Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešeja A. Kartaniene Baudžiamoji byla Nr. 1A – 961/2008 Teiseja R. Gudiene Procesinio sprendimo kategorija:

2.4.5.2., 2.4.7.

2008 m. lapkricio 20 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Audrones Kartanienes,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistuju A. V. ir M. A. apeliacinius skundus del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2008 m. rugsejo 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. laisves apribojimu vieneriems metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. laisves apribojimu penkiems menesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d. paskirtosios bausmes subendrintos dalinio bausmiu sudejimo budu ir A. V. paskirta subendrinta bausme laisves apribojimas vieneriems metams ir trims menesiams, ipareigojant ji buti namuose nuo 23 val. iki 6 val., bei, iki 2009 m. rugsejo 1 d. atlyginti padaryta turtine žala.

M. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. laisves apribojimu vieneriems metams, ipareigojant ji buti namuose nuo 23 val. iki 6 val., bei, iki 2009 m. rugsejo 1 d. atlyginti padaryta turtine žala.

Valstybines ligoniu kasos civilinis ieškinys tenkintas : iš A. V. bei M. A. solidariai priteista 159,10 Lt P. R. gydymo išlaidoms atlyginti.

Nukentejusiuju civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies : iš A. V. bei M. A. solidariai priteista 6000 Lt P. R. padarytai neturtinei žalai atlyginti, iš A. V. – 2000 Lt D. V. padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustate:

A. V. ir M. A. nuteisti už tai, kad nesunkiai sutrikde kito žmogaus sveikata, o butent:

2007 m. rugpjucio 4 d., apie 23.00 val., A. V. ir M. A. , (duomenys neskelbtini) namo kieme, Vilniuje, priejo prie nukentejusiojo P. R. ir abu rankomis ir kojomis sumuše nukentejusiji, padarydami jam muštines žaizdas viršugalvyje ir kaktoje, galvos sumušima, poodine kraujosruva nosies nugareles srityje, apatinio žandikaulio sumušima, poodines kraujosruvas krutines lastoje bei sulaužydami du šonkaulius, kas vertintina nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Be to, A. V. nuteistas už tai, kad nežymiai sutrikde kito žmogaus sveikata, o butent:

2007 m. rugpjucio 4 d., apie 23.00 val., A. V. , (duomenys neskelbtini) namo kieme, Vilniuje, kumšciu sudave nukentejusiajai D. V. i veida, padarydamas jai poodine kraujosruva pasmakryje ir poodines kraujosruvas dešiniame žaste, taip nežymiai sutrikdydamas nukentejusiosios sveikata.

Nuteistasis apeliaciniame skunde pateikia savo ivykio versija. Teigia, kad su nukentejusiuoju norejo tik pakalbeti del anksciau sumušto savo sunaus. Pamates, kad nukentejusysis, rankose laikydamas strypus, agresyviai artinasi, apeliantas negaledamas pabegti del sužalotos kojos, pirmas savigynos tikslais sudave P. R. i veida. Nukentejusysis nukrito ant žemes, taciau A. V. mano, kad tai ivyko ne del smugio, o del to, kad nukentejusysis už kažko užkliuvo. P. R. staigiai pašoko ir vel puole nuteistaji, jie apsikeite smugiais rankomis, koju smugiu nebuvo. Skunde pažymima, jog nuo nukentejusiojo sklido alkoholio kvapas. D. V. pradejus šaukti, kad iškvies policija, muštynes baigesi ir apeliantas nuejo namo, prieš tai liepdamas P. R. nesiartinti prie jo vaiku.

Skunde pažymima, kad apeliantas nesitare su M. A. mušti nukentejusiojo. Nuteistasis apskritai M. A. nemate ivykio vietoje.

Nuteistasis atkreipia demesi i tai, kad jis negalejo stipriai smugiuoti nukentejusiajam, kadangi prieš tai darbe buvo susižalojes dešine-dominuojancia ranka. Šia aplinkybe patvirtina pirmosios instancijos teismui pristatyta nedarbingumo lapelio kopija. Be to, šia aplinkybe galetu patvirtinti ir V. P. .

A. V. neaišku, kodel ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paimti, apžiureti ir prie bylos prijungti lietsargiai, kuriuos rankose turejo P. R. . Apeliantas teigia, kad jam pasirode, jog nukentejusysis rankose laiko ne lietsargius, o metalinius strypus ir žinodamas, jog prieš tai P. R. be jokios priežasties sumuše vaika, pirmas, savigynos tikslais sudave nukentejusiajam.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas turejo kritiškai vertinti nukentejusiuju parodymus, kadangi jie yra suinteresuoti bylos baigtimi. Pažymima, jog P. R. yra nuteistas del apelianto sunaus sveikatos sutrikdymo, todel gali siekti apkalbeti apelianta.

Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teisme apklaustos ekspertes J. G.–D. parodymai patvirtina jo versija, jog sužalojimai P. R. padaryti pastarajam atsitrenkiant i kietus bukus daiktus, turincius neribota paviršiu, o ne suduodant kumšciu ar spardant kojomis.

A. V. kelia abejoniu specialisto išvados Nr. 5552/07 patikimumas, kadangi specialistas neivertino aplinkybes, kad prieš konflikta apeliantas buvo susižalojes dešine-dominuojancia ranka, be to, dešine koja taip pat buvo traumuota, todel nukentejusiajam padarytu sužalojimu jis negalejo padaryti nei ranka, nei koja.

Nustatant neturtines žalos dydi nuteistasis prašo atsižvelgti i tai, kad incidenta išprovokavo ankstesnis nukentejusiojo netinkamas elgesys su nuteistojo vaiku. Taip pat prašo atsižvelgti ir i jo turtine padeti.

Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai remesi ikiteisminio tyrimo metu duotais apelianto parodymais. M. A. teigia, kad teisme parodymu duotu ikiteisminio tyrimo metu atsisake, nes apklausa vyko be vertejo, o jis protokola pasiraše nesuprasdamas protokolo turinio.

Nuteistasis teigia, kad jis nesitare su A. V. sumušti nukentejusiojo. Paaiškina, kad griždamas namo jis pamate du besimušancius asmenis, bande juos išskirti, taciau vienas iš asmenu sudave smugi jam, o jis sudave smugi atgal ir nuejo namo. Apeliantas tvirtina, kad nežinojo, jog vienas iš besimušanciu asmenu yra jo pažistamas, t. y. A. V. .

Teismo posedyje nuteistieji ir ju gynejai prašo apeliacinius skundus tenkinti. Prokurore prašo apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistuju A. V. ir M. A. apeliaciniai skundai atmestini.

Ivertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendi, faktines byloje nustatytas aplinkybes, grindžiancias teismo išvadas, matyti, kad A. V. ir M. A. nuteisti pagristai ir teisetai, ju kalte yra pilnai irodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, teisminio nagrinejimo metu ištirtais ir nuosprendyje aptartais irodymais.

Lietuvos Respublikos BK 28 str. 2 d. nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamaji kodeksa, jeigu jis, neperžengdamas butinosios ginties ribu, padare baudžiamajame istatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkancia veika gindamasis ar gindamas kita asmeni, nuosavybe, busto nelieciamybe, kitas teises, visuomenes ar valstybes interesus nuo pradeto ar tiesiogiai gresiancio pavojingo kesinimosi. Nuteistasis A. V. apeliaciniame skunde teigia, kad jis veike butinosios ginties salygomis. Kolegijos nuomone, toks apelianto teiginys yra nepagristas ir prieštarauja byloje esantiems irodymams.

A. V. skunde nurodo, kad jis išsigando agresyviai besielgiancio nukentejusiojo ir todel pirmas sudave jam smugius. Taciau, kolegija pažymi, kad A. V. , nagrinejant byla teisme, iš esmes negalejo nurodyti, kokie konkretus nukentejusiojo veiksmai leido jam padaryti išvada, jog pastarasis gali prieš ji smurtauti, koks P. R. elgesys rode jo agresyvuma. Tokiu aplinkybiu nuteistasis nenurodo ir apeliaciniame skunde. Byloje nera jokiu irodymu, kurie leistu teigti, jog P. R. butu elgesis agresyviai ar kokiais nors veiksmais butu leides suprasti ar bent daryti prielaida, kad jis gali nuteistojo atžvilgiu panaudoti smurta ar kitaip neteisetai veikti.

Analizuojant nuteistojo parodymus matyti, jog jis iki kilusio konflikto nukentejusiojo nepažinojo, su juo jokiu santykiu nepalaike ir netgi aplamai nebuvo bendraves. Analogiškas aplinkybes nurode ir P. R. . Taigi, apeliacinio skundo teiginys, kad nukentejusysis pamates nuteistaji pradejo agresyviai elgtis, yra visiškai nelogiškas. Atkreiptinas demesys ir i tai, kad net jei P. R. ir suprato, jog A. V. yra anksciau nuskriausto vaiko tevas, nera jokio pagrindo teigti ar manyti, kad nukentejusysis norejo konfliktuoti su nuteistuoju ar kaip nors kitaip aiškintis santykius. Tokia išvada leidžia daryti nukentejusiosios D. V. parodymai, iš kuriu matyti, kad po incidento su nuteistojo vaiku, nukentejusieji žadejo susitikti su E. V. ir taikiai išspresti konflikta ( t. 2, b. l. 54). Šia aplinkybe patvirtina ir liudytoju E. V. bei J. V. parodymai ( t. 2, b. l. 55, t. 1, b. l. 57-59). Sprendžiant iš paminetu aplinkybiu akivaizdu, jog P. R. buvo nusiteikes taikiai išspresti konflikta, atsiprašyti už savo netinkamus veiksmus nuteistojo sunaus atžvilgiu, taciau kaip matyti iš bylos duomenu, to padaryti negalejo del objektyviu priežasciu, t. y. numatyto susitikimo diena buvo išvykes. Todel, ir del šios aplinkybes, nuteistojo versija, kad P. R. išvydes ji galejo agresyviai elgtis, visiškai neitikinama.

Apeliacinio skundo argumentas, jog P. R. ne tik kad buvo agresyvus, bet ir rankoje laikydamas metalini strypa artinosi prie apelianto, taipogi nepagristas. Iš byloje esanciu irodymu matyti, jog ne nukentejusysis artinosi prie nuteistojo, o nuteistasis ejo prie nukentejusiojo, ka iš esmes patvirtina ne tik kad nukentejusiuju, bet ir paties nuteistojo parodymai. Iš šiu parodymu akivaizdu, jog konfliktas kilo prie automobilio, iš kurio nukentejusieji išlipo. Be to, liudytojas M. Š. taip pat pirmosios instancijos teisme nurode, jog konfliktas vyko prie automobilio ( t. 2, b. l. 56 ).

Apelianto skundo teiginys, jog del tamsos ar prasto regejimo jis negalejo atskirti metalinio strypo nuo lietsargio, yra nepagristas, kadangi, pasak liudytojo M. Š. , konfliktas vyko apšviestoje vietoje. Kita vertus, net jei iš tikruju nuteistasis pamane, jog nukentejusysis rankoje laike metalini strypa, jam nebuvo jokio pagrindo manyti, kad pastarasis toki daikta gali panaudoti prieš ji. Kaip jau buvo mineta, byloje nera jokiu irodymu, kurie leistu teigti, kad P. R. buvo agresyvus ar turejo ketinima veltis i konflikta.

Pažymetina ir tai, kad, priešingai nei mano apeliantas, P. R. rankose, prieš nagrinejama ivyki, laikyti lietsargiai neturi jokios reikšmes teisingam bylos išsprendimui, todel tai, kad jie nebuvo paimti, apžiureti ar prijungti prie bylos, teisingai nustatyti nusikalstamos veikos aplinkybes, teismui nesutrukde.

Kaip jau buvo mineta, istatyme numatyta, jog butinoji gintis naudotina tik nuo pavojingo kesinimosi, ir tik nuo tokio kesinimosi, kuris atitinka baudžiamajame istatyme numatytos veikos požymius, be to, šis kesinimasis turi buti akivaizdus. Gi, nagrinejamu atveju nera jokiu patikimu duomenu, kurie leistu teigti, kad P. R. butu kesinesis i kokius nors istatymu saugomus gerius. Maža to, nera jokio pagrindo teigti, kad butu susidariusi tokia situacija, kurios metu A. V. butu galejes netinkamai ivertinti visas aplinkybes ir pagristai manyti, kad jam gresia koks nors pavojus. Todel konstatuotina, kad nuteistasis veike nesant butinosios ginties salygu.

Apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neturejo remtis nukentejusiuju parodymais, kadangi jie gali siekti apkalbeti nuteistaji, yra nepagristas.

Iš nukentejusiojo P. R. parodymu, užfiksuotu nagrinejant byla teisme matyti, kad jam bunant kieme, priejo prie jo A. V. , pasisveikino ir sudave kelis smugius i galva. Kai nuo gautu smugiu jis nukrito, priejo M. A. ir taip pat pradejo mušti, t. y. spardyti kojomis. M. A. sparde iš dešines puses ( t. 2, b. l. 52-53 ). Iš esmes analogiškus parodymus nukentejusysis dave nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, todel nera jokio pagrindo teigti, kad pastarasis sieke apkalbeti apelianta del jo atžvilgiu 2008-01-17 priimto nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas už A. V. sunaus sveikatos sutrikdyma ( t. 1, b. l. 16-19, 2 t. b. l. 94-97 ).

Nukentejusioji D. V. pirmosios instancijos teisme patvirtino P. R. parodymus ir paaiškino, kad A. V. sudave smugius P. R. , pastarajam nukritus, A. V. su M. A. pradejo nukentejusiji spardyti. Be to, D. V. parode, kad ji bande išskirti besimušancius asmenis, taciau A. V. sudave du smugius jai i galva ( t. 2, b. l. 53-55). Iš esmes analogiškus parodymus nukentejusioji dave ir ikiteisminio tyrimo metu ( t. 1, b. l. 39-43).

Taigi, nukentejusiuju parodymai ne tik kad tarpusavyje sutampa, papildo vieni kitus, bet ir objektyviai pagristi kitais byloje surinktais irodymais – specialisto išvadomis, liudytoju M. Š. , A. N. , M. Š. parodymais, kita bylos medžiaga. Todel, priešingai nei mano apeliantas, netiketi nukentejusiuju parodymais bei manyti, kad šie nori apkalbeti A. V. ar M. A. , teismui nebuvo jokio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas pagristai nesivadovavo nuteistojo M. A. parodymas, kadangi šis nuteistasis viso proceso metu juos keite. Taigi, ikiteisminio tyrimo metu jis teige, kad su A. V. šnekejosi dar iki i kiema atvažiuojant P. R. , o šiam išlipus, A. V. pribego prie nukentejusiojo ir pradejo ji mušti ( t. 1, b. l. 94 ). Velesneje apklausoje M. A. nurode, jog kaip prasidejo muštynes nepamena, nes buvo neblaivus ( t. 1, b. l. 97 ). Pirmosios instancijos teisme nuteistasis aiškino, kad muštynes pastebejo tik eidamas pro šali ( t. 2, b. l. 51-52 ).

Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentu, ikiteisminio tyrimo metu M. A. duoti parodymai neva tai buvo užfiksuoti neteisingai, apklausu protokolus jis pasiraše, nesuprasdamas ju turinio, nes nemoka lietuviu kalbos. Vienok, tokie apelianto teiginiai yra nepagristi. Iš M. A. apklausu, vykusiu ikiteisminio tyrimo metu, protokolu matyti, kad jis lietuviu kalba moka ir parodymus duoti pageidavo lietuviu kalba. Be to, minetus apklausu protokolus pasiraše ne tik pats nuteistasis, bet ir jo gynejas, kuris jokiu pastabu del protokolu turinio, o juo labiau, kad jo ginamajam, kaip kad šis bando teigti, nemokanciam lietuviu kalbos, nebuvo užtikrintas vertejas, neturejo. Pažymetina ir tai, kad M. A. savo ranka, lietuviu kalba iraše, jog kalte pripažista, o protokolu pabaigoje nurode, kad ju turinys perskaitytas, surašytas teisingai.

Tokiu budu, kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, vadovaujasi patikimais nukentejusiuju parodymais ir konstatuoja, jog M. A. nuo pat ivykio pradžios buvo nusikaltimo vietoje, ir, bendranuteistojo A. V. naudoto smurto nukentejusiojo P. R. atžvilgiu procese, taip pat, pastarajam sudave smugius. Toki teismo isitikinima sustiprina ir tai, kad pagal P. R. parodymus, M. A. ji sparde iš dešines puses, ir iš tiesu, dalis nukentejusiajam padarytu sužalojimu, nustatyti dešineje nukentejusiojo kuno puseje.

Kolegijai nekyla abejoniu, kad nuteistasis A. V. nežymiai sutrikde ir nukentejusiosios D. V. sveikata. Cia atkreiptinas demesys, kad byloje nera jokiu objektyviu duomenu, jog konflikto metu kuriam nors iš nuteistuju butu padaryti kokie nors sužalojimai. Ši aplinkybe leidžia teigti, jog P. R. jokiu smugiu pastariesiems nesudavinejo, todel ir sužaloti D. V. vykusiu muštyniu procese, kaip kad mano apeliantas, negalejo. Nors, pasak nuteistojo žmonos, ši mate, kad po nagrinejamo ivykio A. V. buvo nubrozdintos alkunes ir keliai, taciau ši aplinkybe neleidžia daryti pagristos išvados, jog liudytojos matyti sužalojimai, nuteistajam A. V. atsirado nuo P. R. tyciniu veiksmu, t. y. nuo jo suduotu smugiu. Kita vertus, iš nukentejusiosios D. V. parodymu matyti, jog ji prie A. V. priejo tuo metu, kai P. R. buvo nukrites ant žemes. Taigi ir iš to darytina išvada, jog i galvos sriti suduoti D. V. smugius nukentejusysis negalejo. Be to, viso proceso metu D. V. nuosekliai teige, jog smugi jai sudave A. V. . Tokie nukentejusiosios parodymai yra visiškai logiški ir atitinka tuo metu buvusia situacija, t. y. ji bande padeti mušamam P. R. , bande jai prieinamu budu nutraukti neteisetus A. V. veiksmus, taciau šis asmuo, siekdamas toliau netrukdomai juos testi, D. V. sudave smugi i veida, ko pasekoje jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Nukentejusiuju nurodytas nagrinejamo ivykio aplinkybes, kaip jau buvo mineta, patvirtina ir liudytojo A. N. parodymai. Šio liudytojo teigimu, jis mate, kaip A. V. sudave smugius nukentejusiajai, mate, kaip rankomis ir kojomis A. V. muše P. R. ( t. 2, b. l. 58-59 ). Vien tai, kad A. N. yra nukentejusiuju kaimynas ar, kad jis, kaip liudytojas nebuvo nustatytas ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, neleidžia abejoti pastarojo parodymais. Be to, kolegija atkreipia demesi i tai, kad šis liudytojas neteige mates, jog ir M. A. nukentejusiajam sudave smugius. Taigi, ir ši aplinkybe pagristai leidžia manyti, jog liudytojas atpasakoja tik tuo ivykius, kuriuos iš tikruju mate pats.

Kita vertus, tai, kad A. N. nemate, jog M. A. butu mušes P. R. , nepaneigia mineto nuteistojo kaltes. Iš A. N. parodymu matyti, kad M. A. ivykio vietoje visgi buvo. Tai, kad šis liudytojas nemate kaip M. A. nukentejusiajam sudave smugius, paaiškinama tuo, jog pastarasis visos ivykio eigos nestebejo. Pažymetina ir tai, kad šis liudytojas nemate ir konflikto pradžios. Sprendžiant iš pastarojo parodymu, konflikta jis mate nuo to momento, kai D. V. pribego prie A. V. . Tuo tarpu iš byloje nustatytu aplinkybiu matyti, jog konflikto eiga buvo tokia: A. V. sudavus P. R. smugius, pastarasis nukrito, A. V. nukentejusiji mušant toliau, tuo pat metu, kelis smugius pastarajam sudave ir M. A. . Akivaizdu, kad viskas vyko labai greitai, todel tiketina, jog tuo metu, kai D. V. bego prie A. V. , nuteistasis M. A. jau buvo sudaves P. R. smugius. Kita vertus, ir pats M. A. neneigia, sudaves smugius, tik pasak jo, nemate, kam tiksliai smugiuoja.

A. V. argumentas, kad liudytojas M. Š. patvirtina tik pati vykusiu muštyniu fakta, yra pagristas, atkreipiant demesi i tai, kad jo parodymai nei paneigia nukentejusiuju nurodytas ivykio aplinkybes, nei patvirtina nuteistuju iškeltas versijas. Kita vertus, byloje ir be šio liudytojo parodymu, yra pakankamai irodymu, patvirtinanciu A. V. ir M. A. kalte.

Nuteistojo A. V. teiginiai, kad jis negalejo stipriai ranka smugiuoti nukentejusiajam yra paneigti byloje esanciais irodymais. Iš specialisto išvados Nr. G 1020/08 (01) matyti, kad A. V. , 2007 m. rugpjucio 4 d., dešine ranka galejo suduoti smugius kitam asmeniui, šie smugiai galejo buti stiprus. Specialistas pateikdamas savo išvada remesi specialisto išvados Nr. G 964/08 (01) bei papildomu medicininiu dokumentu ir apžiuros duomenimis ( t. 1, b. l. 159 ). Tokiu budu, specialisto išvadoje buvo ivertinta ir tai, kad apelianto ranka buvo sužalota, taciau vis tiek konstatuota, jog ši aplinkybe nesutrukde jam suduoti stipriu smugiu. Pažymetina ir tai, kad specialisto išvadoje Nr. G 5552/07 (01) nurodyta, jog P. R. sužalojimai buvo padaryti nemažiau kaip 9 trauminiais poveikiais. Šonkauliu lužiai padaryti stipria jega, kitu sužalojimu padarymui stiprios jegos nereikejo ( t. 1, b. l. 34-35 ).

Apeliacinio skundo teiginys, kad A. V. negalejo suduoti smugiu koja, taipogi nepagristas. Iš aukšciau minetos specialisto išvados Nr. G. 1020/08 (01) matyti, jog A. V. kiek ribotai, taciau gali valdyti dešine koja ( kiek sutrikusi jos atramine funkcija ) ir šia koja gali suduoti smugi kitam asmeniui. A. V. negalejo suduoti kaire koja, stovedamas ant dešines kojos, del nepakankamos atramines funkcijos dešinio ciurnos sanario ( t. 1, b. l. 159 ). Šia išvada specialistas patvirtino ir pirmosios instancijos teisme ir ja nera jokio pagrindo abejoti ( t. 2, b. l. 61 ).

Specialiste J. G.-D. pirmosios instancijos teisme nurode, jog P. R. sužalojimai galejo atsirasti jam nugriuvus, šonkauliu lužiai galejo atsirasti ir nuo vieno smugio ( t. 2, b. l. 60 ). Vienok, aplinkybe, kad dalis sužalojimu P. R. galejo atsirasti nukritus, nepaneigia nuteistojo kaltes, atkreipiant demesi i tai, kad P. R. ant žemes nugriuvo taipogi ne šiaip sau, o po A. V. padarytu nusikalstamu veiksmu, t. y. suduotu smugiu.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems A. V. ir M. A. bausme Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str. reikalavimu nepažeide.

Skirdamas bausme A. V. , teismas atsižvelge, kad jis padare du nesunkius nusikaltimus, praeityje neteistas, nuosprendžio priemimo metu dirbo, augina nepilnamecius vaikus, charakterizuojamas iš esmes teigiamai. Ivertines šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagristai nuteistajam paskyre pacia švelniausia Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausme, o už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., padaryma paskyre viena iš švelnesniu sankcijoje numatytu bausmiu. Paskirtuju laisves apribojimo bausmiu dydžiai yra mažesni nei BK nustatytas šios bausmes vidurkis. Taigi teigti, kad pirmosios instancijos teismas už padarytas nusikalstamas veikas A. V. paskyre per griežtas bausmes, nera jokio pagrindo. Atkreiptinas nuteistojo demesys i tai, kad bendrindamas bausmes teismas taike nuteistajam palankesni dalini bausmiu sudejimo buda.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. A. bausme, taipogi atsižvelge i tai, kad jis padare nesunku nusikaltima, anksciau neteistas, dirba, charakterizuojamas iš esmes teigiamai. Ivertines paminetas aplinkybes bei tai, kad byloje nera šio apelianto atsakomybe sunkinanciu ar lengvinanciu aplinkybiu, teismas pagristai nuteistajam paskyre pacia švelniausia Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausme. Paskirtosios laisves apribojimo bausmes dydis yra mažesnis nei BK nustatytas šios bausmes vidurkis. Taigi teigti, kad nuteistajam yra paskirta per griežta bausme, nera jokio pagrindo.

Nuteistuju teiginiai, kad teismo nustatytas nukentejusiojo P. R. patirtos neturtines žalos, o A. V. atveju ir nukentejusiosios D. V. patirtos neturtines žalos dydis yra pernelyg didelis, yra nepagristi. Kolegijai nekyla abejoniu, kad P. R. del A. V. ir M. A. nusikalstamu veiksmu, o D. V. del A. V. nusikalstamu veiksmu, patyre neturtines žalos.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nurodoma, kad teismas, nustatydamas neturtines žalos dydi, atsižvelgia i jos pasekmes, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nuteistieji P. R. padare nesunku sveikatos sutrikdyma, be to, A. V. nežymiai sutrikde D. V. sveikata. Abu nukentejusieji patyre tiek fizini skausma, tiek dvasinius išgyvenimus. Tokias aplinkybes patvirtina liudytoju N. Š. bei V. K. parodymai. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymejo, kad abiems nukentejusiesiems buvo stipriai sumušti veidai, t. y. kuno vieta, kuri paprastai nera pridengiama drabužiais, todel nukentejusieji dar kuri laika po ivykio jaute dvasini diskomforta bendraudami su kitais žmonemis. Taip pat ivertinta, kad nuteistuju nusikalstamos veikos padarytos tycia. Apylinkes teismas nustatydamas abieju nukentejusiuju patirta turtine žala atsižvelge ir i kaltininku turtine padeti.

Ivertines visas paminetas aplinkybes pirmosios instancijos teismas priteisdamas neturtine žala nukentejusiesiems ženkliai ja sumažino. Apeliacinius skundus nagrinejantis teismas mano, kad priteistos neturtines žalos dydis atitinka teisingumo principa, t. y. nagrinejamu atveju suderinti tiek nuteistuju, tiek nukentejusiuju interesai.

M. A. neargumentuoja, kodel jis mano, kad nustatytos neturtines žalos dydis yra per didelis. Todel jo prašymas yra niekuo nepagristas, deklaratyvaus pobudžio. Kolegija nemato, jokiu priežasciu, del kuriu iš jo priteistos neturtines žalos dydis turetu buti mažinamas.

A. V. prašo mažinti priteistos neturtines žalos dydi atsižvelgus i jo turtine padeti. Apelianto argumentus, kad nuteistasis išlaiko tris mažamecius vaikus, žmona, šiuo metu neturi darbo, yra užsiregistraves darbo biržoje, kolegija pripažista svarbiais, taciau net ir esant tokioms aplinkybems nemano, jog P. R. ir D. V. naudai priteistos neturtines žalos dydis yra per didelis. Nuteistasis yra jauno amžiaus, faktiškai darbingas, todel aplinkybe, kad šiuo metu jis laikinai nedirba, nera pakankamas pagrindas mažinti nukentejusiesiems priteistos neturtines žalos dydi. Byloje nera duomenu, kurie leistu teigti, kad pastarojo žmona yra nedarbinga ir jai reiketu išlaikymo, taigi ir del šio nuteistojo argumento neturtines žalos dydis taip pat negali buti mažinamas. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas jau atsižvelge i tai, kad A. V. išlaiko mažamecius vaikus ir kaip jau buvo mineta, gana ženkliai sumažino prašomos priteisti neturtines žalos dydi.

Pažymetina ir tai, kad P. R. padaryta 6000 litu neturtine žala nuteistieji privalo atlyginti solidariai.

Del aukšciau pasakyto, keisti apylinkes teismo nuosprendi apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nera istatyminio pagrindo.

Be to, vadovaujantis LR BPK 106 str. 2 d. nuostata, iš nuteistuju A. V. ir M. A. priteisti nukentusiuju turetas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip ju atstovas, paslaugoms apmoketi : iš A. V. ir M. A. solidariai priteisti 250 lt P. R. , iš A. V. priteisti 250 lt D. V. ( 2 t. b. l. 98-99 ).

Rezoliucinė dalis

nutare:

nuteistuju A. V. ir M. A. apeliacinius skundus atmesti.

Iš nuteistuju A. V. ir M. A. solidariai priteisti 250 lt P. R. advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Iš nuteistojo A. V. priteisti 250 lt D. V. advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti.