratį, tai turi duoti telefoną. Vaikinukas atidavė telefoną. Paskui ėjo link bibliotekos. Jie stovėjo brome. Po to jis buvo išėjęs į parduotuvę cigarečių nusipirkti, daug ko nematė. Kai grįžo, Kristijonas buvo jau su pradurta padanga, Šumskas verkė. Paskui jie išėjo. Vaikinukas atisėdo ant dviračio ir nuvažiavo namo. Kristijonas paėmė telefoną. Jis nematė, kaip pradurta buvo padanga, negirdėjo grasinimų. Jis pasisveikino su tuo vaikinuku, nebendravo. Telefoną pardavė lombarde. Trise važiavo parduoti tą telefoną. Pinigus išleido parduotuvėje.
Nukentėjusysis A. Š. parodė, kad sūnus išvažiavo su dviračiu, buvo sustabdytas, atimtas telefonas, supjaustytos dviračio padangos. Telefonas „Samsung Galaxy“. Įvykio aplinkybės tik iš sūnaus žinomos.
Nukentėjusysis Ž. Š. teisme parodė, kad pasiėmė iš namų dviratį ir važiavo pas draugą. Jį sustabdė K. Ž., kitų nežino. Tada K. Ž. paklausė kiek yra valandų. Jis atsakė, kad nežino. Tada K. Ž. išsiėmė dujų žiebtuvėlį ir pradėjo deginti dviratį, paprašė duoti pavažiuoti. K. Ž. apvažiavo pora ratų. Pas jį kišenėje švietė telefonas, K. Ž. paprašė parodyti, jis jam parodė. Tada K. Ž. išsitraukė peilį ir sakė, kad jeigu jis rėks, šauks, tai čia ir padurs, ir telefono nebeatgaus. Dar padangą pradūrė. Jis iš pradžių nesutiko rodyti telefono, o po to parodė. Tada K. Ž. toliau degino dviračio padangą. Jam atrodo, kad K. Ž. išsitraukė peilį, pradėjo grasinti, tada jis parodė telefoną „Samsung Galaxy“. K. Ž. apžiūrėjo, paskambino lyg tai kažkam. K. Ž. tada atidavė dviratį. Jis prašė atiduoti bent jau SIM kortelę. K. Ž. nesutiko, pasišalino iš įvykio vietos. K. Ž. apvažiavo dviračiu ratą, kai grįžo, ten buvo skylė, žymė kaip nuo peilio. Jis nematė, kad su peiliu dūrė. Kai K. Ž. atidavė dviratį, jis iš karto pamatė, kad pradurta padanga. Panaši kaip pjautinė žymė, pailga, bet labai maža. Jis buvo išsigandęs. Peilis buvo sidabrinės spalvos, kišeninis, apie 7-9 cm geležtės ilgis. Plotis gal centimetras, gal du. Kitokio smurto be grasinimo peiliu nenaudojo. Jis buvo nugriuvęs nuo dviračio, nes K. Ž. jį nustūmė. Kiti asmenys stovėjo šalia, prie pat, kalbėjo tarpusavyje, o viską darė K. Ž.. Jis bijojo tų kitų asmenų. Šie negrasino, nestūmė, dviračio nebuvo paėmę. Jie buvo su K. Ž., todėl šių bijojo. Tie kiti matė pas K. Ž. tą peilį, turėjo girdėti išsakytus grasinimus. Peilis buvo atlenktas. Visi trys vaikinai buvo, kai K. Ž. rodė peilį.
Iš asmens parodymo atpažinti protokolų matyti, kad Ž. Š. atpažino:
- K. Ž. kaip vaikiną, kuris 2012-04-16, netoliese Medeinos g. 9, Vilniuje, pradūrė jo dviračio padangą, pastūmė jį, atėmė iš jo mobiliojo ryšio telefoną, po ko dar su dviem vaikinais iš tos vietos pabėgo (t. 3, b.l. 92-93);
- J. J. kaip vaikiną kuris 2012-04-16 netoliese Medeinos g. 9, Vilniuje, buvo kartu su tuo vaikinu, kuris pradūrė jo dviračio padangą, pastūmė, atėmė mobiliojo ryšio telefoną „SAMSUNG S5260“, po ko iš tos vietos pabėgo. Šis dar su vienu vaikinu buvo šalia to vaikino, nieko jam nedarė, nieko nesakė, tik stovėjo ir žiūrėjo kas vyksta. Šis labai panašus pagal ūgį, veido bruožus, išraišką, pagal bendrą išvaizdą. (t. 3, b.l. 89-91);
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad K. Ž. nurodė vietą - Medeinos gatvėje, netoli namo Nr. 9, kur jis 2012-04-16 apie 16.00 val., veikdamas kartu su M. S. ir J. J., priėjo prie vaikino Šumsko, paskui nuėjo su juo link „Sietuvos“ mokyklos, Taikos gatvės, kur M. S. paėmė iš Ž. Š. telefoną. Vėliau parodė Konstitucijos prospekte esantį lombardą, kuriame buvo priduotas pagrobtas telefonas (t. 3, b. l. 109-113).
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir jo priedų matyti, kad J. J. nurodė vietą - Medeinos gatvėje, netoli namo Nr. 9, kur jis 2012-04-16 apie 16.00 val., kur jis buvo kartu su M. S. ir K. Ž., kai K. Ž. priėjo prie vaikino, pradūrė jo dviračio padangą, atėmė iš jo telefoną (t. 3, b. l. 120-122).
Vertindamas šioje dalyje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, teismas pripažįsta, kad K. Ž., J. J. ir M. S. veikdami bendrininkų grupėje pagrobė svetimą turtą, K. Ž. veikos padarymo metu panaudojus peilį. Visi kaltinamieji neigė, kad įvykio metu buvo naudojamas peilis, tačiau tokius jų parodymus teismas atmeta, nes juos paneigia kiti bylos duomenys. Nukentėjusysis Ž. Š. tyrimo metu ir teisme nurodė, kad įvykio metu K. Ž. turėjo peilį ir juo grasino. Tokius nuketėjusiojo parodymus patvirtino apklaustas nukentėjusysis A. Š.. Netikėti šiais parodymais teismas neturi pagrindo, nes parodymai nuoseklūs. Tuo tarpu kaltinamųjų parodymai nėra nuoseklūs, juose skiriasi esminės aplinkybės dėl peilio panaudojimo.
Įvertinus tai, kad prieš įvykį visi kaltinamieji buvo susitarę buvo sutarę ką nors apvogti, apiplėšti, kad gauti pinigų (J. J. parodymai), visi važiavo priduoti pagrobto telefono į lombardą, visi leido pinigus parduotuvėje, nukentėjusysis jautė grėsmė ir baimę dėl visų kaltinamųjų, nenorėjo gintis, užvaldant telefoną buvo naudojami grasinimai ir peilis, kurio individualius bruožus Ž. Š. nurodė teisme, tokiu būdu visų kaltinamųjų veiksmais buvo jam atimta galimybė priešintis teismas pripažįsta, kad visų kaltinamųjų nusikalstama veika atitinka nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas šalina iš nusikalstamos veikos aplinkybių tai, kad įvykio metu K. Ž. peiliu pradūrė dviračio priekinę padangą, nes nenustatyta, kad tai jis padarė kaip bauginimo smurtą darant nusikalstamą veiką, kaltinamieji tai neigė, nukentėjusysis teisme nurodė, kad nematė, kaip buvo padanga pradurta, tik spėjo, kad ji buvo supjaustyta. Atitinkamai teismas tikslina nusikalstamais veiksmais padarytos žalos dydį.
Dėl M. N. plėšimo
K. Ž. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su Mantu ėjo link Fabijoniškių ir sutiko nepilnametį, jo paklausė kiek valandų. Šis ištraukė telefoną, jie su Mantu tai pamatė. Berods telefoną jis padavė Mantui, kuris pažiūrėjo, po to telefoną atidavė. Po to Mantas vėl paėmė, žiūrėjo. Jis iš Manto paėmė telefoną. Vaikinas sake, kad duos pinigų.Jis paklausė kiek, vaikinas atsakė, kad kelis litus. Paprašė, kad vaikinas paskolintų porą litų ant vandens. Jam užlaužė rankas, Mantas vaikiną patraukė nuo jo. Paėmę telefoną pabėgo. Telefonas, kai pabėgo, buvo pas Mantą krepšyje. Jis nepamena, kaip grasino. Mantas įsidėjo telefoną. Telefoną pardavė lombarde, gautus pinigus išleido. Kai jam užlaužė rankas, Mantas pakėlė prieš vaikiną kumštį, kad šis atsitrauktų.
M. S. kaltu prisipažino ir parodė, kad pasivijo su Kristijonu vaikinuką. Priėjo prie to vaikinuko, pasisveikino. Paprašė Kristijonas duoti paskambinti. Pasiėmė telefoną Kristijonas skambinėjo, po to bėgiojo, telefono negrąžino. Vaikinukas davė litą ar du Kristijonui. Jis nepamena, ar prašė pinigų. Dėl kumščio neatsimena. Vaikinukui prisistatė kitais vardais.
Nukentėjusysis M. N. parodė, kad vasaros pradžioje ėjo iš mokyklos link savo namų. Netoli namų praėjo pro kioską, iš už jo išėjo du jaunuoliai. Jie pasisveikino, pasakė savo vardus. Vienas pasisakė, kad Tadas, o kitas Valera. Paskui paprašė pasakyti laiką. Jis išsitraukė savo telefoną ir pasakė kiek yra laiko. Kai buvo netoli namų, vienas sakė atisėsti ant bordiūro pasikalbėti. Jie kalbėjosi, kad reikia paskambinti. Šis paprašė, kad duotų telefoną paskambinti. Jis davė telefoną, bet vaikinai neprisiskambino, sakė palaukti, kol prisiskambins. Vienas pasisakė, kad lankęs boksą. Paskui paprašė pinigų vandeniui. Jis davė vieną litą. Kai norėjo eiti namo, jie vis neleido. Paskui, kai jis norėjo susigrąžinti savo telefoną, jie neatidavė, sakė atiduos vėliau. Po to užlaužė rankas, o kitas laikė kumštį prieš veidą. Bijojo, kad tas suduos į veidą. Paskui jie ėjo, jis vis maldavo, kad šie atiduotų telefoną. Vaikinai neatidavė ir grasino, kad suduos, kad tylėtų. Paskui šie nuėjo stotelės link ir nebegrįžo. Jis litą pats davė, paskui 10 litų dar paėmė, prašė kaip išpirkos.. Jam abu vaikinai grasino. Jis išsigando, kad jį sumuš.
Nukentėjusysis I. N. parodė, kad grįžus iš darbo sūnus papasakojo, kad jį apiplėšė ir paėmė telefoną. Jiedu nuėjo į 6 policijos komisariatą ir parašė pareiškimą dėl apiplėšimo. Sūnus papasakojo, kad prie jo priėjo du vaikinai ir paprašė paskambinti ar sužinoti laiką. Sūnus viską papasakojo taip, kaip dabar teisme Telefonas buvo „Samsung“.
Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad M. N. atpažino K. Ž. kaip vaikiną, kuris 2012-05-28, Čiobiškio gatvėje, Vilniuje, būdamas su vaikinu vardu „Tadas“, kuris paėmęs iš jo mobiliųjų telefoną, jo negrąžino. Po ko kitas vaikinas užsimojo prie jo veido ir grasino suduoti (t.3, b.l. 134-136).
Iš įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir jo priedų matyti, kad K. Ž. nurodė vietą- Čiobiškio gatvėje, netoli namo Nr. 11, kur jis 2012-05-28, veikdamas kartu su M. S., priėjo prie nepažįstamo berniuko, paėmė iš jo telefoną ir pasišalino (t. 3, b.l. 148-151).
Vertindamas šioje dalyje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, teismas pripažįsta, kad kaltinamieji K. Ž. ir M. S., veikdamas bendrininkų grupėje, grasindami panaudoti fizinį smurtą pagrobė mobilaus ryšio telefoną su atminties kortele bei įgytus 11 litų. Abu kaltinamieji kaltę iš esmės pripažino, tačiau teigė, kad nukentėjusysis pats jiems atidavė telefoną ir pinigus. Kaltinamųjų parodymus iš dalies atitina nukentėjusiojo M. N. parodymai, kad jis pats davė telefoną ir vieną litą, tačiau nukentėjusysis kartu nurodė, kad vaikinai neatidavė jam telefono ir grasino, kad sumuš, prievarta iš jo paėmė dešimt litų. Būtent dėl grasinimų panaudoti fizinę prievartą ir įbauginimo grūmojant kumščiu buvo palaužta nukentėjusiojo vali priešintis ir atgauti iš jo paimtą turtą. Be to, Teismų praktika psichinio ar fizinio smurto naudojimą siekiant išlaikyti neteisėtu būtu užvaldytą, t. y. pagrobtą turtą, pripažįsta plėšimo nusikaltimais. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad K. Ž. ir M. S. bendrais veiksmais įvykdė plėšimą, kuris atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje sudėties požymius.
Dėl V. R. turto grobimo
K. Ž. teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad pas Eimantą į namus užėjo su A. V.. Namuose buvo Ipod‘as, jie klausėsi muzikos. Jis paprašė vandens. Eimantas nuėjo į virtuvę. Andrejus parodė Ipod‘ą. Jis pasakė, kad šis Ipod‘ą padėtų. A. V. nesutiko ir pasakė, kad pardavęs gautų pinigų. Kurį laiką pabuvo, išėjus Andrejus parodė tą Ipod‘ą, vėliau jį pardavė. Jis nenori prisiimti Andrejaus kaltės. Andrejus buvo ne kartą atvažiavęs, grasino. Ipod‘ui buvo sudaužytas stikliukas, muziką galima buvo klausytis tik per ausines.
Nukentėjusioji V. R. parodė, kad važiuojant iš darbo namo ji paskambino sūnui ir šis pasakė, kad dingo jo grotuvas. Grįžus kreipėsi į policiją. Sūnus pasakojo, kad pas jį buvo draugai užėję, po to jis pasigedo grotuvo. Ipod‘ą pirko iš žmonių, parvežtas iš užsienio. Naujas buvo pirktas, gal 600 litų kainavo. Prašo žalos atlyginimo 250 litų.
Nukentėjusysis E. M. teisme parodė, kad kai jis ėjo į virtuvę pasidaryti pavalgyti, K. Ž. ir šio pažįstamas žiūrėjo grotuvą. Kai šie išėjo, grotuvo nerado. Tada jis paskambino mamai ir kreipėsi tą pačią dieną į policiją. Grotuvo vertė buvo mažiausiai 250 litų. Aparatas buvo veikiantis, nesugadintas, nesudaužytas, garsas veikė be ausinių.
Liudytojas A. V. teisme parodė, kad susitiko su Kristijonu, atėjo pas nukentėjusįjį į namus. Šis padarė arbatos, jie atsigėrė ir išėjo. Išėjus po valandos ir nuėjus prie stotelės Kristijonas parodė tą telefoną ar Ipod‘ą. Kristijonas pasakė, kad paėmė iš to žmogaus. Su Kristijonu išsikyrė. Jis nežino, kur Kristijonas tą daiktą dėjo.
Iš apžiūros protokolo matyti įvykio vietos požymiai (t. 4, b. l. 5).
Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad E. M. atpažino A. V. kaip vaikiną, kuris 2012-06-25 apie 14.30 val., kartu su K. Ž. buvo atėjęs pas jį namo, Justiniškių g. 109-107, Vilniuje, ir šiam ir K. Ž. išėjus, pastebėjo, kad nėra jo „IPod“ grotuvo. Šį atpažįsta pagal ūgį, veido bruožus, veido išraišką, žvilgsnį, pagal bendrą išvaizdą, kūno sudėjimą (t. 4, b. l. 14-16).
Vertindamas šioje dalyje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, teismas pripažįsta, kad K. Ž. būdamas nukentėjusios bute slapta pasisavino ir taip pagrobė V. R. priklausantį grotuvą. Kaltinamasis teismo posėdžio metu savo kaltę neigė nurodydamas, kad grotuvą paėmė ir iš buto išnešė kartu su juo buvęs A. V.. Tokius jo parodymus paneigė teisme apklaustas A. V., kuris nurodė, kad grotuvą pagrobė būtent K. Ž.. Be to, kaltinamojo K. Ž. parodymai nebuvo nuoseklūs, tyrimo metu jis priešingai nei teisme aiškino įvykio aplinkybės, tuo tarpu teisme teigė, kad grotuvas buvo suskilusiu stikliuku, veikė su ausinėmis ar kolonėlėmis, ką paneigė nukentėjusysis E. M.. Tokiu būdu teismas ne atsietai, bet įvertinęs įrodymų visumą pripažįsta, kad K. Ž. neteisėta veika yra įrodyta ir jis yra kaltas dėl jos.
K. Ž. veiksmai įvertinus užvaldyto svetimo turto vertę, atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d., sudėties požymius.
Dėl M. A. ir E. J. plėšimo
K. Ž. kaltu prisipažino ir parodė, kad susitiko su M. P. ir nuvažiavo prie „Maximos“, po to išėjo pasivaikščioti. Pamatė važiuojančius vaikus su dviračiais. Tada Mantas pasakė, kad gal pasižiūrėti, ar pas juos telefonai neblogi, gal juos paimti ir iš to gauti pinigų. Mantas buvo su mašina. Jis priėjo prie vaikino, paklausė kiek valandų. Šie išsitraukė telefonus ir pasakė. Jis kalbėjosi su vaikinais, priėjo Mantas. Tada kalba pakrypo, kad šie duotų telefonus. Mantui iškrito peilis iš po striukės. Mantas jį staigiai pakėlė. Jis pasakė, kad atiduotų telefonus, Mantas tam pritarė. Vaikai išsigandę atidavė telefonus. Jie pabėgo link mašinos. Mašinoje kažkas buvo trečias, kuris nebuvo prie vaikinų. Iškritus peiliui Mantas jį pakėlė, įsidėjo ir pasakė, kad atiduotų telefonus. Mantas pasakė, kad geruoju atiduotų, negrasino peiliu.
Ikiteisminis tyrimas įtariamojo M. P. atžvilgiu nutrauktas šiam smirus (t. 4, b.l. 104-109).
Nukentėjusioji V. A. parodė, kad sūnus paskambino, buvo išsigandęs. Ji bandė šį nuraminti. Po kokio pusvalandžio važiavo į komisariatą. Apie įvykį ji žino tiek, kiek sūnus skambučio metu pasakė, kad kažkokie nepažįstami vaikinai paėmė. Ipodas, kurį sūnus atidavė, nebuvo jų asmeninis, jį sūnui davė keliom dienom draugas pasinešioti. To draugo tėvai pretenzijų nepareiškė, tai jie irgi neturi tikslo reikalauti. Dėl telefono reiškia pretenzijas. Jis buvo pirktas pagal sutartį. 400 litų buvo už telefoną prarasta ir 15 litų kortelė. Prašo 415 litų iš viso ir prašo priteisti.
Nukentėjusysis M. A. parodė, kad palydėjo draugus į stotelę. Kol laukė autobuso, privažiavo Kristijonas, pasakė, kad jo draugas sumušė brolį. Paskui atėjo kitas vaikinas prie Kristijono. Jis su Edgaru paėjo toliau. Tada Kristijonas su kitu vaikinu juos pasivijo. Kristijonas paėmė už dviračio rankenos, o Edgarui kitas vaikinas paėmė už rankenos. Tada pas aukštesnį iškrito peilis. Šis pasakė, kad jeigu jie sucyps, tai durs. Jie atidavė telefonus.Jis dar turėjo Ipodą, Pasakė, kad duotų ir tą. Jiems nebuvo suduota, tik laikė už dviračio rankenos Jie išsigando grasinimo peiliu. Nešaukė pagalbos, nes aplinkui nebuvo žmonių. Jiems sakė, kad durs.
Nukentėjusioji Z. J. parodė, kad nebuvo šalia sūnaus, kai tai įvyko. Apklausose surašyta, kad priėjo prie Edgaro ir jo draugo Manto, paklausė, kur rasti kažkokį berniuką. Telefoną rado lombarde. Vaikas labai išsigando, buvo pagrasinta peiliu. Sūnus sakė, kad vienas pasilenkė ir šiam iškrito peilis, tada jį paėmė. Du asmenys buvo. Iš jos sūnaus Telefonas buvo pagrobtas, kortelė buvo telefone SIM ir atminties.
Nukentėjusysis E. J. parodė, kad 2012-06-26 apie 18 val. su draugu M. A. buvo netoliese Gabijos g. 43-ojo namo Vilniuje. Tuomet Mantas buvo su dviračiu. Kažkokiu momentu prie jų priėjo 2 nepažįstami vaikinai. Tuos vaikinus tą dieną pamatė pirmą kartą, jų nepažinojo. Po to įvykio, kai buvo policijoje, jam rodė nuotraukas ir iš nuotraukų jis atpažino vieną iš priėjusių vaikinų, kuris buvo pagrindinis, kuris su jais kalbėjosi, reikalavo telefonus ir grasino papjauti. Tada matė, kad prie nuotraukos buvo to vaikino vardas ir pavardė K. Ž.. Kitą vaikiną, kuris buvo su tuo Kristijonu, policijoje atpažino, kai jam šį rodė gyvai. Prie jų su Mantu priėjo abu tie vaikinai. Būtent Kristijonas pradėjo su jais kalbėtis, klausė apie kažkokį sumuštą vaikiną. Kitas tada tylėjo, bet stovėjo šalia, viską matė ir girdėjo. Jie nenorėjo bendrauti su tais vaikinais ir su Mantu pradėjo eiti Gabijos gatve link Ukmergės gatvės. Vaikinai nuo jų neatstojo ir pradėjo eiti jiems iš paskos. Kažkokiu momentu Kristijonas juos sustabdė, užėjo jiems į priekį ir viena ranka sugriebė jį už dešinio peties, o kita ranka sugriebė Manto dviračio rankeną ir liepė atiduoti mobiliojo ryšio telefonus. Tuomet tas kitas vaikinas stovėjo šalia. Kai Kristis pareikalavo atiduoti telefonus, šiam vaikinui iš kažkur iškrito peilis. Peilis buvo panašus į medžioklinį, su juodos spalvos rankena. Tada tas vaikinas pakelė nuo žemės tą peilį ir paslėpė po marškinėliais. Kristis tada pasakė, kad jie tylėtų ir atiduotų telefonus, nes jeigu jie šauks ir neduos telefonų, šie juos papjaus. Kitas vaikinas tylėjo, bet stovėjo šalia Krisčio. Jis žinojo, kad tas antras vaikinas tikrai turi peilį. Jis išsigando ir padavė tam Krisčiui savo turėtą mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA X3“. Kristis iš karto padavė jo telefoną tam vaikinui pas kurį po marškinėliais buvo peilis. Tada tas vaikinas iš ten nubėgo. Jis matė, kad šis įsėdo į kažkokią mašiną. Tada Mantas irgi padavė tam Krisčiui savo turėtą mobiliojo ryšio telefoną ir grotuvą „IPod“. Po to Kristis iš karto nubėgo iš ten, matė, kad šis irgi įsėdo į tą pačią mašiną. Jis spėjo pamatyti, kad tai buvo automobilis BMW juodos spalvos. Jis išsigando iš karto, kai Kristis pradėjo reikalauti iš jų telefonus, bet dar labiau išsigando, kai pamatė pas kitą vaikiną peilį, nes suprato, kad šie tikrai gali juos pajauti, jeigu jie su Mantu pradėtų daryti kažką, kas šiems nepatiktų. Nueinant nuo jo ir M. K. pasakė, kad jeigu kam nors pasiskųs arba papasakos, tai jiems bus
Iš apžiūros protokolo matyti tyrimo metu apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas “NOKIA X3”, IMEI Nr. 357387047159462, su atminties kortelė, kurie pagal pakvitavimą grąžinti nukentėjusiajai Z. J. (t. 4, b.l. 77-81).
Iš asmens parodymo atpažinti iš kartotekų protokolo matyti, kad M. A. atpažino K. Ž. kaip vaikiną, kuris 2012-06-26 apie 18.00 val. prie Gabijos 43 namo iš j atėmė mobiliojo ryšio telefoną ir Ipod (t. 4, b.l. 70, 71-72).
Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad E. J. atpažino M. P. kaip vaikiną, kuris 2012-06-26 apie 14.30 val., kartu su vaikinu, kieno nuotrauką matė atpažinimo metu policijoje ir sužinojo, kad šio vardas Kristis, buvo priėjęs prie jo ir jo draugo Manto, ir Krisčiui laikant jį už peties, o Mantą – už dviračio rankenos ir reikalaujant atiduoti telefonus, stovėjo šalia ir šiam iš kažkur iškrito peilis, kurį šis pakėlė ir paslėpė po savo maikute, po ko Kristis pagrasino papjauti jeigu neklausys, po ko jis išsigando ir padavė Krisčiui savo turėtą telefoną „NOKIA X3“, o Kristis padavė minėtą telefoną šiam vaikinui, po ko šis iš ten pabėgo. Atpažįsta pagal veido bruožus, ypač pagal nosį, smakrą, lūpas, pagal liesą kūno sudėjimą (t. 4, b. l. 89-91).
Iš daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad tyrimo metu buvo pateikti mob įlauš ryšio pridavimo lombardui kvitai (t. 4, b. l. 146-147)
Vertindamas šioje dalyje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, teismas pripažįsta, kad K. Ž., veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas šiam mirus, priėjo prie nukentėjusiųjų M. A. ir E. J., iš kurių panaudojus fizinį smurtą, t. y. sustabdžius ir laikant ranka, po ko pagrasinus peiliu, kurį nukentėjusieji realiai matė įvykio metu, tokiu būdu pagrobė iš nukentėjusiųjų nurodytą turtą. Tokią tiesą byloje patvirtina K. Ž. ir nukentėjusiųjų parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys, atitinkantys apklaustų asmenų parodymus.
K. Ž. teisme neigė, kad įvykio metu buvo grasinama peiliu, tačiau pripažino, kad peilis M. P. buvo iškritęs ant žemės. Vertindamas peilio panaudojimo aplinkybes teismas nustatė, kad iškritus peiliui, kurį nukentėjusieji ir kiti asmenys tikrai matė įvykio metu, K. Ž. pagrasino susidorojimu šį peilį panaudojant. Be to, tiek M. A., tiek E. J. vienodai nurodė, kad peilio jie išsigando, dėl to nesipriešindami atidavė telefonus ir M. A. turėtą „Ipod“ grotuvą. Tokiu būdu nustatyta, kad realiai įvykio metu buvęs peilis ir grasinimai jį panaudoti buvo aplinkybė, dėl kurios buvo palaužta nukentėjusiųjų valia ir šiems atimta galimybė priešintis. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad šioje dalyje K. Ž. veika atitinka nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pagal nukentėjusiosios V. A. parodymus nustatęs, kad pagrobtas „Ipod“ grotuvas jai nepriklausė, atitinkamai tikslina nusikalstamos veikos aplinkybes ir nukentėjusiajai V. A. padarytą turinės žalos dydį sumažinant jį iki 400 litų.
Dėl Č. K. turto grobimo
K. Ž. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad buvo su M. P.. Šis pasakė, kad reikia akumuliatoriaus. Jie buvo prie autoserviso gal apie 3 val. nakties. Mantas nuėjo prie mašinos. Jis nuėjo kartu. Mantas pasakė, kad kapotas neatsidaro, užkišo atsuktuvą už lango, pradėjo lenkti ir stiklas dužo. Jie išėmė akumuliatorių ir šį pavogė. Jis stovėjo šalia, kol Mantas viską atliko. Mantas akumuliatorių savo mašinoje į bagažinę padėjo, šį ryte pagavo. Mantas pasakė, kad reikia padegti automobilį, nes liko pirštų antspaudai. Jis tai suprato kaip juoką. Mantas nuėjo, atėjęs pasakė, kad padegė automobilį. Kai jie išvažiavo ant Ukmergės plento, jis pamatė ugnį. Kai Mantas paėmė akumuliatorių, jis g galėjo uždaryti kapotą.
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad K. Ž. tvirtino savo tyrimo metu duotus parodymus parodymų patikrinimo vietoje (t. 4, b. l. 184-187).
Nukentėjusysis Č. K. parodė, kad sudegė jo mašina. Mašina stovėjo prie serviso, remontuoti buvo atiduota, Šeškinės gatvėje. Automobilis būvio „Audi 80“. Ham grąžino akumuliatorių iš tos mašinos. Akumuliatoriaus vertė buvo 130 litų. 120 litų gal ir galėjo kainuoti, kai jį gavo. Jis pirko naują akumuliatorių, 150 litų mokėjo. Rimeikis tą akumuliatorių rado pas vaikus, kurie sudegino jo mašiną ir akumuliatorių pavogė. Du vyrai pavogė.
Liudytojas O. L. teisme parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Adresu Šeškinės g. 55A yra jo pažįstamo autoservisas, kur jie pastoviai remontuoja mašinas. Ten buvo palikta „Audi 80“. Vieną rytą jie atvažiavo, mašina buvo sudegusi. Savininkas pagalvojo, kad sudegino Mantas. Jie Mantą sustabdė, atidarė bagažinę, ten gulėjo akumuliatorius, kuris buvo dingęs iš sudegusios mašinos. Iškvietė policiją ir šį sulaikė. Vaikino vardas M. P.. Automobilyje jis buvo ne vienas. Mantas prisipažino tai padaręs. Naktį jis tą automobilį padegė, o dieną atvažiavo prie to serviso.
Iš apžiūros protokolo matyti įvykio vietos požymiai (t. 4, b. l. 154-155).
Iš akto dėl kilusio gaisro matyti konstatuotas automobilio „Audi 80“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčinis padegimas (t. 4, b. l. 156-157).
Iš fotolentelių matyti po gaisro likusio automobilio vaizdas (t. 159-160).
Iš automobilio apžiūros protokolo matyti, kad iš automobilio „BMW 320“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paimtas akumuliatorius „REDOX“ (t. 4, b. l. 172-173).
Vertindamas šioje dalyje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, teismas pripažįsta, kad kaltinamasis K. Ž., veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas jam mirus, realizavo nusikalstamą tikslą ir iš nukentėjusiajam priklausančio automobilio pagrobė akumuliatorių. Tokią išvadą ir tiesą byloje, taip pat K. Ž. kaltę patvirtina jo paties parodymai, teisme apklaustų nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai. K. Ž. teigė teismui, kad stovėjo šalia, kai akumuliatorių paėmė kitas asmuo. Šiuo atveju svarbu tai, kad K. Ž. prie automobilio atėjo iš anksto žinodamas ir taip būdamas susitaręs dėl nusikalstamo tikslo, kartu su kitu asmeniu atliko veiksmus, kurie buvo reikalingi nusikalstamo tikslui įgyvendinimui, tokiu būdu veikė kaip nusikalstamos veikos bendravykdytojas.
K. Ž. veiksmai įvertinus jo nusikalstamą tikslą ir neteisėtai užvaldyto svetimo turto būdą įsibraunant į saugyklą, atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., sudėties požymius.
Dėl P. S. turto grobimo ir turto sugadinimo
K. Ž. teisme kaltu prisipažino ir parodė, kad buvo su M. S.. Nuvažiavę į Perkūnkiemį pametė motorolerį. Norėjo jį pavogti, pasiskolino iš pažįstamo V. V. žirkles metalui nukirpti, kuris atvažiavęs jas padavė. Abu su Mantu pakaitomis bandė nukirpti grandinę, po ko motorolerį kartu stūmė – jis priekyje, Mantas gale. Garaže bandė atsidaryti sėdynę, nulaužė apdailą. Tada išgirdo, kad kažkas vaikšto lauke. Mantas nuėjęs prašė telefono. Sakė palaukti. Laukiant atvažiavo policija. Jie bandė užvesti motorolerį, laidus traukė.
M. S. parodė, kad su Kristijonu važiavo pavogti motorolerio. Kristijonas turėjo žirkles, bandė kirpti grandinę, bet nieko nesigavo. Tada Kristijonas susitiko su kažkokiu žmogum ir gavo didelės replės. Abu kirpo, atkabino motorolerį. Kristijonas motorolerį nusitempė. Jis norėjo padėti, bet jam neleido. Nubėgę į kažkokius požeminius garažus jie lupo plastmasę. Kažkoks vaikinukas vaikščiojo viršuje ir pasakė palaukti, nes mašinoje cigaretės, o pas žmoną raktai. Tuomet juos sulaikė policijos pareigūnai. Jie bandė sėdynę motorolerio atidaryti, laidus nuo užvedimo spynelės buvo nuplėšę.
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad M. S. patvirtino savo tyrimo metu duotus parodymus (t.5, b.l. 118-122).
Nukentėjusysis P. S. teisme parodė, kad naktį paskambino mama ir pasakė, kad policija pranešė, jog pavogtas motoroleris. Motoroleris buvo rastas aplaužytas. Motorolerį apžiūrėjo, užpildė duomenis. Motoroleris buvo prirakintas kieme, tačiau buvo nuvarytas į kitą kiemą, kur jį ir pamatė. Policiją iškvietė sargas, kuris pamatė, kad kažkas vyksta. Motoroleris buvo aplaužytas, daugiausia apdaila, užvedimo spynelė, sėdynė odinė. Jis motorolerį pardavė kaip nevažiuojantį už 300 litų.
Iš apžiūros protokolų matyti požymiai vietų, kur buvo laikomas motoroleris, kur jis buvo rastas (t. 5, b. l. 7-8, 9-10).
Iš daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad tyrimo metu buvo pateiktas motorolerio registracijos liudijimas ir 4 jo raktai (t. 5, b. l. 18).
Iš apžiūros protokolo matyti tyrimo metu rastų replių požymiai (t. 5, b. l. 123-124).
Teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertinęs šioje dalyje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus nustatė, kad K. Ž. ir M. S., veikdami kaip bendrininkai, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, nukirpę trosinę spyną pagrobė nukentėjusiajam priklausantį motorolerį. Tokią tiesą patvirtina kaltinamųjų ir nukentėjusiojo parodymai apie jam sukeltas pasekmes, apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys. A. K. Ž. ir M. S. pripažino bandę kirpti motorolerio trosinę spyną, K. Ž. nurodė, jog abu kaltinamieji nusistūmė motorolerį, dėl ko teismas pripažįsta juos nusikalstamą veiką padarius bendrininkų grupėje abiem atliekant nusikaltimo vykdytojų vaidmenis. Kaltinamieji motorolerį nustūmė iš įvykio vietos, neteisėtai jį užvaldė ir galėjo laisvai disponuoti, ką patvirtina padaryta žala turtui, kuris vėliau buvo rastas ir grąžintas savininkui. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad kaltinamiesiems įgyvendinus savo tikslą nusikalstama veika buvo baigta, jų veiksmai įvertinus neteisėtai užvaldyto svetimo turto vertę atitinka vagystės nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d.
K. Ž. ir M. S. kartu buvo kaltinami tuo, kad sugadino nukentėjusiojo turtą taip padarydami nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d. Teismų praktikoje pripažįstama, kad žalos padarymas jau pagrobtam svetimam turtui jį sugadinant ar sunaikinant nereikalauja papildomos veikos kvalifikacijos pagal baudžiamojo kodekso 187 straipsnį, nes šie veiksmai yra tęstinė turto grobimo, šiuo atveju padarytos vagystės nusikaltimo pasekmė. Dėl šios priežasties teismas K. Ž. ir M. S. išteisina pagal baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d. jiems nepadarius šios nusikalstamos veikos.
Dėl viešosios tvarkos trikdymo
J. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad atvažiavo į Fabijoniškes, galvojo su draugu susitikti. Sutikęs Dareką atėjo į parduotuvę. Stovėjo eilėje kažkoks vaikinas. Darekas šio paprašė, kad praleistų. Tas vaikinas pradėjo keiktis. Darekas vaikiną pasiuntė, trenkė lyg tai iš galvos vieną kartą. Tada dar pora smūgių trenkė. Vaikinas nuplėšė kapišoną, tada ir jis tam vaikinui trenkė. Atėjo apsauginis, liepė juos aptarnauti be eilės. Jis ir Darekas buvo blaivūs. Tas vaikinas nebuvo, nes jautėsi kvapas. Jis vaikinui gal 5, gal daugiau kartų sudavė.
D. V. kaltu prisipažino ir parodė, kad sausio 2 dieną ėjo iš namų į parduotuvę, sutiko Jaroslavą, užsikalbėjo. Užėjo į parduotuvę, paėmė 3 butelius sidro. Dirbo viena kasa, daug žmonių buvo. Paklausė žmonių, ar gali praleisti, nes norėjo sumokėti be grąžos. Nukentėjusysis atsisuko ir pasakė, kad tokių tūkstančiai, kad stovi ir stovėk. Jis vaikiną pasiuntė. Vaikinas pradėjo necenzūriniais žodžiais kalbėti. Tada jis susinervino, trenkė galva vaikinui į galvą. Po to sudavė ranka. Matė, kad Jarikas sudavė pora smūgių. Atėjo apsauginis ir pasakė nusiraminti. Nuo nukentėjusiojo sklido alaus kvapas.
Nukentėjusysis A. I. teisme parodė, kad metų pradžioje nuėjo į parduotuvę, pasiėmęs prekes stojo į eilę . Iš galo išgirdo balsus. Pasižiūrėjus, vienas iš vaikinų pasakė „ko žiūri“, pavadino jį debilu, rusiškai pradėjo keiktis. Jis atsisuko ir pasakė, kad nesikeiktų. Vienas apėjo, atsistojo prieš jį ir pasakė, kad sėdėjęs, kad chebrą pasikvies. Jis neišsigando, sakė jo negąsdinti. Šis galva vožė jam, iš galo kitas prišoko ir pradėjo jį daužyti. Atėjo apsauginis ir juos iškyrė. Buvo vaizdo įrašas, viskas matyti. Jam buvo sumušta galva, buvo kraujosruvos. Buvo iškviesta policija. Nuvažiavęs į policijos komisariatą jis parašė pareiškimą. Jam atrodo, kad Darekas buvo neblaivus, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas. Smūgių daug buvo, jis galvą užsidengė rankomis.
Iš specialisto išvados matyti, kad A. I. buvo padaryta poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairio smilkinio priekinėje dalyje, dalinai 11,32 dantų vainikų lūžimai, paveikus kietais bukais daiktais. A. I. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 5, b. l. 147-148).
Iš daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad tyrimo metu buvo pateikta CD plokštelė su vaizdo įrašu (t. 5, b. l. 149-150).
Iš apžiūros protokolo matyti peržiūrėto vaizdo įrašo turinys (t. 5, b. l. 151).
Teismas įvertinęs šiuos įrodymus nustatė, kad J. J. ir D. V. veikda mi bendrininkų grupėje įžūliu elgesiu, t. y. panaudodami fizinį smurtą, taip demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, žodinio konflikto su nukentėjusiuoju metu be priežasties, tyčia, sudavė nukentėjusiam smūgius į galvą ir įvairias kūno vietas, tuo padarydami nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą bei sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką. Tokią išvadą ir tiesą byloje be kaltinamųjų prisipažinimo patvirtina nukentėjusiojo A. I. parodymai, specialisto išvadoje nurodyti duomenys apie nukentėjusiajam padarytus kūno sužalojimus, vaizdo įrašas byloje. Visi šie duomenys atitinka tarpusavyje, gauti ir surinkti teisėtu būdu, jų visuma pakankama J. J. ir D. V. padarytai nusikalstamai veikai įrodyti ir kaltei pagrįsti.
J. J. ir D. V. neteisėti ir įžūlūs veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį kaip viešosios tvarkos pažeidimas, nes kaltininkai viešoje vietoje, kaip pretekstu savo veiksmams pasinaudodami menkaverte dingstimi – kilusiu žodiniu konfliktu su nukentėjusiuoju, elgdamiesi įžūliai, t. y. suduodami smūgius nukentėjusiajam, taip parodė nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kurioje galioja nustatytos viešo elgesio taisyklės, ir sutrikdė visuomenės rimtį, ką patvirtina priverstinis apsaugos darbuotojo įsikišimas.
Remiantis baudžiamojoje byloje pateiktomis gydymo įstaigų pažymomis J. J. (t. 1, b. l. 174, 175, 181), D. V. (t. 5, b. l. 185, 186, 187), J. J. (t. 6, b. l. 115119), M. S. (t. 6, b. l. 137, 140) yra pakaltinami. Iš Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės pažymos matyti, kad K. Ž. nuo 2012-03-21 iki 2012-04-06 buvo gydytas šioje įstaigoje (t. 6, b. l. 70), tačiau į narkologinę įskaitą jis neįrašytas (t. 6, b. l. 73), specialistų išvadoje konstatuota, kad K. Ž. atlikti skirti psichiatrinę ekspertizę netikslinga (t. 6, b. l. 79). Įvertinęs tai bei kaltinamųjų amžių teismas pripažįsta, kad jie pagrįstai kaip subjektai patraukti baudžiamojon atsakomybėm.
J. J. baudžiamąją atsakomybe lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad veiką jis padarę veikdamas bendrininkų grupėje.
J. J. baudžiamąją atsakomybe lengvinančiomis aplinkybėmis dėl M. M. turto pagrobimo, M. Š., J. M. bei D. L. plėšimo ir viešosios tvarkos pažeidimo teismas pripažįsta tai, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo draudžiamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis dėl V. B. turto pagrobimo, J. M., M. Š. bei M. L. plėšimo bei viešosios tvarkos pažeidimo teismas pripažįsta tai, kad veikas jis padarę veikdamas bendrininkų grupėje, atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl M. L. plėšimo tai, kad ji padaryta mažamečiui.
K. Ž. baudžiamąją atsakomybe lengvinančiomis aplinkybėmis dėl visų nusikalstamų veikų, išskyrus Ž. Š. plėšimą ir V. R. turto grobimą, teismas pripažįsta tai, kad jis pripažino padaręs šias baudžiamojo įstatymo draudžiamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės tai, kad M. Š. ir J. M., M. L., Ž. Š., N. N., E. J. ir A. A. atžvilgiu bei P. S. turto pagrobimo metu nusikalstamas veikas įvykdė bendrininkų grupėje, o nusikalstamas veikas prieš M. L. ir M. A. padarė mažamečiams.
M. S. baudžiamąją atsakomybe lengvinančios aplinkybės dėl M. N. plėšimo ir P. S. turto grobimo tai, kad jis pripažino padaręs šias draudžiamas veikas ir nuoširdžiai gailisi sutikdamas atlyginti žalą. Jo atsakomybę dėl visų padarytų veikų sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje.
D. V. baudžiamąją atsakomybe lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo draudžiamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad veiką jis padarę veikdamas bendrininkų grupėje.
Pagrindų atleisti kaltinamuosius nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytų nusikalstamų veikų skaičiaus, vienų iš jų kaltės nepripažinimo, kitiems turimų teistumų – teismas nenustatė. Dėl ko skirdamas bausmes teismas atsižvelgia į kiekvieno jų padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, jų kaltės formą ir rūšį, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, o nusikalstamas veikas padariusiems nepilnamečiams dar ir į jų gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, anksčiau taikytas poveikio priemones, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.
Sprendžiat J. J. baudžiamosios atsakomybės klausimą teismas nustatė, kad jis būdamas nepilnamečiu, pirmą kartą, t. y. būdamas neteistas ir nebūdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, nusikaltimo padarymo metu ir šiuo metu mokosi, mokyklos vadovybės charakterizuojamas teigiamai, gyvena su mama, charakterizuojamas teigiamai (t. 7, b. l. 153, 154), dėl jam inkriminuotos veikos savo kaltės nepripažino. Įvertinęs šias aplinkybes, padaryto nusikaltimo turinį, sunkinančią aplinkybę bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 str. nuostatas teismas siekdamas tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo pripažįsta, kad J. J. bus tinkamai nubaustas skiriant jam laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais, kurie padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį.
Sprendžiat J. J. baudžiamosios atsakomybės klausimą teismas nustatė, kad jis nesulaukęs 18 metų amžiaus, t. y. būdamas nepilnamečiu, pirmą kartą, padarė 8 tyčines nusikalstamas veikas - du nesunkūs, keturi sunkūs ir vienas labai sunkus nusikaltimas, viena veika priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai. J. J. nedirba ir nesimoko, iki nuosprendžio sulaukė pilnametystės, jo tyčinė veika, padarytu nusikaltimų pobūdis ir skaičius, jų padarymo laikotarpis, verčia teismą J. J. skirti laisvės atėmimo bausmes už nusikaltimus ir laisvės apribojimą už baudžiam,ąjį nusižengimą net ir įvertinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsnio nuostatas. Įvertinus kaltinamojo jauną amžių, nepilnametystę veikų padarymo metu, jo patraukimą atsakomybėn pirmą kartą, kaltės pripažinimą ir pažadą taisyti – yra pagrindas manyti, kad J. J. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl paskirtos galutinės bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo ir skyrus auklėjamojo poveikio priemonę su įpareigojimais, kurie verstų tinkamai kontroliuoti savo elgesį ir nepažeidinėti įstatymų.
Spręsdamas dėl K. Ž. teismas nustatė, kad jis būdamas nepilnamečiu, vos sulaukęs amžiaus, nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė, būdamas neteistu nebūdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės padarė 10 tyčinių nusikaltimų – 1 nesunkų, 6 apysunkius ir 2 sunkus nusikaltimus, taip pat 1 baudžiamąjį nusižengimą – po nusikaltimų padarymo yra teistas 2 kartus, jis šiuo metu mokosi ir stengiasi keistis jaunimo socialinės reabilitacijos ir integracijos centre, kur charakterizuojamas teigiamai (t. 7, b. l. 151), pats teigė padaręs reikalingas išvadas. Ankstesnėje „Sietuvos“ vidurinės mokyklos charakteristikoje nurodoma, kad K. Ž. mokyklą lanko retai, ugdymo rezultatai yra prasti, jam reikalinga ilgalaikė psichoterapinė pagalba, jį augina motina, tačiau K. Ž. auklėjimui pasiduoda sunkiai. Teisme kaltinamasis nurodė, kad didžioji dalis jo padarytų nusikaltimų buvo draugų įtaka, jo šeimoje yra trys seses, dėl įvykdytų nusikalstamų veikų jis gailėjosi. Tokios nustatytos aplinkybės, kaltinamojo nusikalstamų veikų skaičius, neteisėto elgesio turinys verčia pripažinti, kad K. Ž. nusikaltimus vykdė sąmoningai, suprasdamas savo neteisėto elgesio pobūdį ir siekdamas neigiamų pasekmių, dėl ko jam už padarytus nusikaltimus turi būti skiriamos laisvės atėmimo bausmės. Kartu teismas įvertina tai, kad K. Ž. teisme apgailestavo dėl savo elgesio, veikas padarė pirmą kartą, nes ik tol nebuvo teistas, po nusikalstamų veikų pakeitė savo elgesį, dalyvauja socialinėje reabilitacijoje, pažadėjo nebenusikalsti, teismas nustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Visa tai leidžia pagrįstai manyti, kad paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus šios bausmės atlikimo, todėl teismas K. Ž. taiko bausmės vykdymo atidėjimą skiriant auklėjamojo poveikio priemones ir įpareigojimus, kurių turinys verstų tinkamai įgyvendinti bausmės paskirtį.
M. S. nesulaukęs 18 metų amžiaus, t. y. būdamas nepilnamečiu, pirmą kartą padarė 3 tyčinius nusikaltimus, vienas iš kurių priskiriamas sunkių, vienas apysunkių, vienas nesunkių nusikaltimų kategorijai. M. S. nesimoko, tačiau yra dirbantis ir charakterizuojamas teigiamai (t. 8, b. l. 79), šiuo metu yra pilnametis, jo atžvilgiu pareikšti kaltinimai dėl kitų nusikalstamų veikų, nusikalstamas veikas, už kurias teisiamas vykdė bendrininkų grupėje, kurioje atliko ne pagrindinį vaidmenį. Tokios aplinkybės kartu įvertinus 55 str. nuostatas įpareigoja M. S. skirti sankcijose numatytas bausmės rūšis, jų dydį nustatant arčiau bausmės minimalios ribos. Kartu įvertinus kaltinamojo nepilnametystę veikų padarymo metu, veikų motyvus ir priežastis, jo patraukimą atsakomybėn pirmą kartą, turimą darbą, yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų jam bausmės vykdymą atidėjus ir skyrus auklėjamojo poveikio priemonę su įpareigojimais, kurie privers jį tinkamai kontroliuoti savo elgesį ir nebenusikalsti.
Sprendžiat D. V. baudžiamosios atsakomybės klausimą teismas nustatė, kad jis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kurio metu elgėsi įžūliai, jis praeityje teistas 4 kartus, naują nusikaltimą padarė teistumui neišnykus, yra nevedęs, dirbantis. Įvertinęs šias aplinkybes ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 str. bei 58 str. nuostatas teismas siekdamas tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo D. V. skiria laisvės atėmimo bausmę, žemiau jos vidurkio. Atsižvelgiant į tai, kad D. V. kaltę pripažino, nuo įvykio iki šiol turimais duomenimis naujų nusikalstamų veikų nepadarė, yra dirbantis ir charakterizuojamas teigiamai (t. 7, b. l. 150), pažadėjo nebenusikalsti, teismas mato pagrindą paskirtos bausmės vykdymą vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. atidėti, nes yra pakankamas pagrindas manyti, kad paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, skiriant įpareigojimus, kurie padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį.
Kaltinamiesiems skirtos kardomosios priemonės, kurios nebereikalingos, naikintinos šiuo nuosprendžiu, o tos, kurios tinkamai įgyvendina savo paskirtį, paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika tiesiogiai padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo, gali būti atlyginama tokia žala, kuri yra kaltininko nusikalstamos veikos padarinys. Teismų praktikoje konstatuota, kad baudžiamosiose bylose gali būti sprendžiami tik deliktinės civilinės atsakomybės klausimai, o ginčai, kylantys dėl sutartinės civilinės atsakomybės, nagrinėtini civilinėse bylose.
Byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 86,89 Lt dydžio civilinį ieškinį (t. 3, b. l. 16-18), L.K pareiškė 60 litų dydžio ieškinį (t. 3, b. l. 39), V. B. buvo pripažinta civiline ieškove dėl 1551,81 Lt dydžio žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 71), G. Š. dėl 565 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 60-61), V. R. dėl 250 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimo (t. 4, b. l. 9), V. A. dėl 915 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimo (t. 4, b.l. 65), šį reikalavimą V. A. teisme sumažino iki 415 litų. Minėti ieškiniai ir reikalavimai įrodyti byloje, dalį jų kaltinamieji pripažino, žala padaryta nusikalstamais veiksmais, tarp žalos ir nustatytų kaltų asmenų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tokiu būdu teismas minėtus civilinius ieškinius ir reikalavimus tenkina visiškai, priteisdamas civiliniams ieškovams prašomą turtinės žalos dydį iš nustatytų kaltų ar jų už veiksmus atsakingų asmenų.
D. L. tyrimo metu buvo pripažintas civiliniu ieškovu dėl 1300 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 122). Teisme D. L. prašė 1000 litų neturtinės žalos atlyginimo, tačiau atskiro civilinio ieškinio dėl padidinto reikalavimo nepateikė, dėl ko teismas sprendė žalos atlyginimo klausimą pagal pirminį reikalavimą, kuris byloje užfiksuotas kaip 1300 lt suma. Tikslindamas 1300 litų reikalavimą D. L. nurodė, kad prašo priteisti 615 litų žalą už mobilaus telefono aparato vertę, 10 litų už kortelę, 140 litų už kelionės išlaidą, nes reikėdavo sūnų vežioti iš mokyklos namo, likusi suma yra neturtinė žala, kurią sudaro nepatogumai ir nuostoliai, nes mėnesį laiko sūnus tikrai labai buvo išsigandęs, bijojo sutikti tą vaikiną. Spręsdamas reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo teismas pripažįsta, kad byloje liko neįrodytos ieškovo prašomos kelionės išlaidos, todėl šio reikalavimo tenkinti nėra pagrindo. Tokiu būdu atlygintina turtinė žala sudaro 625 litų, kuriuos teismas priteisia iš kaltų, bei už juos atsakingų asmenų. Dėl neturtinės žalos teismas pripažįsta, kad dėl padaryto nusikaltimo D. L. turi teisę į jos atlyginimą, tačiau reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydis neatitinka jos turinio. Teismas įvertinęs nusikalstama veika sukeltas pasekmes, nenustatytą liekamųjų reiškinių buvimą nukentėjusiesiems, kaltinamųjų kaltės rūšį, jų amžių veikų padarymo metu, į padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus pripažįsta, kad D. L. atlygintina 400 litų dydžio neturtinė žala.
A. Š. pareiškė 544 Lt dydžio civilinį ieškinį (t. 3, b. l. 82), kurį nagrinėdamas teismas nustatė, kad dalį žalos, t. y. 494 Lt, neteisėtai užvaldydami turtą plėšimo būdu bendrais veiksmais padarė K. Ž., J. J. ir M. S.. Tuo tarpu pareiga atlyginti 50 Lt turtinę žalą dėl pradurtos dviračio padangos pagal civilinę atsakomybę kyla tik K. Ž. bei už jo kaip nepilnamečio veiksmus atsakingiems tėvams. Įvertinus tai, teismas nustatytą žalos dydį atitinkamai priteisia iš kaltų asmenų.
I. N. tyrimo metu buvo pripažintas civiliniu ieškovu dėl 2751 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 129). Teisme I. N. nurodė, kad prašo 751 Lt turtinės žalos už telefono aparatą ir atminties kortelę, o 2000 litų už psichologinę trauma. Kaip neturtinės žalos atlyginimą I. N. prašė sūnui 1500 litų, po 250 litų sau ir dukrai. Spręsdamas reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo teismas pripažįsta, kad jis pagrįstas ir tenkintinas, tokiu būdu atlygintina turtinė žala sudaro 751 litą, kuriuos teismas priteisia iš kaltų K. Ž. ir M. S.. Dėl neturtinės žalos teismas pripažįsta, kad dėl padaryto nusikaltimo I. N. turi teisę reikalauti šios žalos atlyginimo, tačiau ji turi būti įrodyta byloje. Šiuo atveju ieškovo nurodytos aplinkybės dėl psichinės traumos, sūnaus širdies ritmo sutrikimų nėra pagrįstos jokiais objektyviais duomenimis, todėl reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydis neatitinka jos turinio. Teismas įvertinęs tai, kad dėl nusikalstamos veikos ieškovas patyrė bereikalingų nepatogumų, jo sūnus išgyveno neigiamas emocijas, taip pat atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus pripažįsta, kad I. N. atlygintina neturtinė žala neturėtų viršyti 300 litų.
P. S. buvo pripažintas civiliniu ieškovu dėl 2330 Lt dydžio žalos atlyginimo (t. 5, b. l. 17). Teisme ieškovas nurodė motorolerį pardavęs už 300 litų, todėl žalos reikalavimą sumažino iki 2000 Lt nurodydamas, jog prašo priteisti 1000 litų turtinės ir 1000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Turtinę žalą kaltininkai pripažino, ją patvirtina apklaustų asmenų parodymai, todėl teismas šioje dalyje reikalavimą patenkina. Kita vertus, civilinis ieškovas turi teisę pareikšti reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, tačiau tokį reikalavimą būtina ne tik pagrįsti, bet įrodyto byloje. Išnagrinėjus bylą teismas pripažįsta, kad civilinis ieškovas tinkamai šios pareigos procese neįvykdė, todėl remiantis jo duotais parodymais bei atsižvelgiant į kaltinamųjų kaltės rūšį, jų amžių veikų padarymo metu, į padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus teismas P. S. priteisia 100 litų neturtinės žalos atlyginimą.
M. M. tyrimo metu dėl vagystės prašė priteisti 66 litų turtinės žalos atlyginimą (t. 2, b. l. 12). Pretenzijų dėl šios žalos atlyginimo nukentėjusioji M. M. teisme atsisakė, todėl teismas pradėtą civilinio ieškinio procesą nutraukia.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme
Tyrimo metu kaip nusikalstamos veikos įrankiai ir daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme buvo paimti: 8 cigarečių pakeliai: „Marlboro“ (atidarytas), „LM“ (atidarytas), „Winston“ (atidarytas), „Kent“ (atidarytas), „More“ (2 pakeliai, atidaryti), „Glamour“ (2 pakeliai, atidaryti), degtukai Rkiosk (naudoti), 4 vnt. žiebtuvėlių (2 vnt. bespalviai, 1 geltonos spalvos, 1 alyvinės spalvos) (t. 1, b. l. 75, 76); stiklo šukės, paimtos iš S. S. g. 47, Vilniuje (t. 1, b. l. 63, 64); replės, rastos įtariamojo M. S. paviršutinės apžiūros metu kelnių kišenėje (t. 5, b. l. 5-6), metalinė grandinės dalis su kirpimo pėdsaku (t. 5, b. l. 11), 6 daktiloskopinės plokštelės su rankų pėdsakais ir trosinė spyna, paimti įvykio vietos apžiūros metu Eitminų g. 20, Vilniuje (t. 5, 11-12); oranžinės spalvos replės (t. 5, b. l. 125-126), paimtos prie Eitminų g. 20, Vilniuje, kurie perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugyklą. Minėti daiktai vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu sunaikintinai kaip nusikalstamos veikos įrankiai ir menkaverčiai daiktai.
Kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu (t. 5, b. l. 145-150) paliktina baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str.
nusprendžia:
J. J. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 3 d. nesant šios nusikalstamos veikos požymių.
J. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. skirti laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose ir per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
J. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso:
- 178 str. 2 d. ir skirti 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo;
- 187 str. 3 d. ir skirti 5 (penkis) mėnesius viešųjų darbų, per mėnesį neatlygintinai dirbant po 12 valandų visuomenės labui (viso 60 valandų);
- 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d. (M. M. turto grobimas) ir skirti 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo;
- 180 str. 1 d. (M. Š. ir J. M. plėšimas) ir skirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo;
- 180 str. 1 d. (M. L. plėšimas) ir skirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo;
- 140 str. 3 d. skirti 5 (penkis) mėnesius laisvės atėmimo;
- 180 str. 2 d. (Ž. Š. plėšimas) ir skirti 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo;
- 284 str. 1 d. ir skirti 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., 6 d. paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu J. J. skirti galutinę bausmę 2 m. 6 mėn. (dvejus metus ir šešis mėnesius) terminuoto laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2013-01-06 iki 2013-01-07 kaip vieną laisvės atėmimo dieną.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviems) metams.
J. J. skirti auklėjamojo poveikio priemonę elgesio apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, uždraudžiant jam be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą ir įpareigojant jį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose.
Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
K. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso:
- 178 str. 2 d (M. M. turto grobimas) ir skirti 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo;
- 180 str. 1 d. (M. Š. ir J. M. plėšimas) ir skirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo;
- 180 str. 1 d. (M. L. plėšimas) ir skirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo;
- 180 str. 1 d. (A. K. plėšimas) ir skirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo;
- 180 str. 2 d. (Ž. Š. plėšimas) ir skirti 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo;
- 180 str. 1 d. (M. N. plėšimas) ir skirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo;
- 178 str. 4 d. ir skirti keturis mėnesius laisvės apribojimą;
- 180 str. 2 d. (E. J. ir M. A. plėšimas) ir skirti1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo;
- 178 str. 2 d. (Č. K. turto grobimas) ir skirti 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo;
- 178 str. 1 d. ir skirti 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.
K. Ž. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d. nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., 6 d. paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu K. Ž. skirti subendrintą bausmę 3 m. 6 mėn. (trejus metus ir šešis mėnesius) terminuoto laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d. paskirtą bausmę subendrinus su 2013-01-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę bausmę K. Ž. skirti 4 m. (ketverius metus) terminuoto laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 9 d., 66 str. į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2012-06-29 iki 2012-07-05, 2012-08-13 kaip septynias laisvės atėmimo dienas bei atliktą bausmės dalį pagal 2013-01-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį (3 paros).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą K. Ž. atidėti 3 (trims) metams.
K. Ž. skirti auklėjamojo poveikio priemones įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, uždraudžiant jam be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą ir įpareigojant jį mokytis arba dirbti, nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose.
Kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti. Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nepilnamečio atidavimą prižiūrėti – palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
M. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso:
- 180 str. 2 d. ir skirti 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo;
- 180 str. 1 d. ir skirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo;
- 178 str. 1 d. ir skirti 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.
M. S. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d. nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 2 p. paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu M. S. skirti galutinę bausmę 1 m. 6 mėn. (vienerius metus ir šešis mėnesius) terminuoto laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2013-08-13 kaip vieną laisvės atėmimo dieną.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviems) metams.
M. S. skirti auklėjamojo poveikio priemonę elgesio apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, uždraudžiant jam be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą ir įpareigojant jį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose.
Kardomąją priemonę nepilnamečio atidavimą prižiūrėti panaikinti. Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
D. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir skirti 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviems) metams, įpareigojant D. V. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą (dirbti) ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 str., 75 str. 2 d. D. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 6 MGL (780 litų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Iš J. J. priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 86,89 Lt (aštuoniasdešimt šešis litus ir aštuoniasdešimt devynis centus) turtinės žalos atlyginimą.
Iš K. Ž., o šiam neturint savarankiško turto iki pilnametystės iš jo atstovų pagal įstatymą, priteisti: L. K. 60 (šešiasdešimt) litų turtinės žalos atlyginimą, A. Š. 50 (penkiasdešimt) litų turtinės žalos atlyginimą, V. R. 250 (du šimtus penkiasdešimt) litų turtinės žalos atlyginimą, V. A. 415 (keturis šimtus penkiolika) litų turtinės žalos atlyginimą.
Iš J. J., o šiam neturint savarankiško turto iki pilnametystės iš jo atstovų pagal įstatymą, bei J. J. priteisti V. B. 1551,81 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt vieną litą ir aštuoniasdešimt vieną centą) turtinės žalos atlyginimą.
Iš K. Ž., o šiam neturint savarankiško turto iki pilnametystės iš jo atstovų pagal įstatymą, ir J. J. priteisti: G. Š. 565 (penkis šimtus šešiasdešimt penkis) litus turtinės žalos atlyginimą, D. L. 625 (šešis šimtus dvidešimt penkis) litus turtinės ir 400 (keturis šimtus) litų neturtinės žalos atlyginimą.
Iš K. Ž., o šiam neturint savarankiško turto iki pilnametystės iš jo atstovų pagal įstatymą, J. J. ir M. S. priteisti A. Š. 494 (keturis šimtus devyniasdešimt) litų turtinės žalos atlyginimą.
Iš K. Ž., o šiam neturint savarankiško turto iki pilnametystės iš jo atstovų pagal įstatymą, ir M. S. priteisti I. N. 751 (septynis šimtus penkiasdešimt vieną) litą turtinės ir 300 (tris šimtus) litų neturtinės žalos atlyginimą, P. S. 1000 (vieną tūkstantį) litų turtinės ir 100 (vieną šimtą) litų neturtinės žalos atlyginimą.
Nutraukti pradėta M. M. civilinio ieškinio procesą dėl 66 Lt (šešiasdešimt šešių litų) turtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti saugoti baudžiamojoje byloje; 2 vnt. replių, metalinės grandinės dalį, 6 daktiloskopines plokšteles su rankų pėdsakais, trosinę spyną, 8 cigarečių pakelius, degtukus, 4 vnt. žiebtuvėlių, stiklo šukes - sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.