Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Rasai Dženkaitienei, Nijolei Agurkienei, Dalei Juškevičienei, Sandrai Striogaitei,

kaltinamiesiems E. K., E. M., A. M., G. M. ir jų gynėjams advokatams Laimutei Leonavičienei, Aleksandrui Kuznecovui, Ramutei Budrytei, Eugenijui Senovaičiui, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams A. R., I. R., A. R.,

E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. viduriniojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2001-01-29 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 1 d. (galiojusio iki 2003-05-01 redakcija) – 200 MGL (25000 Lt) bauda su 1000 Lt vertės turto konfiskavimu. 2001-03-28 Kauno apygardos teismo nutartimi nuosprendis pakeistas, panaikinta nuosprendžio dalis, kuria paskirtas 1000 Lt vertės turto konfiskavimas. 2003-04-09 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis LR BK 32 str. 6 d., BPK 414 str., 25 000 Lt baudos, paskirtos 2001-01-29 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, vykdymas atidėtas ir įpareigotas atlikti 500 val. nemokamų darbų per 1 metus nuo šios nutarties įsiteisėjimo. 2003-11-25 Kaišiadorių r. apylinkės teismo nutartimi veika iš LR BK 271 str. 1 d. perkvalifikuota į LR BK 178 str. 1 d., remiantis LR BK 3 str. 2 d. paskiriant 6 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui; 2004-05-27 išbrauktas iš Kaišiadorių pataisos inspekcijos įskaitos; 2) 2004-06-01 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d. – 8 MGL (1000 Lt) bauda;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.;

E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Jonavoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) mechanizatoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.;

A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) mechanizacijos grupės vadovu, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.;

G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Jonavos r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 1999-12-23 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 116 str. 2 d., 112 str. 1 d., 104 str. ir 42 str. (iki 2003-05-01 galiojusi redakcija) – 8 metų laisvės atėmimo bausme, 2003-07-07 Kaišiadorių r. apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis LR BVK 157 str. 3 d. 2 p., paleistas iš pataisos namų lygtinai neatlikus 2 m. 4 mėn. 3 d. laisvės atėmimo bausmės dalies,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K., E. M., A. M. ir G. M., veikdami bendrininkų grupėje, 2011 m. kovo 20 d., apie 19.00 val., viešoje vietoje – prie galvijų fermos pastato, esančio Kalniškių k., Kaišiadorių raj., nepaisydami elementarių elgesio ir moralės normų, elgdamiesi įžūliai, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pašalinių asmenų akivaizdoje, E. K. konflikto su nukentėjusiuoju A. R. metu išprovokavus muštynes, dėl chuliganiškų paskatų E. K. tyčia sudavė ne mažiau dviejų smūgių rankos kumščiu ir koja nukentėjusiajam A. R. į įvairias kūno vietas, E. M. tyčia sudavė ne mažiau vieno smūgio koja nukentėjusiajam A. R. į galvą, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, toje pačioje vietoje tyčia sudavė ne mažiau vieno smūgio nukentėjusiajam I. R. į veido sritį, po kurio šis nukrito ant žemės, tokiu būdu padarė I. R. muštinę žaizdą dešinėje momeninėje srityje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, A. M. tyčia sudavė ne mažiau dviejų smūgių rankos kumščiu nukentėjusiajam I. R. į veido sritį, tokiu būdu sukėlė I. R. fizinį skausmą, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, toje pačioje vietoje, tyčia sudavė rankomis ir kojomis nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam A. R. į įvairias kūno vietas, vijosi nukentėjusįjį į fermos patalpas, jam nukritus fermos patalpose, tempė A. R. už kojos, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką toje pačioje vietoje išgirdusiai triukšmą ir į konflikto vietą atėjusiai A. R. tyčia sudavė ne mažiau dviejų smūgių rankos kumščiu į veido sritį, po kurių nukentėjusioji nukrito ant žemės, tokiu būdu padarė A. R. kraujosruvą ir gleivinės nubrozdinimą apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, poodines kraujosruvas dešinėje rankoje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, G. M. tyčia sudavė nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis nukentėjusiajam A. R. į įvairias kūno vietas, vijosi nukentėjusįjį A. R. į fermos patalpas, jam nukritus fermos patalpose tyčia sudavė ne mažiau vieno smūgio koja nukentėjusiajam A. R. į veido sritį, tokiu būdu padarė jam nosies kaulų lūžimą, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, kaltinamieji bendrais nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. R. poodines kraujosruvas ir odos subrozdinimus veide, muštinę žaizdą kaktoje, poodinę kraujosruvą dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimą pakaušyje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. pažeidė nukentėjusiųjų A. R., I. R., A. R. bei pašalinių asmenų teisę į ramią ir saugią aplinką ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką;

be to, G. M. tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, viešosios tvarkos pažeidimo metu fermos patalpose nukritusiam nukentėjusiajam A. R. dėl chuliganiškų paskatų sudavė ne mažiau vieno smūgio koja į veido sritį, tokiu būdu padarė jam nosies kaulų lūžimą, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Specialisto išvadoje Nr. G832/11(02) nurodyta, kad A. R. konstatuota poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai veide, muštinė žaizda kaktoje, nosies kaulų lūžimas. Poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje galėjo gautis savigynos metu. Odos nubrozdinimas pakaušyje galėjo gautis nugriuvus ir atsitrenkus galva į kietus bukus daiktus. Sužalojimai padaryti keturių ir daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Dėl nosies kaulų lūžimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b.l. 27-28).

Parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu nukentėjusysis A. R. atpažino E. K. kaip asmenį, buvusį įvykio metu prie fermos ir jam sudavusį 2-3 smūgius rankos kumščiu į galvą bei spardžiusį jį (t. 1, b.l. 31-34).

Specialisto išvadoje Nr. G831/11(02) nurodyta, kad I. R. konstatuota muštinė žaizda dešinėje momeninėje srityje, t.y. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b.l. 60).

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis I. R. parodė vietą Kalniškių k., Kaišiadorių raj., prie fermos, kur jis bei jo tėvas patyrė smurtą (t. 1, b.l. 79-82).

Parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu nukentėjusioji A. R. atpažino A. M., kaip asmenį, jai sudavusį smūgius į veidą (t. 1, b.l. 101-104).

Specialisto išvadoje Nr. G 830/11(02) nurodyta, kad A. R. konstatuota kraujosruva ir gleivinės nubrozdinimas apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, poodinės kraujosruvos dešinėje rankoje, t.y. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b.l. 92).

Pagal LR BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama šios normos dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką pagal LR BK 284 str. 1 d.

Aukščiau išdėstyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamieji E. K., E. M., A. M. ir G. M., veikdami bendrininkų grupėje, bendrais tyčiniais veiksmais, viešoje vietoje – prie galvijų fermos pastato, esančio Kalniškių k., Kaišiadorių raj., nepaisydami elementarių elgesio ir moralės normų, elgėsi įžūliai, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pašalinių asmenų akivaizdoje, smūgiuodami nukentėjusiesiems A. R., I. R., A. R., taip padarydami jiems nežymų sveikatos sutrikdymą, o nukentėjusiajam A. R. - nesunkų sveikatos sutrikdymą, pažeidė nukentėjusiųjų bei pašalinių asmenų teisę į ramią ir saugią aplinką ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Nukentėjusieji, duodami parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiami teisme, nurodė jų sužalojimo aplinkybes, kurios atitinka kaltinime nurodytoms. Netikėti nukentėjusiųjų parodymais teismas neturi pagrindo, nes jų parodymus patvirtina specialisto išvados, kuriose nurodytas nukentėjusiųjų sužalojimų mastas, bei tai, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti būtent minėtomis aplinkybėmis ir laiku, taip pat įvykio vietos apžiūros metu, parodymų atpažinti metu, parodymų patikrinimo vietoje metu užfiksuoti duomenys, taip pat iš dalies patvirtina pačių kaltinamųjų, liudytojų parodymai. Tai, kad kaltinamieji neigia savo kaltę, teismas jų paaiškinimus vertina kaip siekimą sušvelninti savo atsakomybę ar jos išvengti.

Svarbu pažymėti, kad esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Be to, svarbiausia veikos baudžiamajam teisiniam vertinimui yra tai, kad veiksmas vyko viešojoje vietoje. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent - gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nagrinėjamu atveju nusikaltimas buvo padarytas viešoje vietoje, matant įvykio vietoje buvusiam Ž. R., kitiems kartu su kaltinamaisiais buvusiais asmenims, dėl menkavertės dingsties – žodinio konflikto, o tai akivaizdžiai patvirtina, kad buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Subjektyvioji kaltinamųjų veiksmų pusė, atsižvelgus į jų veiksmų pobūdį, padarymo vietą ir sąlygas, pasireiškė tiesiogine tyčia, nes darydami baudžiamajame įstatyme uždraustus veiksmus, kaltinamieji suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, t. y. suvokė, jog viešoje vietoje vartoja smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu, tuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams asmenims ir aplinkai, numatė, jog dėl tokių jų veiksmų atsiras baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, t. y. sutriks viešoji rimtis ir tvarka, bei to norėjo. Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, daro išvadą, kad kaltinamųjų E. K., E. M., A. M., G. M. veika šioje dalyje teisingai kvalifikuota pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį kaip viešosios tvarkos pažeidimas.

Taip pat byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko visiškai įrodyta, kad kaltinamasis G. M. sudavė koja ne mažiau vieno smūgio nukentėjusiajam A. R. į veido sritį, tokiu būdu padarydamas jam nosies kaulų lūžimą, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Aplinkybes dėl nukentėjusiojo A. R. nesunkaus sveikatos sutrikdymo patvirtino nukentėjusysis A. R., nurodęs, kad G. M. fermoje gulinčiam ant žemės jam spyrė į veidą, po ko nukentėjusysis prarado sąmonę, nukentėjusysis I. R., kuris nurodė matęs, kaip G. M. spardė tėvą A. R. į galvą, specialisto išvada Nr. G832/11(02), kurioje užfiksuoti nukentėjusiajam A. R. padaryti sužalojimai, sveikatos sutrikdymo mastas, bei nurodyta, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti būtent minėtomis aplinkybėmis ir laiku, taip pat iš dalies patvirtino kaltinamasis E. M., nurodydamas, kad G. M. kažką nusivijo į fermą, taip pat liudytojas A.Č., nurodęs, kad G. M. nusivijo A. R. į fermą. Kaltinamojo G. M. paaiškinimas, neigiant spyrus nukentėjusiajam A. R. į veidą prieštarauja byloje esantiems įrodymams, todėl vertintinas kaip siekimas išvengti atsakomybės. Kaltinamojo G. M. elgesys - smūgis spiriant nukentėjusiajam į veidą – leidžia tvirtinti, kad kaltinamasis turėjo tiesioginę tyčią sutrikdyti nukentėjusiojo A. R. sveikatą ir tokių pasekmių siekė. Be to, jis sumušė nukentėjusįjį neturėdamas tam jokio reikalo, pademonstruodamas savo niekinamą požiūrį į nukentėjusįjį, taigi, iš chuliganiškų paskatų, viešosios tvarkos pažeidimo metu. Todėl kaltinamasis G. M. padarė nusikaltimą, kuris teisingai kvalifikuotas pagal BK 138 str. 2 d. 8 p.

Teismas šalina iš kaltinimo aplinkybę, kad kaltinamieji nusikalstamas veikas padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nes ši aplinkybė neginčijamais įrodymais įrodyta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal LR BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą teismas pripažįsta tai, kad kaltinamieji jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje. Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Remiantis baudžiamojoje byloje pateiktomis gydymo įstaigų pažymomis, E. K., E. M., A. M. ir G. M. į psichiatrinio-narkologinio kabineto įskaitą neįrašytas (t 1, b.l. 188, t. 2, b.l. 39, 894, 146, ), jie yra pakaltinami, todėl pagrįstai patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Teismas nenustatė įstatymo pagrindų, kuriais remiantis kaltinamuosius būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl skiriant jiems bausmę už padarytas nusikalstamas veikas teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininkų kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamųjų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54).

Viešosios tvarkos pažeidimas, numatytas LR BK 284 str. 1 d., baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų.

Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų, numatytas LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

E. K., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimas baigtas. Anksčiau E. K. teistas (t. 2, b.l. 132-145), tačiau teistumas išnykęs (BK 97 str.), baustas administracine tvarka (t. 2, b.l. 147-151), dirbo UAB „Baumista“ vairuotoju, šiuo metu nedirba, charakterizuojamas kaip tvarkingas, draugiškas darbuotojas (t. 2, b.l. 152). Įvertinęs visas šias aplinkybes ir atsižvelgęs į LR BK 55 str., nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus E. K. už padarytą nusikaltimą LR BK 284 str. 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą, jos dydį nustatant mažesnį nei už nesunkų nusikaltimą numatytas bausmės vidurkis (LR BK 47 str. 3 d. 2 p.)

E. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

E. M., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimas baigtas. Anksčiau E. M. neteistas (t. 1, b.l. 179), baustas administracine tvarka (t. 1, b.l. 189-190), dirba UAB „(duomenys neskelbtini), charakterizuojamas kaip patikimas ir kruopštus darbuotojas (t. 1, b.l. 193), Žaslių seniūnija nusiskundimų dėl E. M. elgesio nebuvo gavusi (t. 1, b.l. 192). Įvertinęs visas šias aplinkybes ir atsižvelgęs į LR BK 55 str., nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus E. M. už padarytą nusikaltimą LR BK 284 str. 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą, jos dydį nustatant mažesnį nei už nesunkų nusikaltimą numatytas bausmės vidurkis (LR BK 47 str. 3 d. 2 p.)

E. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

A. M., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimas baigtas. Anksčiau A. M. neteistas (t. 2, b.l. 38), administracine tvarka nebaustas (t. 2, b.l. 40), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ mechanizacijos grupės vadovu, Žaslių seniūnija nusiskundimų dėl A. M. elgesio nebuvo gavusi (t. 2, b.l. 41). Įvertinęs visas šias aplinkybes ir atsižvelgęs į LR BK 55 str., nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus A. M. už padarytą nusikaltimą LR BK 284 str. 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą, jos dydį nustatant mažesnį nei už nesunkų nusikaltimą numatytas bausmės vidurkis (LR BK 47 str. 3 d. 2 p.)

A. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

G. M., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė dvi nusikalstamas veikas – vieną nesunkų (pagal LR BK 284 str. 1 d.) nusikaltimą, bei vieną apysunkį (pagal 138 str. 1 d. 8 p.) nusikaltimą (LR BK 11 straipsnio 3 dalis, 4 dalis). Abu nusikaltimai baigti. Anksčiau G. M. teistas (t. 2, b.l. 78-93), teistumas neišnykęs (LR BK 97 str.), baustas administracine tvarka (t. 2, b.l. 95), Žaslių seniūnija nusiskundimų jo atžvilgiu nėra gavusi (t. 2, b.l. 96). Įvertinęs visas šias aplinkybes, atsižvelgęs į LR BK 56 str., nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus G. M. už padarytus nusikaltimus pagal LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d. 8 p. – laisvės atėmimo bausmes. Bausmių dydžiai nustatytini kaip mažesni nei sankcijose numatyti bausmių vidurkiai. G. M. padaryti nusikaltimai sudaro idealiąją LR BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d. 8 p. numatytų nusikaltimų sutaptį, todėl bausmės, paskirtos už šiuos nusikaltimus, subendrintinos apėmimo būdu pagal LR BK 63 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 5 dalies 1 punkte įtvirtintas taisykles. Teismas laiko, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidedant bausmės vykdymą

G. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Dėl pareikštų civilinių ieškinių

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis A. R. pareiškė 4000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b.l. 21), nukentėjusysis I. R. pareiškė 2000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b.l. 57), nukentėjusioji A. R. pareiškė 2000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b.l. 89).

LR CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 2 d.).

Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį, asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. R. nurodė, kad įvykio metu buvo sužalotas (buvo nosies kaulų lūžis), dėl to blogai jautėsi, juto skausmą, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Todėl jam padarytą neturtinę žalą jis įvertina 4000 Lt. Nukentėjusysis I. R. dėl jam sukelto fizinio skausmo ir padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, patirtų dvasinių išgyvenimų padarytą neturtinę žalą įvertino 2000 Lt. Nukentėjusioji A. R. dėl patirtų dvasinių išgyvenimų, jai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, pažeminimo jai padarytą neturtinę žalą įvertino 2000 Lt.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes, atsižvelgus į kaltinamųjų turtinę padėtį (E. M. ir A. M. dirba, E. K. ir G. M. nedirba, tačiau yra darbingi), nukentėjusiesiems padarytus sužalojimus, A. R. gydymosi trukmę, į tai, kad šiuo metu ryškesnių liekamųjų reiškinių neišlikę, žalos padarymo aplinkybes; į tai, kad visi trys nukentėjusieji tikrai patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, buvo emociškai sutrikdyti, į pragyvenimo lygį valstybėje 2012 metais, protinga nukentėjusiųjų ir kaltininkų skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtus dvasinius ir emocinius išgyvenimus, skriaudą, patirtą fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus bus pasiekta nukentėjusiojo A. R. prašomą priteisti neturtinės žalos dydį sumažinus iki 3 000 Lt, nukentėjusiojo I. R. prašomą priteisti neturtinės žalos dydį sumažinus iki 500 Lt, nukentėjusiosios A. R. prašomą priteisti neturtinės žalos dydį sumažinus iki 500 Lt.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veika tirti ir nagrinėti – nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 6 MGL (780 Lt baudą), sumokant ją per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

E. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 6 MGL (780 Lt baudą), sumokant ją per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

A. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 6 MGL (780 Lt baudą), sumokant ją per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 6 mėnesiams laisvės atėmimo;pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteisti 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę G. M. paskirti 1 m. 6 mėn. (vienerius metus šešis mėnesius) laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 67 str. 2 d. 8 p., skirti G. M. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą prisiartinti prie nukentėjusiųjų A. R., I. R., A. R. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.

G. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiojo A. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti A. R. solidariai iš E. K., E. M., A. M. ir G. M. 3 000 Lt (tris tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje A. R. civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo I. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti I. R. solidariai iš E. K., E. M., A. M. ir G. M. 500,00 Lt (penkis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje I. R. civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiosios A. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti A. R. solidariai iš E. K., E. M., A. M. ir G. M. 500,00 Lt (penkis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje A. R. civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.