Kauno apygardos teismo nuosprendis

Prokurorės nuomone, nors byloje yra prieštaravimai apie policijos kvietimą ar kvietė nukentėjusysis ar J. N., tačiau teismas nesiėmė jokių priemonių prieštaravimui pašalinti, nevertino jo drauge su kitais duomenimis, kuriuos laiko patikimais ir vertina kaip įrodymą: t.y. teismas neprašė nei A. N., nei J. N. paaiškinti, kodėl jų parodymai skiriasi nuo teismo išreikalautų Policijos registruojamų įvykių registro duomenų; nesiaiškino, ar J. N., kviesdama policijos pareigūnus, prisistatė savo vardu, ar iš streso ir išgąsčio minėjo savo sutuoktinį A. N., neatsižvelgė į tai, kad ir liudytojas D. S., kurio parodymus teismas vertino kaip įrodymus, buvo nurodęs, kad policiją kvietė J. N.. Taip pat nemėgino į teismo posėdį kviesti pranešimą apie įvykį priėmusių policijos pareigūnų, kad išsiaiškintų, kas gi iš tikrųjų telefonu pranešė apie įvykį.

Apeliantės nuomone, negalima laikyti nukentėjusiojo A. N. ir liudytojos J. N. parodymų nepatikimais dėl, to, kad A. N. nurodė, jog pas specialistą nuėjo kitą dieną. Kadangi nei A. N., nei J. N. netvirtino, kad teismo medicinos specialistas A. N. apžiūrėjo būtent rytojaus dieną. Nagrinėjamas įvykis įvyko 2008-10-18 (šeštadienį), o A. N. teismo medicinos specialisto apžiūrėtas 2008-10-20 (pirmadienį), taigi – ne tą pačią dieną, tai nėra jokio prieštaravimo tarp nukentėjusiojo A. N. ar liudytojos J. N. parodymų ir specialisto išvados.

Be to, skunde teigiama, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie iš esmės patvirtintų teismo nurodytus kaltinamojo paaiškinimus, kad jam lipant laiptais žemyn nukentėjusysis pirmas prie jo pradėjo priekabiauti, liepė jam grįžti, aiškino, kad yra komisaras, o nukentėjusiojo sutuoktinei numušus kaltinamajam kepurę ant žemės, neleido jam jos pakelti, dėl ko susistumdė, be to, nukentėjusysis jį stūmė nuo laiptų ir kaltinamasis ant jų nugriuvo, net pačiuožė jais, kad nukentėjusysis buvo atsisėdęs ant kaltinamojo, kai laikė užlaužęs jo ranką. Teismas, pasisakydamas dėl nukentėjusiojo ir liudytojos J. N. parodymų nepatikimumo, aptarė visas neesmines aplinkybes, kuriose rado nors menkiausią neatitikimą, tačiau tokių pačių vertinimo standartų ir kriterijų netaikė kaltinamojo A. Š. ir jo draugo liudytojo D. S. bei liudytojos V. Č., kuri yra D. S. draugė, parodymams vertinti. D. S. ir V. Č. tiesiogiai nematė ir negirdėjo, dėl kokios priežasties ir kaip kaltinamasis buvo paguldytas ant laiptų. Aplinkybės, kad A. Š. buvo pargriautas ant laiptų, nė vienas apklaustas asmuo neginčijo, ir tik teisiamajame posėdyje 2009-10-07, liudytojas D. S. nurodė, kad A. N. ant A. Š. sėdėjo jį apžergęs. Atnaujinus įrodymų tyrimą ir teismui iš naujo apie visas aplinkybes apklausiant liudytojus, liudytojas D. S., nors iš pradžių pareiškė, kad A. N. buvo atsisėdęs A. Š. ant nugaros, tačiau čia pat patikslino – apžergęs nebuvo jo, A. N. buvo užvirtęs ant jo ir prispaudęs kelieniu.

Taip pat teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis nepagrįsta teismo išvada, esą J. N. patvirtino kaltinamojo nurodomą aplinkybę, kad būtent nukentėjusysis stūmė kaltinamąjį nuo laiptų, nes ji netvirtino, kad A. N. nustūmė kaltinamąjį. Ji tik darė tokią prielaidą, nes iš pradžių matė kaltinamąjį stovintį, o po to – jau gulintį, o kaip buvo pargriautas – ji nežino.

Taip pat skunde nurodoma, jog teismas, remdamasis liudytojo D. S. parodymais, kurių esmė yra iškreipta nutylint, kad išėjęs į kiemą jis galėjo ir negirdėti A. Š. suduoto smūgio į duris, padarė neteisingas, nepagrįstas, kategoriškas išvadas ir jų pagrindu pripažino, kad kaltinamasis A. Š. į nukentėjusiojo buto duris nespyrė.

Be to, skunde teigiama, jog teismas taip pat nepagrįstai ir neteisingai konstatavo, kad liudytoja V. Č., tiesiogiai nemačiusi įvykio aplinkybių ir apie kaltinamojo ir jo bei jos draugo D. S. konfliktą su nukentėjusiuoju žinodama tik iš paties nukentėjusiojo ir iš savo draugo D. S. pasakojimo, negalėjo patvirtinti, kad būtent kaltinamasis spyrė į nukentėjusiojo duris ir smogė nukentėjusiajam. Prokurorės nuomone būtent šios liudytojos parodymai ir patvirtina, kad į nukentėjusiojo duris buvo spirta ne vieną kartą ir kad kaltinamasis sudavė smūgį nukentėjusiajam. Nors atnaujinus įrodymų tyrimą jis pakeitė parodymus, tačiau įtikinamų priežasčių dėl ko pakeitė parodymus nenurodė. Todėl atsižvelgiant į A. Š., D. S. ir V. Č. tarpusavio santykius – visi yra draugai, galintys turėti bendrą suinteresuotumą bylos baigtimi, o liudytojai D. S. bei V. Č. – dar ir norą padėti draugui, V. Č. parodymų keitimas vertintinas kritiškai.

Tiek A. N., tiek J. N. parodymais nustatyta, jog po antrojo smūgio į duris A. N. jas pravėrė ir tuomet, anot jo, gavo smūgį į kairės akies sritį, o anot J. N. – įvyko grumtynės, kurių metu kaltinamasis puolė jos vyrą. Po šių įvykių ji matė, kad vyrui prie smilkinio buvo ištinę, paraudę. Vertinant bylos duomenis sistemiškai ir atsižvelgiant į tai, jog nėra duomenų, kad A. N. būtų sužalotas pirmiau negu pravėręs savo duris pamatė kaltinamąjį, atsižvelgiant į tai, jog A. N. viso proceso metu iš esmės vienodai aiškino fizinio smurto pobūdį ir jo panaudojimo aplinkybes, kad tokius pačius sužalojimus bei jų padarymo mechanizmą bei aplinkybes rodo ir policijos komisariate netrukus po įvykio užregistruotas nukentėjusiojo protokolas-pareiškimas, asmens ambulatorinio gydymo ligoninės priėmimo skyriuje apskaitos kortelė, specialisto išvada bei paaiškinimai, atsižvelgiant į tai, jog konfliktinė situacija susidarė būtent tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo, o D. S. jokių smūgių nukentėjusiajam nesudavė, turint omenyje V. Č. parodymus apie tai, ką jai būtent apie patį įvykį papasakojo D. S., darytina išvada, kad liudytojos J. N. parodymai nėra abejotinos vertės prielaidos, o tai yra duomenys, kuriuos galima laikyti įrodymais – tegul ir netiesiogiai, bet patvirtinančiais kaltinimą A. Š. dėl smūgio sudavimo nukentėjusiajam ir spyrio į nukentėjusiojo buto duris. Teismas, konstatavęs, kad A. N. ir J. N. nebuvo iki galo atviri, todėl galėjo nuslėpti tam tikras A. N. nepalankias įvykio aplinkybes, nenustatė jokio motyvo, jokios priežasties, kurie būtų paskata tokiam elgesiui. Neabejotina tai, kad teismo nurodytų liudytojos J. N. painiojimųsi, neatitikimų, prieštaravimų, neprisiminimų būtų gerokai mažiau, jeigu atnaujinus įrodymų tyrimą būtų buvę tikslinamos ir aiškinamos tik tos konkrečios aplinkybės, dėl kurių nuosprendžio priėmimo metu kilo įtarimų, kad jos neišsamiai ištirtos, o ne atliekama pilna tiek liudytojų, tiek nukentėjusiojo ir kaltinamojo apklausa iš naujo.

Prokurorė pažymi, jog teisiamojo posėdžio protokole nėra išsamiai užfiksuoti parodymai, nors buvo pateiktos pastabos dėl teisiamojo posėdžio protokolo, bet teismas jas priėmė iš dalie, nors protokole neužfiksuotų parodymų dalis yra reikšminga ir turi įtakos nuosprendyje teismo padarytų išvadų teisingumui. Aplinkybę, jog liudytoja J. N. nemeluoja, kad kaimynų mergaitė tikrai kažkokiu momentu buvo, patvirtino ir liudytoja V. Č..

Be to prokurorės teigimu, teismas darydamas išvadą nenurodė motyvų, kodėl neatsižvelgia į tuoj pat po įvykio asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelėje užfiksuotą sužalojimo mechanizmą – laiptinėje, pravėrus duris, gavo smūgį iš nepažįstamo asmens, nei į specialisto L. U. paaiškinimą, kad tokiose vietose, kur buvo sužalotas nukentėjusysis, kraujosruvos atsiranda smūgiavimo būdu. Specialistas kategoriškai neatmetė, kad sužalojimai galėtų būti padaryti ir kitokiu būdu, bet, vis dėl to, didesnė tikimybė, kad tokie sužalojimai atsirado smūgiavimo būdu. Specialistas taip pat paaiškino, kad konstatuoti sužalojimai, jų pobūdis, mastas, padarymo mechanizmas visiškai atitinka užduotyje atlikti objektų tyrimą nurodytas įvykio aplinkybes ir laiką, t.y. atitinka nukentėjusiojo nurodytas sužalojimo aplinkybes. Specialisto paaiškinimai apie kraujosruvos spalvos kitimą yra reikšmingi, nes susieja nukentėjusiojo A. N. ir liudytojos J. N. parodymus su asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelėje bei specialisto išvadoje užfiksuotais A. N. sužalojimais, rodo A. N. ir J. N. parodymų patikimumą.

Prokurorės nuomone, nuosprendyje teismo nurodytos aplinkybės, kurias ankstesniame teismo posėdyje A. N. esą sąmoningai nutylėjo, kol jų neiškėlė kaltinamasis ir liudytojas D. S., viena vertus yra visiškai nesusiję su bylos esme, antra vertus, A. N. jų nenutylėjo ir parodymų dėl šių aplinkybių nekeitė. Kadangi aplinkybės, kurias A. N. esą sąmoningai nutylėjo, t.y. laikė A. N. D. S. už rankos ar nelaikė; klausinėjo pareigūnai, ar A. N. rašys pareiškimą vietoje, ar atvykęs į policijos komisariatą, ar neklausė, ir kokia buvo A. N. pozicija šiuo klausimu, nei veikos kvalifikavimui, nei sužalojimo padarymo mechanizmui, nei sužalojimo pobūdžiui, nei kaltinamojo bausmės klausimui jokios reikšmės neturi, todėl A. N. jų 2009-08-26 duodamas parodymus ir neminėjo. Teismas klausimų, susijusių su šiomis aplinkybėmis, taip pat neuždavė. Kaltinamojo ir liudytojo D. S. parodymuose iki įrodymų tyrimo atnaujinimo taip pat nėra jokių duomenų apie pareigūnų norą vietoje pasiimti paaiškinimą ir A. N. atsisakymą tai daryti.

Apeliantė pažymi, įvykis buvo 2008-10-18, nukentėjusysis tyrėjo apklaustas netrukus po įvykio - 2008-10-23, o teisminio nagrinėjimo metu parodymus nukentėjusysis davė 2009-08-26 bei 2010-01-19, t.y. praėjus daugiau 10 ir 15 mėnesių po įvykio, todėl tikėtina, kad atskiros neesminės aplinkybės gali ir skirtis. Jos manymu A. N. parodymai yra visiškai nuoseklūs, juos patvirtina ir kiti bylos duomenys. Tiek A. N. protokolo-pareiškimo, tiek paaiškinimo esmė ta pati, kaip ir teisiamajame posėdyje duotų parodymų. Teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiojo A. N. parodymų patikimumo ir įrodinėdamas nukentėjusiojo painiojimąsi, nenuoseklumą, prieštaringumą ir pan., per didelį dėmesį skyrė įvykio vakarą policijos pareigūnų iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo surašytiems dokumentams ir neatsižvelgė į jų paskirtį. Pagal šiuose dokumentuose užfiksuotą informaciją vertinama, ar asmens nurodyti faktai turi nusikalstamos veikos požymių, ar jie yra akivaizdžiai neteisingi ir nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą. Pirminiuose dokumentuose fiksuojami tik esminiai faktai apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai tuo metu nėra atliekami, jokie duomenys nėra renkami. Išsamus nusikalstamos veikos atskleidimas atliekamas tik pradėjus ikiteisminį tyrimą ir būtent jo metu yra renkami duomenys, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Šie duomenys, kurie teismo gali būti pripažinti įrodymais, surenkami atliekant ikiteisminio tyrimo ir kai kuriuos procesinės prievartos veiksmus. Tiesos nustatymo procesas prasideda būtent nuo ikiteisminio tyrimo pradžios.

Taip pat skunde nurodoma, kad teismas A. Š. parodymus vertino kaip nuoseklius ir neprieštaringus, nors A. Š. parodymai nebuvo nuoseklūs, jis skirtingų apklausų metu nurodė skirtingas aplinkybes. Teismas, padarydamas išvadą, kad A. Š. nepadarė jam inkriminuoto nusikaltimo, akcentavo tik abejones dėl atskirų įrodymų, tačiau juos vertino atskirai vieną nuo kito ir nuosprendyje neišdėstė visų įrodymų analizės jų tarpusavio liečiamumo (susietumo) aspektu.

Prokurorės įsitikinimu nukentėjusiojo A. N. parodymai apie esmines bylos aplinkybes, duoti teisiamajame posėdyje, negali būti vertinami kaip nenuoseklūs, nes dėl esminių aplinkybių, neatitinka jo anksčiau duotus parodymus bei paaiškinimus. Liudytojos J. N. parodymai apie įvykio aplinkybes iš esmės patvirtina nukentėjusiojo A. N. parodymus. Nukentėjusiojo parodymus dėl aplinkybių, kuriomis jis patyrė sužalojimą – 2008-10-18 apie 19 val. atidarius duris nepažįstamas asmuo ranka sudavė smūgį jam į kairę akį, taip pat patirto sužalojimo pobūdį – kraujosruva apie kairę akį, patvirtina ir asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelėje bei specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, specialisto paaiškinimai. Liudytoja V. Č. parodė, kad Navickai yra ramūs, taikūs, nekonfliktiški kaimynai, kad D. S. ir A. Š. būdami girti būna triukšmingi ir garsiakalbiai, kad D. S. jai papasakojo, kad ir jis spyrė į duris, o A. Š. trenkė kaimynui. Tokiu būdu V. Č. parodymai patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojos J. N. parodymus, kad į jų buto duris buvo spirta du kartus ir kad A. Š. tyčia sudavė smūgį nukentėjusiajam. Aplinkybių, kad A. Š. įvykio metu daugiabučio gyvenamojo namo laiptinėje buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir necenzūriniais žodžiais keikė tiek nukentėjusįjį A. N., tiek liudytoją J. N., neginčija ir pats kaltinamasis A. Š., šias aplinkybes patvirtina ir A. N., J. N., D. S. parodymai, asmens blaivumo testo rezultatai. A. N. parodymai ir paaiškinimai bei juos patvirtinantys kiti bylos duomenys laikytini įrodymais, kurių pagrindu darytina išvada, kad A. Š. spyrė vieną kartą į nukentėjusiojo A. N. buto duris, jas atidariusiam nukentėjusiajam A. N. sudavė vieną smūgį ranka į kairės akies sritį ir taip padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos kairės akies abiejuose vokuose, taip pat vadino nukentėjusįjį necenzūriniais žodžiais. Tokiais savo veiksmais A. Š. sutrikdė visuomenės rimtį. Jo elgesys teisingai įvertintas kaip įžūlus ir vandališkas - tai liudija triukšmingas, iššaukiantis, akivaizdžiai agresyvus elgesys, smūgių sudavimas nepažįstamam asmeniui ir dėl to jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiojo buto durų spardymas. Kaltinamojo smurtiniai ir moralės požiūriu nepriimtini veiksmai atlikti daugiabučio gyvenamojo namo laiptinėje – taigi, vietoje, kuri neabejotinai laikytina vieša vieta. A. Š. suvokė, kad vėlų vakarą viešoje vietoje visai be priežasties spirdamas į duris, ranka suduodamas smūgį nepažįstamam asmeniui į akies sritį, vartodamas necenzūrinius žodžius, kai šalia yra ir kitų asmenų – šalia buvo J. N., pažeidžia visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kelia pavojų nukentėjusiojo sveikatai. Jis numatė, kad dėl tokių veiksmų bus sutrikdyta visuomenės rimtis, gali būti sužalotas žmogus, ir tokių padarinių norėjo, nors sveikatos sutrikdymo masto ir nedetalizavo. Fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje, šalia esant kitiems asmenims, ir šio asmens sveikatos sutrikdymas rodo, kad visuomenės rimtis buvo sutrikdyta, t.y. kilo LR BK 284 str. 1 d. dispozicijoje numatytos pasekmės.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.

Išteisintasis A. Š. ir jo gynėja prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Kaltinamasis parodė, kad jis 2008-10-18 apie 19 val. su D. S. buvo atėję į (duomenys neskelbtini), pas D. S. draugę V. Č.. Pastaroji gyveno ketvirtame aukšte, tačiau ji jiems buto durų neatidarė. Dėl to D. S. susinervino, todėl jie atsisėdo ant laiptų ir rūkė, netriukšmavo, buvo išgėrę. Galėjo būti, kad kalbėjosi garsiai, bet netriukšmavo. Jiems besėdinti ant laiptų iš trečiame aukšte esančio buto išėjo moteris ir paklausė pas ką jie atėję. Tada jis atsakė, kad ne jos reikalas. Parūkę ėjo laiptais žemyn. Pirmas ėjo D. S., kuris laiptais nubėgo žemyn, o jis leidosi lėtai. Priėjus, trečio aukšto buto iš kurio buvo išėjusi moteris, duris, jos atsidarė ir iš buto išėjusi moteris pasakė, jog jis spyrė į duris. Jis jai kažką atsakė keiksmažodžiais. Netrukus prie buto durų priėjo nukentėjusysis A. N.. Kaltinamasis pradėjo leistis laiptais žemyn, o nukentėjusysis pradėjo aiškinti, jog jis yra policijos pareigūnas, liepė niekur nebėgti, sakė iškvies policija. Jis niekur nebėgo ir sakė, jog tegul kviečia ir grįžo prie nukentėjusiojo buto durų. Moteris jam pasakė „snargliai, ko čia šuminat“. Jis jai atsakė necenzūriniais žodžiais. Tuo metu moteris jam nuo galvos numušė kepurę. Kepurė nukrito prie atidarytų buto durų, jis bandė pakelti kepurę, bet moteris savo koją kišo prie kepurės, pradėjo stumdyti. Jam ketinant laiptais lipti žemyn, iš už nugaros jį pastūmė nukentėjusysis. Jis nuo pastūmimo nukrito ant pilvo žemyn galva. Kojos buvo į viršų. Jam bandant atsikelti, priėjo nukentėjusysis ir užlaužė ranką ir neleido atsikelti. Jis nukentėjusįjį koliojo necenzūriniais žodžiais kol atvyko policija. Šio įvykio metu jis pametė du telefonus. Vieną telefoną į policiją atvežė nukentėjusysis. Nukentėjusysis atvykusiems policijos pareigūnams aiškino, jog jie spyrė į duris ir neduoda ramybės, o apie sužalojimą nieko nesakė. Policijos pareigūnams paklausus ar nukentėjusysis rašys pareiškimą, pastarasis atsakė, kad atvažiuos pats.

Nukentėjusysis A. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu davė iš esmės nuoseklius parodymus, kurias apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti. Jis parodė, jog 2008-10-18 apie 18 val. su žmona J. N. grįžo į namus. Po 10-15 minučių laiptinėje pasigirdo triukšmas, beldimas į kaimynų duris, šuns lojimas. Žmona J. N. nuėjo pažiūrėti kas vyksta. Girdėjo kaip žmona prašė liautis triukšmauti, tačiau į prašymus vaikinai nereagavo, su ja kalbėjo nepagarbiai. J. N. uždarius buto duris triukšmas nesiliovė. J. N. atėjusi sakė, jog laiptinėje sėdi du girti vaikinai ir triukšmauja. Po kelių minučių, J. N. nuėjus į vonią, jis išgirdo smūgį į savo buto duris. Nuėjęs pažiūrėti pro durų akutę, pamatė D. S., kuris rankos pirštais parodė nepadorų gestą ir nusileido laiptais žemyn. Tuo metu iš viršaus laiptais leidosi A. Š., kuris priėjęs prie buto durų vieną kartą spyrė į duris. Tuo metu jis atidarė duris ir prie durų pamatė stovintį A. Š., kuris buvo neblaivus. Pastarasis sugriebė dešine ranka už durų ir pradėjo į save plėšti duris, o kaire ranka, kurioje laikė mobilaus ryšio telefoną sudavė jam į veido sritį. A. Š. bandė koja spirti, tačiau jis sugriebė jo koją, pasuko ir A. Š. parvirto ant žemės, dalis jo kūno buvo laitų aikštelėje, pečiai ties pirmu laipteliu. Tuo metu iš apačios atėjo D. S.. Kai kaltinamasis sudavė smūgį ranka, J. N. buvo vonioje, todėl nežino ar galėjo matyti smūgį. Jis mano, jog ji priėjo tuo metu, kai jis griovė A. Š. ant žemės. Žmona iškvietė policiją. Atvykusi policija A. Š. ir D. S. išsivežė. Jis į policiją nuvyko pats. Pas ekspertus kreipėsi kitą dieną. J. N. tarpduryje rado A. Š. telefoną, kurį jis nuvežė į policiją ir atidavė.

Šiuo savo parodymus nukentėjusysis A. N. pratvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Jis parodė vietą, kur vaikinai įspyrė į duris, kur jis pagavęs A. Š. už kojos, jį pargriovė, kaip A. Š. jam sudavė ranka smūgį.

Liudytoja J. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme iš esmės nuosekliai parodė, kad 2008-10-18 apie 18 val. ji su vyru A. N. grįžo į namus. Po keliolikos minučių laiptinėje pasigirdo triukšmas. Pažiūrėjusi pro durų akutę pamatė du nepažįstamus vaikinus. Tie vaikinai sėdėjo ant laiptų tarp ketvirto ir trečio aukšto. Ji pradarė duris, vienas iš vaikinų, kuris buvo šviesiais plaukais paklausė, ko ji žiūri. Uždariusi buto duris, būdama vonioje išgirdo trenksmą, iš pradžių nesuprato koks tai garsas. Sutuoktinis pasakė, kad kažkas spyrė į duris. Vyras pro akutę matė kaip vienas vaikinas parodė ranka nepadorų gestą ir nusileido laiptais žemyn. Netrukus pasigirdo antras trenksmas. A. N. atidarė duris, ten stovėjo A. Š., kuris koliojosi necenzūriniais žodžiais, bet ką tiksliai sakė neatsimena, nes buvo išsigandusi. A. Š. viena ranka sugriebė už durų, bandė sugriebti A. N. už atlapų, po to sudavė smūgį ranka. Ji stovėjo A. N. už nugaros. A. Š. bandė koja spirti, bet A. N. sugavo jo koją ir parvertė A. Š. ant žemės, dalis jo kūno buvo ant laiptų aikštelės, o dalis ant laiptų. A. N. užlaužė A. Š. ranką. Iš apačios buvo atėjęs ir D. S.. Jis atėjo tuo metu, kai A. Š. jau buvo pargriautas. A. Š. buvo su kepure, bet ji jos nenumušė jam nuo galvos. Ji iškvietė policiją. Policijai skambino ir jos vyras. Atvykusi policija vaikinus išsivežė. Po įvykio A. N. buvo paraudęs ir patinęs smilkinys.

2009-08-26 teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. Č. parodė, kad 2008-10-18 jai paskambino D. S. ir pasakė, jog pas ją užeis su draugu. Ji atsakė, kad neitų, jų neįsileis, nes D. S. buvo neblaivus. Po kurio laiko girdėjo skambutį į jos duris, suprato, jog tai D. S., bet ji prie durų nėjo ir jų į butą neįsileido. Vakare vesdama į lauką šunį, laiptinėje susitiko kaimyną su žmona. Iš jų sužinojo apie įvykusį konfliktą. Jai sakė, kad buvo atėjęs jo draugas su kitu vaikinu, kad spyrė į duris, susimušė, kad važiuoja į policiją rašyti pareiškimo. Kaimyno žmona buvo išsigandusi. D. S. yra jos draugas ir po įvykio jai pasakojo, jog ir jis spyrė į duris ir nulipo į apačią, kad A. Š. trenkė kaimynui. D. S. sakė, kad Aurimas susimušė su kaimynu (t. 1 b. l. 126-127). Nors ši liudytoja 2010-01-19 teisiamojo posėdžio metu pakeitė parodymus ir nurodė, jog ankstesnių savo parodymų neatsimena. Parodė, kad D. S. pasakojo ne apie įvykį, bet apie tai, kuo yra kaltinamas A. Š.. Tačiau kolegijos nuomone, šias liudytojos parodymais tikėti nėra pagrindo, nes minėta liudytoja yra D. S. draugė, o pastarasis yra A. Š. draugas, todėl jos parodymų pakeitimas vertinamas kaip siekimas padėti A. Š. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, V. Č. nenurodė objektyvių, logiškų ir įtikinamų priežasčių kodėl keičia parodymus. Pažymima, jog V. Č. parodymai duoti 2009-09-26 teisiamojo posėdžio metu iš esmės sutampa ir patvirtina tiek nukentėjusiojo A. N., tiek liudytojos J. N. parodymus.

Tai, kad nukentėjusiajam A. N. buvo padarytas sužalojimas patvirtina ir specialisto išvada, kurioje konstatuota, jog A. N. buvo padaryta poodinė kraujosruva akies abiejuose vokuose galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1 b. l. 9-10). Šią išvadą specialistas L. U. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir paaiškino, kad tokiose vietose, kur buvo sužalotas A. N., kraujosruvos atsiranda smūgiavimo būdu. Yra didesnė tikimybė, kad sužalojimas atsirado smūgiavimo metu, bet negalima atmesti, jog sužalojimas galėjo atsirasti nukentėjusiajam krentant (t. 2 b. l. 4).