Kauno apygardos teismo nutartis

2018-10-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-759-319/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-04
Bylos Nr.
1S-759-319/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
V. J.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-759-319/2018
Proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. J. (V. J.) skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. liepos 18 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. J..

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

1. V. J. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas 2008 m. gruodžio 23 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 22 straipsnio 1 dalį - 180 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, taikant BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą, laisvės atėmimu 13 metų. Bausmės pradžia – 2009 m. sausio 15 d., bausmės pabaiga – 2021 m. rugpjūčio 25 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisijos 2018 m. liepos 18 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam V. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio nuostatas.

3. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu jau yra pakankamai žymi nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudaro pagrindą manyti, kad V. J. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Šalies argumentai

4. Nuteistasis skunde apygardos teismui prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir patvirtini Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodo, kad savo elgesiu jis pilnai įrodė padaręs akivaizdžius pažangos veiksnius ir todėl likusią bausmės dalį gali atlikti neizoliuotas nuo visuomenės. Nuteistojo manymu, teismas neatkreipė dėmesio į svarbias lygtiniam paleidimui aplinkybes, kad jis dirba, išmokėjo įsiskolinimus, baigė mokslus, įgijo specialybes, kas parodo teigiamą poziciją dėl darbo. V. J. nurodo, kad turi pastovią gyvenamąją vietą, nuo 2016 m. bausmę atlieka lengvojoje grupėje, charakterizuojamas tik teigiamai, nuobaudos negalioja, vidaus tvarkos nepažeidinėja jau 8 metai, 8 kartus skatintas, iš nustatytų 43 nusikalstamo elgesio balų 25 yra statiniai, t. y . nekintantys. Skunde nurodo, kad teismo nutartyje yra netiksliai nurodyti duomenys, kad jo nusikalstamo elgesio rizika 45 balai, kai ji yra 43 balai, ir kad jis bausmę atlieka paprastojoje grupėje, nors iš tiesų lengvojoje. Jo nuomone, teismo išvada paremta ne faktiniais duomenimis, o tik prielaidomis ir manymais, nes nustatytos aplinkybės patvirtina, ką nutarime nurodė ir Komisija, kad jam paskirtos bausmės tikslai jau apsiekti, jis pasiruošęs adaptuotis visuomenėje, suprato savo veiksmų esmę ir daugiau nenusikals, todėl jam turi būti taikomas lygtinis paleidimas.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo V. J. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

8. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. J. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinės rizikos grupei, jo vertinimo balas yra 43. Kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, jo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad Komisijos nutarimas turi būti patvirtintas teismo, kas suponuoja išvadą, kad tik teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. BVK 157 straipsnyje aiškiai apibrėžta, kam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kas reiškia, net ir esant jame numatytiems pagrindams, tik galimybę svarstyti nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo, o ne besąlyginį jo taikymą, nevertinant kitų, t. y. materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų. Akivaizdu, jog kiekvienas nuteistasis pasižymi tik jam būdingomis savybėmis, kriminogeniniais veiksniais, todėl kiekvienas nagrinėjamas lygtinio paleidimo klausimas iš esmės yra individualus. Apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir kitas, t. y. nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo laikotarpiu, jo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką tendencijas, nuteistojo asmenybės ypatumus ir kt. Kolegija pažymi, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas nuteistojo lygtinio paleidimo atveju konstatuoti, kad asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

9. Kolegija sutinka, kad nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai: V. J. dalyvauja būrio visuomeniniame gyvenime, mokėsi, dirbo, nors ir nepakankamai, bet iš esmės vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, galiojančių nuobaudų neturi, yra skatintas, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Juk sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės. Nuteistasis eilę kartų teistas, todėl statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra didesnė nei pusė visų nustatytųjų 25 balai, tačiau dinaminių, kurių kitimą tiesiogiai įtakoja nuteistojo elgesys atliekant bausmę, požiūris tiek į paskirtą bausmę, tiek ir į jos atlikimą bei taikomas resocializavimo priemones, taip pat išlieka pakankamai daug – 18 balas, kas rodo, kad V. J. turi realią galimybę dar labiau mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Nusikalstamo smurtinio elgesio rizika taip pat įvertinta kaip vidutinė.

10. Abejonių dėl pakankamos pažangos mažinant nusikalstamos rizikos veiksnius kelia nuteistojo asmenybės ypatumai. Iš socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad nuteistasis nepripažįsta turintis problemų su priklausomybe nuo alkoholio, nors pats nurodė, kad laisvėje alkoholį vartodavo savaitgaliais, iš pateiktos medžiagos matyti, kad nusikaltimus, už kuriuos atlieka bausmę padarė būdamas neblaivus, taip pat ir pataisos namuose buvo baustas už alkoholio vartojimą. Šiuo pagrindu individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane jam nurodyta lankyti anoniminių alkoholikų (AA) savitarpio pagalbos grupes, tačiau nuteistasis jų nelanko, nėra įtrauktas į norinčių jas lankyti sąrašus, teigia, jog savarankiškai išsprendė problemą dėl alkoholio vartojimo. Kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažįsta, neigia jį įvykdęs, išlieka kriminogeninis veiksnys: nuteistojo mąstymas ir elgesys.

11. Dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant ir tai atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiūryje į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį ir jos veiksmingumą ir pan. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, V. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą, nuteistajam jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, teismui padarius išvadą, jog jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, tačiau nuteistasis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino ir vėl darė tyčines nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, leidžiančių teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. Šiuo atveju teismas apie jo padarytas nusikalstamas veikas ir jo požiūrį į anksčiau taikytą lygtinio paleidimo institutą pasisakė ir vertino visų kitų jo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visumoje, nesuteikdamas jai ypatingos ar prioritetinės reikšmės, taigi, jokių įstatymų nuostatų nepažeidė.

12. Aukštesnysis teismas sutinka su nuteistojo V. J. skundo teiginiu, kad apylinkės teismas nutartyje netiksliai nurodė jį apibūdinančius duomenis. Aprašydamas Komisijos padarytas išvadas teismas nurodė, kad V. J. nusikalstamo elgesio rizika yra 45 balai, nors iš tiesų ši rizika įvertinta 43 balais, ir kad nuteistasis bausmę atlieka paprastojoje grupėje, nors jis bausmę atlieka lengvojoje grupėje, tačiau šie netikslumai laikytini tik rašymo apsirikinimais, neįtakojusiais teismo sprendimo, nes motyvuojamojoje nutarties dalyje nusikalstamo elgesio balas jau nurodytas teisingai, o aplinkybė dėl bausmės atlikimo sąlygų sprendžiant lygtinio paleidimo galimumą atskirai teismo nebuvo analizuota kaip išskirtinai esminė, todėl, vertinant ją visų kitų lygtinio paleidimo taikymui svarbių aplinkybių visumoje, ji nelaikytina prioritetinė ar esminė, leidžianti (net ir pripažinus, kad ji buvo nurodyta klaidingai), priimti kitokį nei apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje priimtą sprendimą.

13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytos išvados, priešingai nei tai suvokia pats nuteistasis, neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo skunde nurodyti argumentai taipogi nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. J. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Konstatuojama, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. J. (V. J.) skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasJurgis KiškisRimas Švirinas